Šaltojo sezono vairuotojai nerimauja dėl įvairių priežasčių, tačiau bene pagrindinė - nerimas dėl to, ar temperatūrai krentant ryte pavyks užvesti automobilį ir išvengti nejaukios kelionės viešuoju transportu ar išlaidų taksi. Daugeliu atvejų pagrindinis kaltininkas yra pasenęs akumuliatorius, tačiau kartais gedimo gali tekti ieškoti ir kitur.
Starteris - tai elektros variklis, skirtas sukti vidaus degimo variklį, kol jis užsikuria. Iš esmės tai nedidelis elektros motoras, pasižymintis didele startine galia. Automobilio starteris priklauso įrenginių grupei, kuri yra atsakinga už automobilio užvedimą. Jo funkcija - paleisti variklį.
Pagrindinės starterio dalys ir jų funkcijos
Standartiškai starterį sudaro šios pagrindinės dalys:
- Starterio korpusas
- Bendeksas (mechanizmas, perduodantis sukimo momentą)
- Rotorius (inkaras)
- Statoriaus apvijos
- Šepetėliai (kontaktams užtikrinti)
Automobilio variklio užvedimui būtinas pradinis prasukimas, kurį ir atlieka starteris. Įjungus degimą, į starterio solenoidą siunčiamas elektrinis signalas, kuris tada nukreipia įkrovą iš automobilio akumuliatoriaus į starterio variklį. Ši elektros srovė įjungia variklį ir pavarų sistemą, sujungdama transporto priemonės smagratį. Kai starterio variklis sukasi, jis užveda variklį, pradėdamas degimo procesą.
Kaip veikia starteris ir kada jis gali sugesti?
Starteris yra trumpalaikio veikimo elektros variklis. Užvedant automobilio variklį, jo užvedimas neturėtų viršyti trijų kartų po 5-10 sekundžių. Negalima bandyti jo iš karto užkurti kelis kartus iš eilės, nes jis nebus spėjęs atvėsti. Reikia daryti maždaug 30 sekundžių ar net minutės pertrauką ir tada bandyti vėl.
Nors starteris yra nedidelis elektros motoras, jis vis tiek turi judančių detalių. Taip pat sukimo momentas dažniausiai perduodamas krumpliaračiais, kurie taip pat gali sulūžti. Sukant užvedimo raktelį gali būti girdimas starterio veikimui būdingas garsas, tačiau jei neužtikrinamas pakankamai didelis sukimo momentas arba jo perdavimui reikalingas kontaktinis paviršius, variklis nesisuks.
Pagrindiniai starterio gedimo požymiai:
- Neužvedamas variklis: Starteris sukasi sunkiai ir lėtai arba išvis nesisuka. Bandant paleisti variklį, gali būti girdimi metalų trinties garsai ar net kilti dūmai.
- Starteris nesuka variklio: Girdimas besisukančio starterio garsas, bet variklis vis tiek neveikia.
- Trikdžiai paleidžiant variklį: Prastos būklės, nešvarūs ar sutrūkinėję laidai ir kiti elektros komponentai gali apsunkinti variklio užvedimą.
- Trinties garsas: Girdimas dėl susidėvėjusių starterio ir smagračio krumpliaračių.
- Prietaisų skydelio apšvietimo pritemimas: Bandant paleisti variklį, pritemstantis salono ar prietaisų skydelio apšvietimas gali rodyti trumpąjį jungimą starterio elektros instaliacijoje.
- Dūmai arba dūmų kvapas: Bandant paleisti variklį, gali pasirodyti dūmai arba užuosti jų kvapas, kas rodo perkaitimą arba trumpąjį jungimą.
Dažniausios starterio gedimo priežastys
Viena iš esminių automobilio variklio dalių yra starteris, ypač vidaus degimo transporto priemonėse. Laikui bėgant, starteris dėvisi ir genda, todėl vis dažniau kyla problemų norint važiuoti su automobiliu.
Trys dažniausiai gendančios starterio detalės yra solenoidas (siunčiantis elektrinį signalą starterio varikliui suaktyvinti), šepetėliai ir bendeksas. Jiems sugedus, patariama keisti starterį.
Galimos starterio gedimo priežastys:
- Perkaitimas: Starteris yra nuolatinės srovės variklis, pritaikytas dirbti trumpai. Ilgas veikimas be pertraukos lemia perkaitimą.
- Sugedęs elektromagnetas: Atsako už magnetinio lauko sukūrimą, reikalingą „pažadinti“ starteriui. Jo pažeidimas neleidžia tinkamai perduoti sukimo momento.
- Elektros instaliacijos defektai: Rūdys ir drėgmė, atsirandanti starteryje, gali prarasti mechanines ir elektrines savybes. Tai gali nutikti dėl smagračio apsaugos nebuvimo arba kitokio nesandarumo.
- Netinkamas starterio parinkimas: Per silpnas starteris gali neįveikti variklio pasipriešinimo, o per galingas - apkraus elektros sistemą ir akumuliatorių.
- Mechaniniai pažeidimai: Susidėvėję ar nulūžę dantračiai, pažeista šakutė ar vienos krypties sankaba.
- Neveikiantis arba išsikrovęs akumuliatorius: Silpnas akumuliatorius verčia starterį dirbti maksimaliu krūviu, dėl ko greičiau dėvisi šepetėliai ir apvijos.
Prieš kreipiantis į specialistus, visada reikėtų pradėti nuo akumuliatoriaus patikrinimo. Pakanka paprasčiausio multimetro, kuriuo galima patikrinti akumuliatoriaus įtampą. Jei šis rodiklis atitinka rekomenduojamas normas, toliau galima pereiti prie laidų ar starterio. Jei ne - gali prireikti akumuliatoriaus keitimo.
Starterio priežiūra ir tinkamas parinkimas
Automobilių gamintojai dažniausiai rekomenduoja keisti visą starterį, kad būtų išvengta gedimų ateityje, nors daugelį starterio viduje esančių komponentų galima sutaisyti arba pakeisti.
Renkantis starterį, svarbu atsižvelgti ne tik į kainą ar modelio suderinamumą, bet ir į starterio pritaikymą konkrečiam variklio tipui, jo kubatūrai ir suspaudimo laipsniui. Patikimi gamintojai, tokie kaip Bosch, Valeo, Denso ar Delco Remy, užtikrina didesnį patikimumą ir ilgesnį tarnavimo laiką.
Renkantis starterį būtina žinoti automobilio variklio kodą ir gamybos metus. Svarbus parametras - starterio galia, matuojama kilovatais (kW). Taip pat reikia atkreipti dėmesį į dantų skaičių ir tvirtinimo vietas. Net kelių milimetrų skirtumas flanše ar dantų išdėstyme gali lemti netinkamą veikimą.
Viena dažniausių klaidų - įsigyti naudotą ar atnaujintą starterį iš nepatikimų šaltinių. Tokie įrenginiai gali veikti iš pradžių, tačiau dažnai netrukus pasireiškia kontaktų oksidacija ar reduktoriaus gedimai.
Reguliarus patikrinimas ir savalaikis pakeitimas gali užkirsti kelią netikėtiems gedimams ir užtikrinti, kad jūsų automobilis veiktų efektyviai. Jei kyla problemų su starterio varikliu, kreipkitės į specialistą, kad galėtumėte greitai diagnozuoti ir išspręsti problemą.