Apie vairuotojus ar skirtingas transporto priemones sklando įvairių mitų. Vienas iš jų - vairuotojai, įpratę prie automobilio su vienokia pavarų dėže, baiminasi sėsti už kitokio automobilio vairo. Dauguma (per 70 proc.) vairuotojų moka vairuoti automobilius ir su mechaninėmis, ir su automatinėmis, penktadalis - tik su mechaninėmis, apie 6 proc. - tik su automatinėmis pavarų dėžėmis, atskleidė transporto portalo Autogidas.lt atliktas tyrimas. Didžioji dalis vairuotojų nesibaimina vairuoti automobilio su kitokia nei yra įpratę pavarų dėže - netgi 83 proc. Dauguma vairuotojų įsitikinę, kad gebėjimas vairuoti automobilį - kaip mokėjimas važiuoti dviračiu: išmokęs vieną kartą, moki tai daryti visą gyvenimą.
Didžioji dalis vairuotojų teikia pirmenybę automobiliams su mechaninėmis pavarų dėžėmis (63 proc.). Iš Autogidas.lt tyrimo rezultatų matyti, kad dauguma vairuotojų renkasi automobilius su mechaninėmis pavarų dėžėmis ne tik dėl ekonomiškumo, mažesnių remonto įkainių, bet ir dėl emocinio faktoriaus. Vairuotojams patinka patiems valdyti automobilį, o ne leisti tai daryti automatikai, taip pat teigiama, kad važinėjimas su automobiliu su mechanine pavarų dėže neleidžia prarasti vairavimo įgūdžių, kartais netgi leidžia juos patobulinti.
Kaip atpažinti automobilio gedimus pagal garsus?
Net ir nuvykus į automobilių remonto dirbtuves, ne visada išeina paaiškinti specialistams, ką ir iš kur girdite. Tačiau, sako automobilių rinkos žinovai, kai kuriuos gedimus ar problemas galima atpažinti labai anksti ir užbėgti rūpesčiams už akių. Kaip aiškina atsargines automobilių dalis tiekiančios UAB „Ferdinand Bilstein“ verslo vystymo vadovas Giedrius Matulevičius, dažnai apie tai, kad automobilis netrukus susidurs su gedimu, pirmiausia išduoda vairuotojo ausiai neįprasti garsai, kurių anksčiau nebuvo. Sklisti jie gali iš pačių įvairiausių vietų, tačiau kai kuriuos, dažnesnius, identifikuoti ir įvardyti nėra itin sudėtinga.
Cypimo arba metalo trynimosi garsai, girdimi iš ratų
Vienas dažniausių ir bene lengviausiai identifikuojamų garsų - cypimas, metalo trinties į metalą, girgždesys, sklindantis iš ratų. Dažniausiai, sako G. Matulevičius, tai reiškia, kad automobilio stabdžių trinkelės - beveik arba visiškai nusidėvėjusios. „Stabdžių trinkelių gamintojai dažniausiai jose sumontuoja nedidelį indikatorių, kuris tuomet, kai trinkelės nusidėvi, pradeda skleisti cypimo garsą. Jeigu vairuotojas nepaiso šio, visiškai nusidėvėjusios trinkelės ima skleisti metalinio gergždimo garsą“, - apibūdina G. Matulevičius. Toks garsas reiškia, kad vairuotojas turėtų nusiimti ratą ir pasitikrinti, kokia stabdžių trinkelių būklė. Jei iš ratų sklindančių garsų nepaisoma ypač ilgai, tikėtina, jog nusidėvėjusios trinkelės sugadins ir išdėvės stabdžių diską, tad teks keisti ir jį.
Cypsėjimas, čirpimas iš variklio skyriaus
Jeigu iš variklio skyriaus girdite garsą, kuris primena cypsėjimą, cypimą arba čirpimą, bei šis garsas pasigirsta vos užvedate vidaus degimo variklį (o kai kuriais atvejais yra girdimas ir nuolat, kai variklis veikia), tikėtina, kad jis kyla dėl pernelyg laisvo vieno iš diržų. „Nedaug vairuotojų žino, kad daugelis prietaisų, tokių, kaip kondicionierius, vandens siurblys, vairo stiprintuvo siurblys ir kiti, veikiantys automobilyje, veikia valdomi vieno, juostiniu vadinamo, diržo. Tokie įtaisai, kaip generatorius, gali turėti atskirą jų veikimui skirtą diržą“, - pasakojo G. Matulevičius. Kai šie diržai nusidėvi, pasensta, kartais net sutrūkinėja jų paviršius, tai lemia, kad jie būna įtempti netinkamai ir pradeda skleisti įvairius garsus. Tad užvedus automobilį ir pasigirdus cypimui iš variklio skyriaus, ekspertas pataria pamėginti įjungti ir išjungti atskirus prietaisus, pavyzdžiui, kondicionierių, pasukioti vairą. Jeigu garsas keičiasi, tikėtina, kad su problema susidūrė diržas, valdantis vieną iš minėtų prietaisų. „Tuomet galima atrasti reikiamą diržą variklio skyriuje ir pamėginti apžiūrėti jo vidinį paviršių. Jei šis susidėvėjęs, sutrūkinėjęs, jeigu galima diržą lengvai pasukti, kad paviršių pavyktų apžiūrėti, tikėtina, šis per laisvas. Be to, kai kurie automobiliai turi specialius įtempėjus, tad reikėtų pasitikrinti ir jie veikia teisingai“, - akcentuoja G. Matulevičius.
Dejavimą, verkšlenimą primenantis garsas
Įprastai toks garsas, kai atrodo, kad automobilis dejuoja ar verkšlena, pasigirstantis, kai sukamas vairas, vairuotojui sukelia daug nerimo ir nėra itin jaukus. Tačiau problema, sako G. Matulevičius, gali būti ir ne itin rimta. „Neretai tokie garsai, sklindantys, kai sukamas vairas, reiškia, kad paprasčiausiai trūksta vairo stiprintuvo skysčio. Taip pat gali būti, jog vairo stiprintuvo sistemoje yra oro“, - kalba ekspertas. Pasitikrinti, anot jo, paprasta: užtenka rasti vairo stiprintuvo skysčio rezervuarą ir pasižiūrėti, ar skysčio užtenka. Jeigu sistemoje yra oro, tuomet galima užvesti variklį ir atsukus rezervuaro dangtelį pasižiūrėti, ar skystis burbuliuoja. Jeigu jis pabalęs ir, atrodo, kad skystyje yra daugybė mažyčių burbuliukų, reiškia, iš kažkur į vairo stiprintuvo sistemą patenka oro - tokiu atveju teks mėginti ieškoti problemos arba pakeisti visą vairo stiprintuvo siurblį.
Ūžimas iš ratų ar automobilio dugno važiuojant dideliu greičiu
Nors patyrusiai ausiai šis garsas išties nemalonus, dažnai dėl kelio ypatybių, nelygumų, šiurkštesnio asfalto ne vienas vairuotojas jo gali neatpažinti. Visgi ekspertai pabrėžia, kad šis nemalonus ūžimas stiprėja didėjant greičiui. „Įprastai galimi du variantai: arba ūžia netinkamai, nevienodai nusidėvėjusios automobilio padangos, arba - susidėvėję ratų guoliai“, - komentuoja G. Matulevičius. Pasitikrinti, ar tai gali būti šie gedimai, jei automobilis turi mechaninę pavarų dėžę, galima ganėtinai paprastai: išvažiavus ant lygaus, šviežio asfalto galima trumpam įjungti neutralią pavarą ir pasiklausyti, ar garsas dingsta. Jeigu taip, tikėtina, kad ūžimas susijęs su pavarų dėže ar varikliu. Jei ne - verta tikrinti ratų guolius ir padangas. „Vienas būdų pasitikrinti - greitkelyje pamėginti pasukioti vairą į kairę, į dešinę, ir pasitikrinti, ar garsas kinta, dingsta. Mat plika akimi be specialios įrangos pasitikrinti, ar ratų guoliai geros būklės, neįmanoma. O štai nevienodai nusidėvėjusios, laiptuotos padangos bus matomos ir tiesiog jas patikrinus“, - aiškina G. Matulevičius ir pabrėžia, kad netolygiai nusidėvėjusios padangos signalizuoja, kad automobiliui reikia geometrinio ratų suvedimo - vien pakeisti susidėvėjusių padangų naujomis gali neužtekti.
Traškėjimas, girdimas sukant vairą ir važiuojant
Įprastai traškėjimą primenantis garsas, sklindantis iš automobilio priekio (kai kuriais atvejais ir iš galo) tada, kai važiuojate ir sukate vairą į kairę ar dešinę, sako G. Matulevičius, greičiausiai gali reikšti tai, kad susidėvėjo pusašių lankstai. Be to, pabrėžia jis, neretai drauge su garsais juntamas ir pakabos laisvumas, kartais net ir vibracijos, kai norima pagreitinti ir bandoma įsibėgėti, o vibracija dingsta, vos atleidžiate akceleratorių. „Šio gedimo taip lengvai pamatyti nepavyks, mat reikia galimybės žvilgtelėti į automobilio dugną. Jeigu tokią turite, verta ieškoti pusašio lankstų gumų ir pasižiūrėti, ar šios neturi įtrūkimų, nėra susidėvėjusios, ar ant pusašių nėra išvarvėjusio tiršto tepalo. Nuo senatvės šios gumos susidėvi, į pusašio lankstų vidų patenka purvo ir šis lemia, kad girdite garsą ir jaučiate vibraciją“, - pasakoja žinovas.
Dažniausi "nematomi" automobilių gedimai ir jų požymiai
Bendrovės „Melga“ autoserviso vadovas Jonas Bridikis pasakoja apie dažniausiai pasitaikančius „nematomus“ automobilių gedimus bei požymius, kurie apie juos gali įspėti iš anksto.
Pakabos svirties jungtys (šarnyriniai sujungimai)
Jei važiuojant automobiliu pasigirsta bildėjimo garsas, tuomet, tikėtina, iškilo problemų, susijusių su pakaba. J. Bridikis sako, kad tokio bildėjimo priežastys gali būti kelios. „Vienas iš galimų gedimų, kai automobilis pradeda skleisti bildėjimo garsą, yra pakabos svirčių jungčių nusidėvėjimas. Šarnyriniai sujungimai yra vieni svarbiausių važiuoklės dalių, jungiančių judančias pakabos detales, nuo kurių priklauso automobilio stabilumas kelyje“, - pasakoja J. Bridikis.
Guminės pakabos įvorės („sailentblokai“)
Jeigu automobilis pradeda skleisti duslų bildėjimo garsą, galima priežastis yra nusidėvėjusios guminės pakabos įvorės. „Nors „sailentblokai“ dar ilgą laiką gali atlikti savo funkciją, jų defektams įsisenėjus pasikeičia ratų geometrija, o tai pradeda kenkti automobilio kontrolei - jis tampa nestabilus kelyje, suprastėja jo valdymas. Be to, tai gali turėti įtakos ir netolygiam padangų dėvėjimuisi. Ilgai ignoruojant šią problemą, pažeidžiamos ir kitos pakabos dalys, todėl pagrindinių šalinimas gali gerokai paploninti piniginę“, - sako autoserviso vadovas.
Amortizatoriai ir jų atramos
Bildėjimas gali reikšti ir daugiau gedimų. Jei bilda tuomet, kai važiuojate nelygia kelio danga, tai gali reikšti, kad kilo problemų, susijusių su amortizatoriais ir jų atramomis. „Vietose, kur amortizatorius tvirtinamas prie automobilio kėbulo, yra specialios guminės arba poliuretaninės „pagalvės“. Automobiliui važiuojant ir sugeriant kelio nelygumų smūgius, jų energija perduodama į atramines amortizatoriaus „pagalves“. Kai jos nudyla, visi smūgiai tenka automobilio korpusui ir taip jis pažeidžiamas“, - sako autoserviso vadovas. Važiuojant automobilis pradeda linguoti kelyje, dėl svorio centro persistūmimo į priekį ilgėja stabdymo kelias. Automobilis tampa ne tik mažiau manevringas, bet ir itin pablogėja važiavimo komfortas - mašina „gaudo“ visus kelio nelygumus, tuomet kenčia ir jos konstrukcija“, - pasakoja J. Bridikis.
Ratų guoliai
Jei važiuojant padidėjo triukšmingumas ir pasigirsta ūžimas, tuomet greičiausiai turite problemų, susijusių su ratų guoliais. „Jiems nusidėvėjus, automobilis praras stabilumą, taps sunkiau valdomas kelyje, padangos pradės dėvėtis netolygiai“, - perspėja autoserviso vadovas.
Stabdžių trinkelės
Naujesni automobiliai turi įdiegtus jutiklius, kurie praneša, kad jau nusidėvėjo stabdžių trinkelės, tačiau senesniuose automobiliuose, kuriuose dar nėra įdiegtos kontrolės sistemos, reikėtų stebėti automobilio pokyčius vairuojant. „Visų pirma, reikėtų atkreipti dėmesį į stabdžių pedalą. Jeigu jis pradeda spaustis lengviau arba sunkiau nei įprastai, arba jį reikia nuspausti iki pat galo, kad automobilis pradėtų deramai stabdyti, tai rodo rimtą gedimą. Stabdžių trinkelė turi frikcinę dalį, kuri spaudžiasi prie stabdžių disko. Jai visiškai nusidėvėjus, metalas pradeda trintis į metalą ir pasigirsta čaižus garsas stabdant“, - požymius vardina J. Bridikis. Stabdymo sistema yra viena svarbiausių automobilyje, todėl pajutus pirmus požymius ar stabdant išgirdus pašalinius garsus, reikėtų nedelsiant kreiptis į specialistus.
Padangų būklė
Dar viena jautri automobilio dalis, kuri dėl sąlyčio su kelio danga dėvisi sparčiai, yra padangos. Su padangomis dažniausia būna susijusios dvi problemos - pažeidimai ir nusidėvėjimas. „Jeigu padanga turi konstrukcinių arba mechaninių pažeidimų, vadinamųjų „guzų“, kyla pavojus, kad ji gali sprogti. Jeigu padanga nudyla ir nelieka protektoriaus, tuomet esant šlapiai kelio dangai, dingsta sukibimas su keliu ir galima netekti automobilio kontrolės. Tai itin gerai juntama stabdymo metu. Problemas, susijusias su padangomis, išduoda vibracijos, kurios atsiranda važiuojant didesniu greičiu“, - sako J. Bridikis. Jis pataria nuolat stebėti padangas, įsitikinti, ar protektorius nėra nudilęs, ar padangoje yra pakankamai oro ir ji jo neleidžia, ar nesimato iškilimų ar atsilupimų. Jei pastebite bent vieną iš šių požymių, tuomet vertėtų nedelsti ir padangas pakeisti arba pasikonsultuoti dėl padangų būklės.
Variklio diržas
Su varikliu susiję gedimai įprastai gerokai paplonina piniginę, todėl meistrai rekomenduoja atkreipti dėmesį į variklio siunčiamus perspėjimo ženklus ir nedelsiant imtis priemonių. Pasak J. Bridikio, pagrindiniai simptomai, nurodantys galimą problemą, yra pakitęs variklio garsas arba vibracijos, dirbant varikliui. „Silpnoji“ variklių dalis yra variklio dujų mechanizmo paskirstymo diržai. Nutrūkus tokiam diržui, išsibalansuoja visas variklio darbas. Deja, įprastai vairuotojui pastebimų šio diržo gedimo simptomų nėra, todėl užbėgant įvykiams už akių, paskirstymo diržą, kaip ir tepalus, reikia keisti nuolat, atsižvelgiant į gamintojų rekomendacijas“, - pataria autoserviso vadovas. Apie vairo stiprintuvo ir generatoriaus diržo nusidėvėjimą kartais perspėja į cypimą panašus garsas. Išgirdus tokį garsą, diržą reikėtų patikrinti - jei matosi suaižėjimai, tuomet reikėtų nedelsiant jį keisti, o ne toliau eksploatuoti automobilį.
«Vieša paslaptis» Patarimai, kaip atpažinti automobilius, kurie sutvirtinti iš kelių dalių?
Automatinės pavarų dėžės specifika
Sustojus automobiliui su įjungta važiavimo padėtimi D (drive), automatinė pavarų dėžė ir toliau lieka su įjungta 1 pavara. Automobilis stovi tik dėl hidraulinio transformatoriaus veikimo principo hidraulinės jungties. Hidraulinis transformatorius sudarytas iš dviejų turbinų. Hidraulinis transformatorius yra pilnai užpildytas hidraulinę alyva, dideliu slėgiu. Tarp turbinų nėra jokio mechaninio sujungimo, jos sukasi nepriklausomai, tačiau tarp jų yra labai mažas atstumas. Trumpam sustojus šis procesas nesustoja ir turbina (1) yra toliau sukama variklio, dirbančio laisvais sūkiais, o turbina (2) sustoja visiškai, nes mes laikome nuspaudę stabdį ir pavarų dėžės dalies turbina(2) fiziškai negali suktis. Esant tokiai situacijai tepalas, kuris pilnai užpildęs visą hidro transformatorių, po truputį pradeda kaisti. Jei trumpai sustojus perjungsime pavarų dėžę į N padėtį, bus atjungta visiškai pavarų dėžė nuo variklio, bus visiškai išjungtos visos pavaros ir hidro transformatoriaus turbina (2) suksis laisviau, nes neturės papildomos apkrovos, tai reiškia, kad bus šiek tiek lėčiau kaitinamas tepalas. Taip pat dar yra vienas labai svarbus dalykas, kurį turime paaiškinti. Tai, kad pavarų dėžei iš D į N persijungti reikalingas tam tikras laikas, kuris priklauso nuo dėžės susidėvėjimo lygio, jis kartais gali trukti net iki 2 - 3 s. Taigi stovint ir pastebėjus, kad jau galima važiuoti, vairuotojas greitai jungtų D padėtį. Po įjungimo į D padėtį praeina tam tikras laikas kol dėžė atlieka įjungimo procesą. Išvada: Perjunginėti automatinę dėžę iš D į N trumpai sustojus nerekomenduojama, nes kaip tik šio perjungimo momentu netinkamai sureguliuoti variklio sūkiai gali padaryti didelę žalą jūsų automobiliui.
Policijos prevencinės priemonės ir eismo pažeidimai
Gruodis - prevencinės priemonės šalies keliuose. Policija, vykdydama vieną iš pagrindinių savo uždavinių - eismo automobilių keliais priežiūrą, kartu užtikrindama eismo saugumą, informuoja visuomenę apie eismo dalyvių kontrolės priemones, numatytas organizuoti gruodžio mėnesį šalies mastu.
- Gruodžio 11-17 d. ir gruodžio 25-28 d. - transporto priemonių vairuotojų blaivumo, apsvaigimo nuo narkotinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų patikrinimai. Pirmoji priemonė (angl. Operation Alcohol & Drugs) bus vykdoma daugelyje Europos šalių, kadangi ji inicijuota Europos kelių policijos tinklo ROADPOL (angl. European Roads Policing Network).
- Gruodžio 18-21 d. - vairuotojų nesustojimo prieš pėsčiųjų perėją, kai to reikalaujama pagal Kelių eismo taisykles, kontrolė.
- Gruodžio 22-23 d. - pėsčiųjų, dviračių vairuotojų kontrolė. Daugiausia dėmesio skiriama tam, ar šie eismo dalyviai tamsiuoju paros metu, esant blogam matomumui, neapšviestuose keliuose naudoja matomumą gerinančias saugos priemones (atšvaitus, šviečiančius žibintus arba vilki ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais). Taip pat, ar dviratis, kuriuo važiuojama, turi tvarkingą stabdį, garso signalą, dviračio priekyje ir gale yra atitinkamai baltos ir raudonos šviesos žibintai, ar ant ratų stipinų iš abiejų šonų yra pritvirtinti oranžiniai šviesos atšvaitai.
Prevencinės priemonės vykdomos valstybinės ir vietinės reikšmės keliuose, policijos pareigūnai dirba viešuoju, neviešuoju ar mišriuoju patruliavimo būdu. Atkreiptinas dėmesys: apskričių vyriausieji policijos komisariatai savo prižiūrimose teritorijose gali organizuoti ir kitas papildomas priemones (reidus).
Policija prašo visų eismo dalyvių būti drausmingiems, atsakingai elgtis kelyje, atsižvelgti į meteorologines ir važiavimo sąlygas. Saugodami save, rūpindamiesi kitais, galime kurti saugią aplinką mums visiems.
Transporto priemonių vairavimas darant pažeidimus
Pavyzdžiui, palikus automobilį neleistinoje vietoje arba užstačius pravažiavimą, gyventojai tokiose grupėse teiraujasi, ar nėra žinoma, kas yra automobilio, stovinčio neleistinoje vietoje, savininkas. Jeigu savininkas neatsiranda, dažnu atveju kiti vairuotojai puola iškart skambinti policijai ir praneša apie galimą pažeidimą. Tačiau ar iš tiesų tokiu atveju verta skambinti trumpuoju pagalbos telefonu 112? Policija paaiškina, kaip turėtų elgtis vairuotojai.
Lietuvos kelių policijos tarnybos (LKPT) Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Jorūnė Liutkienė naujienų portalui tv3.lt sakė, kad gyventojai dėl ne vietoje palikto automobilio, kai jis realiai trukdo eismui, gali skambinti bendruoju pagalbos telefonu 112, kadangi tai yra Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimas. „Į tokius pranešimus pranešus operatorei reaguoja Policijos departamento Viešosios tvarkos biuro Pajėgų valdymo valdybos pareigūnai, kurie nustato automobilio savininką ir su juo susisiekia dėl padaryto pažeidimo. Tačiau, jeigu asmenys paskambina telefonu 8 700 60 000 ir kreipiasi dėl užstatytų automobilių ir jų atvejis yra skubus, pavyzdžiui, negali pravažiuoti, kai reikalinga ypač skubi pagalba, tokius interesantus sujungia su Apskričių vyriausiųjų policijos komisariatų budėtojais, kurie taip pat sureaguoja į įvykį“, - paaiškino J. Liutkienė.
Pašnekovė taip pat primena, kad, jeigu įvykis nėra skubus ir transporto priemonė netrukdo eismo dalyviams, tačiau yra pastebimas KET pažeidimas, tokiu atveju gyventojai policiją gali pranešti, naudojantis internetiniu portalu ePolicija. Policija papildomą informaciją telefonu 8 700 60 000 ir el. Susisiekus minėtu telefonu, asmenys konsultuojami dėl KET pažeidimų ir baudų apmokėjimo, leidimų laikyti (nešiotis) ginklus išdavimo ar keitimo fiziniams asmenims, ginklų paveldėjimo, įsigijimo/pardavimo ir kt. licencijavimo klausimais; pažymėjimų apsaugos darbuotojams išdavimo ir keitimo bei skundų/pareiškimų pateikimo tvarkos ar pakonsultuos net kaip tapti policijos pareigūnu.
Uniformuoto policijos pareigūno reikalavimas sustabdyti transporto priemonę
Uniformuoto policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno, valstybinio miškų pareigūno, muitinės pareigūno reikalavimas sustabdyti transporto priemonę išreiškiamas duodant signalą lazdele arba mojant skrituliu su raudonu atšvaitu skersai judėjimo krypties arba per garsiakalbį liepiant sustoti. Uniformuoto policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos, muitinės pareigūno reikalavimas sustabdyti transporto priemonę taip pat gali būti išreiškiamas įjungus specialiomis spalvomis nudažyto ir policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos arba muitinės ženklu pažymėto automobilio švieslentę su užrašu „STOP POLICIJA“ arba „STOP“. Neturintis tarnybinio ženklo muitinės pareigūnas bet kokiu atveju parodo transporto priemonės vairuotojui tarnybinį pažymėjimą. Tamsiuoju paros metu policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos arba muitinės pareigūnas, stabdydamas transporto priemonę, turi vilkėti uniformą su šviesą atspindinčiais elementais (vilkėti specialiąsias liemenes, mūvėti rankogalius ar turėti kitų šviesą atspindinčių elementų).
Tinkama priežiūra ekstremaliomis sąlygomis
Pasak G. Matulevičiaus, daugumos problemų, kylančių eksploatuojant automobilį, išties pavyktų išvengti, jeigu transporto priemonė būtų prižiūrima reguliariai, o vairuotojai kreiptų dėmesį į atitinkamus mazgus ne tik tuomet, kai šie sugenda. „Pavyzdžiui, vairo stiprintuvo skystis ypač dažnai vairuotojų pamirštamas ir susirūpinama juo tik tada, kai pasigirsta nemalonūs ausiai garsai. Užtektų žinoti, kad šį skystį verta pakeisti nauju kas porą metų, taip ir lygis išliks užtektinas, ir skystis nepraras savo savybių“, - nurodo žinovas. Pasak jo, reguliari automobilio priežiūra lemia ir tai, kad net senesnė transporto priemonė gali atlaikyti ekstremalias perkrovas. Pavyzdžiui, net ir senučių automobiliu galima ramia širdimi varžytis automobilių sporto varžybose: vienas geriausių to pavyzdžių yra šiemet birželio 3-4 dienomis jau 27-ąjį kartą organizuojamas „Press ralis“, kuriame nepaisant gausaus naujų bolidų kontingento, apstu ir gyvenimo mačiusių automobilių, kurių savininkai geba pasivaržyti ir dėl prizinių vietų. Žurnalistų raliu vadinamas „Press ralis“ šiemet startuoja Vilniuje, o jo dalyviai, tarp kurių gausu ir istorinių automobilių, ir specialiai automobilių sportui pritaikytų bolidų, gebėjimus demonstruos įvairiose trasose, tokiose kaip „Nemuno žiedas“, keli kartodromai ir autodromai, specialiai varžyboms sumąstyti greičio ruožai Kėdainiuose ir pajūrio miestuose.
tags: #kas #buna #kai #vaziuojama #mazom #apsukom