Lietuvoje kasmet susidaro apie 30 tūkst. tonų senų padangų, iš kurių tūkstančiai tonų nėra tinkamai sutvarkomos ir atsiduria pakelėse ar miškuose, teršdamos gamtą. Nors per metus nuo padangų gaisro Alytuje pranašystės, kad padangos degė ir dar degs, kol kas neišsipildė, padangų surinkimo ir utilizavimo problematika išlieka aktuali.
Padangų atliekų susidarymas ir tvarkymo mastas Lietuvoje
Specialistų vertinimu, Lietuvos rinkai kasmet atskirai pateikiama virš 20 tūkst. tonų padangų. Pagal teisės aktus gamintojai ir importuotojai turi surinkti bei perdirbti 80 proc. šio kiekio - tai sudarytų vidutiniškai 16 tūkst. tonų. Dar apie 10 tūkst. tonų padangų kasmet į Lietuvą įvažiuoja su transporto priemonėmis.
„Regitros“ duomenimis, vien per 2016 metus Lietuvoje pirmąkart buvo registruota 39,27 tūkst. naujų transporto priemonių, dar 170,47 tūkst. - naudotų automobilių. Šių metų pradžioje šalyje šalyje buvo registruota iš viso 1,61 mln. transporto priemonių, iš jų - virš 1,36 mln. lengvųjų automobilių.
Remiantis oficialia statistika, kasmet į Lietuvą importuojama po 40 tūkst. tonų naujų bei apie 4 tūkst. tonų restauruotų bei naudotų padangų. Kai kurių rinkos stebėtojų nuomone, iš tikrųjų įvežama apie 35 tūkst. tonų.
Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, kasmet surenkamų senų padangų kiekis analizuojamu laikotarpiu svyravo tarp 81 ir 97 proc. nuo rinkai patiekto kiekio. 2010-2019 m. sutvarkomų padangų atliekų kiekis išaugo 11 tūkst. tonų ir 2019 m. pasiekė 27,4 tūkst. tonų. Padangų surinkėjams nuo 2016 m. taikoma užduotis perdirbti (ar kitaip panaudoti) ne mažiau kaip 80 proc. vidaus rinkai patiektų padangų. 2018 m. Lietuvoje buvo apdorota, perdirbta, panaudota ar eksportuota 90,5 proc. padangų.
Teisinio reguliavimo spragos ir atsakomybės pasidalijimas
Nemažai padangų gamintojų ir importuotojų nevykdo pareigų dėl teisės aktų spragų. Jiems net labiau apsimoka mokėti baudas, nei organizuoti ir finansuoti panaudotų padangų perdirbimą. Šiuo metu naudotų padangų ir jų atliekų surinkimo bei perdirbimo vidutinė kaina rinkoje yra apie 250 eurų už toną, iš jų 150-170 eurų už toną mokama už senų padangų surinkimą. Tuo tarpu „mokestis už aplinkos teršimą apmokestinamųjų gaminių atliekomis tesiekia 125 eurus už toną, ir tai yra dukart pigiau nei gamintojams ir importuotojams kainuoja finansuoti susidarančių padangų atliekų sutvarkymą“, - teigiama ekspertų vertinime.
Diskusija: Religinių naratyvų galia Lietuvai. Maskva ir Konstantinopolis
Pasiūlymai dėl įstatymų pakeitimų
Tam, kad situacija rinkoje keistųsi, reikia arba tinkamai įstatymuose numatyti pareigą visiems gamintojams ir importuotojams organizuoti ir finansuoti ne tik padangų atliekų perdirbimą, bet ir surinkimą, arba aiškiai įpareigoti tą daryti visų susidarančių padangų atliekų turėtojams - transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto bei kitoms įmonėms.
Tai reikštų, kad visiems rinkos dalyviams būtų aišku, kad už padangų perdirbimą (šiuo metu rinkos kaina siekia 70 eurų už toną) moka gamintojai ir importuotojai, o surinkimo ir transportavimo kaštus (dabar rinkos kaina siekia apie 180 eurų už toną) dengia autoservisai ir kiti padangų turėtojai.
Bešeimininkių padangų problema
Esama atliekų tvarkymo sistema negali tinkamai veikti dėl teisės aktų spragų. Bešeimininkės padangos paliekamos prie konteinerių šiukšlėms, už kurių išvežimą atsakingos savivaldybės, o moka gyventojai, arba tiesiog atsiduria pakelėse ar miškuose. Tokiu būdu teršiama aplinka ir daroma didelė žala gamtai. Senos guminės padangos iš automobilius ardančių ir dalis parduodančių įmonių, kurios yra pasirašiusios sutartis su Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkytojų asociacija (ENTPTA), yra surenkamos nemokamai, o jų surinkimą ir perdirbimą finansuoja GIA.
Atliekų surinkimo ir tvarkymo bendrovės „Atliekų tvarkymo centras“ direktoriaus pavaduotojas Audrius Puškorius sako, kad netinkamų naudoti padangų perdirbimo sąnaudos, kurias turėtų padengti arba gamintojai ir importuotojai, arba atliekų turėtojai, nuolat didėja. „Teisės aktai turi numatyti, ar padangų atliekų surinkimo ir perdirbimo sąnaudos turi būti įskaičiuojamos į padangų pardavimo kainą, ar jų remonto kainą“, - teigia A. Puškorius.
Padangų atliekų pavojus ir nauda
Naudotos padangos kelia pavojų aplinkai ir žmonių sveikatai, jos neretai tampa gaisro priežastimi, kaip nutiko Alytuje. Deginamos guminės padangos į aplinką išskiria kenksmingąsias medžiagas, o, patekusios į gamtą, suyra tik per 120-140 metų.
Perdirbimo ir pakartotinio naudojimo būdai
Perdirbtų padangų guma gali būti panaudojama:
- Sporto aikštynų ar žaidimų aikštelių guminėms dangoms.
- Automobilių statymo apsauginių kuolelių gamybai.
- Energijai gauti (nors tai laikomas prasčiausiu būdu).
Dažniausiai šios atliekos smulkinamos, iš jų gaminamos granulės, o šios naudojamos arba naujoms padangoms gaminti, arba įmaišomos į asfaltą klojant kelius, dviračių takus, sporto aikšteles, kitą dangą. Rečiau naudojamas pirolizės būdas, kai iš padangų gaminama anglis, dyzelinas. Pats prasčiausias netinkamų naudoti padangų atliekų naikinimo būdas - deginimas šilumos energijai gaminti.
Ūkininkų susiduriantys iššūkiai
Pagėgių krašto ūkininkų sąjungos skyriaus pirmininkas Remigijus Kelneris tikina, kad šio rajono ūkininkams žemės ūkio technikos padangų tvarkymas yra opi problema, nes šių atliekų susikaupia daug, padangos didelės, todėl užauga jų kalnai. „Niekas nežino, kuo tai gresia: ar neužpuls aplinkosauga, kaip ir dėl vandens gręžinių ar mėšlo. Vieną dieną atsibusi ir sužinosi, kad turi mokėti kokias nors baudas už ne taip tvarkomas naudotas padangas ar dėl to, kad jų nepridavei utilizuoti“, - baiminasi R. Kelneris.
Gyvulių augintojai naudotoms padangoms jau rado vietą - jomis slegia silosą ir taip šį pašarą apsaugo, kad negestų. Anot R. Kelnerio, jam yra tekę Olandijoje matyti, kad ir ten siloso tranšėjų uždangalams prilaikyti naudojamos senos žemės ūkio technikos padangos. Tačiau ten didelėms padangoms tik kraštai apipjaunami ir jie naudojami silosui paslėgti. „Taip labai lengva sandėliuoti silosą, o kai krauna visą padangą, susidaro visas kalnas. Tai ir baisiai atrodo, ir nešvaru“, - svarsto R. Kelneris.
Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) prezidentas Petras Puskunigis teigia, kad žemdirbiai dar jaučia padangų, tinkamų pašarams prispausti, trūkumą. „Jų dar vis trūksta, nes po padangų gaisro Alytuje atsiranda vis naujų padangų tvarkymo reikalavimų“, - tikina P. Puskunigis.
Kėdainių krašto ūkininkų sąjungos pirmininkas Virmantas Ivanauskas teigia, kad yra daug įmonių, kurios surenka žemės ūkio technikos padangas ir montuoja naujas, nes atiduoti netinkamas naudoti klientui draudžiama. „Padangas jau galima vežti ir į Akmenės cemento gamyklą deginti.“
Yra ir dar vienas būdas, kaip atsikratyti senomis padangomis, tiesa, turint mažesnį jų kiekį - jas galima nuvežti į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles. Tačiau, pasak P. Puskunigio, tai žemdirbiams kainuoja nemažus pinigus.
Tarptautinė patirtis ir Lietuvos situacija
Aplinkos ministerija surengė nuotolinę konferenciją, kurioje pristatė studijos „Padangų atliekų panaudojimo statybos ir kitų produktų gamyboje, statyboje ar kitose veiklose“ ataskaitą. Studijos rengėja UAB „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ 150 puslapių darbe išanalizavo naudotų padangų atliekų tvarkymo patirtį devyniose Europos Sąjungos (ES) valstybėse ir pateikė rekomendacijas dėl padangų atliekų surinkimo ir panaudojimo, produkcijos, pagamintos iš padangų atliekų, gamybos ir naudojimo skatinimo, kovos su nelegaliu padangų atsikratymu teisinių, organizacinių, ekonominių ir finansinių priemonių taikymo Lietuvoje.
Studijos išvados ir rekomendacijos
Studijoje nurodoma, kad žemės ūkio technikos padangos yra priskiriamos prie atliekų, susidarančių vykdant ūkinę veiklą, todėl jos negali būti šalinamos gyventojams skirtose didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse ar atliekų priėmimo punktuose. Tačiau ūkininkas, įsigydamas žemės ūkio technikos padangas, kaip ir bet kuris fizinis asmuo, turi teisę nemokamai pardavėjui palikti naudotas padangas, skirtas tam pačiam transporto priemonės tipui. Gamintojai ir importuotojai neprivalo žemės ūkio technikos padangų apskaityti atskirai, o jų tvarkymo kaštai yra didesni.
Studijos išvadose nurodoma, kad tokia sistema sudaro sąlygas atsirasti „šešėliui“ - pavyzdžiui, įmonė į vietos rinką išleidžia tūkstantį tonų padangų ir paskui pateikia duomenis, kad šis kiekis sutvarkytas, tačiau praktiškai tvarkytojai sutvarko tik dalį didžiųjų žemės ūkio technikos padangų, o kitą „padengia“ sutvarkydami šešėlines lengvųjų automobilių padangas.
Lietuva iš studijoje apžvelgtų devynių valstybių yra naudotų padangų eksporto lyderė. Ryškiausias eksporto pokytis buvo 2016-2017 m., kai padangų atliekų eksportas Lietuvoje išaugo nuo 38 iki 70 proc. visų surinktų padangų. Toks didelis pokytis siejamas su AB „Akmenės cementas“, kuri ypač daug padangų degino iki 2014 m., o 2014-2016 m. šios veiklos visai nevykdė. Daugiau padangų deginama Lenkijoje ir Latvijoje - daugiausia į šias valstybes eksportuojama padangų atliekų iš Lietuvos.
Ką gali padaryti gyventojai ir verslas?
„Padangų atliekų tvarkymas“ yra ne tik aplinkosaugos klausimas, bet ir svarbus automobilių priežiūros aspektas. Senos padangos gali tapti taršos šaltiniu, jei jos nėra tinkamai tvarkomos. Padangų atliekų tvarkymo procesas prasideda nuo senų padangų rinkimo ir transportavimo į perdirbimo centrus. Ten padangos yra skaldomos į mažesnes dalis, o metalai ir kiti neperdirbami komponentai yra pašalinami.
Patarimai atsakingam padangų tvarkymui:
- Reguliariai tikrinkite padangas: užtikrinkite, kad jūsų padangos yra tinkamos naudoti, taip prailginsite jų tarnavimo laiką.
- Perdirbkite senas padangas: vietoj to, kad mestumėte senas padangas, perdirbkite jas. Tai padeda aplinkai ir gali sutaupyti pinigų. Naudotos lengvųjų automobilių padangos iš gyventojų nemokamai priimamos rūšiavimo centruose - ne daugiau kaip 4 padangų komplektas per metus.
- Informuokitės apie vietines taisykles: skirtingose šalyse ir miestuose gali būti skirtingos taisyklės dėl padangų atliekų tvarkymo.
- Pasinaudokite autoservisų paslaugomis: automobilių servisai, be ratų balansavimo ar padangų montavimo proceso, dažnai aktyviai dalyvauja padangų atliekų tvarkymo procese.
tags: #kas #kaltas #del #padangu #deginimo #alytuje