Tragiškas eismo įvykis, kurio metu žūsta žmogus, visada sukelia didelį rezonansą visuomenėje. Lietuvoje kasmet žuvusieji keliuose skaičiuojami šimtais, o sužalotieji - tūkstančiais. Teigiama, jog daugiau kaip du trečdaliai avarijų įvyksta dėl vairuotojų kaltės.
Kyla esminis klausimas, kokia atsakomybė gresia vairuotojams, kurių sukeltuose eismo įvykiuose žūsta žmonės. Teisiniu požiūriu ilgą laiką buvo laikoma, kad visos avarijos, net ir tokios, kuriose žūsta žmonės, traktuojamos kaip neatsargus gyvybės atėmimas, o ne nužudymas. Tačiau teismų praktikoje atsiradus retoms ir išimtinėms situacijoms, kai vairuotojai elgdavosi itin ciniškai ir pažeisdavo daugybę taisyklių, buvo prieita išvados, kad net ir avarija gali būti laikoma nužudymu, o eismo įvykio metu žuvę žmonės - nužudytaisiais.
Atsakomybės kvalifikavimas: KET pažeidimas ar nužudymas?
Kaip „Laisvajai bangai“ sakė advokatas Valdemaras Bužinskas, esminis klausimas tokio pobūdžio situacijose yra, ar visais atvejais autoįvykio metu padarytos veikos gali būti kvalifikuojamos pagal straipsnį „Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių (TP) eksploatavimo taisyklių pažeidimas“. Šis straipsnis užtraukia atsakomybę tik dėl neatsargių veikų, kuomet žmogus pažeidžia Kelių eismo taisykles (KET) neatsargiu elgesiu, vairuoja neatsakingai, tačiau neleidžia atsirasti sunkioms pasekmėms. Tam išsiaiškinti yra atliekamas ikiteisminis tyrimas, kad būtų nustatytos visos aplinkybės.
Advokato nuomone, tyrimo metu reikia atkreipti dėmesį į tai, ar KET buvo pažeistos, ar buvo ignoruojamos. „Manau, kad tyrimo metu reikia atkreipti dėmesį į tai, ar KET buvo pažeistos, ar buvo ignoruojamos. Mano nuomone, kai KET ignoruojamos - TP yra techniškai netvarkinga, kai greitis viršijamas ten, kur yra didelės žmonių susibūrimo vietos, klausimas turėtų būti sprendžiamas dėl netiesioginių tyčinių veiksmų“ , - kalbėjo advokatas. Anot V. Bužinsko, reikia atskirti, ar padaryta veika yra KET pažeidimas, sukėlęs tam tikras pasekmes, ar tai yra tyčinė veika, kurią asmuo atlieka suprasdamas, ką jis daro, tačiau būdamas abejingas pasekmėms. Pavyzdžiui, asmuo, važiuojantis Gedimino prospektu šaligatviu 150 km/val. greičiu, puikiai suvokia galimas pasekmes. „Juk toks vairuotojas puikiai suvokia, kokios gali būti pasėkmės. Jis žino, kad šaligatviu eina žmonės, kad viršija leistiną greitį, kad gali sužeisti ar užmušti žmogų. Formaliai toks vairuotojas pažeidžia KET ir jeigu kyla pasekmės, jo veikla būtų vertinama pagal mano anksčiau minėtą straipsnį - dėl neatsargaus elgesio. Tačiau kaip yra su logika? Man, atrodo, šiuo atveju vairuotojas nepažeidžia taisyklių, o jas ignoruoja ir lengvabūdiškai tikisi išvengti pasekmių, kurios gali kilti“, - sakė advokatas.
Teismų praktikos pokyčiai: nuo neatsargaus nusikaltimo iki nužudymo
Ilgą laiką nebuvo tinkamos teismų praktikos, leidžiančios tokias avarijas kvalifikuoti kaip nužudymą. Lietuva iki šiol prisimena 2007-aisiais įvykusią avariją, kurios metu policininkas Saulius Paulikas, ne tarnybos metu Skuodo rajone, rėžėsi ir pražudė tris dešimtmečius vaikus, o po to pabėgo iš eismo įvykio vietos. Nepaisant tragiškų pasekmių ir S. Pauliko pasišalinimo iš įvykio vietos, jis tuo metu buvo nuteistas dėl tragiškos avarijos sukėlimo, bet ne dėl nužudymo. „Tuo metu neegzistavo tokia praktika, todėl S. Paulikas ir nebuvo nuteistas už nužudymą“, - paaiškina advokatas Vytenis Dziegoraitis.
Tačiau viskas pasikeitė prieš daugiau nei trejus metus, kai tragiška avarija Utenoje buvo kvalifikuota kaip nužudymas. Tris žmones avarijoje pražudęs neblaivus Utenos rajono gyventojas Mantas Šironas buvo pripažintas kaltu dėl nužudymo ir už tai jam skirta 14 metų laisvės atėmimo bausmė. „Tai buvo pirmas kartas, kai vairuotojo veiksmai buvo pripažinti ir kvalifikuoti kaip nužudymas, o ne kaip buvo iki tol, kad tai Kelių eismo saugumo ir transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas, sukėlęs atitinkamas pasekmes“, - dėmesį atkreipia V. Dziegoraitis.
Kada avarija gali būti kvalifikuota kaip nužudymas?
Aukščiausiojo teismo nutartis įpareigoja vadovautis daugeliu aplinkybių vertinant, ar tai nužudymas, ar tiesiog nelaimingai pasibaigusi avarija. Pasirodo, kad norint vairuotoją teisti už nužudymą jis turi padaryti visą eilę KET pažeidimų. V. Dziegoraičio teigimu, minėtas Utenos gyventojas M. Šironas buvo nuteistas už trijų asmenų nužudymą, nes jis transporto priemonę vairavo ne tik būdamas neblaivus, tačiau ir viena iš centrinių miesto gatvių, esant intensyviam eismui, važiavo didesniu nei 100 km/val. greičiu, bėgo nuo policijos pareigūnų, ne kartą kirto sankryžą degant draudžiamam šviesoforo signalui. Tokiu būdu jis padarė ne vieną, bet visą eilę KET pažeidimų.
Panašaus turinio nuosprendžių priimta nedaug, tačiau jų yra. Pavyzdžiui, 2017-aisiais buvo nuteistas asmuo, kuris neturėdamas teisės vairuoti ir būdamas neblaivus, demonstruodamas šoninio slydimo įgūdžius Vilniuje perėjoje nužudė pėsčiąjį ir sužalojo kelis žmones. Jam teismas skyrė dešimties metų laisvės atėmimo bausmę būtent už nužudymą. Dar viena garsi byla buvo nagrinėjama Kaune, kur teismas kaltu pripažino asmenį, kuris miesto centre, lėkdamas dideliu greičiu, susidūrė su kitu automobiliu. Tuo metu viena keleivė žuvo, o kitas žmogus buvo sužalotas. Už tai vairuotojui skirta 11 metų laisvės atėmimo bausmė.
Marijampolės AVPK Kelių policijos skyriaus viršininkas Rolandas Gylys pasakojo apie tai, kas buvo užfiksuota po tragiškai pasibaigusio eismo įvykio: „Buvo pastebėta, kad vienoje transporto priemonėje nėra jokių asmenų, todėl galima sakyti, kad vairuotojas buvo pasišalinęs. Tuo metu kitoje transporto priemonėje buvo penki prispausti asmenys. Atvykę policijos pareigūnai konstatavo, kad automobilio „Volkswagen Golf“ priekyje sėdėję vairuotojas ir keleivis yra mirę. Gale važiavę trys keleiviai dar buvo su gyvybės ženklais.“ Po šio eismo įvykio premjeras Saulius Skvernelis viešai pareiškė, kad tris žmones pražudžiusiam ir, kaip įtariama, neblaiviam Alvarui Lankelaičiui turi būti pateikti kaltinimai dėl nužudymo.
Baudžiamosios atsakomybės samprata ir bausmės
Baudžiamoji atsakomybė yra valstybės baudžiamųjų teisinių priemonių visuma, taikoma nusikaltimą padariusiam asmeniui. Ji apima tiek įspėjamąsias, tiek prevencines priemones. Remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsniu, asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir nepripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Tai reiškia, kad baudžiamosios priemonės taikomos tik pripažinus asmens kaltę. Nors baudžiamoji atsakomybė kyla nuo nusikaltimo padarymo momento, ikiteisminio tyrimo institucijos, rinkdamos įrodymus, jau gali taikyti procesines priemones, tokias kaip kardomoji priemonė ar turto areštas. Asmuo nuo baudžiamosios atsakomybės gali būti atleistas, jei įvykdomos tam tikros sąlygos, pavyzdžiui, susitaikius su nukentėjusiuoju ar pagal laidavimą. Tokiu atveju asmuo atleidžiamas nuo visų baudžiamųjų teisinių priemonių taikymo.
Avarijos sukėlimas, dėl kurios nukentėjo žmogus, yra apibrėžiamas kaip sunkus tyčinis nusikaltimas. Už šį nusikaltimą gresia teistumas, bausmė ir viena ar net kelios baudžiamojo poveikio priemonės. Tai reiškia, kad asmuo ne tik įgyja teistumą, bet ir gali būti nubaustas bauda, areštu arba laisvės atėmimu.
Konkrečiai, už avarijos sukėlimą, dėl kurios buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, gresia šios sankcijos:
- Baudos dydis: nuo 2 500 iki 100 000 Eur (nuo 50 iki 2 000 minimalaus gyvenimo lygio (MGL), kurio dydis yra 50 Eur).
- Areštas: nuo 15 iki 90 parų.
- Laisvės atėmimas: iki 2 metų.
Be šių pagrindinių bausmių, gali būti taikomos ir kitos baudžiamojo poveikio priemonės:
- Uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones: nuo 1 iki 5 metų, o išimtiniais atvejais - iki 7 metų, jei asmuo jau buvo netekęs teisės vairuoti dėl panašaus pažeidimo.
- Įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą: nuo 500 iki 12 500 Eur (nuo 10 iki 250 MGL).
- Automobilio arba jo vertės pinigais konfiskavimas.
Teismas taip pat skiria turtinės žalos atlyginimą ar pašalinimą, jei dėl nusikaltimo buvo padaryta žalos asmeniui, nuosavybei ar gamtai.
Baudžiamasis kodeksas (BK) numato, kad girtas ar apsvaigęs avarijos, kurioje buvo nesunkiai sužalotas žmogus, kaltininkas gali būti baudžiamas laisvės atėmimu iki 3 metų. Jei blaivus vairuotojas sukelia avariją, kurioje žmogus sužalojamas sunkiai, jam gali grėsti iki 5 metų nelaisvės. Girtam vairuotojui bausmė didinama iki 6 metų. Neblaivus vairuotojas, avarijoje mirtinai sužalojęs žmogų, gali būti baudžiamas nuo 3 iki 10 metų laisvės atėmimo, o blaivus - iki 8 metų.
Tačiau mirtinų avarijų kaltininkai dažniausiai mėgaujasi laisve ir po jų kaltę įrodžiusio teismo baigties. Klaipėdoje dirbančio advokato Mindaugo Kepenio teigimu, remiantis neoficialia statistika, tik vienas iš 100 avarijos kaltininkų sulaukia įkalinimo bausmės. Kiti taip pat nuteisiami kalėti, tačiau dažniausiai - lygtinai. Kitaip tariant, 3 metus kalėti nuteistas vairuotojas sulaukia ir malonės - jo bausmės vykdymas atidedamas keleriems metams ir galiausiai, nė karto per tuos metus neprasižengus, visiškai išnyksta. „Mano praktikoje nėra buvę atvejų, kad avarijos kaltininkas gautų realią laisvės atėmimo bausmę. Manau, kad tai teisinga. Nereikia pūdyti žmonių kalėjimuose už sukeltas avarijas, kurios traktuojamos kaip neatsargus nusikaltimas. Juk vairuotojas tikrai specialiai nesukelia avarijos ir tyčia nežudo žmogaus“, - nuomonę reiškė advokatas.
Veikos pavojingumo vertinimas ir bausmės individualizavimas
Priežastinis ryšys ir kaltė: Svarbu suprasti, kad inkriminuojant asmeniui nusikalstamą veiką, būtina nustatyti ne tik Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimą ir jo padarinius, bet ir jų priežastinį ryšį. Priežastinio ryšio nustatymas tokiose bylose turi ypatingą svarbą, nes eismo įvykiuose dažnai dalyvauja keli eismo dalyviai. Teisiškai reikšmingas priežastinis ryšys gali būti konstatuotas, kai veika buvo būtina padarinių kilimo sąlyga ir/arba lėmė padarinių atsiradimą. Esant būtinumui, priežadiniam ryšiui nustatyti skiriama autotechninė ekspertizė.
Tačiau net ir nustačius KET pažeidimą ir jo priežastinį ryšį su eismo įvykiu bei padaryta žala kitam asmeniui, veikai kvalifikuoti turi būti nustatyta ir eismo įvykį sukėlusio asmens neatsargi kaltė (pasitikėjimas arba nerūpestingumas):
- Nusikalstamas pasitikėjimas: asmuo suvokė rizikingą savo veikos pobūdį, numatė galimus padarinius, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti.
- Nusikalstamas nerūpestingumas: asmuo nesuprato veikos rizikingumo, nenumatė galimų padarinių, tačiau pagal aplinkybes ir savo asmenines savybes turėjo ir galėjo tai numatyti.
Nusikalstamos veikos pavojingumą lemia jo pavojingumo laipsnis, kaltės forma, motyvai ir tikslai. Svarbi ir įstatymo ginamų vertybių svarba. Pavyzdžiui, pasikėsinimas į žmogaus gyvybę yra daug pavojingesnis nei pasikėsinimas į turtą. Teismų praktikoje susiformavo dvi nuomonės vertinant veikos pavojingumą: formalioji kryptis (veika, atitinkanti baudžiamojo įstatymo numatytą, yra savaime pavojinga) ir materialioji kryptis (veika laikoma pavojinga tik tuomet, jei ji daro esminę žalą arba kelia grėsmę tokiai žalai atsirasti).
Pasak advokato V. Bužinsko, tokiose situacijose priimti teisingus sprendimus nėra paprasta, kartais tai priklauso nuo ikiteisminį tyrimą atliekančių pareigūnų kvalifikacijos, patirties atliekant tokio pobūdžio tyrimą ir teismo vertinimo. Jo teigimu, kiekvienu atveju teismas turėtų atkreipti dėmesį, kokie buvo kaltininko veiksmai iki padarytos veikos įvykio. „Apie ką galima kalbėti jeigu asmuo per metus padaro 5 - 10 KET pažeidimų, ne kartą yra baustas ir tokias pasekmes sukelia ne pirmą kartą. Jis tiesiog sąmoningai ignoruoja KET ir jos jam neegzistuoja“, - kalbėjo advokatas. Jo teigimu, jeigu vairuotojui KET neegzistuoja, tai ir baudžiamas jis turėtų būti ne pagal KET pažeidimą, o pagal padarytą tyčinę veiką.
Klaipėdos apygardos teismas apeliacine tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą dėl sukeltos avarijos, kurioje žuvo žmogus, konstatavo, jog pirmos instancijos teismas negalėjo skirti lygtinės laisvės atėmimo bausmės. Klaipėdos rajono teismas Vaidotui Pociui buvo skyręs 3 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę už tai, kad jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (1,36 prom.), magistraliniame kelyje Vilnius-Kaunas-Klaipėda vairuodamas automobilį važiavo 225 km/h greičiu, nors leistinas maksimalus greitis buvo 130 km/h, nesilaikė saugaus atstumo ir atsitrenkė į priekyje važiavusio automobilio galą, sukeldamas grandininę avariją, kurios metu žuvo žmogus. Apygardos teismo vertinimu, nors nusikalstama veika ir buvo spontaniška, tačiau ji nebuvo atsitiktinė - nuteistasis iki šios veikos padarymo nuolat darė administracinius nusižengimus, susijusius su šiurkščiu KET pažeidimu, taip pat buvo baustas už vairavimą esant neblaiviam ir chuliganišką vairavimą. Teismas konstatavo, kad nuteistasis kritiškai nevertina savo elgesio, o nusikalstama veika jam nebuvo atsitiktinė, bet tik loginė jo gyvenimo būdo pasekmė. Įvertinta ir tai, kad iki bylos nagrinėjimo teisme nuteistasis ilgą laiką nedirbo ir tik bylai esant teisme pradėjo dirbti tėvo įmonėje, o tai vertinta tik kaip siekis teigiamai save charakterizuoti, bet ne iš tiesų keisti gyvenimo būdą.
Visas KET kursas per 60 min!
Anot advokato Valdemaro Bužinsko, atgaila padarius veiką gali tik sušvelninti bausmę, tačiau nepanaikina pačios veikos. „Bausmės dydis nėra esminis veiksnys, kuriuo siekiama įvertinti nusikaltusio asmens veiksmus. Yra veikos baudžiamumas - kiekviena nusikalstama veika turi būti įvertinta ir paskirta teisinga bausmė. Bausmės paskyrimo teisingumas priklauso nuo daugybės faktorių, tarp jų ir nusikaltusio asmens elgesio, nes bausmės tikslas yra ne tik nubausti, ir išauklėti. Jeigu žmogus suprato savo kaltę, gailisi ir įdėjo visas pastangas, kad būtų pašalintos neigiamos pasekmės, į tai turėtų būti atsižvelgiama skiriant bausmę.“ Advokatas taip pat pabrėžė, kad pinigai bausmės neišperka, tačiau tai, kad žmogus stengiasi iš dalies arba visiškai padengti padarytą žalą, rodo, kad asmuo pripažįsta padaręs nusikalstamą veiką ir stengiasi minimalizuoti padarytą žalą.
Galimybė išvengti teistumo
Yra galimybė išvengti teistumo ir aukščiau minėtų bausmių - tai būti atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą arba susitaikius su nukentėjusiuoju. Tokiu atveju asmuo atleidžiamas nuo visų baudžiamųjų teisinių priemonių taikymo. Tačiau svarbu suprasti, kad nukentėjusysis ne visada sutinka susitaikyti, net ir atlyginus žalą. „Nesusidarykite sau problemų dėl neapgalvotos klaidos. Neneiskite, kad ši neapgalvotai padaryta klaida paženklintų jus baudžiamuoju kodeksu ir taip užkirstų kelią jūsų ateities planams.“
Advokato M. Kepenio nuomone, avarijoje artimo žmogaus netekę nukentėjusieji taip pat nėra suinteresuoti kaltininką pasodinti už grotų. Nors iš pradžių ir yra skaudu, nukentėjusieji galiausiai suvokia, kad ne specialiai tas žmogus padarė avariją. Jiems nė kiek ne geriau, jei kaltininką pasodins. Kur kas naudingiau, jei kaltininkas atlygina patirtą žalą. O jei jis sėdės 10 metų kalėjime, tai tiek laiko ir negalės mokėti.
Atsakomybė Europoje ir ateities perspektyvos
Advokatas V. Dziegoraitis primena išskirtinį atvejį Vokietijoje, kai Lietuvos pilietis Hamburgo mieste pagrobęs taksi automobilį ir lėkdamas 140 km/val. greičiu atsitrenkė į kitą automobilį. Žuvo tame automobilyje buvęs asmuo, o dar du žmonės buvo sužaloti. „Šis Lietuvos pilietis buvo nuteistas laisvės atėmimu iki gyvos galvos ir, kiek teko domėtis, tai buvo pirmas toks atvejis Hamburge. Todėl manau, kad atitinkama praktika, kai asmenys, pažeidę Kelių eismo saugumo ir transporto priemonių eksploatavimo taisykles, dėl ko žūsta žmogus ir jie yra pripažįstami kaltais dėl nužudymo, yra nauja ne tik mūsų šalyje, bet ir kitose Europos valstybėse“, - sako V. Dziegoraitis.
Bet kokiu atveju, advokatas mano, kad avarijų kaltininkų, kurie baudžiami už nužudymą, Lietuvoje tik daugės, nes teismų praktika jau susiformavusi ir yra taikoma.
Draudimo sutarties pažeidimas ir pasekmės
Dažnai transporto priemonės savininkai nesusimąsto, kokios gali kilti pasekmės, jei automobilį patikėja vairuoti nepatyrusiems ar netinkamiems asmenims. Sudarant draudimo sutartį, svarbu ne tik atkreipti dėmesį į draudimo įmokos dydį, bet ir į tai, kam suteikiate teisę vairuoti apdraustą transporto priemonę. Draudėjo pareiga yra informuoti draudiką apie draudimo rizikos padidėjimą. Jei ši pareiga nevykdoma, draudikas įgyja teisę pareikšti draudėjui atgręžtinį reikalavimą atlyginti dalį trečiajam asmeniui išmokėtų sumų.
Teismų praktikoje nustatyta, kad draudikas gali reikalauti grąžinti iki 50% išmokėtos draudimo išmokos, ypač jei transporto priemonė buvo patikėta vairuoti jaunesnio amžiaus ar mažesnį vairavimo stažą turintiems asmenims. Tačiau svarbu atkreipti dėmesį, kad ne visais atvejais draudiko teisė reikalauti maksimalios išmokėtos sumos dalies yra absoliuti. Teismas vertina, kokia apimtimi neatskleistos aplinkybės nulėmė draudimo rizikos padidėjimą ir ar jos susijusios su draudžiamuoju įvykiu. Pavyzdžiui, jei skirtumas tarp draudimo sutartyje numatyto ir faktinio vairuotojo amžiaus bei stažo nėra žymus, draudiko reikalavimas gali būti sumažintas.
Visuomenės ir teisininkų požiūris į bausmių griežtinimą
Nors „karas keliuose“ negailestingai ir apmaudžiai skina gyvybes Lietuvoje, žuvusieji kasmet skaičiuojami šimtais, o sužalotieji - tūkstančiais. Tačiau paradoksas: kitų likimus griaunantys vairuotojai gali jaustis nebaudžiami, nes net ir girti avariją sukėlę ar kelis žmones užmušę jie išvengia realios laisvės atėmimo bausmės - pabūti nelaisvėje tenka tik vienam iš šimto. Kaip viešai per vieną televizijos laidą pareiškė Utenos gyventojas, kurio paauglys sūnus, tvarkingai važiavęs dviračiu, žuvo per šiurpią eismo nelaimę, - jei iš pykčio ir skausmo nužudytų šios avarijos kaltininką, jis, gedintis tėvas, gautų daug didesnę laisvės atėmimo bausmę, negu gaus 3 žmones užmušęs ir 2 labai sunkiai sužalojęs kelių chuliganas, kurio byla šiuo metu nagrinėjama Utenos rajono apylinkės teisme.
Susisiekimo ministerijos Saugaus eismo departamento direktorius Vigilijus Sadauskas kategoriškai prieštaravo šiai nuostatai. Jis buvo vienas darbo grupės, prieš 2 metus parengusios Baudžiamojo kodekso pataisas, narių. Darbo grupė tuomet siūlė griežtinti bausmes avarijų kaltininkams: pataisose buvo numatyta, kad girtiems ar apsvaigusiems vairuotojams, dėl kurių kaltės avarijose buvo nesunkiai sužalotas žmogus, būtų skirtas 1 metų laisvės atėmimas; jei toks nusikaltimas padaromas pakartotinai, vairuotojas turėtų kalėti 2 metus. V. Sadauskas teigė, kad nors dabar irgi numatyta laisvės atėmimo bausmė iki 3 metų, „mėnuo irgi yra iki 3 metų“, todėl buvo tikslinga įteisinti fiksuotas laisvės atėmimo bausmes. Tačiau tokios pataisos Seimo nepasiekė, jas sukritikavo kitos ministerijos, pavyzdžiui, Teisingumo ministerijos atstovai, teigdami, kad pernelyg griežtų sankcijų nustatymas gali neigiamai paveikti korupcijos lygį.
„Keista, kad girto vairuotojo sukelta avarija, kurioje žūsta žmogus, yra neatsargus nusikaltimas. Tačiau jei girtas peiliu švaistyčiausi gatvėje ir sužaločiau žmogų, tai jau nebūtų traktuojama kaip neatsargus nusikaltimas“, - savo nuomonę pavyzdžiu iliustravo departamento direktorius V. Sadauskas. Jam keista ir tai, kad aukštesnės instancijos teismai sušvelnina ar net panaikina pirmosios instancijos teismų skirtas bausmes. Šiuo metu naujos pataisos, numatančios griežtesnes bausmes, nėra rengiamos. V. Sadausko nuomone, tai, jog nebuvo griežtinamos nuobaudos avariją sukėlusiems ir žmones sužalojusiems vairuotojams, jau turi pasekmių - šiuo metu keliuose vykstantis „karas“, pasiekta kritinė riba.
Tačiau advokato M. Kepenio nuomone, didžiausia bausmė avariją padariusiems ir žmogų užmušusiems ar sužalojusiems vairuotojams - priteista neturtinė žala. Draudimo kompanijos tokią žalą atlygina tik iki 500 eurų, todėl likusią sumą turi mokėti patys vairuotojai. Jie dažnai nukentėjusiems moka kone visą gyvenimą. Advokatas tai vadina absurdu. „Pavyzdžiui, blaivus studentas naktį važiavo ir partrenkė į gatvę iššokusį girtą vyrą. Už tai teismas jam skyrė 3 metus realios laisvės atėmimo bausmės ir priteisė 80 tūkstančių litų neturtinės žalos. Tas vaikinas tokių pinigų gal net niekada neuždirbs“, - piktinosi M. Kepenis. Anot jo, bausmių griežtinimas avarijų skaičiaus tikrai nesumažins, argumentuodamas, kad anksčiau juk vagims ir rankas nukapodavo, tačiau vagystės neišnyko.
Dar viena rezonansinės eismo tragedijos, vadinamos kraupiausia šių metų avarija, byla netrukus pasieks Klaipėdos rajono apylinkės teismą. Bus teisiamas klaipėdietis Artūras Klumbys (26 m.), liepos pabaigoje netoli Klaipėdos remontuojamame autostrados ruože dideliu greičiu lėkęs automobiliu „Opel Calibra“ ir rėžęsis į priešais važiavusį automobilį „Renault Espace“. Šis nuo smūgio perskrido skiriamąją juostą, išlėkė į priešpriešinio eismo juostą ir trenkėsi į priešais važiavusį vilkiką. Susidūrimo būta tokio stipraus, kad „Renault“ akimirksniu užsiliepsnojo: ugnyje žuvo 5 žmonės, tarp jų 2 vaikai. Dar viena maža mergaitė iš automobilio iškrito ir mirė Klaipėdos vaikų ligoninėje. Po avarijos A. Klumbiui buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis. Vaikinas buvo suimtas 2 mėnesius. Nors tyrimas dar nebaigtas, dabar jis jau paleistas į laisvę. Argumentas - jaunuolis turi dirbti, kad turėtų pinigų nukentėjusiesiems atlyginti neturtinę žalą. Žuvusiųjų artimųjų reikalaujama suma viršija milijoną litų. Avarijos kaltininkui taip pat gresia iki 10 metų nelaisvės.
Laisvėje šiuo metu teismo laukia ir klaipėdietis Liudas Tevelavičius (25 m.). Įtariama, kad jis gegužės 15-osios naktį daugiabučio namo kieme partrenkė ir mirtinai sužalojo dviračiu važiavusią Klaipėdos muzikinio teatro solistę Ritą Konstantinovienę. Vyras iš avarijos vietos pabėgo. Vėliau pareigūnai jį girtą rado namuose.
Kaip vairuotojui pagerinti savo poziciją po avarijos?
Kaip teigia advokatas L. Pakštaitis, universalios taisyklės, kaip vairuotojas gali pagerinti savo poziciją tokioje byloje, nėra. Tačiau labai svarbūs yra du aspektai - techninės detalės ir kaltinamojo pasakojimas. „Teisiškai situacija turi labai daug mažų detalių - stabdymo kelias, automobilio apgadinimai, padangų būsena, valytuvai, matomumas ir panašiai. Daug techninio pobūdžio detalių gali papildyti vairuotojo pasakojimą, bet gali ir akivaizdžiai prieštarauti. Šie parodymai turi sutapti su kitų žmonių ar liudininkų pasakojimu ir neturi būti išgalvoti ar pritraukti prie situacijos, jei norima išvengti atsakomybės arba ją palengvinti“, - LRT TELEVIZIJOS laidai „Keliai. Mašinos. Žmonės“ teigia L. Pakštaitis.
tags: #kas #gresia #sukelus #netycine #avarija #ir