Oro tarša kelia didelį susirūpinimą dėl jos neigiamos įtakos žmonių sveikatai ir aplinkai. Net ir oro kokybės direktyvose nustatyti ribiniai teršalų kiekiai ne visada užtikrina saugią aplinką. Naujausios Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) gairės, kurios yra griežtesnės daugeliui teršalų, rodo, kad didesnė miesto gyventojų dalis gali patirti nesveikų oro teršalų koncentracijos poveikį.
Oro taršos šaltiniai ir poveikis sveikatai
Oro taršą lemia įvairūs veiksniai, įskaitant gamtinius ir antropogeninius šaltinius. Klimato kaita, pasireiškianti temperatūros, kritulių, vėjo ir drėgmės pokyčiais, tiesiogiai veikia oro kokybę. Tai skatina teršalų, išsiskiriančių iš gamtinių šaltinių (pvz., miškų gaisrai, mineralinės dulkės, jūros druska, biogeniniai lakiųjų organinių junginių (LOJ) išskyros) ir žmogaus veiklos (pvz., žemės ūkyje išmetamas amoniakas), išsidėstymą, chemines reakcijas atmosferoje bei teršalų transportavimo procesus.
Kietosios dalelės (KD)
Kietosios dalelės (KD), ypač smulkiosios (KD2,5), yra viena didžiausių oro taršos problemų. 2019 m. Europos Sąjungoje apie 307 000 ankstyvų mirčių buvo susijusios su ilgalaikiu KD2,5 poveikiu. Prognozuojama, kad dėl klimato kaitos, didėjančio gamtinių gaisrų skaičiaus, išmetamo jūros druskos ir amoniako kiekio, taip pat dėl aukštesnės temperatūros skatinamų cheminių reakcijų, kietųjų dalelių koncentracija ore ateityje gali šiek tiek padidėti. Sumažėjęs vėjo greitis ir kritulių kiekis kai kuriuose regionuose taip pat prisideda prie KD koncentracijos didėjimo.
Kietosios dalelės skirstomos pagal dydį: KD10 (aerodinaminis skersmuo ne didesnis kaip 10 mikrometrų) ir KD2,5 (aerodinaminis skersmuo ne didesnis kaip 2,5 mikrometro). KD2,5 dalelės, dėl savo smulkumo, nesulaikomos viršutiniuose kvėpavimo takuose, prasiskverbia į žmogaus organizmą, gali patekti į kraują ir pasiekti vidaus organus. Ilgalaikis šių dalelių poveikis gali sukelti lėtines kvėpavimo takų ligas, širdies ir kraujagyslių sutrikimus, bei alergines reakcijas.
Pažemio ozonas (O3)
Pažemio ozonas (O3) taip pat kelia grėsmę sveikatai. Vasarą prognozuojama didesnė antžeminio lygio O3 koncentracija, ypač šilčiausiems scenarijams ir Pietų bei Vidurio Europai. Trumpalaikis didelės O3 koncentracijos poveikis susijęs su kvėpavimo ir širdies bei kraujagyslių sistemos sveikatos problemomis. Prognozuojama, kad iki 2050 m. kai kuriose Europos šalyse su ozonu susijęs mirtingumas gali padidėti iki 11%. Žemės ozonas susidaro atmosferoje vykstant lakiųjų organinių junginių (LOJ) ir azoto oksidų (NOx) fotocheminėms reakcijoms saulės šviesoje. Klimato kaita, didėjantis karštų dienų skaičius, CO2 ir metano koncentracija atmosferoje, bei didesnis stratosferos ozono antplūdis į troposferą gali spartinti antžeminio lygio O3 gamybą.
Azoto dioksidas (NO2)
Nors klimato kaita tiesiogiai nedaro didelės įtakos azoto dioksido (NO2) koncentracijos lygiams, jis išlieka svarbiu oro teršalu, ypač miestuose, kur didelė transporto koncentracija.
Kiti oro teršalai
Didelis pastatų drėgnumas ir potvyniai gali skatinti pelėsių augimą ir didinti kvėpavimo takų ligų paplitimą. Miestų teritorijose oro tarša, ypač ilgalaikis aukštas NO2 lygis, gali padidinti žiedadulkių alergiškumą, kurio koncentraciją ir sezoniškumą veikia kintantis klimatas.
Oro taršos poveikis sveikatai
Oro taršos poveikis sveikatai gali būti trumpalaikis ir ilgalaikis. Miesto rūkų ar smogo atveju stebimi ūmūs sveikatos sutrikimai: dirginami viršutiniai kvėpavimo takai, atsiranda kosulys ir apsunkęs kvėpavimas, ypač silpnesnės sveikatos žmonėms. PSO rekomenduoja taikyti griežtesnes ribines vertes aplinkos ore kietosioms dalelėms, ozonui, azoto dioksidui, sieros dioksidui ir anglies monoksidui. Pasaulyje dėl oro taršos kasmet anksčiau laiko miršta 8-9 milijonai žmonių. Suaugusieji dažniausiai suserga išemine širdies liga, insultu, lėtine obstrukcine plaučių liga. Vaikams oro tarša gali pasireikšti susilpnėjusia plaučių funkcija, kvėpavimo takų infekcijomis, astmos paūmėjimu.
Politikos sprendimai ir oro kokybės gerinimas
Peržiūrėtos PSO oro kokybės gairės suteikia mokslinį pagrindą priimant sprendimus dėl švarios oro politikos. Europos Sąjunga peržiūri savo aplinkos oro direktyvas, siekdama labiau suderinti jas su naujomis PSO gairėmis. Išmetamo CO2 kiekio mažinimo priemonės dažnai daro teigiamą poveikį ir oro teršalų išmetimui, sukuriant abipusiai naudingą situaciją.
Oro kokybės vertinimus, įskaitant poveikį sveikatai, kasmet atlieka įvairios institucijos. Oro taršos prognozės ir ankstyvojo perspėjimo sistemos, kartu su medicininėmis konsultacijomis, gali sumažinti riziką sveikatai ir padėti sveikatos priežiūros sistemoms pasiruošti didesniam pacientų skaičiui.
Transporto tarša Lietuvoje
Lietuvoje kelių transportas sudaro beveik 60% visų azoto oksidų emisijų, todėl šalyje pradėta ES teisės pažeidimo procedūra dėl šių taršų mažinimo įsipareigojimų nevykdymo. Dėl oro taršos Lietuvoje kasmet anksčiau laiko miršta daugiau kaip 2000 žmonių. Atlikta galimybių studija dėl nuotolinės kelių transporto priemonių taršos stebėsenos realiuoju laiku, kuri siūlo naudoti stacionarią ir mobilią įrangą patikrinti didelę dalį automobilių parko. Investicijos į tokią sistemą per 15 metų siektų apie 12,7 mln. eurų, tačiau ekonominė ir socialinė nauda sudarytų beveik 600 mln. eurų. Nustatoma, kad didžiausi taršos šaltiniai Lietuvoje yra senesni dyzeliniai automobiliai, autobusai ir sunkiasvorės transporto priemonės.
Siekiant pažaboti taršą, siūloma įvesti mažos (ir nulinės) taršos zonas, kurios jau daug metų taikomos visoje Europoje. Taip pat svarbu tinkamai prižiūrėti transporto priemones ir atlikti technines apžiūras, siekiant užtikrinti jų atitiktį taršos normoms.
Gyventojų indėlis į oro taršos mažinimą
Kiekvienas gyventojas gali prisidėti prie oro taršos mažinimo atlikdamas paprastus veiksmus:
- Namie: Mažinti energijos vartojimą, tinkamai prižiūrėti šildymo įrangą, rūšiuoti atliekas, vengti deginti atliekas, ypač plastiką, gumą, medieną su cheminėmis apdirbimo medžiagomis.
- Apsiperkant: Rinktis energijos vartojimo atžvilgiu efektyvius prietaisus, pirkti produktus su mažesne pakuote, naudoti daugkartinius pirkinių maišelius, rinktis vietoje užaugintus produktus.
- Vairuojant: Planuoti keliones, tausoti degalus, reguliariai tikrinti transporto priemonės būklę, rinktis ekologišką vairavimo būdą, vengti nereikalingo variklio darbo stovint, naudotis bendrakeleivių paslaugomis, o trumpoms kelionėms rinktis ėjimą pėsčiomis, dviratį ar viešąjį transportą.
Aplinkos apsaugos agentūra ir kitos institucijos stebi oro kokybę ir informuoja visuomenę. Tačiau svarbu, kad informacija būtų pateikiama aiškiai ir suprantamai, o institucijos veiktų operatyviai, reaguodamos į nustatytus oro kokybės pažeidimus.
tags: #tersalu #ismetimas #toliau #tarsa #kenksmingu #medziagu