Lietuvos žiemos vairuotojams dažnai kelia iššūkių dėl itin nepastovių orų, kai temperatūra svyruoja aplink nulį, o drėgnas klimatas ir dažni atodrėkiai sukuria puikias sąlygas plikledžiui susidaryti. Plikledžio pavojus aktualus tiek miestuose, tiek užmiesčio keliuose, todėl kiekvienas vairuotojas turėtų žinoti, kaip atpažinti šią klastingą gamtos stichiją ir kaip elgtis, kad kelionės būtų saugios.
Draudimo bendrovės „Gjensidige“ ekspertai įspėja, kad pavojingos sąlygos prasideda, kai oro temperatūra nukrenta iki +3°C ar žemiau. Plikledžio susiformavimui nebūtina minusinė temperatūra, mat rūkas, drėgmė ar ant kelio dangos nukritę šlapi lapai gali paversti kelią slidžiu ir neprognozuojamu.
Plikledžio susidarymas ir jo pavojai Lietuvoje
Plikledis - viena pavojingiausių žiemos gamtos išdaigų, kurios eismo dalyviai dažnai nepastebi iki pat paskutinės akimirkos. Jis klastingas tuo, kad susidaro netikėtai. Lietuvoje plikledis dažniausiai susiformuoja vėlyvą rudenį, žiemą ir ankstyvą pavasarį, kai oro temperatūra naktimis krinta žemiau nulio, o dieną pakyla vos keliais laipsniais. Tai ypač pastebima Kaune, kur Nemuno ir Neries upių slėniai dažnai lemia drėgnesnį orą ir temperatūrų svyravimus. Plikledis dažniausiai susiformuoja anksti ryte, po lietaus ar šlapdribos, kai dangaus giedrėjimas leidžia šilumai greitai išsisklaidyti, o paviršių padengia nematoma plona ledo plėvelė. Pavojingiausios vietos yra viadukai, tiltai, užmiesčio ir miško keliai.
Plikledis dažnai būna sunkiai pastebimas, ypač kai kelio danga atrodo šlapia ar net sausa. Ši „juodojo ledo“ situacija itin pavojinga Vilniuje, kur rytais į darbus skuba tūkstančiai automobilių. Net ir trumpas sustojimas ant ledo gali baigtis eismo įvykiu, ypač gyvenamuosiuose rajonuose ar kalvotose vietose, kaip Antakalnis ar Žvėrynas. Puikus pavyzdys - prieš metus Vilniuje, ant estakados ties Spaudos rūmais įvykusi avarija - susidūrė iškart 11 automobilių. Tuo tarpu Klaipėdoje ir kituose pajūrio miestuose situacija komplikuojasi dėl jūros artumo - drėgmė čia laikosi ilgiau, o staigus orų atšalimas dažnai sukuria storą, slidų ledo sluoksnį.
Kada plikledis pavojingiausias Lietuvos regionuose?
- Vilnius: Mikroklimato sąlygos priklauso nuo vietovės reljėfo ir užstatymo pobūdžio. Senamiesčio grindiniai ar tilteliai dažnai atšąla greičiau nei asfaltuoti prospektai, todėl rizika slysti didesnė.
- Kaunas: Apylinkėse, kur dažnai tvyro rūkai ir eismas juda greičiau, rizika netikėtai susidurti su plikledžiu ypač didelė ant tiltų, viadukų ir užmiesčio kelių.
- Klaipėda: Vairuotojai, judantys link Smiltynės ar važiuojantys greta Kuršių marių, turėtų būti pasiruošę greitai besikeičiančioms sąlygoms. Plikledžio pavojus čia ypač išauga po lietingų ar miglotų naktų, kai ryte rūkas atsitraukia ir paviršiai ima šalti.
- Aukštaitijos regionas (pvz., Anykščiai, Utena, Panevėžys): Didesnę įtaką turi ežerų ir miškų sukuriama mikroklimato įvairovė. Rytinėse šalies dalyse, naktimis temperatūra dažniau smunka žemiau nulio, o dėl gausios drėgmės plikledis gali susiformuoti net tuomet, kai kitur dangos išlieka sausos.
- Žemaitijos regionas: Kur vyrauja kalvotas reljefas, plikledis gali išlikti net ir po saulėtų dienų, ypač pavėsingose vietose ar miško keliukuose.
- Regioniniai keliai (pvz., aplink Jonavą, Šiaulius, Mažeikius): Dažnai tampa plikledžio židiniu dėl mažesnio eismo intensyvumo ir mažiau prižiūrimos infrastruktūros.
Bendrieji saugaus vairavimo ant plikledžio principai
Vairuojant slidžiu keliu, labai svarbu išlaikyti maksimalų dėmesį ir iš anksto numatyti galimas rizikas. Net 10 km/val. greičio skirtumas lemia labai daug. Rigveda mokymo centro vairavimo instruktorius Arnas atkreipia dėmesį, kad susiformavus plikledžiui, vairuotojams reikėtų atsargiau bei atidžiau vertinti eismo sąlygas. Užduotis turėtų būti savo tikslą pasiekti ne kuo greičiau, bet saugiai.
Atsargaus vairavimo taisyklės pagal Audrių Gelžinį:
Žinomas ralio lenktynininkas, sportinio vairavimo instruktorius Audrius Gelžinis siūlo pirmiausia elgtis atsargiai, o atsargumą slidžiame kelyje galima padalinti į šešis svarbiausius punktus:
- Patikrinti kelio dangą. Dažnai neaišku, ar kelias yra padengtas plikledžiu. Plikledį galima atpažinti iš tamsių plotų ant kelio ir vairo rato, kuris ima ypač lengvai sukiotis. Kilus abejonei, sužinoti, ar kelio danga yra slidi, galima švelniai spustelėjus stabdžio pedalą ar pasukus vairą. Kiekvieną kartą išvažiavus iš kiemo į gatvę vertėtų kelis kartus spustelėti stabdžio pedalą ir patikrinti, ar kelio danga nėra slidi. Audrius Gelžinis pataria, prieš tai įsitikinti, kad iš paskos niekas nevažiuoja.
- Stebėti kitus eismo dalyvius. Įsitikinus, kad kelią iš tiesų dengia plikledis, reikia švelniai sumažinti greitį iki tokio, kuris atrodo saugus, net jei pro šalį kiti lekia daug greičiau. Svarbu matyti toli į priekį ir nežiūrėti tik sau po ratais. Reikia stebėti kelią, ką daro kiti - gal kur nors netoliese yra šalutinis kelias, iš kurio gali staigiai išlįsti automobilis. Nors formaliai ir nebūtumėte atsakingas už kito žmogaus klaidą, bet situacijos stebėjimas padeda ir pačiam jaustis ramiau. Tai itin svarbu vairuojant mieste, nes pėstieji dažnai nesuvokia, kaip sunku sustoti ant slidaus kelio, ir žengia į gatvę net nestabtelėdami, lyg būtų vasara.
- Vairuoti švelniai. Esant slidžiai kelio dangai, negalima nei staigiai stabdyti, nei staigiai sukti. Net ir pavaras (jei vairuojate automobilį su mechanine pavara) junginėkite itin atsargiai, sankabos pedalą atleiskite be galo preciziškai. Važiuojant ledu nepadeda nei geriausios padangos, nei įgūdžiai. Vis dėlto, kelias retai būna visiškai padengtas ledu. Paprastai matomos provėžos ar sausi plotai, jų ir reikia laikytis.
- Dygliuotos padangos - ne panacėja. Paprastai vairuotojai, apavę savo automobilius dygliuotomis padangomis, tikisi, kad jos išlaikys mašiną ant asfalto ir slidžiausiame kelyje. Tačiau, pasak buvusio lenktynininko, jei padangos yra ne sportinės, o standartinės, su 5 mm ilgio dygliais, jos taip pat gali „nutrūkti“ nuo kelio. „Dygliuotomis padangomis važiuojant per plikledį atrodo neslidu, bet tai apgaulinga. Automobilis su nedygliuotomis padangomis pradeda slysti truputį anksčiau, bet ta riba labai plona“, - įspėja A. Gelžinis.
- Kai automobilis slysta. Geras vairuotojas automobilį turi suvaldyti, kol šis dar nepradėjo slysti. Jei mašina tampa nevaldoma, teorinių žinių nebeužteks. Kaip patį paprasčiausią veiksmą jis siūlo švelniai atleisti akceleratorių, nes, kad ir kas nutiktų, atleidus greičio pedalą automobilio priekiniai ratai geriau sukimba su keliu, todėl jį tampa lengviau pasukti. Jei neturite specialių vairavimo ant ledo įgūdžių, jokiu būdu taip nesielkite lengvai pagazavę, net jei egzistuoja mitas, kad pradėjus slysti ar net suktis automobiliui, jį galima ištiesinti lengvai pagazavus.
- Tinkamas greitis. Lenktynininkas primena, kad saugus greitis - toli gražu ne maksimalus leistinas kelio ženklais nurodomas greitis, nes maksimalus leistinas greitis saugus yra tuomet, kai eismo sąlygos idealios, bet ne tuomet, kai kelias padengtas plikledžiu. Jo teigimu, geriau įtarti esant ledą ir važiuoti lėčiau. Tegul kiti automobiliai jus lenkia.
Kitos svarbios taisyklės
- Nepamiršti laikytis saugaus atstumo: Svarbu nepamiršti laikytis saugaus greičio ir atstumo iki priekyje važiuojančio automobilio. Kai slidu, saugų greitį reikėtų rinktis vadovaujantis ne tik kelio ženklais, bet ir racionaliu mąstymu, kadangi stabdymo kelias ant ledu aptrauktos dangos pailgėja ne metrais, o kartais. Važiuojant įprastomis sąlygomis, saugus atstumas iki kito automobilio nustatomas pusę važiavimo greičio paverčiant į metrus. Tačiau plikledžio sąlygomis šį atstumą reikėtų dar padidinti sumažinant greitį. Lenktynininkas R. Baciuška pataria laikytis 60 m siekiančio saugaus atstumo.
- Stabdyti varikliu: Idealus važiavimo režimas, jei galite mažinti automobilio greitį stabdydami varikliu. Jei automobilis su mechanine pavarų dėže, įjunkite žemesnę pavarą - tokiu būdu išnaudosite stabdymą varikliu.
- Naudoti ABS: Jei reikia, nebijoti stabdyti, naudojant stabdžių antiblokavimo sistemą ABS. Daugelis vairuotojų, prieš save pamatę kliūtį ir stabdydami pajutę, kad „kala“ stabdžio pedalas, jį atleidžia. Tai - didelė klaida. ABS tam ir sukurta, kad, stabdį spaudžiant visa jėga būtų galima bandyti pasukti automobilį į šalį vairu.
- Nepervertinti jėgų: Svarbiausia - nepervertinti jėgų. Daugelis vairuotojų per daug pasitiki savo įgūdžiais, atsipalaiduoja, neatidžiai įvertina susidariusias eismo sąlygas, ir netgi leidžia sau naudotis mobiliaisiais telefonais, o tai dažniausiai ir lemia eismo įvykius kelyje.
- Nuolat stebėti orų prognozes: Svarbu nuolat stebėti orų prognozes, tinkamai pasiruošti žiemos sezonui ir laikytis saugaus vairavimo principų, kad kelionės išliktų saugios net ir sudėtingomis sąlygomis.
Kaip atpažinti plikledį kelyje?
Dauguma automobilių rodo oro temperatūrą, tačiau tai nereiškia, kad tokia pati yra ir asfalto temperatūra. Nors prietaisų skydelyje rodoma temperatūra gali būti +1, po šaltos nakties asfaltas tuo metu gali būti atšalęs iki trijų laipsnių žemiau nulio. Itin atsargiai vairuoti reikėtų keliais, kurių neprapučia vėjas ir neapšviečia saulė - jų danga visuomet būna slidesnė. Pavyzdžiui, tarp miškų einantis kelias apledėja dvigubai greičiau nei gaunantis saulės spindulių. Viadukai ir įkalnės apledėja pirmiausia - kelio dangos temperatūra ant viadukų ir įkalnių visuomet būna maždaug dviem laipsniais žemesnė. Pavyzdžiui, jei oro temperatūra yra nulis laipsnių, ant viaduko dangos ji bus -2 laipsniai. Protingas vairuotojas kartkartėmis turėtų švelniai spustelėdamas stabdžio pedalą patikrinti kelio dangos slidumą.
Ką daryti, jei automobilis pradeda slysti?
Vairuojant slidžiame kelyje, Arnas pataria stabdyti palaipsniui, nes stipriai nuspaudus stabdžio paminą, automobilis gali pradėti slysti. Jeigu jaučiate, kad automobilis jau slysta, nepanikuokite ir stenkitės išlaikyti ramybę. Stebėkite kelią ir švelniai atleiskite akceleratorių. Svarbiausia nesiimti staigių veiksmų, pavyzdžiui, staigaus stabdymo ar stovėjimo stabdžio naudojimo - tai esminės klaidos, galinčios sukelti pavojų.
Vairavimo instruktorius primena, kad stabdant slystantį automobilį su mechanine pavarų dėže, reikėtų nelaikyti išmynus sankabos pedalo. Tokiu būdu tik prailginsite stabdymo kelią, kuris slidžiame kelyje ir taip ilgas. Verčiau išnaudoti galimybę greitai žeminti pavaras, tokiu būdu efektyviau panaudojant stabdymą varikliu ir sutrumpinant savo stabdymo kelią. Tiesa, stabdymą varikliu sunkiau išnaudoti automobiliuose su automatine pavarų dėže. Pavarų dėžės parenkamos pavaros ne visada gali būti palankios stabdymui slidžiame kelyje, o pasirinkti rankinį režimą, jei toks yra, gali neužtekti laiko.
„Jeigu vairuotojas mato, kad laiku sustabdyti nepavyks ir jis gali susidurti su kitu automobiliu, geriausia bandyti nukreipti savo automobilį į mažesnės žalos objektą, pavyzdžiui, tuščią kelio kraštą ar atitvarą. Taip pat, jei yra galimybė, bandykite suvaldyti automobilį taip, kad smūgis būtų nukreiptas į šoninę jo dalį, o ne tiesiai į priekinį ar galinį bamperį - tai gali sumažinti smūgio jėgą. Svarbiausia tokioje situacijoje ramiai sumažinti greitį, nepanikuoti“, - pabrėžia instruktorius.
Lenktynininkas Kęstutis Taškūnas prisimena, kaip pats buvo atsidūręs pusnyje dėl disbalanso tarp priekinių (su dygliuotomis padangomis) ir galinių (su bet kokiomis) ratų sukibimo. „Tuo metu, matyt, atleidau akseleratorių ir to užteko, kad priekis sukibtų, o galą pradėtų sukti. Tuomet esi jau keleivis.“ Stresas, kai suvoki, kad automobilis nebevaldomas, sukelia netikėčiausias vairuotojų reakcijas. Neturint reikiamų įgūdžių, šokis „grojant“ plikledžio dūdelei kelyje dažniausiai baigiasi eismo įvykiu. Vairavimo ekspertai sako, kad tikėtina, jog su simuliatoriais padirbėję vairuotojai vėliau realioje kritinėje situacijoje mažiau panikuos ir greičiau suvaldys automobilį.
Lenktynininkas R. Bačiuska vairavimą ant plikledžio lygina su čiuožimu ant ledo be pačiūžų. „Patekus ant slidaus kelio - suk į kairę, į dešinę - nieko nepadarysi, mašina vis tiek čiuožia. Dažnu atveju užvažiavę ant plikledžio tampame ne vairuotojais, o paprasčiausiai nevaldomos mašinos keleiviais. Visgi, pajutus, kad automobilis čiuožia - patarčiau bandyti visomis išgalėmis sukti į šalikėlę, kad ratai bent kažkiek užvažiuotų ant smėlio ar žvyro ir gautų sukibimo“, - pasakoja profesionalas.
Vairavimo ypatumai pagal automobilio variklio tipą
Rizika - galu varomiems automobiliams
Galiniais ratais varomi automobiliai dėl savo svorio pasiskirstymo yra linkę slysti galu, ypač tada, kai greitėjama ar atliekami staigūs manevrai. Todėl dažnai sakoma, kad tokie automobiliai yra pavojingiausi slidžiame kelyje. Jei vairuojate automobilį, kuris varomas galiniais ratais, reikėtų vengti staigaus stabdymo ir pagreitėjimo. Jei slystate, švelniai sukite vairą į slydimo kryptį, laikykitės saugaus greičio, staigiai negreitėkite. Neišjunkite traukos kontrolės sistemos, kadangi tokiuose automobiliuose galiniai ratai yra atsakingi ne tik už trauką, bet ir už sukibimą su danga.
Priekiniais ir visais ratais varomi automobiliai
Kitaip nei varomi galiniais ratais, priekiniais ratais varomi automobiliai pasižymi geresniu sukibimu su danga, tačiau yra linkę slysti tiesiai. Todėl reikėtų ypač atsargiai elgtis posūkiuose, o pradėjus slysti, atleisti akceleratorių ir nedaryti staigių judesių. Vairuojant visais ratais varomą automobilį, didžiausią pavojų kelyje gali sukelti per didelis vairuotojo pasitikėjimas automobilio sukibimu su keliu. Būtent tai gali lemti per didelį greitį ar staigius posūkius, pamirštant, kad slidžiame kelyje stabdymo kelias išlieka ilgesnis nei įprastai.
Vairavimas slidžiuose užmiesčio keliuose, įkalnėse ir nuokalnėse
Ypatingo dėmesio reikalauja vairavimas slidžiuose užmiesčio keliuose, kurie dažnai būna nenuvalyti. Pasak Rigveda instruktoriaus, jei važiuojate slidžiu užmiesčio keliu ir pastebėjote įkalnę, svarbu jai pasiruošti iš anksto. Pasirinkite tinkamą greitį ir pavarą, jei vairuojate automobilį su mechanine pavarų dėže. Greitėkite tolygiai, kad neprarastumėte sukibimo su kelio danga. Venkite sustoti, nes vėl pradėti judėti gali būti sunku dėl automobilio padangų sukibimo su danga trūkumo.
„Važiuodami slidžia nuokalne, laikykitės didesnio atstumo nei įprastai iki priekyje važiuojančių transporto priemonių. Jei automobilis su mechanine pavarų dėže, įjunkite žemesnę pavarą - tokiu būdu išnaudosite stabdymą varikliu, o jei reikės stabdyti, tai darykite švelniai. Tinkamą greitį labai svarbu pasirinkti prieš posūkius, o paties posūkio metu vengti staigių judesių ir staigaus pedalų spaudimo. Elgiantis atsakingai ir iš anksto planuojant veiksmus, įkalnės, nuokalnės ir posūkiai žiemą taps mažiau pavojingi. Nepamirškite, kad nėra vienos universalios taisyklės, kaip elgtis slidžiame kelyje, viskas priklauso nuo konkrečios situacijos.“
Pasiruošimas žiemos sezonui: automobilis ir vairuotojas
Automobilio techninė parengtis
Saugus vairavimas žiemos sąlygomis prasideda nuo automobilio techninės būklės. Žieminės padangos, tinkamas slėgis padangose, veikiantis stabdžių ir apšvietimo sistema yra būtini kiekvienam, ketinančiam važiuoti slidžiais keliais. Vilniaus ar Kauno vairuotojai dažnai susiduria su situacija, kai ryte automobilio langai apšąla, o valytuvai nepritaikyti stipriam šalčiui - tai gali tapti papildomu pavojumi, jei matomumas sumažėja iki minimumo. Ekspertai primena, kad vasarinės padangos, esant maždaug +7°C temperatūrai, prasčiau sukimba su kelio danga, nes jų guma sukietėja.
- Padangos: Rekomenduojama nelaukti oficialaus termino ir pasikeisti padangas tuomet, kai vidutinė oro temperatūra nukrenta iki +7°C. Jeigu dažnai važinėjate rytais ar vakarais, patartina padangas pasikeisti jau spalio mėnesį. Vairuotojams, kurie daugiausia važinėja rytais ir vakarais (kuomet temperatūra būna žemiausia), rekomenduojama nelaukti lapkričio 10 d. Jei naudojamos universalios padangos, būtina dažniau tikrinti padangų slėgį. Krentant aplinkos temperatūrai, krenta ir padangų slėgis. R. Baciuška pataria kas dvejus metus atsinaujinti žiemines padangas, nes 3-4 metų senumo padangos nebe taip gerai kimba prie kelio.
- Skysčiai: Spalio mėnesį galimos šalnos, todėl svarbu pradėti naudoti žieminį langų plovimo skystį. Profesionalus vairuotojas taip pat vairuotojams pataria nepamiršti pasipildyti žieminio langų skysčio atsargas.
- Stabdžiai ir kitos sistemos: Prieš prasidedant žiemai geriausia apsilankyti pas specialistus, kurie patikrintų, ar automobilis yra tinkamas vairuoti šaltuoju sezonu. Reikalingi ne tik išlavinti vairavimo įgūdžiai, bet ir tinkamos padangos, tvarkinga pakaba bei amortizatoriai - tai „vaistus“ nuo plikledžio vardija specialistai. Jei automobilis naujas ar bent apynaujis, žiemą vairuotojui labai padeda įvairios stabilumą palaikančios sistemos. Jos padaro didžiąją dalį darbo, todėl A. Gelžinis siūlo nenuvertinti elektroninės pagalbos.
Vairuotojo pasiruošimas
Vairuotojo pasiruošimas yra ne mažiau svarbus nei automobilio techninė būklė. Prieš išvažiuojant į kelią, ypač jei rudenį ar žiemą numatomas plikledis, pravartu pasiplanuoti maršrutą, numatyti galimas pavojingas vietas ir įvertinti, ar kelionė tikrai būtina. Svarbu prisiminti, kad net ir trumpa kelionė, pavyzdžiui, iš Klaipėdos į artimiausią miestelį, gali pareikalauti daugiau laiko ir dėmesio nei įprastai.
Ilgametis vairuotojas, profesionalus lenktynininkas J. Dereškevičius pataria, kad jei laiku nesusipažinai su sinoptikų prognozėmis ir iš anksto neįvertinai kelio dangos, pradėjęs važiuoti klausyk bent savo kūno kalbos. „Vairuotojas pats turi pasirūpinti savo saugumu. Nei padangos, nei automobilis mūsų apsaugoti nuo slidaus kelio negali“, - tvirtina automobilių sporto treneris Jonas Dereškevičius. Lenktynininkas Tauras Tunyla laidoje „Keliai. Mašinos. Žmonės“ pademonstravo važiavimą plikledžiu naudodamasis simuliatoriumi. Verta nuolat tikrinti vietines oro prognozes, stebėti kelių būklės pranešimus ir planuoti keliones atsižvelgiant į galimą plikledį. Artimiausiomis savaitėmis Lietuvoje tikėtini temperatūrų svyravimai, todėl plikledžio pavojus gali išlikti tiek miestuose, tiek regioniniuose keliuose. Vairuotojams rekomenduojama neskubėti, rinktis saugų greitį, nes staigūs orų pokyčiai ir permainingas klimatas reikalauja nuolatinės budrumo.
Draudimo bendrovės „Gjensidige“ duomenimis, nuo praėjusių metų pradžios užfiksuotas 491 draudžiamasis įvykis, kuris įvyko dėl slidžios kelio dangos. Tai sudaro 3 proc. visų žiemos metu užregistruotų draudžiamųjų įvykių. Vidutinė tokių įvykių išmoka sudaro 1 281 eurą, o bendra suma, dėl slidžiame kelyje patirtų eismo nelaimių išmokėta automobilių savininkams, siekia daugiau nei pusę milijono eurų. Draudimo technologijų bendrovės „Balcia Insurance SE“ filialo Lietuvoje transporto draudimo produktų vadovas Tomas Lizūnas teigia, kad šaltuoju sezonu KASKO draudimas yra kaip niekada reikalingas. „KASKO draudimas yra atsakingas sprendimas visiems vairuotojams nepriklausomai kiek jie turi patirties kelyje. Pusė KASKO draudimo polisų parduodama būtent šaltuoju metų sezonu. Draudžiamojo įvykio atveju draudikas rekomenduos autoservisą ir atlygins padarytą žalą”, - sako T. Lizūnas.
Pėsčiųjų saugumas ant plikledžio
Plikledis kelyje sukuria pavojingas situacijas, kurios dažnai baigiasi automobilio slydimu. Deja, šių vairavimo aplinkybių pavojus žiemą vis dar nėra tinkamai įvertinamas. Tas pats galioja ir plikledžiu padengtomis gatvėmis keliaujantiems pėstiesiems - jų susižalojimai dažnai tampa neatidumo ir skubėjimo pasekmėmis. Trečiadienio vakarą vien Vilniuje nukentėjo 8 pėstieji, daugybė avarijų įvyko ir kituose Lietuvos miestuose.
Draudimo bendrovės atstovės Viktorijos Katilienės teigimu, trečdalį visų žiemos sezoną užfiksuotų traumų sudaro nelaimės paslydus, kai gatvės ir šaligatviai pasidengia ledu. Didžiausia dalis paslydimo atvejų fiksuojama ant nevalytų šaligatvių ir automobilių stovėjimo aikštelėse. Todėl reikėtų būti ypač dėmesingiems išeinant iš pastato ar išlipant iš transporto priemonės.
Pasak gydytojo Juliaus Dapkaus, vadovavusio ligoninės Skubios pagalbos skyriui, pasirodžius pirmajam plikledžiui ant šaligatvių ir gatvių, susižeidusių žmonių skaičiai itin išauga. Dažniausios paslydimo traumos - tai dilbio kaulų lūžiai riešo srityje, čiurnos sąnario sužalojimai, šlaunikaulio lūžiai vyresnio amžiaus žmonėms, bei nugaros sumušimai ar stuburo slankstelių lūžiai. Taip pat paslydus galimi peties, alkūnės ir blauzdos lūžiai.
Patarimai pėstiesiems, norintiems išvengti paslydimo traumų:
- Vertinti orų prognozes: Jei pranešama apie plikledį, vertėtų atsisakyti nebūtinų išvykų iš namų. Tai ypač aktualu vyresnio amžiaus žmonėms.
- Tinkama avalynė: Jei vis dėlto būtina eiti į lauką, reikėtų rinktis batus neslidžiu padu arba avėti specialius sukibimą gerinančius dyglius.
- Papildoma atrama: Vyresnio amžiaus žmonėms gali pasitarnauti ir ėjimo lazdos, judant jos užtikrina papildomą stabilumą.
- „Pingvino eisena“: Einant slidžiu paviršiumi reikėtų išmėginti pingvino eiseną - judėti mažais žingsneliais, šiek tiek pasilenkus į priekį ir balansuojant rankomis.
- Atsargumas tam tikrose vietose: Ypatingo atsargumo reikėtų laikytis tose vietose, kur sniegas gali slėpti apledėjusias balas.
- Neapsunkinti savęs: Einant slidžiu keliu arba šaligatviu gydytojas rekomenduoja nesinešti krepšio, sunkios rankinės ar kitų daiktų, nes be papildomo svorio žmogus gali lengviau išlaikyti balansą.
Paslydus ir parkritus arba pamačius, kad suklupo greta einantis žmogus, J. Dabkus pataria vengti skubotų poelgių. „Pirmiausia, neskubėkite keltis - gulėdami įvertinkite, ar jaučiate skausmą, ir lėtai patikrinkite, ar galite judėti. Tokiu būdu įsitikinsite, ar nesate rimtai susižeidę. Norėdami saugiai atsikelti, iš pradžių pasisukite ant šono, paskui atsiklaupkite ant kelių ir atsistokite, naudodamiesi stabilia atrama. Pajutę stiprų skausmą, galvos svaigimą ar įtardami lūžį, likite ten, kur esate, ir paprašykite pagalbos. Jei matote kitą nukentėjusįjį, pirmiausia patikrinkite, ar asmuo yra sąmoningas, ir, jei reikia, nedelsdami skambinkite 112. Likite su nukentėjusiuoju, kol atvyks pagalba“, - rekomenduoja J. Dabkus.
Kelių priežiūra ir informacijos svarba
Lietuvoje kelių priežiūros tarnybos nuolat stebi orų prognozes ir reaguoja į besikeičiančias sąlygas - tačiau net ir nuvalytas ar pabarstytas kelias nėra garantas, kad jis bus visiškai saugus. Po gausaus lietaus ar tirpstančio sniego, ypač anksti ryte arba vakare, kelio danga gali būti padengta vos pastebimu ledo sluoksniu. Tokios situacijos dažnos ne tik didžiuosiuose miestuose, bet ir mažesniuose miesteliuose, kaip Jonava ar Anykščiai, kur keliai dažnai mažiau prižiūrimi.
Svarbu nuolat stebėti vietines orų prognozes bei kelių būklės pranešimus. Vairuotojai, ketinantys vykti į kitus miestus ar regionus, turėtų tikrinti, kokios sąlygos laukia, ypač jei planuojama kelionė į kalvotas ar miškingas vietas. Užmiesčio maršrutuose ypač svarbu prisiminti, kad kelio būklė gali kisti vos per kelis kilometrus - nuo sauso asfalto iki slidžios, ledu padengtos dangos. Vairuotojams rekomenduojama laikytis mažesnio greičio, pasirinkti saugesnį maršrutą, net jei jis kiek ilgesnis, ir aktyviai stebėti kelio ženklus, informuojančius apie slidžią dangą.
tags: #kaip #vairuoti #per #pliklede