Tragiškas eismo įvykis, kurio metu žūsta žmogus, visada sukelia didelį rezonansą visuomenėje ir kelia klausimų dėl kaltininko atsakomybės. Teisiniu požiūriu ilgą laiką buvo laikoma, kad visos avarijos, net ir tokios, kuriose žūsta žmonės, priskiriamos neatsargiems nusikaltimams ir traktuojamos kaip neatsargus gyvybės atėmimas, o ne nužudymas.
Marijampolės AVPK Kelių policijos skyriaus viršininkas Rolandas Gylys, pasakodamas apie vieną tragiškai pasibaigusį eismo įvykį, atskleidė, kas buvo užfiksuota įvykio vietoje. Vienoje transporto priemonėje nebuvo jokių asmenų, kas leido manyti, kad vairuotojas buvo pasišalinęs. Kitoje transporto priemonėje buvo penki prispausti asmenys. Atvykę policijos pareigūnai konstatavo, kad automobilio „Volkswagen Golf“ priekyje sėdėję vairuotojas ir keleivis yra mirę, o gale važiavę trys keleiviai dar buvo su gyvybės ženklais. Po šio eismo įvykio premjeras Saulius Skvernelis viešai pareiškė, kad tris žmones pražudžiusiam ir, kaip įtariama, neblaiviam Alvarui Lankelaičiui turi būti pateikti kaltinimai dėl nužudymo. Tai atvėrė diskusiją apie tai, ar toks pareiškimas pagrįstas ir kokia atsakomybė gresia vairuotojams, kurių sukeltuose eismo įvykiuose žūsta žmonės.
Advokatas Laurynas Pakštaitis paaiškina, kad kadangi teismų praktikoje pasitaikydavo retų ir išimtinų situacijų, kai vairuotojas važiuodavo visiškai girtas, ypač stipriai viršydavo greitį, visiškai ciniškai ir nesilaikydamas jokios tvarkos, buvo prieita išvados, kad net ir avarija gali būti laikoma nužudymu, o eismo įvykio metu žuvę žmonės - nužudytaisiais.
Teismų praktikos pokyčiai Lietuvoje
Ilgą laiką Lietuvoje nebuvo tinkamos teismų praktikos, leidžiančios eismo įvykius kvalifikuoti kaip nužudymą.
Ankstesnė praktika: S. Pauliko byla (2007)
Lietuva iki šiol prisimena 2007-aisiais įvykusią avariją, kurios metu policininkas Saulius Paulikas, ne tarnybos metu, Skuodo rajone rėžėsi ir pražudė tris dešimtmečio vaikus, o po to pabėgo iš eismo įvykio vietos. Po šio įvykio iš pareigų pasitraukė vidaus reikalų ministras Raimundas Šukys ir generalinis policijos komisaras Vytautas Grigaravičius. Nepaisant tragiškų pasekmių ir S. Pauliko pasišalinimo iš įvykio vietos, jis tuo metu buvo nuteistas dėl tragiškos avarijos sukėlimo, bet ne dėl nužudymo. Advokatas Vytenis Dziegoraitis paaiškina: „Tuo metu neegzistavo tokia praktika, todėl S. Paulikas ir nebuvo nuteistas už nužudymą“.
Lūžio taškas: M. Širono byla Utenoje (2017)
Tačiau viskas pasikeitė prieš daugiau nei trejus metus, kai tragiška avarija Utenoje buvo kvalifikuota kaip nužudymas. Tris žmones avarijoje pražudęs neblaivus Utenos rajono gyventojas Mantas Šironas buvo pripažintas kaltu dėl nužudymo ir už tai jam skirta 14 metų laisvės atėmimo bausmė. „Tai buvo pirmas kartas, kai vairuotojo veiksmai buvo pripažinti ir kvalifikuoti kaip nužudymas, o ne kaip buvo iki tol, kad tai Kelių eismo saugumo ir transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas, sukėlęs atitinkamas pasekmes“, - dėmesį atkreipia V. Dziegoraitis.
Kada avarija gali būti kvalifikuota kaip nužudymas?
Aukščiausiojo teismo nutartis įpareigoja vadovautis daugeliu aplinkybių vertinant, ar tai nužudymas, ar tiesiog nelaimingai pasibaigusi avarija. Norint vairuotoją teisti už nužudymą, jis turi padaryti visą eilę Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimų.
V. Dziegoraitis paaiškina, kodėl M. Šironas buvo teisiamas už nužudymą: „Kai minimas Utenos gyventojas buvo nuteistas už trijų asmenų nužudymą, kiek pamenu, jis transporto priemonę vairavo ne tik būdamas neblaivus, tačiau ir viena iš centrinių miesto gatvių, esant intensyviam eismui, važiavo didesniu nei 100 km/val. greičiu, bėgo nuo policijos pareigūnų, ne kartą kirto sankryžą degant draudžiamam šviesoforo signalui. Tokiu būdu jis padarė ne vieną, bet visą eilę KET pažeidimų“.
Panašaus turinio nuosprendžių priimta nedaug, tačiau jų yra. Pavyzdžiui:
- 2017-aisiais Vilniuje buvo nuteistas asmuo, kuris neturėdamas teisės vairuoti ir būdamas neblaivus, demonstruodamas šoninio slydimo įgūdžius perėjoje nužudė pėsčiąjį ir sužalojo kelis žmones. Jam teismas skyrė dešimties metų laisvės atėmimo bausmę būtent už nužudymą.
- Kaune buvo nagrinėjama dar viena garsi byla, kurioje teismas kaltu pripažino asmenį, kuris miesto centre, lėkdamas dideliu greičiu, susidūrė su kitu automobiliu. Tuo metu viena keleivė žuvo, o kitas žmogus buvo sužalotas. Už tai vairuotojui skirta 11 metų laisvės atėmimo bausmė.
Veiksmų vertinimo kriterijai ir atsakomybės nustatymas
Vairuotojo pozicijos gerinimas: techninės detalės ir pasakojimas
Advokatas L. Pakštaitis teigia, kad universalios taisyklės, kaip vairuotojas gali pagerinti savo poziciją tokioje byloje, nėra. Tačiau labai svarbūs yra du aspektai - techninės detalės ir kaltinamojo pasakojimas.
„Teisiškai situaciją turi labai daug mažų detalių - stabdymo kelias, automobilio apgadinimai, padangų būsena, valytuvai, matomumas ir panašiai. Daug techninio pobūdžio detalių gali papildyti vairuotojo pasakojimą, bet gali ir akivaizdžiai prieštarauti. Šie parodymai turi sutapti su kitų žmonių ar liudininkų pasakojimu ir neturi būti išgalvoti ar pritraukti prie situacijos, jei norima išvengti atsakomybės arba ją palengvinti“, - teigia L. Pakštaitis.
Atskyrimas tarp KET pažeidimo ir tyčinės veikos
Advokatas Valdemaras Bužinskas atkreipė dėmesį į esminį klausimą, ar visais atvejais autoįvykio metu padarytos veikos gali būti kvalifikuojamos tik pagal straipsnį „Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas“. Šis straipsnis užtraukia atsakomybę tik dėl neatsargių veikų, kuomet žmogus pažeidžia KET neatsargiu elgesiu, vairuoja neatsakingai, tačiau neleidžia atsirasti sunkioms pasekmėms.
Advokato nuomone, tyrimo metu reikia atkreipti dėmesį į tai, ar KET buvo pažeistos, ar buvo ignoruojamos. Kai KET ignoruojamos - transporto priemonė yra techniškai netvarkinga, kai greitis viršijamas ten, kur yra didelės žmonių susibūrimo vietos, klausimas turėtų būti sprendžiamas dėl netiesioginių tyčinių veiksmų. Pavyzdžiui, asmuo važiuoja Gedimino prospekto šaligatviu 150 km/val. greičiu. Toks vairuotojas puikiai suvokia, kokios gali būti pasekmės: jis žino, kad šaligatviu eina žmonės, kad viršija leistiną greitį, kad gali sužeisti ar užmušti žmogų. Formaliai toks vairuotojas pažeidžia KET, ir jeigu kyla pasekmės, jo veikla būtų vertinama pagal straipsnį dėl neatsargaus elgesio. Tačiau, pasak advokato, tokiu atveju vairuotojas ne pažeidžia taisykles, o jas ignoruoja ir lengvabūdiškai tikisi išvengti pasekmių.
Pasak V. Bužinsko, tokiose situacijose priimti teisingus sprendimus nėra paprasta, kartais tai priklauso nuo ikiteisminį tyrimą atliekančių pareigūnų kvalifikacijos, patirties ir teismo vertinimo. Jo teigimu, kiekvienu atveju teismas turėtų atkreipti dėmesį, kokie buvo kaltininko veiksmai iki padarytos veikos įvykio. „Apie ką galima kalbėti, jeigu asmuo per metus padaro 5-10 KET pažeidimų, ne kartą yra baustas ir tokias pasekmes sukelia ne pirmą kartą. Jis tiesiog sąmoningai ignoruoja KET ir jos jam neegzistuoja“, - kalbėjo advokatas. Jo teigimu, jeigu vairuotojui KET neegzistuoja, tai ir baudžiamas jis turėtų būti ne pagal KET pažeidimą, o pagal padarytą tyčinę veiką.
Baudžiamoji atsakomybė ir bausmės
Neatsargus gyvybės atėmimas (BK 281 str.)
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (BK) 281 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas, vairuodamas kelių transporto priemonę, dėl neatsargumo pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuojamoje teismų praktikoje yra ne kartą nurodęs, jog inkriminuojant asmeniui šią nusikalstamą veiką, būtina nustatyti ne tik šio asmens padarytą atitinkamą Kelių eismo taisyklių pažeidimą ir jo padarinius, bet ir jų priežastinį ryšį.
Priežastinio ryšio nustatymas tokiose baudžiamosiose bylose turi ypatingą svarbą, nes eismo įvykyje dažnai dalyvauja kelios transporto priemonės, pėstieji, dviratininkai, kiti eismo dalyviai. Teisiškai reikšmingas priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių gali būti konstatuotas, kai veika buvo būtina padarinių kilimo sąlyga (be jos ši nebūtų kilusi), taip pat kai ji lėmė padarinių atsiradimą (buvo esminė ir veikianti padarinių kilimo priežastis). Išvada dėl priežastinio ryšio tarp padarytų KET pažeidimų ir kilusių padarinių buvimo daroma nustačius, kuris eismo dalyvis pažeidė KET reikalavimus, o kai pažeidimus padaro keli eismo dalyviai, - kurio eismo dalyvio pažeidimas buvo būtina eismo įvykio kilimo sąlyga ir esminė šio įvykio kilimo priežastis. Jei nustatoma, kad eismo įvykio būtina sąlyga ir esminė priežastis buvo dviejų ar daugiau eismo įvykio dalyvių pažeidimai, esant ir kitiems nusikaltimo sudėties požymiams, jie visi atsako pagal BK 281 straipsnį. Esant būtinumui, priežastiniam ryšiui nustatyti skiriama autotechninė ekspertizė arba atitinkamas specialisto tyrimas. Vis dėlto eksperto ar specialisto išvada yra techninio pobūdžio ir teismo turi būti vertinama tik kaip vienas iš įrodymų.
Net ir nustačius KET pažeidimą ir jo priežastinį ryšį su eismo įvykiu bei padaryta žala kitam asmeniui, veikai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnį turi būti nustatyta ir eismo įvykį sukėlusio asmens neatsargi kaltė (pasitikėjimas arba nerūpestingumas).
- Nusikalstamam pasitikėjimui konstatuoti būtina nustatyti, kad transporto priemonę vairuojantis asmuo suvokė rizikingą savo veikos pobūdį, numatė, kad jo padarytas KET pažeidimas gali sukelti eismo įvykį ir žalą kito asmens sveikatai, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi šių padarinių išvengti.
- Nusikalstamam nerūpestingumui konstatuoti būtina nustatyti, kad transporto priemonę vairuojantis asmuo nesuprato daromos veikos rizikingumo ar pavojingumo, nenumatė, kad jo padarytas KET pažeidimas gali sukelti eismo įvykį ir žalą kito asmens sveikatai, tačiau pagal veikos aplinkybes bei savo asmenines savybes turėjo ir galėjo tai numatyti.
Turėjimas numatyti padarinius išplaukia iš įstatymo nustatytos pareigos vairuotojams išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nuostatas, mokėti eismo taisykles ir jų laikytis, imtis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai.
Bausmių taikymas ir aplinkybės
Teisėjas pažymėjo, kad tiek Lietuvos administracinių nusižengimų kodeksas (ANK), tiek Baudžiamojo proceso kodeksas (BPK) numato kategorijas, kai atsakomybę sunkina arba lengvina tam tikros aplinkybės.
Už administracinį nusižengimą, kai pasišalinama iš įvykio vietos ir padaryta didesnė nei 750 eurų žala, gali būti skirta piniginė bauda iki 2600 eurų. Teisėjas atkreipė dėmesį, kad taikant baudžiamąją atsakomybę gali būti skiriamos ir alternatyvios bausmės - bauda, areštas, terminuotas laisvės atėmimas. Laisvės atėmimo terminas tam tikrais atvejais gali būti net ir iki 10 metų, pavyzdžiui, jei vairuotojas, būdamas neblaivus, sukėlė eismo įvykį, kurio metu žuvo žmogus.
„Teismų praktikoje yra atvejų, kai asmuo sukėlė eismo įvykį būdamas neblaivus, to įvykio metu žuvo žmogus ir asmuo buvo pripažintas kaltu dėl tyčinio labai sunkaus nusikaltimo - nužudymo - padarymo. Tiesa, tokių atvejų nedaug. Nors teismas vertina visas aplinkybes, vienos iš esminių yra tos, ar asmuo, darydamas nusižengimą, numatė, kad dėl jo veikos kils baudžiamajame įstatyme numatyti padariniai ir ar to siekė. Arba tragiškų padarinių nesiekė, bet sąmoningai leido jiems įvykti“, - pažymėjo teisėjas. Jis pabrėžė, kad gali būti vertinamas tokios veikos intensyvumas, pobūdis, asmens elgesio motyvai, priežastys, asmens neblaivumo laipsnis, važiavimo greitis, transporto priemonės techninė būklė, oro sąlygos, matomumas. Taigi tai yra aplinkybių kompleksas, pagal kurį tam tikrą atvejį būtų įmanoma įvertinti kaip aiškiai tyčinį, šiurkščiai pažeidžiantį kelių eismo taisykles. „Reikia pripažinti, kad kiekvienu atveju tokias aplinkybes yra gana sunku įrodyti. Tokia praktika kol kas yra besiformuojanti, bet atitinkamos bylos, atitinkami precedentai jau yra“, - teigė teisėjas.
Advokatas V. Bužinskas pabrėžė, kad atgaila padarius veiką gali tik sušvelninti bausmę, tačiau nepanaikina pačios veikos. „Bausmės paskyrimo teisingumas priklauso nuo daugybės faktorių, tarp jų ir nusikaltusio asmens elgesio, nes bausmės tikslas yra ne tik nubausti, ir išauklėti. Jeigu žmogus suprato savo kaltę, gailisi ir įdėjo visas pastangas, kad būtų pašalintos neigiamos pasekmės, į tai turėtų būti atsižvelgiama skiriant bausmę“. Pinigai bausmės neišperka, tačiau tai, kad žmogus stengiasi iš dalies arba visiškai padengti padarytą žalą, rodo, kad asmuo pripažįsta padaręs nusikalstamą veiką ir stengiasi minimalizuoti padarytą žalą.
Visuomenėje daug dėmesio sulaukia ir laidavimo institutas, kuris gali būti taikomas asmenį atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės. Tai yra savotiškas kompromisas tarp valstybės ir nusikaltimą padariusio asmens.
Tarptautinė praktika ir ateities perspektyvos
Situacija Europoje
Advokatas V. Dziegoraitis primena išskirtinį atvejį Vokietijoje, kai Lietuvos pilietis Hamburgo mieste, pagrobęs taksi automobilį ir lėkdamas 140 km/val. greičiu, atsitrenkė į kitą automobilį. Žuvo tame automobilyje buvęs asmuo, o dar du žmonės buvo sužaloti. „Šis Lietuvos pilietis buvo nuteistas laisvės atėmimu iki gyvos galvos ir, kiek teko domėtis, tai buvo pirmas toks atvejis Hamburge. Todėl manau, kad atitinkama praktika, kai asmenys, pažeidę Kelių eismo saugumo ir transporto priemonių eksploatavimo taisykles, dėl ko žūsta žmogus ir jie yra pripažįstami kaltais dėl nužudymo, yra nauja ne tik mūsų šalyje, bet ir kitose Europos valstybėse“, - sako V. Dziegoraitis.
Krušos sinchroniškumas: kodėl planeta vienu metu buvo apimta anomalijų?
Alkoholio normos ir bausmės kitose šalyse
Apžvelgdamas skirtingų valstybių praktiką teisėjas pirmiausia išskyrė skirtingą ribą, nuo kurios vairuotojas laikomas apsvaigusiu nuo alkoholio:
- Nulinė alkoholio norma (0,0 promilės): Čekija, Vengrija, Slovakija, Rumunija, Kinija.
- Artima nuliui (0,04 promilės): Baltarusija.
- Daugumoje Europos šalių: 0,5 promilės.
Bausmės už vairavimą neblaiviam skirtingose šalyse gana įvairios:
- Vokietijoje: maksimali sankcija, kaip ir Lietuvoje, yra vieneri metai laisvės atėmimo.
- Lenkijoje, Prancūzijoje, Estijoje: maksimali atsakomybės riba yra iki 2 metų laisvės atėmimo.
- Čekijoje: iki 3 metų laisvės atėmimo.
- Ispanijoje: iki 5 metų laisvės atėmimo.
Bet kokiu atveju, advokatas V. Dziegoraitis mano, kad avarijų kaltininkų, kurie baudžiami už nužudymą, Lietuvoje tik daugės, nes teismų praktika jau susiformavusi ir yra taikoma.
Alkoholio vartojimas ir vairavimas: statistika
Nuo 2017 m., kai vairavimas apsvaigus buvo kriminalizuotas, baudžiamųjų bylų skaičius kasmet tik auga.
| Metai | Administraciniai nusižengimai (neblaivūs/apsvaigę) | Administraciniai nusižengimai (apsvaigę + be teisės) | Baudžiamosios bylos (daugiau nei 1,5 promilės) |
|---|---|---|---|
| 2018 | 708 | N/A | N/A |
| 2019 | 741 | 1612 | 3927 |
| 2020 | 640 | 909 | 4063 |
tags: #kas #gresia #sukelus #netycine #avarija #ir