Automobilio patikimumas ir saugumas priklauso nuo daugelio veiksnių, tarp kurių svarbią vietą užima pakabos sistemos komponentai ir eismo tvarka. Šiame straipsnyje apžvelgsime esminius automobilio elementus - pakabos šakę ir pusašį, taip pat nagrinėsime dešiniavairių automobilių legalizavimą Lietuvoje bei istorinius eismo krypties pasirinkimo aspektus.
Automobilio pakabos šakė: svarba ir gedimai
Automobilio šakė yra esminė pakabos sistemos sudedamoji dalis, atsakinga už ratų sujungimą su važiuokle ir leidžianti jiems savarankiškai judėti aukštyn ir žemyn. Jos gedimas gali būti rimta problema, galinti pakenkti jūsų transporto priemonės saugai ir veikimui. Sugedus šakei, galima prarasti kontrolę, padidėti kitų pakabos dalių susidėvėjimas ir galimos katastrofiškos avarijos.
Gedimo požymiai
Vienas iš dažniausiai pasitaikančių automobilio šakių gedimo požymių - pastebimas transporto priemonės valdymo ir stabilumo pasikeitimas. Jei jaučiate padidėjusią vibraciją, per daug atšokusių padangų arba netolygų padangų susidėvėjimą, tai gali reikšti, kad šakės neveikia tinkamai.
Kitas būdas nustatyti automobilio šakės gedimą - vizualiai apžiūrėti pačias šakes. Ieškokite bet kokių pažeidimo požymių, pavyzdžiui, įtrūkimų, sulenkto ar susisukusio metalo arba nutekėjusių skysčių. Pastebėjus bet kurią iš šių problemų, labai svarbu, kad jūsų automobilį kuo greičiau patikrintų profesionalus mechanikas.
Be vizualinės apžiūros, vairuodami taip pat galite pastebėti neįprastus garsus. Sugedusi automobilio šakė gali skleisti barškėjimą, ypač važiuojant per nelygumus arba posūkiuose. Šie garsai gali rodyti, kad šakės reikia taisyti arba pakeisti.
Be to, sugedus automobilio šakei taip pat gali labai pablogėti stabdymo efektyvumas. Jei pastebėsite, kad jūsų automobilis sustoja ilgiau arba stabdydami pajusite, kad prarandate kontrolę, tai gali būti šakės gedimo požymis. Dar vienas automobilio šakės gedimo požymis yra pastebimas automobilio valdymo ir stabilumo pokytis. Jei vairuodami jaučiate, kad jūsų transporto priemonė per daug siūbuoja arba šokinėja, tai gali būti dėl sugedusios šakės.
Sailenblokų defektai
Sailenblokų defektus, gedimus išduodančius ženklus galima atpažinti vairavimo metu. Vairuotojai turėtų atkreipti dėmesį į neįprastus garsus, vibracijas ar pablogėjusį automobilio valdymą, kurie gali signalizuoti apie galimus sailenblokų defektus.
Automobilio pusašis: paskirtis ir dažniausi gedimai
Automobilio pusašis, dar vadinamas ašies velenu, yra svarbi transporto priemonės transmisijos mechanizmo dalis. Jo pagrindinė užduotis - sukimo momento, mechaninės jėgos „perkėlimas“ iš pavarų dėžės tiesiai į automobilio stebulę ir varančiuosius ratus. Transporto priemonės varančiosios ašies konstrukcijoje montuojami du pusašiai.
Pusašis reikalingas tam, kad užtikrintų sklandų variklio ir varomųjų ratų bendrą darbą, efektyvų mechaninės jėgos perdavimą iš pavarų dėžės į ratus automobilio važiavimo metu. Automobilio pusašės detalę sudaro ašis, vidinės ir išorinės CV jungtys. Du šarnyrai, įtaisyti pusašio detalėje, užtikrina tolygų mechaninės jėgos perdavimą bet kurioje pakabos ir vairo mechanizmo detalių vietoje. Sklandžiai veikiantys pusašiai ženkliai sumažina vairo kolonėlės vibraciją ir neleidžia automobiliui „trūkčioti“ važiavimo metu.
Dėl gana patogios pusašio detalės konstrukcijos galima nuimti (atskirai pakeisti) kiekvieną CV jungtį, todėl įmanoma vykdant pusašio remonto darbus keletą kartų naudoti tą patį centrinį veleną (jei nėra ir šios dalies remonto poreikio).
Pusašio gedimų priežastys
Kuo didesnis automobilio svoris, tuo stipresnis aukščiau išvardintų jėgų poveikis transporto priemonės pusašiams. Dažniausiai pusašių detalėje sugenda, sulūžta šarnyrai: dėl dulkinių pažeidimo ir vandens bei nešvarumų patekimo į detalės vidų sugenda CV jungtys.
Daug nemalonesnis gedimas - paties pusašio veleno lūžimas. Gali būti kelios priežastys tokiam nutikimui: korozija (kai kuriuose automobilių modeliuose sumontuojami guminiai „balastai“, po kuriais metalas genda net greičiau nei vandeniui atvirai pasiekiamose vietose), didelės, nuolatinės pusašių apkrovos važiuojant bekele, staigios apkrovos pusašiams (važiavimas per duobę, didelius kelio nelygumus, atsitrenkimas į kokią nors kliūtį).
Automobilio eksploatacijos metu pusašiai patiria itin dideles apkrovas, ypač tada, kai važiuojama prastos kokybės kelio danga arba bekele. Pusašius veikiančios apkrovos dar padidėja, jei vairuotojas atlieka staigius posūkius, pagreitėjimo ir stabdymo veiksmus.
Prevencija ir priežiūra
Patariame ne tik apdairiai, atsakingai vairuoti savo transporto priemonę, bet atliekant reguliarias patikras nepraleisti ir automobilio pusašių bei su jais susijusių detalių apžiūros.
Dešiniavairių automobilių legalizavimas Lietuvoje ir eismas kaire kelio puse
Šiais laikais apie 75 proc. visų pasaulio gyventojų važinėja dešine kelio puse. Eismą priešinga kelio puse, nei esame įpratę, sunku net stebėti, ką jau sakyti apie prisitaikymą prie tokio pokyčio.
Istorinės eismo pusės pasirinkimo priežastys
Kelių eismo fenomeno pradžioje - ne šiais laikais, bet labiau karietų ir pėsčių keliautojų laikais - visi daugiausiai laikėsi kairės pusės. Anais laikais tai lėmė tokios priežastys, kaip dominuojanti ranka, kuria buvo raginami arkliai, taip pat siekis išvengti užpuolimų. Vienos bendros priežasties nebuvo, tad tikslingiau būtų apžvelgti atskirus regionus.
Senovės romėnai ir jų rimbai
Senovės romėnai keliaudami laikėsi kairės pusės. Jie tai darė iš pagarbos kitiems eismo dalyviams. „National Geographic“ rašo, kad mandagieji romėnai kaip ir dauguma dabartinių pasaulio gyventojų buvo dešiniarankiai (pavyzdžiui, BBC praneša, kad apie 85 proc. pasaulio žmonių yra dešiniarankiai), tad vežimų vadeliotojai vadeles laikydavo dešinėje rankoje, o rimbą - kairėje. Kairės pusės buvo laikomasi tam, kad vadeliotojai rimbu neužgautų praeivių. Tačiau neigiamas kairės pusės eismo aspektas taip pat buvo susijęs su dominuojančia dešine ranka - ginkluotas dešiniarankis praeivis galėjo lengviau užpulti vežimus ir kitus keliautojus, einančius priešinga kryptimi, nes dešinės pusės buvo nukreiptos į vidų. Tad lazda turėjo du galus - nors keliautojai ir išvengdavo kirčių rimbu, jiems grėsė kirčiai kalaviju. Šiais laikais romėnų palikuonys italai laikosi dešinės kelio pusės.
Dešinė pusė ir Napoleono įtaka
Istorija kupina kovų. Pasirodo, po kai kurių iš jų pasirodė įsakymai keliauti konkrečia kelio puse. Napoleonas Bonapartas buvo prisiekęs dešinės eismo pusės gerbėjas. Leidinio „Time“ duomenimis, sklido gandai, kad iki Prancūzijos revoliucijos turtingi aristokratai laikėsi kairės kelio pusės, o valstiečius vertė keliauti dešine puse. Suirutės metu, siekdami susilieti su minia, turtingieji taip pat perėjo į dešinę pusę. Napoleonas šią dešinės pusės tradiciją atnešė į Rusiją, Šveicariją ir Vokietiją. Šiuolaikiniai prancūzai važinėja dešine kelio puse.
JAV perėjimas prie dešinės pusės
Kaip rašo „Time“, Jungtinėse Valstijose vienu metu buvo važinėjama kaire kelio puse. Ankstyvuoju kolonizavimo laikotarpiu iš Anglijos atvykę naujakuriai naujoje šalyje pritaikė keliavimo metodus, kurie galiojo gimtojoje Anglijoje. Tačiau viskas pasikeitė aštuoniolikto amžiaus pabaigoje, kai vadeliotojo pasostė vežimuose buvo perkelta į kairę pusę, o eismo kryptis - į dešinę pusę. Dešinės pusės eismą JAV įtvirtino Henry Fordas, kuris pradėjo masiškai gaminti automobilius su vairu, įtaisytu kairėje pusėje. Vairuotojas sėdėjo kairėje pusėje, o keleivis dešinėje, tad automobiliai buvo pritaikyti važinėti dešine kelio puse.
Japonijos samurajų kardai
Japonijos eismo krypties pasirinkimas nėra toks aiškus kaip kitų šalių, tačiau manoma, kad samurajai nešiojo kardą iš kairės pusės ir nenorėjo juo kliudyti praeivių. Tad šioje šalyje eismas nuo seno vyko kaire puse, ir tai prigijo. BBC duomenimis, britai vėliau nutiesė Japonijoje geležinkelių tinklą, pritaikytą eismui kaire puse, tad ši praktika dar labiau įsitvirtino. 1945 metais šalyje pasirodę amerikiečiai Okinavos prefektūroje pakeitė eismo kryptį į dešinę. Į kairę pusę Japonija sugrįžo po kelių dešimtmečių - 1978 metais. Šiandien japonai važinėja kaire kelio puse.
Dešiniavairių automobilių legalizavimas Lietuvoje
Diskusijose, saugūs ar ne automobiliai, kuriuose vairas - dešinėje pusėje, padėtas taškas. Nuo 2018 m. sausio 1 d. tokie automobiliai tapo legalūs Lietuvoje. Tiesa, tik su keliomis išlygomis. Pavyzdžiui, bus draudžiama tokius vairuoti pradedantiesiems. Justas Rašomavičius, Valstybinės kelių transporto inspekcijos (VKTI) viršininko pavaduotojas, patvirtino, kad Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme (SEAKĮ) numatytos pataisos, apibrėžiančios dešiniavairių automobilių, įprastai pritaikytų eismui kairiąja kelio puse, naudojimą Lietuvoje. Šioms pataisoms pritarta ir jos įsigaliojo nuo 2018 m. Papildomos išlygos numatytos keleivius vežantiems autobusams, mat jų bent vienos keleiviams laipinti skirtos durys privalo būti dešinėje pusėje.
Įstatymo pataisose numatyta ir tai, kad vairuoti dešiniavairius automobilius galės ne visi. „Tuomet užteks kreiptis į bet kurią techninės ekspertizės įmonę, kuri patikrins įrangos veikimą, jos tinkamumą naudoti, patvirtins, kad esami žibintai yra skirti eismui dešiniąja kelio puse.“ Pašnekovas akcentavo, kad automobilių su vairu dešinėje pusėje tinkamumas naudoti bus tikrinamas ir sustabdžius kelių policijos pareigūnams.
Diskusija, leisti ar neleisti lietuviams važinėtis su automobiliais, kurie pritaikyti kitokiai eismo koncepcijai, truko kelerius metus. Dar 2015 m. Konstitucinis Teismas priminė, kad tokiu draudimu Lietuva pažeidžia ES teisę, apie ką ES Teisingumo teismas pranešė dar 2014 m. kovą ir paskelbė, kad Lietuva turi leisti registruoti tokius automobilius.
Siekiant Lietuvos Respublikoje įregistruoti motorinę transporto priemonę, skirtą eismui kairiąja kelio puse bei turinčia vairą dešinėje pusėje, pirma yra atliekama techninė ekspertizė. Jos metu vertinama, kaip transporto priemonė pritaikyta dalyvavimui eisme dešine kelio puse. Transporto priemonių skirtų eismui kaire kelio puse techninė ekspertizė atliekama pagal Motorinių transporto priemonių, jų priekabų gamybos ir perdirbimo ir techninės ekspertizės atlikimo tvarkos aprašo, patvirtinto Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2008 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 2B-509. Be to, kairėje transporto priemonės pusėje turi būti įrengti periskopiniai priekinio vaizdo veidrodžiai, su reguliuojamu paviršiumi ir apsauga nuo akinimo. Periskopiniai priekinio vaizdo veidrodžiai ir kamera su monitoriumi transporto priemonėje turi būti įrengti stacionariai.
tags: #kaires #puses #automobilio #sake