Šiame straipsnyje analizuojamos situacijos, susijusios su nesumokėtomis baudomis Baltarusijoje, ir galimos pasekmės. Bus aptartos tiek eismo taisyklių pažeidimai, tiek sudėtingesni atvejai, susiję su ES sankcijomis ir kontrabanda.

Administracinė ir baudžiamoji atsakomybė

Policijos departamento Komunikacijos skyrius išskiria du neatsiskaitymo už degalus atvejus. Pirmasis - kai asmenys atvyksta į degalinę siekdami užsipilti degalų ir už juos nesumokėjus išvažiuoti, t. y., įvykdyti vagystę. Antrasis - kai klientai pamiršta susimokėti už degalus.

Abiem atvejais policija atlieka tyrimą ir nustačius, kad už degalus nesusimokėta tyčia, sprendžia dėl administracinės ar baudžiamosios atsakomybės. Antru atveju susisiekiama su vairuotoju ir paraginama nedelsiant grįžti ir susimokėti už degalus. Dažniausiai tokie vairuotojai bendrauja noriai, nedelsiant grįžta į degalinę ir susimoka, o paprastai nebūna baudžiami.

„Viada“ tinklo atstovas atskleidė, kad dažniausiai užmiršę susimokėti asmenys surandami per 3-4 valandas. Tačiau, deja, dažnu atveju paaiškėja, kad degalų vagystė įvykdyta iš anksto suplanavus ir pasirūpinus svetimu automobiliu, vogtais valstybiniais numeriais. Kai klientas piktybiškai nesusimoka, yra baudžiamas už vagystę pagal Lietuvos Respublikoje galiojančius įstatymus. Surasti asmenys būna baudžiami nuo 30 iki 300 eurų bauda už pažeidimą ir turi apmokėti nuostolį už kurą. Jei policijos pareigūnams nepavyksta rasti kaltininko, šias sumas degalinių įmonės nurašo į savo nuostolius.

„Orlen Baltics Retail“ Komunikacijos ir marketingo specialistė Audinga Kasteckaitė-Kubilienė skaičiuoja, kad klientai už kurą pamiršta susimokėti nuo 5 iki 10 kartų per mėnesį. O per metus, pavyzdžiui, 2022-uosius, buvo apie 60-70 atvejų. Pasak atstovės, už kurą nesumokėjęs bei iš degalinės pasišalinęs asmuo surandamas per 2-3 dienas. Ji nurodė, kad, jeigu klientas iš degalinės išvažiuoja nesumokėjęs, visada yra pranešama policijai. Jeigu klientas geranoriškai atlygina žalą, baudos nėra. O jeigu žmogus slapstosi, policija baudžia administracine tvarka kaip už smulkią vagystę - nuo 150 eurų.

Teminė nuotrauka: policijos pareigūnas bendrauja su degalinės darbuotoju

Nesumokėtos baudos už administracinius teisės pažeidimus

Viešojo saugumo politikos departamento visuomenės saugumo ir viešosios tvarkos užtikrinimo skyriaus vedėjas Darius Vasaris „Laisvosios bangos“ eteryje kalbėjo, kad nesumokėtų baudų skaičiai yra labai dideli. 2012 ir 2013 metais iš paskirtų baudų buvo sumokėta vos 40 proc., tad per metus nesumokėta apie 60 mln. litų (apie 17,4 mln. eurų).

Po keleto metų dalis baudų yra išieškoma, todėl kasmet matomi vis nauji skaičiai, tačiau nesumokėtos sumos išlieka didelės. Dėl to svarstomos griežtesnės priemonės, pavyzdžiui, kad tie, kurie vengia sumokėti baudas už administracinius teisės pažeidimus, negalės registruoti automobilio valstybės registre. Bus sukurtas skolininkų registras. Šie apribojimai bus taikomi asmenims, kurie baudos nesumokėjo per nustatytą terminą (paprastai 40 dienų), jos neapskundė bei kam bauda nėra atidėta. Jei žmogus baudą sumokės, atliks jam paskirtus viešuosius darbus ir pan., iš skolininkų registro jis bus pašalintas.

Taip pat svarstoma, kad nesumokėjus baudos už administracinius teisės pažeidimus nebūtų išduodamas ir vairuotojo pažymėjimas. Manoma, kad tokie asmenys net neturėtų būti prileidžiami prie egzamino. Jie galės jam ruoštis, bet jei turės skolą, baudą valstybei dėl administracinės teisės pažeidimų, laikyti egzamino negalės. Manoma, kad šis principas turėtų plėstis ir į kitas sistemas.

Finansinių baudų vykdymas tarpvalstybiniuose atvejuose

Šis principas taikomas visoms nusikalstamoms veikoms, už kurias gali būti skiriamos finansinės baudos. Dvigubas baudžiamumas netikrinamas 39 sąraše išvardytų nusikalstamų veikų (dalyvavimas nusikalstamoje organizacijoje, terorizmas, prekyba žmonėmis, išžaginimas, vagystė, kelių eismo pažeidimai) atveju. Baudos turi būti paskirtos valstybių narių teisminių arba administracinių institucijų, o šis sprendimas turi būti galutinis.

Kaip nurodyta Pamatiniame sprendime, sprendimą kartu su liudijimu galima perduoti valstybės narės, kurioje fizinis arba juridinis asmuo, dėl kurio buvo priimtas sprendimas, turi turto arba pajamų, kurioje fizinis asmuo įprastai gyvena arba kurioje yra juridinio asmens registruota buveinė, kompetentingoms institucijoms. Kiekviena valstybė narė paskiria vieną (ar daugiau) instituciją, pagal jos nacionalinę teisę kompetentingą valdyti sprendimų dėl finansinių baudų paskyrimo perdavimą tarpvalstybiniais atvejais.

Valstybė, kuriai buvo perduotas sprendimas, gali atsisakyti jį vykdyti tik retais atvejais (pvz., jei numatytas liudijimas nepateikiamas, yra neišsamus; finansinė bauda yra mažesnė nei 70 EUR; susijusiam asmeniui nebuvo leista pasinaudoti teisių gynimo priemonėmis ir kt.). Sprendimo vykdymą reglamentuoja vykdančiosios valstybės teisė. Finansinės baudos neišieškojimo atveju vykdančioji valstybė gali taikyti įkalinimo bausmę arba kitas nacionalinėje teisėje nustatytas sankcijas.

Kontrabandos atvejai Baltarusijoje ir Lietuvoje

Baudžiamosios bylos duomenimis, nuo 2025 metų gegužės iki lapkričio vidurio kaltinamieji, pasiskirstę vaidmenimis ir veikdami kartu su bendrininkais Baltarusijoje bei Lietuvoje, perimdavo oro balionais per valstybės sieną iš Baltarusijos į Lietuvą atgabentas baltarusiškomis banderolėmis pažymėtas cigaretes.

Nustatyta, kad per minėtą laikotarpį buvo atgabenta ir perimta ne mažiau kaip 9 tūkst. pakelių („Minsk 5 Super Slims“, „Minsk Capital QS“ ir „NZ Gold“) cigarečių, paženklintų baltarusiškomis banderolėmis, kurių vertė siekia beveik 45 tūkst. eurų. Tyrimo metu surinkti duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad Baltarusijoje ir Lietuvoje veikusi organizuota grupė naudojo akcizinių prekių gabenimui skirtas priemones - oro balionus, GPS įrenginius bei mobiliojo ryšio techniką, kurios sudarė sąlygas sistemingai gabenti didelius kiekius cigarečių.

Kaltinamieji, prisijungę prie organizuotos grupės, veikdami pagal jiems paskirstytus vaidmenis, perimdavo kontrabanda atgabentas cigaretes, jas slėpdavo, perduodavo kitiems bendrininkams, taip pat rinkdavo ir slėpdavo nusikalstamai veiklai vykdyti naudojamas priemones. Baudžiamasis kodeksas už šias nusikalstamas veikas numato baudą arba laisvės atėmimą iki šešerių metų. Ikiteisminį tyrimą organizavo ir jam vadovavo Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras, tyrimą atliko Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) Varėnos pasienio rinktinės Ikiteisminio tyrimo skyriaus pareigūnai. Baudžiamoji byla perduota nagrinėti Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmams.

Infografika: kontrabandos schemos per sieną

Sankcijos Baltarusijai ir atsiskaitymo problemos

Vežėjams nežinant, kaip teisėtai atsiskaityti su ES sankcionuojama Baltarusijos įmone - Minsko sulaikytų vilkikų saugojimo aikštelių savininke „Beltamozhservice“, tiek atsiskaitymas tiesiogiai, tiek per tarpininkus Baltarusijoje arba grynaisiais būtų laikomas sankcijų pažeidimu, teigia Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT).

Nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „Linava“ tikina, jog vežėjai negauna aiškaus patarimo iš FNTT, kaip teisėtai atsiskaityti, ir mano, kad sunkvežimius jau susigrąžinę vežėjai su „Beltamozhservice“ veikiausiai atsiskaitė per partnerius Baltarusijoje taip galbūt pažeisdami sankcijas. Anot FNTT, bet kokį atsiskaitymą su „Beltamozhservice“ draudžia ES reglamentas dėl sankcijų Baltarusijai ir nacionalinis Tarptautinių sankcijų įstatymas.

„Reglamento ir įstatymo nuostatos sudaro pagrindą teigti, kad mokėjimai sankcionuotai „Beltamozhservice“ laikytini reglamentu draudžiamu lėšų sankcionuotam asmeniui suteikimu. Mokėjimas sankcionuotam subjektui per trečiuosius asmenis gali būti vertinamas kaip pažeidimas draudimo dalyvauti veikloje, dėl kurios nesilaikoma lėšų ir ekonominių išteklių įšaldymo ir draudimo leisti naudotis lėšomis ir ekonominiais ištekliais“, - komentare BNS nurodė FNTT.

„Reglamentu taip pat nustatytas draudimas mokėti Baltarusijai ES valstybių narių valiuta grynaisiais pinigais: (...) draudžiama perduoti bet kurios valstybės narės oficialios valiutos banknotus į Baltarusiją arba bet kuriam asmeniui, subjektui ar organizacijai Baltarusijoje, įskaitant Baltarusijos vyriausybę ir centrinį banką, arba naudojimui Baltarusijoje“, - BNS aiškino FNTT.

„Linavos“ prezidentas Erlandas Mikėnas teigė, kad dauguma vežėjų negali susigrąžinti transporto priemonių, nes nėra kaip atsiskaityti su „Beltamozhservice“. Pasak E. Mikėno, į Baltarusiją galima įsivežti iki 10 tūkst. eurų grynaisiais juos deklaruojant kita valiuta, pavyzdžiui, JAV doleriais, tačiau tokia suma nepadengtų vežėjų skolų už keturis mėnesius trukusį vilkikų saugojimą, siekiančių 50 tūkst., 100 tūkst. eurų ir daugiau. FNTT BNS nekomentavo, ar tokios konsultacijos vyksta bei kokia teisėta išeitis būtų galima.

tags: #kas #bus #jei #nesumokesiu #baltarusijoje #baudos

Populiarūs įrašai: