Eismo įvykiai keliuose, deja, yra dažnas reiškinys, o jų padariniai gali būti įvairūs - nuo smulkių turtinės žalos atvejų iki sunkių sveikatos sutrikdymų ar net mirčių. Tai, kas atsitinka avarijos kaltininkui, priklauso nuo daugelio veiksnių, įskaitant padarytos žalos mastą, kaltininko būklę (blaivus ar neblaivus) ir kitas aplinkybes.
Baudžiamosios atsakomybės taikymas eismo įvykio sukėlus
Baudžiamoji atsakomybė už eismo įvykio sukėlimą taikoma tik tuomet, kai yra sunkiai sutrikdoma sveikata, asmuo žūsta arba sveikata sutrikdoma nesunkiai. Pastarasis atvejis, kai sveikata sutrikdoma nesunkiai, apibrėžiamas kaip būklė, kai nukentėjusiam asmeniui reikia gydytis daugiau nei 10 dienų. Jei vairuotojas, būdamas blaivus, padaro avariją ir sukelia nesunkų sveikatos sutrikdymą, jis gali būti išteisintas ar nubaustas baudomis. Tačiau situacija tampa kur kas rimtesnė, jei avarijos metu kitas eismo dalyvis patiria sunkius sužalojimus arba žūsta. Tokiu atveju vairuotojui, kuris nevartojo alkoholio ar narkotinių medžiagų, gali būti skirta 6-8 metų laisvės atėmimo bausmė. Jei avarijos kaltininkas buvo apsvaigęs nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų, jam gali grėsti iki 10 metų laisvės atėmimo bausmė.
Advokatas A. Juozapavičius pažymi, kad itin sunkiems padariniams, pavyzdžiui, kai žūsta ne vienas asmuo, teismai dažnai neskiria bausmės vykdymo atidėjimo ir taiko realų laisvės atėmimą. Svarbu paminėti, kad padaryta neturtinė žala nėra priskiriama prie pažeidimo, už kurį taikoma baudžiamoji atsakomybė; tai yra vienas iš padarinių, kuriuos privalo atlyginti kaltininkas arba už jį atsakingas asmuo.
Neturtinės žalos ir žalos atlyginimas
Neturtinė žala nėra baudžiama baudžiamosios atsakomybės dalis, tačiau ją gali būti privaloma atlyginti iš civilinės atsakomybės draudimo ar iš kaltininko asmeninių lėšų, priklausomai nuo bylos aplinkybių.
Pasišalinimas iš eismo įvykio vietos
Lietuvos keliuose kasmet įvyksta tūkstančiai avarijų, bet ne visi kaltininkai lieka nustatyti. Pasišalinimas iš eismo įvykio vietos yra laikomas itin griežtu pažeidimu. Teisinė atsakomybė priklauso nuo to, ar vairuotojas turi teisę vairuoti transporto priemonę, ir nuo padarytos žalos dydžio.
- Jei vairuotojas turi teisę vairuoti ir žala neviršija 750 Eur, gresia bauda nuo 600 iki 1 100 Eur ir teisės vairuoti atėmimas nuo 1 iki 3 metų.
- Jei vairuotojas neturi teisės vairuoti ir žala neviršija 750 Eur, gresia bauda nuo 850 iki 2 000 Eur, privalomas teisės vairuoti atėmimas nuo 1 iki 3 metų, galimas transporto priemonės konfiskavimas.
- Jei vairuotojas turi teisę vairuoti ir žala viršija 750 Eur, bauda nuo 1 000 iki 2 000 Eur, teisės vairuoti atėmimas nuo 1 iki 3 metų.
- Jei vairuotojas neturi teisės vairuoti ir žala viršija 750 Eur, bauda nuo 2 000 iki 2 600 Eur, privalomas teisės vairuoti atėmimas nuo 1 iki 3 metų, galimas transporto priemonės konfiskavimas.
Svarbu suprasti, kad pasišalinimas iš eismo įvykio vietos padaromas tik tiesiogine tyčia. Dažnai pasitaiko, kad vairuotojai nesuvokia sukėlė avariją ir išvyksta ne tyčia, o sąžiningai klysdami. Tokiais atvejais svarbu laiku kreiptis teisinės pagalbos. Bylos, susijusios su pasišalinimu iš eismo įvykio vietos, nagrinėjamos policijos; jei netenkina priimtas nutarimas, jį galima skųsti teismui. Net ir palikus raštelį su informacija apie apgadinimą, kaltininkas vis tiek laikomas pasišalinusiu iš įvykio vietos.
Eismo įvykio deklaracija ir draudimas
Įvykus eismo įvykiui, kuriame nenukentėjo žmonės, sugadinto turto savininkas privalo likti įvykio vietoje, kol visi dalyviai sutaria dėl aplinkybių ir kaltės. Tokiu atveju gali būti pildoma eismo įvykio deklaracija, o policija nekviečiama. Kada būtina kviesti policiją? Kai eismo įvykio metu sužalotas žmogus; kai kaltininkas neteisėtai pasišalino iš vietos; kai įtariama, kad dalyvis yra neblaivus arba apsvaigęs; kai kaltininkas teikia įtartiną informaciją apie registraciją ar teisę vairuoti; kai kaltininkas atsisako pildyti deklaraciją. Eismo įvykio deklaraciją galima pildyti popierine forma arba elektroniniu būdu (per draudimo įvykiai.lt). Jei nėra galimybės užpildyti elektronine forma ir neturima popierinės, aplinkybes galima aprašyti ant švaraus popieriaus lapo, nurodant dalyvių duomenis, transporto priemonių duomenis, įvykio aplinkybes ir kt.
Transporto priemonių draudimas Lietuvoje yra privalomas, tačiau nemaža dalis vairuotojų jo neturi. Jei avarijos kaltininkas nėra apdraustas privalomuoju draudimu, nukentėjęs asmuo gali kreiptis į savo draudimo bendrovę arba tiesiogiai į LR transporto priemonių draudikų biurą. Biuras regreso tvarka siekia atgauti išlaidas iš asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti draudimo sutartį. Draudikai privalo atlyginti nukentėjusiojo žalą: remonto išlaidas, pakaitinio automobilio nuomą, transportavimo, saugojimo, techninės ekspertizės išlaidas, nukentėjusiojo negautas pajamas ir prekinės vertės netekimą. Tačiau jei kaltininkas neblaivus, pasišalina iš įvykio vietos ar per vėlai nesumoka draudimo įmokos, draudinkas gali išmokėtą žalą išskaičiuoti iš kaltininko.
Draudikų pareigos ir terminai
Draudiko pareiga yra išmokėti nukentėjusiajam žalą per 30 dienų nuo pretenzijos pateikimo, tačiau sudėtingesniais atvejais terminas gali būti pratęstas. Taip pat gali būti atvejai, kai draudikas neišmoka žalos dėl kaltininko aplinkybių (neblaivumas, pasišalinimas ar netinkamas vairavimo stažas ar negaliojanti draudimo sutartis). Tokiu atveju žalą gali atlyginti Biuras regreso tvarka arba nukentėjęs asmuo kreiptis į kaltininko draudimo bendrovę. Kaltininko draudimo bendrovė privalo atlyginti žalą pagal sutarties sąlygas: įvertinti žalą, apžiūrėti transporto priemonę, taikyti likutinės vertės ar remonto sąmatos metodus, pateikti kompensaciją per nurodytą laiką, ir pan.
Praktiniai veiksmai įvykio metu ir po jo
- Sustabdyti, pažymėti įvykio vietą ir laikytis KET nuostatų.
- Palikti įvykio vietą tik įvertinus situaciją ir pagal poreikį kviečian į teisinę pagalbą ar greitąją pagalbą.
- Skambinti 112, pranešti apie įvykį, kviesti policiją, medicinos pagalbą.
- Neskirti alkoholio ar kitų svaigiųjų medžiagų traktavimui po įvykio.
- Fotografuoti arba filmuoti įvykio vietą, dalyvaujančias transporto priemones ir sugadintą turtą.
- Raštu ar elektroniniu būdu keistis informacija su kitais dalyviais, užpildyti eismo įvykio deklaraciją arba kurti švarų piešinį/ar schemą.
- Nedelsiant kreiptis į draudiką ir teisėsaugą dėl žalos atlyginimo, jeigu įvykio metu buvo sužeistas asmuo arba įtariama neblaivumas.
Pastebima, kad didžiausios rizikos ir didžiausių išlaidų sukelia neblaivūs vairuotojai. Reglamento pažeidimai, pavyzdžiui, lenktyniavimas miestuose ar pavojingas vairavimas, gali lemti ne tik civilinę, bet ir baudžiamąją atsakomybę. Sumažinti riziką galima tinkamai surengiant draudimo sutartį, užtikrinant, kad duomenys apie naudojimą, vairavimo stažą ir savininką būtų tikslūs, bei laiku mokant draudimo įmokas.
Statistika ir praktiniai pavyzdžiai
Statistika rodo, kad vidutinė žala Lietuvoje siekia apie 950 eurų, tačiau ji gali būti ir kur kas didesnė. Neapdraustas vairuotojas dažnai bando išvengti policijos įsikišimo, imituodamas vėlesnį eismo įvykio deklaracijos pildymą ar klaidingą datą. Dėl to svarbu užtikrinti teisėtą dokumentų tvarką ir kreiptis į Biurą, jei kaltininkas nėra apdraustas, bei atsiminti, kad neapdraustas vairuotojas taip pat atsako už žalą savo lėšomis. Regitros duomenimis, pernai 18 proc. Lietuvoje įregistruotų transporto priemonių nebuvo apdraustos privalomuoju draudimu. Tokios situacijos dar labiau išryškina būtinybę laikytis draudimo įsipareigojimų ir teisinės pagalbos svarbą.
Taip pat svarbu žinoti, kad eismo įvykio metu vairuotojas, kuris pažeidė Kelių eismo taisykles, gali būti įtrauktas į baudžiamąją atsakomybę priklausomai nuo to, ar padarytas nusikaltimas yra nesunkus ar sunki žala. Administracinė ir baudžiamoji atsakomybė yra susijusios su kelių eismo saugumu ir gali būti taikomos už neblaivumą, chuliganišką vairavimą, lenkimą ar kitas pavojingas situacijas. Siūloma valdyti situaciją atsakingai, užtikrinti saugumą ir laikytis teisiniu reikalavimų.
Kaip veikia žalos atlyginimas
Po eismo įvykiu, žala nukentėjusiajam pagal civilinės atsakomybės draudimo taisykles išmokama draudikui. Tačiau kai kuriais atvejais žalą gali būti šiandien išmokama kaltininkui arba biurui, o vėliau iš kaltininko draudikų ar Biuro atsiimamas atitinkamas atlyginimas. Išmokos dydis priklauso nuo to, ar žala atlyginama dėl remonto, pakaitinio automobilio nuomos, transporto, saugojimo, techninės ekspertizės, neturtinės žalos ar prekinės vertės netekimo. Remonto kaina gali būti apskaičiuota arba patvirtinta pagal sutartą remonto sąmatą, o likutinės vertės metodas taikomas, kai remontas ekonomiškai netikslingas. Žala turi būti išmokėta per nustatytą laiką, tačiau kai kuriais atvejais laikai gali būti pratęsti.
Elektroninė eismo įvykio deklaracija
tags: #kas #laukia #sukelus #avarija