Eismo įvykis yra stresinė situacija, kurioje svarbu išlikti ramiems ir imtis tinkamų veiksmų. Šiame straipsnyje apžvelgiama, ką daryti atsitikus eismo įvykiui, kas turi kreiptis į draudimo įmonę ir kokias teises bei pareigas turi tiek vairuotojai, tiek draudikai.

Pirminiai veiksmai po eismo įvykio

Atsitikus eismo įvykiui, būtina nedelsiant imtis visų įmanomų priemonių pasekmėms sumažinti. Tai apima pirmosios medicininės pagalbos suteikimą, jei reikia, ir gaisro plitimo užkardymą.

Nedelsdami praneškite apie įvykį bendruoju pagalbos telefonu 112. Jus sujungs su kompetentinga tarnyba - pavyzdžiui, dėl eismo įvykio ar vagystės su policija, kilus gaisrui su priešgaisrine gelbėjimo tarnyba.

Eismo įvykio vietoje dirbantys policijos pareigūnai ir greitosios pagalbos medikai

Kada privaloma kviesti policiją?

Pagal šiuo metu galiojančių Kelių eismo taisyklių nuostatas, policiją kviesti privaloma, jei:

  • eismo įvykio metu žuvo arba buvo sužaloti žmonės;
  • eismo įvykyje dalyvavo daugiau nei dvi transporto priemonės ir nėra aiškus įvykio kaltininkas;
  • įvykio vietoje nėra asmens, kurio turtui padaryta žala (pvz., stulpas, šviesoforas, tvora ar kita);
  • bent vienas iš įvykio dalyvių yra neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų;
  • nesutariate dėl eismo įvykio aplinkybių, kaltės;
  • bent vienas vairuotojas neturi galiojančio civilinės atsakomybės draudimo ar teisės vairuoti dokumentų.

Visais kitais atvejais, kai eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, sugadinto turto savininkas privalo likti įvykio vietoje, kol visi dalyviai sutaria dėl įvykio aplinkybių bei kaltės. Tuomet gali būti pildoma eismo įvykio deklaracija, o policija į eismo įvykio vietą nekviečiama.

Ką daryti susidūrus su gyvūnu kelyje?

Susidūrus su gyvūnu kelyje, būtina informuoti policiją apie įvykį. Taip pat pasirūpinkite eismo įvykio vietos sutvarkymu, apsaugant kitus vairuotojus nuo galimos žalos - pašalinkite kliūtis nuo kelio, apžiūrėkite automobilio sugadinimus. Įvertinkite, ar saugu tęsti kelionę (ar nėra skysčių nuotėkio, nepažeisti žibintai ir pan.), jei reikia, pasirūpinkite automobilio transportavimu.

Eismo įvykio vietos fiksavimas ir dokumentavimas

Visi eismo įvykio dalyviai turi imtis jiems prieinamų, protingų priemonių galimai žalai sumažinti, pagal galimybes apsaugoti nukentėjusių asmenų turtą. Labai svarbu nufotografuoti ar nufilmuoti eismo įvykio vietą, eismo įvykyje dalyvavusias transporto priemones ar kitą eismo įvykio metu sugadintą turtą. Jei fotografuojamos transporto priemonės, nuotraukose turėtų matytis tiek šių transporto priemonių sugadinimai, tiek valstybiniai registracijos numeriai (jei tokius turi).

Eismo įvykio dalyviai turi apsikeisti informacija, būtina civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui nustatyti. Tai apima vardus, pavardes, gimimo datas (ar asmens kodus), vairuotojų pažymėjimų numerius, transporto priemonių markes, modelius ir valstybinius numerio ženklus, apgadintą turtą ir eismo įvykio liudininkų duomenis.

Eismo įvykio deklaracijos pildymas

Vienas iš pirmųjų žingsnių po incidento, jei policija nekviesta, yra užpildyti eismo įvykio deklaraciją. Deklaracijos formą gali teikti tiek nukentėjęs asmuo, tiek kaltininkas. Popierinės eismo įvykio deklaracijos 14 laukelyje pasirašo tik eismo įvykio kaltininkas, o 15 laukelyje - nukentėjęs asmuo.

Dažnos klaidos pildant deklaraciją:

  • nukentėjęs asmuo pasirašo dviejose vietose (14 ir 15 laukeliuose), nors turi pasirašyti tik 15 laukelyje;
  • eismo įvykio dalyviai visai nepasirašo deklaracijos;
  • neužpildoma įvykio aplinkybių skiltis (12 laukelis);
  • užpildžius 12 skilties 1 arba 2 langelius, būtina išbraukti nereikalingą aplinkybę (pvz., *stovint / sustabdžius);
  • abu dalyviai nenurodo savo elektroninio pašto ar telefono - tai svarbi informacija norint operatyviai susisiekti dėl išmokos mokėjimo;
  • vienas eismo įvykio dalyvis pasiima abi deklaracijos kopijas.

Jeigu užpildote deklaraciją pats, vieną deklaracijos kopiją pasilikite sau, o kitą atiduokite kitam eismo įvykio dalyviui. Turi būti užpildoma ir pasirašoma tiek egzempliorių, kiek yra avarijos dalyvių. Po avarijos visi jie turi gauti po vieną kopiją.

Ką daryti, jei neturite eismo įvykio deklaracijos blanko?

Eismo įvykio deklaracijos nebūtina turėti popierinės formos. Galima užfiksuoti eismo įvykio aplinkybes bei informaciją naudojant nemokamą programėlę „Draudimoįvykiai.lt“ arba elektroniniu būdu puslapyje Draudimoivykiai.lt. Eismo įvykio aplinkybės patvirtinamos eismo įvykio dalyvių parašais.

Tuo atveju, kai neturima popierinės eismo įvykio deklaracijos formos ir nėra galimybės užpildyti elektroniniu būdu, įvykio aplinkybės gali būti aprašomos ir eismo įvykio schema nubraižoma ant švaraus popieriaus lapo, nurodant visą reikiamą informaciją apie dalyvius ir transporto priemones.

Eismo įvykio deklaracijos pildymo pavyzdys

Kreipimasis į draudimo įmonę

Per 3 darbo dienas nuo eismo įvykio dienos privalote informuoti draudimo įmonę apie įvykį. Pranešti apie įvykį galite ir tiesiogiai draudimo kompanijai, arba per jus aptarnavusį draudimo brokerį.

Kas kreipiasi į draudimo įmonę?

  • Jei esate eismo įvykio kaltininkas, per 3 dienas turite pateikti užpildytą deklaraciją savo draudimo įmonei.
  • Jei esate nukentėjusysis eismo įvykio metu, turite kreiptis į mus (savo draudimo brokerį) arba tiesiogiai į draudimo įmonę, kurioje apdraustas įvykio kaltininkas.
  • Jeigu turite KASKO draudimą ar pagalbos kelyje draudimą, kreiptis reikia į savo draudiką.

Draudimo ekspertas R. Bieliauskas pastebi dažną klaidą, kai nukentėję vairuotojai kreipiasi į savo draudimo bendrovę dėl žalos atlyginimo pagal privalomąjį draudimą. Jis pabrėžia, kad tokiu atveju kreiptis reikia į kaltininko draudimo kompaniją.

Kreipiantis į kaltininko draudimo bendrovę kartu reikia pateikti užpildytą eismo įvykio deklaraciją arba pirminę policijos pažymą, taip pat savo transporto priemonės registracijos liudijimą, apgadintos transporto priemonės nuotraukas bei išmokos gavėjo banko sąskaitos rekvizitus. Visa tai dažniausiai galima padaryti internetu arba telefonu.

Kas atsakingas už automobilio pašalinimą iš įvykio vietos?

Sugadinto automobilio transportavimu iš eismo įvykio vietos įprastai pasirūpina pats eismo įvykio dalyvis. Tačiau, jei dėl objektyvių priežasčių jis to negali padaryti (buvo sužalotas, išgabentas į ligoninę, nebuvo artimo žmogaus, galinčio pasirūpinti transportavimu), policija tokį automobilį išgabena į saugojimo aikštelę.

Nukentėjęs asmuo, patyręs išlaidas dėl transporto priemonės transportavimo (taip pat saugojimo bei kitų su eismo įvykio metu patirta žala sietinų išlaidų), dėl šių išlaidų atlyginimo gali kreiptis į kaltininko draudimo bendrovę arba į Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurą, jei kaltininkas nedraustas.

Draudimo įmonės pareigos ir žalos atlyginimas

Kaltininko draudimo bendrovės pareiga - įvykus draudžiamajam įvykiui, atlyginti nukentėjusio asmens patirtą žalą. Kai žala padaryta automobiliui, nukentėjęs asmuo privalo išsaugoti sugadintą ar sunaikintą automobilį (ar kitą turtą) tokį, koks jis buvo po eismo įvykio, tol, kol jį apžiūrės atsakingos draudimo bendrovės specialistai ar kiti įgalioti asmenys. Apžiūros procedūra gali būti vykdoma ir nuotoliniu būdu pagal pateiktus dokumentus, nuotraukas, vaizdo įrašus.

Kas atlyginama draudimo išmokomis?

  • Jei sugadinto automobilio remontas yra ekonomiškai tikslingas (išlaidos mažesnės nei 75% rinkos vertės), žala atlyginama pagal remonto sąmatą arba sąskaitą faktūrą.
  • Pakaitinio automobilio nuomos išlaidos sugadinto automobilio remonto laikotarpiu.
  • Transportavimo, saugojimo, techninės ekspertizės ir kitos išlaidos.
  • Nukentėjusio asmens negautos pajamos, kai automobilis naudojamas pajamoms gauti.
  • Sugadinto automobilio prekinės vertės netekimas (skaičiuojamas automobiliams, ne senesniems kaip 60 mėn.).

Teisės aktų nustatyta tvarka, kaltininko draudimo bendrovė privalo išmokėti išmoką per 30 dienų nuo nukentėjusio asmens pretenzijos dėl padarytos žalos pateikimo dienos. Tačiau, jei per 30 dienų terminą neįmanoma ištirti aplinkybių, išmoka mokama per 14 dienų nuo dienos, kai šias aplinkybes būtų įmanoma baigti tirti, bet ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo pretenzijos pateikimo dienos.

Pakaitinio automobilio nuoma po eismo įvykio

Draudimo bendrovė gali atlyginti pakaitinio automobilio nuomos išlaidas, jei transporto priemonė remontuojama ar remontas netikslingas dėl didelių sugadinimų, neturite kitos nuosavos transporto priemonės, ir be pakaitinės transporto priemonės patirsite didelius nepatogumus ar mobilumo apribojimus.

Pakaitinio automobilio nuomos sąlygos:

  • Paros kaina: atlyginamos vidutinės rinkoje esančios paros nuomos išlaidos. Vidutinės klasės lengvosios transporto priemonės nuomos paros kaina yra 25-30 EUR su PVM.
  • Nuomos laikotarpis: apskaičiuojamas pagal būtinąjį transporto priemonės remonto laiką, atsižvelgiant į remonto įmonės sudarytą sąmatą. Pailgėjęs nuomos laikotarpis dėl remonto įmonės kaltės nėra kompensuojamas ar kompensuojamas dalinai.
  • Remonto trukmės pavyzdžiai:
    • Iki trijų dalių remontas ir dažymas: iki 3-5 d. d.
    • Iki penkių dalių remontas: iki 5-8 d. d.
    • Daugiau nei penkios dalys: gali viršyti 8 d. d.
  • Jei remontas netikslingas: nuomotis galite iš karto tokiomis pačiomis sąlygomis, kaip ir atliekant faktinį remontą.

Apie nuomos pradžią prašoma informuoti draudimo bendrovę el. paštu. Jei turite abejonių dėl atlygintinų pakaitinio automobilio nuomos išlaidų, susisiekite su draudiku.

Draudimo rizika ir jos pasikeitimas

LR Transporto priemonių draudikų biuro Žalų administravimo departamento direktoriaus pavaduotojas Eligijus Oršauskas pabrėžia, kad kasmet net 18 proc. Lietuvoje įregistruotų transporto priemonių nebuvo apdraustos privalomuoju draudimu. Svarbu prisiminti, kad nukentėjusio asmens eismo įvykio metu patirta žala atlyginama visais atvejais, net jei nukentėjęs asmuo buvo nedraustas. Tačiau, jei yra nedraustas tiek nukentėjęs asmuo, tiek kaltininkas, žala atlyginama Biuro vardu, o vėliau Biuras regreso tvarka kreipiasi į asmenį, atsakingą už žalos padarymą, ir į asmenį, neįvykdžiusį pareigos sudaryti draudimo sutartį.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.1010 str. 1 d. ir Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas (TPVCAPDĮ) numato draudėjo pareigą pateikti visą draudiko prašomą informaciją ir dokumentus sutarčiai sudaryti, taip pat informuoti draudiką apie draudimo rizikos padidėjimą. Draudimo rizika laikoma pasikeitusia, kai draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu pasikeičia kuri nors aplinkybė, tiesiogiai susijusi su pavojaus draudimo objektui sumažėjimu ar padidėjimu.

Pranešimas apie draudimo rizikos pasikeitimą

Jeigu draudimo rizika padidėja dėl draudėjo ar apdraustojo veiksmų, pranešimas turi būti pateiktas ne vėliau, nei ji padidėja. Kitais atvejais - tuoj pat, kai draudėjas ar apdraustasis apie tokius pasikeitimus sužinojo ar turėjo sužinoti, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas. Padidėjus draudimo rizikai, draudėjas draudikui pareikalavus privalo sumokėti papildomą draudimo įmoką.

Bendradarbiavimo pareigos nevykdymas gali sukelti neigiamų padarinių. TPVCAPDĮ 22 straipsnyje nustatyta, kad jei draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtą sumą ar jos dalį (iki 50 procentų). Teismų praktika rodo, kad draudikams suteikta galimybė nustatyti skirtingas įmokas asmenims, priklausomai nuo skirtingo tikėtinumo laipsnio. Pavyzdžiui, asmenų, neturinčių dvejų metų vairavimo patirties, vairavimas yra rizikingesnis, todėl draudikas turi teisę nustatyti didesnę draudimo įmoką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55/2014).

Tačiau, kaip pažymėjo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. liepos 15 d. civilinėje byloje Nr. e3K-3-380-969/2016, savaime negalima visais atvejais laikyti, kad jaunesnio amžiaus ir mažesnį vairavimo stažą turinčių asmenų vairavimas visais atvejais padidina draudimo riziką tokia apimtimi, kuri sudarytų pagrindą draudikui reikalauti maksimalios išmokėtos sumos dalies. Teismas nurodė, kad draudimo rizikos pasikeitimas, apie kurį draudikas nebuvo informuotas, neturėtų būti žymus, kad būtų reikalaujama maksimalios sumos, ir pavyzdžiu sumažino priteistiną sumą iki 25 proc.

Deklaracijos naudojimas užsienyje

Jei eismo įvykis nutinka kitoje šalyje, galite naudoti Lietuvoje naudojamą eismo įvykio deklaraciją. Tačiau atkreipkite dėmesį, kad deklaracijos blankuose vartojama vietinė šalies kalba. Pavyzdžiui, Vokietijoje gausite vokišką eismo įvykio deklaracijos formą. Svarbu pasitikslinti, kur kokią informaciją įrašyti, kad išvengtumėte klaidų.

tags: #kas #turi #kreiptis #i #draudimo #imone

Populiarūs įrašai: