Mechaninė pavarų dėžė yra labai svarbi bet kurios transporto priemonės transmisijos dalis. Nors šiandien ji nebėra labiausiai paplitusi, ji vis dar yra gana paklausi dėl savo patikimo veikimo, konstrukcijos ir priežiūros bei remonto paprastumo. Mechaninė pavarų dėžė gavo savo pavadinimą dėl „rankinio“ (mechaninio) pavarų perjungimo būdo.
Mechaninės pavarų dėžės veikimo principas
Transmisija, dažnai įvardijama tiesiog kaip pavarų dėžė, yra būtinas bet kurios motorinės transporto priemonės komponentas. Jos pagrindinė paskirtis - galią iš variklio perduoti į ratus, taip leidžiant automobiliui judėti skirtingu greičiu ir užtikrinti kontrolę įvairiomis sąlygomis. Nesant transmisijos, automobilių varikliai patys save gadintų, mat jų greitis būtų nevaldomas, taigi įvyktų perkaitimas arba variklis imtų ypač stipriai drebėti iki kol sugestų.
Mechaninės pavarų dėžės veikimo principas yra toks: veikiančio variklio sukimo momentas užvestame automobilyje išmynus sankabos pedalą perduodamas į pavarų dėžės įvesties veleną. Po to sukimo momentas „konvertuojamas“ naudojant tarpusavyje pavarų dėžėje sąveikaujančių pavarų poras. Tada mechaninis judesys perduodamas automobilio ratams, kad transporto priemonė važiuotų. Kiekviena mechaninės dėžės pavara (pakopa) pažymėta tam tikru unikaliu numeriu. Kiekviena pavara „konvertuoja“ ir leidžia keisti variklio alkūninio veleno sukimosi greitį ir sukimo momento dažnį. Jei naudojant vieną ar kitą pavarą didinamas sukimo momentas, sukimosi greitis, perduodamas į automobilio ratus, mažėja ir atvirkščiai. Pavaras mechaninėje pavarų dėžėje perjungiant didėjančia tvarka (nuo 1 į 2, po to 3 pavarą ir t.t.), automobilyje išlaikant stabilų variklio darbą ir jo neperkaitinant, gali būti išvystomas vis didesnis maksimalus greitis. Atvirkštinis rezultatas pasiekiamas tada, kai iš aukštesnės pavaros važiavimo metu vairuotojas „pereina“ į žemesnę.
Mechaninės pavarų dėžės sandara
Mechaninę pavarų dėžę sudaro kelios skirtingų dydžių krumpliaračių poros, sumontuotos ant skirtingų velenų. Vienas velenas sujungtas su varikliu ir perduoda jo galią į pavarų dėžę. Jungiant skirtingas pavaras, variklio galia perduodama per skirtingo dydžio krumpliaračius. Aukštesnei pavarai naudojamas didesnio diametro tarpinio veleno krumpliaratis ir mažesnio diametro krumpliaratis ant diferencialo veleno. Jungiant pavaras mechaniškai, nebūtina laikytis nuoseklumo. Populiariausias dizainas yra pastovaus tinklelio pavarų dėžė. Variklis varo įvesties veleną, kuris varo klojimo veleną. Krumpliaratis laisvai sukasi ant įvorės, sukasi jungiamąja pavara ant klojimo veleno. Šakė perkelia sinchronizaciją pasirinktos pavaros link. Tvirtinimo žiedas, sinchronizavimo vėlinimo įtaisas, yra paskutinis šiuolaikinės pavarų dėžės patobulinimas. Pavaros parenkamos pagal pavarų svirties valdomų strypų ir svirčių sistemą. Pavarų svirtis, kurią valdo vairuotojas, yra prijungta prie selekcijos strypų, esančių pavarų dėžės viršuje arba šone. Kai kuriuose automobiliuose yra sumontuota papildoma pavara, vadinama „overdrive“.
Mechaninė pavarų dėžė, kaip ji veikia?
Dažni mechaninės pavarų dėžės gedimai ir jų požymiai
Mechaninė pavarų dėžė automobilyje naudojama nuolatos ir patiria intensyvią apkrovą. Laikui bėgant pavarų dėžėje esantys komponentai gali susidėvėti arba būti pažeisti. Kai taip nutinka, atsiranda tam tikri problemos ženklai - gedimo požymiai. Priklausomai nuo to, koks tai požymis, galima įtarti, koks gedimas ištiko pavarų dėžę.
Garsai ir vibracija
- Šaižus ar girgždėjimo garsas: atsirandantis perjungiant pavaras, gali rodyti, jog sinchronizatoriai arba krumpliaračių dantys yra susidėvėję.
- Ūžimas arba aukštas garsas: praneša, jog galbūt susidėvėjo guoliai arba taip pat yra problemų su krumpliaračiais.
- Didžiulė vibracija: kai perjungiate pavaras, problemos priežasčių gali būti pačių įvairiausių, pradedant guoliais, baigiant krumpliaračiais.
Pavarų perjungimo problemos
- Sunkumai arba strigimas perjungiant pavaras: tai dar vienas dažnas pavarų dėžės gedimo požymis.
- Pavaros praslydimas (gear slippage): kai kuriems vairuotojams pavara tiesiog „dingsta“, nes variklis nesugeba jos išlaikyti. Šis dalykas ne tik, kad erzinantis, bet ir kelia pavojų.
Bendrai kalbant, perjungimo problemos dažnai kyla dėl komponentų susidėvėjimo, netinkamo tepimo arba taršos, esančios ant komponentų.
Tepalo problemos
Šis tepalas atlieka svarbų vaidmenį sutepant ir aušinant pavarų dėžę.
- Skysčio dėmės: jeigu po automobiliu susidaro skysčio dėmės arba jas matote prie transmisijos, tai gali reikšti, kad sandarikliai arba tarpinės reikalauja keitimo.
- Tamsus tepalas ar degėsių kvapas: jeigu tepalas labai patamsėjo, nuo jo sklinda degėsių kvapas arba talpoje randate metalo drožlių, tai yra aiškiausias vidinio nusidėvėjimo ženklas. Norint prailginti pavarų dėžės tarnavimo laiką, būtina palaikyti tinkamą skysčio lygį ir pastebėti, jei jis užsiteršia.
Mechaninės pavarų dėžės problemų diagnostika
Mechaninės pavarų dėžės problemų diagnostika atliekama per vizualinę apžiūrą, kompiuterinę diagnostiką ir mechaninius testus. Specialistai vadovaujasi diagnostikos duomenimis ar kliento pasakojimu, kad išsiardytų komponentus, patikrintų reikiamas dalis ir rastų problemos priežastį. Viską įvertinus galima pateikti sprendimą dėl remonto. Diagnostika gali trukti nuo valandos iki visos dienos, kol pavyks viską tinkamai išardyti bei prieiti prie problemos židinio.
Mechaninės pavarų dėžės priežiūra ir ilgaamžiškumo užtikrinimas
Kadangi automobilių su mechaninėmis pavarų dėžėmis Lietuvos keliuose vis dar važinėja daugiau nei su automatinėmis, tai ir gedimų bei problemų, susijusių su mechanine transmisija, pasitaiko dažniau. Vienais atvejais kalti susidėvėję komponentai, o kitais - prasti vairavimo įpročiai bei netinkama automobilio priežiūra. Norint išvengti brangaus remonto ir nemalonių situacijų kelyje, labai svarbu atpažinti ankstyvuosius pavarų dėžės problemų požymius ir tinkamai ją prižiūrėti. Jeigu norite prailginti savo pavarų dėžės tarnavimo laiką, visada keiskite transmisijos alyvą pagal rekomendacijas, leiskite specialistams atlikti apžiūrą bent kartą per 12 mėnesių ar ne rečiau nei 24 mėnesius ir praktikuokite atsakingą vairavimą su lėtais, švelniais pavarų perjungimais.
Dažniausios vairuotojų klaidos su mechanine pavarų dėže
Yra keletas klaidų, kurias dažnai daro vairuotojai, vairuojant automobilį su mechanine greičių dėže. Norint vairuoti automobilį su mechanine greičių dėže efektyviai ir saugiai, svarbu vengti šių klaidų.
1. Rankos laikymas ant pavarų svirties
Važiuodami automobiliu, kartais vairuotojai laiko ranką ant pavarų perjungimo svirties. Tai gali būti patogu, tačiau nerekomenduojama. Be to, tai gali sukelti vibraciją ir greičiau padaryti įtaką pavarų perjungimo mechanizmui.
2. Nepilnas sankabos pedalo išmynimas
Vairuojant automobilį su mechanine greičių dėže, svarbu teisingai naudoti sankabos pedalą. Sankabos pedalą reikia spausti tik tuo metu, kai jungiame pavarą, o po to jį iškart atleisti. Nepatyrę vairuotojai automobiliuose su mechanine pavarų dėže dėl nepatyrimo gali lengvai sudeginti automobilio sankabą, nes nę iki galo išmina sankabos pedalą perjungiant pavarą. Tai yra žalinga sankabai, nes įspaustas sankabos pedalas ir išminamasis guolis dirba be reikalo, dėl ko jie greičiau dyla. Net jei važiuojant tenka dažnai perjunginėti pavaras, nevertėtų koja nuolat liesti sankabos pedalo. Laikant koją ant sankabos pedalo, jos diskai gali būti ne pilnai susilietę, o bet koks tarpelis šiame sudėtingame mazge reiškia nereikalingą trintį ir trumpėjantį eksploatacijos laikotarpį.
3. Pavarų perjungimas be sankabos
Tai skamba gana keistai, tačiau yra vairuotojų, kurie tai daro. Paprastai tai pasitaiko pradedantiesiems vairuotojams arba tiems, kurie vairavo automobilį su automatine pavarų dėže. Jie perjungia pavaras nespausdami sankabos pedalo. Pavaras perjungiant be sankabos, pavarų dėžė patiria didžiulę apkrovą, o dažnai kartojant šį „pratimą“, ji tiesiog nepavyksta. Tai dažnai atsitinka, jei svyruoklė yra laisva ir pavarų svirtyje yra didelis laisvumas. Neteisingai perjunginėjant pavaras, sugenda svarbūs mašinos komponentai.
4. Stovėjimas su įjungta pavara ir nuspausta sankaba
Kita dažna vairuotojų daroma klaida yra stovėjimas su įjungta pavara. Tai reiškia, kad tuo metu yra nuspausta sankaba ir dažnai paliekama įjungta pirma pavara. Geriausia yra sustojus įjungti laisvą pavarą ir stovėti tik nuspaudus stabdžio pedalą. Šiuo veiksmu daroma žala suprantama daugumai vairuotojų, tačiau vis dar yra tokių, kurie nevengia taip elgtis. Racionalesnis sprendimas tokiu atveju yra laikyti nuspaustą stabdžių pedalą. Jei sustojote stačioje įkalnėje, o gale įsitaisė kitas automobilis, geriau pasinaudoti stovėjimo stabdžiu. Stovint su laisva pavara ir nuspaudus stabdžio pedalą, automobilis bus stabilus ir saugus.
5. Važiavimas per aukšta pavara esant mažam greičiui
Jei įjungęs šeštą pavarą važiuojate 70 km/val. greičiu, ne pati geriausia mintis yra spausti akceleratorių iki dugno. Tokiais atvejais patartina nepatingėti ir įjungti žemesnę pavarą. Esant poreikiui galite jungti į antrą pavarą, o vėliau aukštindami - kai kurias praleisti. Važiuojant ketvirta pavara automobilio ratai sukasi daug greičiau, nei leidžia maksimalus apsisukimų skaičius, kai įjungiama pirmoji pavara.
Mechaninė vs. Automatinė pavarų dėžė: kurią rinktis?
Tai - amžinas klausimas. Transmisijos rūšis užima svarbią vietą vairavimo patirtyje. Tiek mechaninė, tiek automatinė transmisija turi savų privalumų ir trūkumų, todėl gerai apgalvoti pasirinkimą pravartu dar prieš įsigyjant naują automobilį.
Žemiau pateikiame esminius mechaninės ir automatinės pavarų dėžių privalumus ir trūkumus, atsižvelgdami į juos galėsite lengviau išsirinkti sau labiau tinkantį variantą!
Automatinės pavarų dėžės privalumai ir trūkumai
Automatinė pavarų dėžė - pavarų dėžės tipas, kuriam veikiant pavaros automobilyje keičiamos automatiškai, be vairuotojo mechaninio įsikišimo. Pavaros automatinėje dėžėje automatiškai parenkamos pagal važiavimo greitį, režimą ir kitus su vairavimu susijusius veiksnius. Vairuotojui nebereikia rūpintis dėl pastovaus, tolygaus sankabos išmynimo, mechaninio pavarų svirties perjungimo keičiant pavaras. Automatinės pavarų dėžės pradėtos naudoti XX a. ketvirtajame dešimtmetyje. Jos veikia naudojant hidraulinio slėgio ir sukimo momento keitiklio sistemą, kuri leidžia automobiliui automatiškai parinkti optimalų pavarų santykį konkrečioje situacijoje.
- Privalumai: Svarbiausias automatinės pavarų dėžės privalumas yra didelis komfortas vairuotojui. Patogumas taip pat pasiekiamas sklandžiai perjungiant transporto priemonės pavaras. Automatinė pavarų dėžė idealiai tinka miesto kamščiams ir neskubiam važiavimui. Didesnis saugumas avarinėse situacijose, pažangios technologijos ir funkcijos.
- Trūkumai: Vienas svarbesnių automatinės pavarų dėžės trūkumų - ženkliai didesnė automobilių su automatine pavarų dėže kaina. Tarp automatinės pavarų dėžės trūkumų yra ir sąlyginai didesnės degalų sąnaudos, greitesnis automatinės pavarų dėžės dėvėjimasis ir sąlyginai brangesnė su ja susijusių remonto darbų kaina. Automatinėje pavarų dėžėje gali prireikti pakeisti sukimo momento keitiklį ir reguliariai tikrinti pavarų dėžės alyvos lygį.
Mechaninės pavarų dėžės privalumai ir trūkumai
Mechaninė pavarų dėžė laikoma patikimiausia, bet ir sunkiausiai valdoma pavarų dėžė, ypač pradedančiajam vairuotojui. Jos veikia naudodamos pavarų ir sankabos sistemą, kuri leidžia vairuotojui pasirinkti norimą pavarų santykį, kad variklio galia būtų perduodama ratams.
- Privalumai: Pagrindiniai mechaninės pavarų dėžės privalumai: dėžės konstrukcinis paprastumas (atitinkamai pigesnis, paprastesnis ir mechaninės pavarų dėžės remontas), galimybė važiuojant iš anksto (priklausomai nuo situacijos kelyje) rankiniu būdu pasirinkti reikiamą pavarą. Dėl šio privalumo profesionalus vairuotojas ekstremaliomis sąlygomis dažniau rinksis automobilį su mechanine pavarų dėže. Nekyla problemų vilkti automobilį su mechanine pavarų dėže standžia, lanksčia vilktimi. Kitas gana svarbus privalumas mechaninės dėžės atžvilgiu yra galimybė „mechaniškai“ užvesti automobilį su išsikrovusiu akumuliatoriumi. Vairuotojas gali perjungti pavaras savo nuožiūra, todėl gali pasirinkti optimalią pavarą konkrečioje situacijoje, pavyzdžiui, važiuodamas į kalną ar lenkdamas.
- Trūkumai: Pirmasis minusas - sąlyginai mažesnis vairavimo patogumas. Nepatyrusiems vairuotojams gali būti sunku jas valdyti, ypač esant intensyviam eismui arba važiuojant stačiomis įkalnėmis, kai vairuotojas turi balansuoti tarp sankabos ir akceleratoriaus pedalų. Be to, mechanines pavarų dėžes reikia reguliariai prižiūrėti, įskaitant sankabos ir pavarų dėžės alyvos lygio tikrinimą, periodišką sankabos plokštelių ir kitų komponentų keitimą. Mechaninėje pavarų dėžėje gali tekti periodiškai keisti sankabos plokštelę ir reguliariai tikrinti pavarų dėžės alyvos lygį.
Kitos transmisijų rūšys
Svarbu paminėti, kad automatinė transmisija taip pat skirstoma į keletą skirtingų rūšių, pvz.: robotizuota, bepakopė (CVT), dviejų sankabų (DCT arba DSG), tradicinė ir hidraulinė pavarų dėžė. Šios pavarų dėžės veikia naudodamos krumpliaračių, kurie yra apvalūs diskai su dantukais aplink kraštą, sistemą. Šie krumpliaračiai tarpusavyje sujungti, kad perduotų variklio galią ratams.
Dvigubos sankabos automatinė pavarų dėžė (DCT arba DSG)
Tai viena naujausių pavarų dėžių technologijų. Jas kuria ir naudoja vis daugiau gamintojų. Techniškai dvigubos sankabos automatinė pavarų dėžė labiau panaši į mechaninę nei į tradicinę automatinę. Viena pavarų dėžė atsakinga už nelyginių - pirmos, trečios ir penktos - pavarų darbą. Tuo metu antra greičių dėžė už lyginių - antros, ketvirtos ir šeštos. Kiekviena iš šių pavarų dėžių turi savo sankabą. Pavyzdžiui, kol automobilis važiuoja įjungus trečią pavarą, už lygines, antrą ir ketvirtą pavaras atsakingas greičių dėžės velenas jau pasirengęs pavaros perjungimui, todėl, kai valdymo kompiuteris duoda signalą jungti pavarą, tai atliekama akimirksniu.
Nepretrūkstamai kintama pavarų dėžė (CVT)
Tai palyginti naujo tipo pavarų dėžė, veikianti naudojant skriemulių ir diržų sistemą. Skirtingai nuo tradicinių pavarų dėžių, kurios turi fiksuotą pavarų skaičių, šios pavarų dėžės gali sklandžiai reguliuoti pavarų santykį, kad jis atitiktų automobilio greitį ir išvystomą galią. Vienas iš pagrindinių šio tipo dėžių privalumų yra tas, kad jos užtikrina sklandžiausią vairavimo patirtį iš visų pavarų dėžių tipų. Automobilio pagreitis yra tolygus ir linijinis, be trūkčiojančio pavarų perjungimo, kuris gali būti būdingas mechaninėms ar automatinėms pavarų dėžėms. Tačiau jos turi ir trūkumų. Jų gamyba gali būti brangesnė nei mechaninių ar automatinių pavarų dėžių, todėl jos nėra tokios paplitusios. Be to, jas gali būti sunkiau ir brangiau remontuoti dėl sudėtingesnės bendros sistemos. Nepertraukiamai kintamoje pavarų dėžėje gali tekti keisti skriemulius ir diržus, taip pat reguliariai tikrinti pavarų dėžės alyvos lygį.
tags: #kaip #veikia #mechanine #pavaru #deze