Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomasis draudimas (TPVCAPD) užtikrina, kad asmuo, apdraudęs savo turtinį interesą, visiškai ar iš dalies išvengtų neigiamų turtinių padarinių. Šis draudimas yra privalomas visoms naudojamoms transporto priemonėms, kaip numatyta TPVCAPDĮ 4 straipsnio 1 dalyje. Draudimas galioja naudojamai transporto priemonei, joje esantiems asmenims, turtui bei kitam tos transporto priemonės draudėjo ar savininko turtui.
Draudimo sumos ir išmokos
Draudimo suma yra 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 5 000 eurų dėl neturtinės žalos) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų. Draudikas neturi teisės draudimo sutartyje nustatyti sumos, kuria draudžiamojo įvykio atveju būtų sumažinama mokama išmoka.
Žalos atlyginimas nukentėjusiajam
Įvykus draudžiamajam įvykiui, kurio metu savo civilinę atsakomybę apsidraudęs asmuo padaro kitam asmeniui žalos, nukentėjusysis įgyja teisę reikalauti ją atlyginti. Reikalavimas atlyginti žalą gali būti pareiškiamas tiek žalą padariusiam asmeniui, tiek jo atsakomybę apdraudusiam draudimui.
Jeigu reikalavimas atlyginti žalą pareiškiamas tiesiogiai žalą padariusiam asmeniui (pvz., kai nukentėjusiajam ir jo daiktams padarytos žalos dydis viršija draudiko išmokėtą draudimo išmokos sumą), taikytinos deliktinę atsakomybę reglamentuojančios teisės normos, ir žala atlyginama bendraisiais pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso XXII skyriuje teismo keliu. Tačiau kai nukentėjęs asmuo su reikalavimu atlyginti žalą per vienerius metus kreipiasi į žalą padariusio asmens civilinės atsakomybės draudimą, draudimas turi atlyginti nukentėjusiojo patirtą žalą.
LR transporto priemonių civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas numato, kad nuo 2012 metų draudimo sumos vieno eismo įvykio metu yra 5 000 000 Eur dėl žalos asmeniui, tarp jų 5 000 eurų dėl neturtinės žalos, ir 1 000 000 eurų žalos turtui. Konkrečios sumos nustatomos pagal eismo įvykį ir jo metu patirtą žalą. Draudimo išmoka negali būti pasipelnymo šaltinis.
Žala nukentėjusiam asmeniui draudiko yra sumokama neatsižvelgiant į tai, ar pagal tą pačią draudimo sutartį anksčiau buvo mokėtos kokios nors draudimo išmokos. Svarbiausia yra, ar eismo įvykio metu draudimo sutartis buvo galiojanti. Jeigu eismo įvykio metu nukentėjo keli asmenys ir pagal sudarytą draudimo sutartį nepakanka draudimo sumos atlyginti visiems nukentėjusiesiems, draudimo išmokos mokamos visiems nukentėjusiems asmenims proporcingai jų patirtai žalai. Tai reiškia, kad nukentėję asmenys nebūtinai gaus draudimo išmoką, atitinkančią jų patirtai žalai. Draudimo išmoka šiuo atveju gali būti mažesnė.
Jeigu dėl eismo įvykio yra kalti keli atsakingi asmenys, kiekvieno iš jų draudikas moka proporcingą dalį nukentėjusiajam. Dalis nustatoma atsižvelgiant į kiekvieno kaltininko kaltės dalį dėl eismo įvykio. Norint sumažinti patiriamus nuostolius eismo įvykio metu, draudimo kompanijos rekomenduoja eismo įvykio kaltininkui imtis visų įmanomų priemonių žalai sumažinti. Tai gali būti skubios medicininės pagalbos nukentėjusiajam suteikimas, užtikrinimas, kad dėl eismo įvykio nekils ir neišsiplės gaisras, kad eismo įvykis nesukels žalos kitiems eismo dalyviams ar pėstiesiems ir panašiai. Taip pat pasekmes gali sumažinti skubiai iškviesta medicinos pagalba, avarinės tarnybos, policija.
Pakaitinio automobilio nuoma po eismo įvykio
Jei transporto priemonė remontuojama remonto įmonėje arba remontas netikslingas dėl didelių sugadinimų ir nukentėjusysis neturi kitos nuosavos transporto priemonės, o be pakaitinės transporto priemonės patirtų didelius nepatogumus, mobilumo apribojimus ar papildomas išlaidas, atlyginama pakaitinio automobilio nuoma. Atlyginamos vidutinės rinkoje esančios paros nuomos išlaidos.
- Palyginimui, vidutinės klasės lengvosios transporto priemonės nuomos paros kaina yra 25 - 30 EUR su PVM.
- Nuomojantis aukštesnės nei vidutinė, tačiau ne aukštesnės klasės nei analogišką sugadintajam pagal markę, modelį, pagaminimo metus automobilį, nuomos paros kaina privalo atitikti rinkoje esančias kainas.
Pakaitinio automobilio nuomos laikotarpis apskaičiuojamas pagal būtinąjį transporto priemonės remonto laiką, atsižvelgiant į remonto įmonės sudarytą remonto darbų sąmatą. Pailgėjęs nuomos laikotarpis, kuris nėra pagrįstas ir atsirado dėl remonto įmonės kaltės, nėra kompensuojamas ar kompensuojamas dalinai.
- Įprastai kompensuojamas nuomos laikotarpis, jei sugadinta iki trijų dalių, kurias reikia remontuoti ir dažyti, remonto trukmė iki 3 - 5 d. d.
- Sugadinta iki 5 dalių, remonto trukmė iki 5 - 8 d. d.
- Daugiau nei 5 dalys, remonto trukmė gali būti virš 8 d.
Jei transporto priemonė sugadinta nepataisomai, nuomotis galima iš karto tokiomis pačiomis sąlygomis, kaip ir atliekant faktinį remontą remonto įmonėje. Apie nuomos pradžią rekomenduojama informuoti draudiką.
Jei neturite galimybės išsinuomoti patys, prašome susisiekti su draudiku. Jei turite abejonių, ar bus atlygintinos pakaitinio automobilio nuomos išlaidos, arba turite kitų klausimų, susijusių su nuomos sąlygomis, galite kreiptis į draudimo bendrovę.
Kada žala gali būti išieškoma iš vairuotojų ir kokie įvykiai - nedraudžiamieji?
Draudimo bendrovės ERGO duomenimis, per pastaruosius dešimt mėnesių jau užfiksuota daugiau nei 34 tūkst. transporto priemonių įvykių, iš kurių 16 tūkst. yra susiję su vairuotojų civilinės atsakomybės draudimu. Nors nedraudžiamųjų įvykių dalis yra maža, vairuotojams svarbu žinoti, kada nuostolių draudikai nekompensuoja.
„Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimas (TPVCAD) atlygina eismo įvykyje žalą automobiliui, turtui ar asmeniui, kurią sukėlė su apdraustu automobiliu už įvykį atsakingas vairuotojas. Išmoką nukentėjusysis gauna beveik visais atvejais. Tačiau būna ir atvejų, kuomet nuostolius iš apsidraudusio asmens draudikai gali išieškoti. Negana to, yra ir kelios išimtys, kada žala transporto priemonės valdytojui yra nekompensuojama - dalis įvykių yra nedraudžiamieji. Norint išvengti nesusipratimų, automobilių vairuotojai turėtų žinoti savo pareigas bei prisiminti kada patirti nuostoliai nėra atlyginami“, - sako ERGO Verslo klientų transporto draudimo portfelio valdytojas Rimvydas Pocius.
Kasko žalos registracija
Išmokos priklauso nukentėjusiajam, bet nuostoliai gali būti išieškomi iš kaltininko
TPVCAPD apsaugo eismo įvykyje nukentėjusių trečių asmenų finansinius interesus visais atvejais, išskyrus retas išimtis. Draudimo bendrovės atstovas pažymi, jog išmokos nukentėjusiajam priklauso visais atvejais, nepaisant to, ar įvykio kaltininkas buvo neblaivus, ar pasišalino iš įvykio vietos, ar neturėjo vairuotojo pažymėjimo. Draudimo bendrovė visada išmoka žalą nukentėjusiems asmenims. Tačiau, jei, pavyzdžiui, įvykį sukėlė neblaivus vairuotojas, draudimo bendrovė nuostolius išieškos iš kaltininko.
Išmokos gali būti išieškomos iš kaltininko ir tais atvejais, jei žala buvo padaryta tyčia, jei pastarojo automobilis buvo techniškai netvarkingas (pvz., susidėvėjusios padangos ir dėl to kaltininkas negalėjo laiku sustabdyti automobilio). Be to, neretai pasitaiko atvejų, kuomet automobilis naudojamas taksi, pavėžėjo veiklai to nenumačius draudimo sutartyje arba automobilį vairavo mažesnę vairavimo patirtį turintis asmuo. Tokiais atvejais draudimo įmonė taip pat turi galimybę dalį nuostolių išieškoti iš kaltininko.
Visiškai atlyginti žalą bus pareikalauta ir tuo atveju, jei eismo įvykio dalyviai nuslėpė aplinkybes ir tai turėjo įtakos draudimo išmokos dydžiui.
Dalis įvykių - nedraudžiamieji
TPVCAPD įstatyme yra numatyti praktikoje gana retai pasitaikantys atvejai, kuomet draudimo įmonė nėra įpareigota atlyginti žalą, kurią padarė eismo įvykio kaltininkas. Tokiems įvykiams priskiriami atvejai, kuomet žala buvo padaryta kroviniui ar bagažui, kuris buvo kaltininko automobilyje. Draudimo įmonė taip pat nekompensuos žalos asmenims, važiavusiems vogtu automobiliu.
„Privalomasis vairuotojų civilinės atsakomybės draudimas nukentėjusiems patirtą žalą atlygina beveik visuomet, išskyrus retai pasitaikančias išimtis, pavyzdžiui, kai nukentėjęs asmuo savo noru kaip keleivis važiavo vogta transporto priemone arba jei žala atsirado dėl teroristinio išpuolio. Privalomasis civilinės atsakomybės draudimas negalioja, kai transporto priemonė naudojama oro uostuose, kitose ne kelių eismui skirtose teritorijose, autodromuose sporto varžyboms, treniruotėms, parodoms“, - pažymėjo „Lietuvos draudimo“ Gyventojų turto draudimo skyriaus vadovas Andrius Gimbickas.
BTA žalų reguliavimo departamento transporto ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiukelis vardija ir kitus atvejus, kurie neatlyginami:
- Susidūrimai su laukiniais gyvūnais.
- Kai susiduria to paties savininko transporto priemonės - pvz., dvi kartu važiuojančios tos pačios įmonės transporto priemonės. Neatlyginama, kai padarai žalą sau.
R. Pocius priduria, jog norintiems visapusiškai apsaugoti ir savo transporto priemonę, visuomet rekomenduojama rinktis prie TPVCAPD ir KASKO draudimą.
„Sudarant draudimo sutartį, draudimo bendrovė prisiima tam tikrą konkretaus vairuotojo riziką, todėl, jei ši rizika pasikeičia, eismo įvykio atveju taip pat iki 50 procentų žalos reikalaujama atlyginti kaltininko. Dažniausi tokio elgesio pavyzdžiai - kai avariją sukelia ne automobilio savininkas, o kitas vairuotojas, kurio vairavimo stažas mažesnis nei dveji metai, ir ši aplinkybė nebuvo nurodyta sudarant draudimo sutartį. Taip pat, kai savininkas užsiima mokamu keleivių pervežimu (tarkim, UBER ar kita pavėžėjimo paslauga), bet apie tai nėra informavęs draudimo bendrovės. Tai traktuojama kaip padidinta rizika“, - teigia A. Gimbickas.
„Taip pat norėtumėme priminti, kad, įvykus eismo įvykiui, atsakingas yra automobilio savininkas, todėl, jei automobilis patikimas vairuoti kitiems, atsakomybė tenka ir savininkui“, - primena A. Gimbickas.
Draudimo išmokos apskaičiavimas
Eismo įvykio draudimo išmokas reglamentuoja LR vyriausybės nutarimas „Dėl eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių ir indeksuotų draudimų sumų dydžių patvirtinimo“. Nutarime sakoma, jog draudimo išmokos dydis priklauso nuo padarytos žalos nukentėjusiojo trečiajam asmeniui ir / arba jo turtui. Jei eismo įvykio metu nukentėjo keli asmenys, išmoka dėl žalos asmeniui ar jo turtui mokama atsižvelgiant į kiekvieno nukentėjusiojo patirtą žalą. Bendra išmokų suma negali viršyti nutarime nurodytos sumos.
Įvykus eismo įvykiui draudimo išmokos gali būti mokamos dėl:
- Žalos asmeniui;
- Neturtinės žalos;
- Žalos turtui.
Nukentėjusiems tretiesiems asmenims mokamos išmokos dydis nustatomas vadovaujantis:
- Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu,
- Įstatymu,
- Kitų teisės aktų nuostatomis, reglamentuojančiomis eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymą ir atsižvelgiant į eismo įvykio dalyvių kaltės laipsnį.
- Atsakingos draudimo įmonės (toliau - draudikas), apdraudusios eismo įvykio kaltininką, arba Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro (toliau - biuro) ataskaitomis ar išvadomis dėl padarytos žalos asmeniui arba jo turtui.
- Taip pat yra atsižvelgiama į eismo įvykių dalyvių atsakomybę bei eismo įvykio aplinkybes.
Nukentėjusio asmens žalos dydis taip pat gali būti nustatomas teismo sprendimu arba teismo taikos sutartimi, jeigu teismo proceso metu eismo įvykio kaltininkas ir nukentėjęs asmuo randa abiems pusėms tinkantį bendrą sprendimą.
Žalos sveikatai išmokos
Su nukentėjusiojo sveikata susijusios išlaidos gali būti skaičiuojamos atsižvelgiant į:
- Nukentėjusiojo sveikatos atstatymui reikalingas išlaidas.
- Prarastų pajamų kompensavimą.
- Žalą nukentėjusiajam mirus.
- Žalą mirusiojo artimiesiems netekus pagrindinio šeimos maitintojo.
Išmokos apskaičiuojamos taip:
- Žalą asmens sveikatai bei sveikatos grąžinimui nustato draudikas arba biuras, atsižvelgdami į nukentėjusio asmens pateiktus žalą įrodančius dokumentus. Išlaidos, kurias atlygina draudikas, apima tik tas būtinas sveikatos priežiūros ar atstatymo numatytas išlaidas, kurios nėra apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo.
- Negautos pajamos: nukentėjęs asmuo turi teisę gauti išmoką už negautas pajamas, kurias jis būtų gavęs, jei nebūtų buvęs sužalotas. Šias išlaidas apskaičiuoja draudikas arba biuras, atsižvelgdamas į nukentėjusio asmens pateiktus dokumentus apie negautas pajamas. Skirtingai negautos pajamos apskaičiuojamos valstybės tarnautojams ir dirbusiems pagal individualią veiklą.
- Nukentėjusiam asmeniui mirus, žalos dydis apskaičiuojamas pagal mirusiojo artimųjų pateiktus dokumentus, patvirtinančius laidotuvių metu patirtas išlaidas. Šios išlaidos turi vadovautis protingumo ir būtinumo principu.
- Mirus maitintojui: taip pat gali būti mokama išmoka nukentėjusiojo šeimai, t.y. šeimai netekus maitintojo. Ši išmoka apskaičiuojama atsižvelgiant į mirusiojo gautas pajamas, išlaikytinių skaičių bei jų gaunamas socialinio draudimo išmokas.
Dėl išlaidų, susijusių su sveikatos grąžinimu, nukentėjusiam trečiajam asmeniui mokama vienkartinė išmoka, o jeigu žala sveikatai yra tęstinio pobūdžio arba neįmanoma išmokėti išmokos vienu kartu, išmoka mokama dalimis. Sveikatos sutrikdymo atveju dėl negautų pajamų gali būti mokamos periodinės išmokos arba visos žalos dydžio vienkartinė išmoka, atsižvelgiant į nukentėjusiojo pasirinktą ir su draudiku suderintą mokėjimo būdą. Dėl laidojimo išlaidų mokama vienkartinė išmoka arba dalimis. Dėl maitintojo gyvybės atėmimo mokamos periodinės išmokos arba visos žalos dydžio vienkartinė išmoka.
Valstybinio socialinio draudimo išmokos, mokamos dėl eismo įvykio metu patirto sveikatos sutrikdymo ar gyvybės atėmimo, ir laidojimo pašalpos įskaitomos į atlygintinos žalos dydį. Atsakingas draudikas ar Biuras moka nukentėjusiam trečiajam asmeniui likusios žalos dydžio išmoką, kiek jos nepadengia valstybinio socialinio draudimo išmoka ir nekompensuoja privalomasis sveikatos draudimas.
Neturtinės žalos dydis
Neturtinei žalai priskiriami nukentėjusiojo fiziniai skausmai, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių pablogėjimas ir kitos pinigine verte nevertinamos pasekmės. Neturtinės žalos dydis nustatomas eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos rekomendacijomis, kurias tvirtina vyriausybė arba įgaliota institucija. Jei nukentėjusysis nesutinka su apskaičiuota žala, jis gali pateikti pretenziją draudikui arba biurui. Šalims nesusitarus dėl neturtinės žalos dydžio, nukentėjęs asmuo gali kreiptis į teismą.
Žala turtui
Žalą nukentėjusiojo asmens turtui (transporto priemonei ar kitam kilnojamam ar nekilnojamam turtui) nustato draudikas arba biuras. Žala apskaičiuojama remiantis draudiko arba biuro turto vertinimo ataskaitomis, turto remonto išlaidų skaičiavimais, taip pat atsižvelgiant į nukentėjusio asmens turto vertę įrodančius dokumentus.
- Jei turtas yra sunaikinamas, jo vertė nustatoma atsižvelgiant į rinkos vertę iki sunaikinimo ir likutinę vertę po sunaikinimo. Sunaikintu turtu laikomas turtas, kurio remontuoti ekonomiškai neapsimoka, t.y. reikalingo remonto išlaidos būtų 75 proc. ir daugiau turto rinkos vertės iki eismo įvykio.
- Jei nukentėjęs asmuo nusprendžia turto neremontuoti, jam išmokama išmoka apskaičiuojama atsižvelgiant į būtino remonto išlaidas, kurias jis turėtų tam, kad atkurtų sugadinto turto vertę iki rinkos vertės prieš eismo įvykį.
- Būtinas remonto išlaidas sudaro remonto darbų vertė, dažymo darbų vertė, keičiamų detalių vertė, dažymo medžiagų vertė. Jei kai kurios detalės gali būti remontuojamos ir nebūtinai keičiamos, pirmenybė yra teikiama remontavimui.
- Taip pat nukentėjęs asmuo gali kreiptis dėl draudimo išmokos, dengiančios jo negautas pajamas, kurių gavimui būtina naudotis jo sugadintu turtu (pvz., automobiliu). Šiuo atveju nukentėjęs asmuo turi pateikti pajamų gavimą įrodančius dokumentus.
Už automobilio remontą draudimo išmoka dažniausiai yra pervedama autoremonto servisui, su kuriuo bendradarbiauja draudikas ir į kurį nukentėjęs asmuo bus nukreiptas.
Bendravimas su draudimo bendrove ir reikalingi dokumentai
Apie eismo įvykį draudimo bendrovei reikia pranešti per 3 darbo dienas. Kreiptis į draudimo bendrovę gali tiek pats kaltininkas, tiek nukentėjusysis. Jei eismo įvykio aplinkybės neaiškios arba kyla ginčų, sprendimus dėl įvykio nagrinėja Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras. Transporto priemonių draudikų sistema veikia taip, kad visi nukentėjusieji gautų priklausančią išmoką net ir tais atvejais, kai kaltininkas neturi galiojančio draudimo.
Dokumentai, kai sugadinta transporto priemonė:
- Eismo įvykį patvirtinančią deklaraciją arba pirminę policijos pažymą.
- Transporto priemonės registracijos liudijimą.
- Nuotraukas, kuriose būtų matyti apgadinta transporto priemonė.
- Išmokos gavėjo banko sąskaitos rekvizitus.
Svarbu, kad nukentėjęs asmuo nesiimtų savarankiškai remontuoti sugadintos transporto priemonės prieš tai remonto darbų nesuderinęs su atsakingu draudimo kompanijos darbuotoju.
Dokumentai, kai sugadintas trečiųjų asmenų turtas:
- Eismo įvykį patvirtinančią deklaraciją arba pirminę policijos pažymą.
- Eismo įvykio metu sugadintų daiktų sąrašą.
- Sugadinto turto nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus (jeigu tokie yra).
- Nuotraukas, kuriose matosi sugadintas turtas.
- Išmokos gavėjo banko sąskaitos rekvizitus.
Taip pat nerekomenduojama savarankiškai remontuoti sugadinto turto prieš tai nesusiderinus remonto darbų su draudimo kompanijos atstovu.
Dokumentai, kai sužalotas žmogus:
- Eismo įvykį patvirtinančią policijos pažymą (deklaracijos nepakanka, sužalojimas turi būti užfiksuotas policijos).
- Asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą.
- Gydymo įstaigų išrašus iš nukentėjusio asmens ambulatorinės kortelės, medicinines pažymas apie patirtus sužalojimus, paskirtą gydymą bei gydymo trukmę.
- Jeigu buvo papildomų gydymo išlaidų, kurių nedengė privalomas sveikatos priežiūros draudimas, būtina pateikti gydymo išlaidas patvirtinančius dokumentus (kvitus, sąskaitas).
- Išmokos gavėjo banko sąskaitos rekvizitus.
Dokumentai, kai žmogus neteko gyvybės:
- Policijos pažymą ir/ar nutarimą iš policijos Jus pripažinti nukentėjusiuoju.
- Dokumentą, patvirtinantį ryšį su mirusiu asmeniu (santuokos, partnerystės, gimimo liudijimas ir pan.).
- Nukentėjusiojo prievolę perėmusio asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą.
- Išmokos gavėjo banko sąskaitos rekvizitus.
- Eismo įvykio metu mirusio asmens mirties liudijimo kopiją.
- Dokumentus, kurie patvirtintų laidotuvių išlaidas: kvitus, sąskaitas.
Jeigu eismo įvykio metu miręs asmuo yra sudaręs testamentą, draudimo išmoka gali būti išmokama testamente nurodytam asmeniui.
Dokumentai, kai asmenys, turėję teisę į išlaikymą, neteko pajamų ar patyrė neturtinę žalą:
- Policijos pažymą, patvirtinančią eismo įvykio užfiksavimą.
- Besikreipiančio į draudimo kompaniją asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą.
- Išmokos gavėjo banko sąskaitos rekvizitus.
- Santuokos liudijimą.
- Vaikų gimimo liudijimus.
- Dokumentus, patvirtinančius teisę į išlaikymą.
- Pažymą iš mirusiojo darbovietės apie paskutinių 3 mėnesių pajamas.
Paprastai, esant aiškioms draudimo aplinkybėms ir gavus visus reikalingus dokumentus, draudimo išmoka yra išmokama per 15 darbo dienų.
Visi nesutarimai tarp nukentėjusiojo ir draudiko gali būti sprendžiami teismo tvarka, tačiau nukentėjusiam asmeniui reikėtų pasverti savo šansus laimėti teismą ir gauti didesnę išmoką.
tags: #kas #atlygina #zala #draudimui #girtas #vairuotojas