Siekiant užtikrinti saugumą ir tvarką įmonės teritorijoje, būtina vadovautis Kelių eismo taisyklėmis (KET) ir kitais teisės aktais. Šiame straipsnyje aptariami pagrindiniai aspektai, susiję su važiavimu įmonės teritorijoje, įskaitant KET nuostatas, eismo dalyvių pareigas, galimas baudas už pažeidimus ir saugaus elgesio rekomendacijas.

Tematinė nuotrauka: transporto priemonės įmonės teritorijoje, su kelio ženklais ir pėsčiaisiais

KET ir jų taikymas įmonės teritorijoje

Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintos Kelių eismo taisyklės nustato eismo tvarką visoje šalies teritorijoje, įskaitant ir įmonių teritorijas. Instrukcijos, taisyklės ir kiti įstatymų lydimieji aktai, nustatantys eismą keliuose, specialiųjų krovinių vežimą, transporto priemonių naudojimą ir priežiūrą, važiavimą uždaroje teritorijoje, negali prieštarauti KET.

Svarbu atkreipti dėmesį į sąvokas, kurios yra svarbios aiškinantis eismo tvarką įmonės teritorijoje:

  • Kelias: Eismui skirta ir naudojama žemės arba statinio paviršiaus juosta per visą jos plotį, įskaitant važiuojamąją dalį, sankryžas, šaligatvius, kelkraščius, pėsčiųjų ir dviračių takus, skiriamąsias juostas.
  • Eismo dalyvis: Asmuo, dalyvaujantis kelių eisme (vairuotojas, pėsčiasis, keleivis).
  • Transporto priemonė: Įrenginys, skirtas žmonėms ir (arba) kroviniams vežti.

Pagrindinės vairuotojų pareigos įmonės teritorijoje

Vairuodamas transporto priemonę įmonės teritorijoje, vairuotojas privalo laikytis bendrųjų KET nustatytų pareigų:

  • Turėti teisę vairuoti transporto priemonę ir laikytis vairuotojo pažymėjime nurodytų sąlygų. Draudžiama vairuoti transporto priemonę neturintiems šios teisės.
  • Eksploatuoti tik techniškai tvarkingą ir techninius reikalavimus atitinkančią transporto priemonę.
  • Su savimi turėti ir duoti policijos pareigūnui patikrinti Lietuvos Respublikos teritorijoje galiojantį vairuotojo pažymėjimą, transporto priemonės registravimo ir valstybinės techninės apžiūros dokumentus, įstatymų nustatytą draudimo dokumentą, krovinio vežimo dokumentus (pagal aplinkybes - ir kitus dokumentus).
  • Uniformuoto policijos pareigūno (reguliuotojo) stabdomas, transporto priemonės vairuotojas privalo ją sustabdyti. Sustabdęs transporto priemonę, vairuotojas dokumentus policijos pareigūnui privalo paduoti neišlipdamas iš jos. Vairuotojui leidžiama išlipti iš transporto priemonės tik tikrinančiam policijos pareigūnui leidus.
  • Policijos pareigūno reikalavimu vairuotojas privalo išlipti iš transporto priemonės, leisti patikrinti transporto priemonės techninę būklę, joje įrengtų vairavimo ir poilsio trukmei nustatyti įteisintų prietaisų rodmenis arba poilsio trukmę nustatančius dokumentus.
  • Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, netrukdyti eismo, negadinti kelio, eismo reguliavimo priemonių, avarinio ryšio linijų ir želdinių.
  • Vairuotojas privalo imtis visų būtinų priemonių siekiant užtikrinti saugumą ir tvarką.

Specialiosios taisyklės ir darbdavio atsakomybė privačioje teritorijoje

Daugelis juridinių asmenų turi privačias teritorijas, kurias naudoja ūkinėje-komercinėje veikloje: transporto judėjimui ir stovėjimui, sandėliavimui (pakrovimui-iškrovimui) ir kt. Gali būti atvejų, kai privačioje teritorijoje yra specializuoto transporto-technikos, kurie dėl savo specifiškumo turi ribotą matomumą ar jo išvis neturi, teritorijoje yra kitų objektų trukdančių matomumui ir pan., dėl ko eismas gali tapti apsunkintu ir nesaugiu. Tuomet iškyla Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) taikymo ir darbuotojų bei kitų asmenų saugumo užtikrinimo privačioje teritorijoje klausimai.

Sunkvežimis kraunamas įmonės sandėlio teritorijoje, kiti sunkvežimiai laukia eilėje

KET nedraudžia konkretiems eismo dalyviams konkrečioje situacijoje susitarti, kaip vyks eismas privačioje teritorijoje, ypatingai tokiais atvejais, kai nėra galimybių pastatyti kelio ženklų (pvz., kai jie trukdo teritorijoje judėti spec. technikai ir pan.), yra prastas matomumas teritorijoje ir iš darbo technikos, ar jo visai nėra ir pan. Nustatyti transporto judėjimo taisykles privačioje teritorijoje, kai važiavimo tvarka KET neaptarta ar ji nepritaikoma konkrečioje situacijoje, yra svarbu, siekiant apsaugoti juridinio asmens darbuotojus, klientus ir kitus trečiuosius asmenis.

Darbdavys turi pareigą, pagal Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 19 str. 2 dalį ir 20 str., organizuoti saugų eismą savo teritorijoje. Verslas turėtų atkreipti dėmesį į šiuos pagrindinius aspektus organizuojant eismą privačioje teritorijoje:

  1. Darbdavys turi parengti lokalinius teisės aktus darbuotojams (pvz., instrukcijas transporto/technikos vairuotojams), kuriuose numatyti, kokių taisyklių turi laikytis darbuotojas atlikdamas krovos, transporto valdymo ir kt. darbus bendrovės teritorijoje.
  2. Darbdavys turi paruošti klientams ir jų darbuotojams, agentams, atstovams ir jų pasitelktiems tretiesiems asmenims instrukcijas (teritorijos vidaus taisykles, judėjimo teritorijoje schemas, atmintines vairuotojams ir pan.). Tokios instrukcijos gali būti kaip priedai prie, pavyzdžiui, paslaugų teikimo sutarčių su klientais.

Apibendrinant, pažymėtina, kad jei privačioje teritorijoje nėra galimybės vadovautis pilna apimtimi KET taisyklėmis ar tik dalinai, juridinis asmuo turėtų raštiškai nustatyti kitas transporto priemonių judėjimo privačioje teritorijoje taisykles, supažindinti pasirašytinai su jomis darbuotojus, klientus ir kitus trečiuosius asmenis.

Stojimo ir stovėjimo draudimai įmonės teritorijoje (pagal KET)

Siekiant išvengti nelaimingų įvykių ir užtikrinti sklandų eismą, svarbu atsižvelgti į bendrąsias KET nuostatas, kurios draudžia sustoti ir stovėti tam tikrose vietose, galinčiose būti ir įmonės teritorijoje:

  • geležinkelių pervažose ir arčiau kaip 50 m atstumu nuo jų;
  • skiriamojoje, greitėjimo ir lėtėjimo juostose;
  • ant tiltų, viadukų, estakadų ir po jais, išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo vietą nurodantys kelio ženklai, taip pat tuneliuose;
  • pėsčiųjų perėjose ir arčiau kaip 5 m atstumu prieš jas, o keliuose, kuriuose yra po vieną kiekvienos krypties eismo juostą, ir arčiau kaip 5 m atstumu už pėsčiųjų perėjų;
  • ant vejos, šaligatvio (išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai arba transporto priemonė nurodyta leidime, išduotame prekiauti viešoje vietoje renginių metu), taip pat sporto, vaikų žaidimo aikštelėse ir kitose transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtose teritorijose;
  • ant pėsčiųjų ar (ir) dviračių tako, dviračių juostos, taip pat arčiau kaip 5 m atstumu prieš važiuojamosios dalies susikirtimą su pėsčiųjų ar (ir) dviračių taku, o keliuose, kuriuose yra po vieną kiekvienos krypties eismo juostą, ir arčiau kaip 5 m atstumu už pėsčiųjų ar (ir) dviračių tako;
  • ten, kur tarp sustojusios transporto priemonės ir ištisinės horizontaliojo ženklinimo linijos, bortelio, kai jo nėra, - važiuojamosios dalies krašto mažesnis kaip 3 m atstumas;
  • sankryžoje ir arčiau kaip 5 m atstumu nuo jos, išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo vietą nurodantys kelio ženklai;
  • maršrutinio transporto sustojimo aikštelėse ir arčiau kaip 15 m atstumu nuo jų (kai aikštelės nėra, - arčiau kaip 15 m atstumu nuo kelio ženklo „Stotelė“), jeigu tai kliudytų maršrutinio transporto eismui; draudžiama kitoms transporto priemonėms stovėti lengvųjų automobilių taksi stovėjimo vietoje;
  • ten, kur sustojusi transporto priemonė užstotų kitiems vairuotojams šviesoforo signalus ar kelio ženklus, trukdytų įvažiuoti (išvažiuoti) į (iš) stovėjimo aikštelę (-ės), stovėjimo vietą (-os), garažą (-o), kiemą (-o), teritoriją (-os), trukdytų įlipti į kitą transporto priemonę arba kitaip kliudytų transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui;
  • ne gyvenvietėse, kur bent viena kryptimi kelias matomas mažiau kaip 100 m atstumu; įkalnėje, nuokalnėje arba vingyje, pažymėtuose atitinkamais kelio ženklais Nr. 113-118;
  • gyvenvietėse, kur bent viena kryptimi kelias matomas mažiau kaip 50 m atstumu; įkalnėje, nuokalnėje arba vingyje, pažymėtuose atitinkamais kelio ženklais Nr. 113-118;
  • ant užbrūkšniuotų plotų, žyminčių nukreipimo saleles;
  • kitoms transporto priemonėms maršrutiniam transportui skirtoje eismo juostoje;
  • kelio ir įvažiavimo (išvažiavimo) į (iš) šalia kelio esančią (-os) teritoriją (-os) važiuojamųjų dalių sankirtoje ir arčiau kaip 5 m atstumu nuo jos (toje kelio pusėje, kurioje yra nurodytas įvažiavimas (išvažiavimas) į (iš) šalia kelio esančią (-os) teritoriją (-os)), išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo vietą nurodantys kelio ženklai.

Specifinės situacijos: Elgesys techninės apžiūros stotyje (TAS)

Atvykus į techninės apžiūros stotį (TAS), vairuotojas privalo laikytis specifinių nurodymų:

  • Judėti prie TAS patalpos nurodytomis eismo juostomis, pasirinkti saugų greitį (žmogaus judėjimo greičio), nesukelti pavojaus kitiems eismo dalyviams.
  • Sustoti prieš įvažiavimą į TAS patalpą (kelio ženklais ir (ar) žymėjimu nurodytoje vietoje), išjungti pavarą ir variklį, įjungti stovėjimo stabdį ir laukti kontrolieriaus nurodymų.
  • Išlaipinti visus transporto priemonėje esančius keleivius, gyvūnus (atvykę keleiviai ir gyvūnai į TAS patalpą neįleidžiami).
  • Vykdyti kontrolieriaus nurodymus TAS teritorijoje.
  • Prieš išvykstant iš TAS teritorijos papildomai įsitikinti, kad transporto priemonę yra saugu eksploatuoti.
Automobilio apžiūra techninės apžiūros stotyje, darbuotojas patikrina transporto priemonę

Atsakomybė už eismo taisyklių pažeidimus

Už Kelių eismo taisyklių pažeidimus numatyta administracinė atsakomybė pagal Administracinių Nusižengimų Kodeksą (ANK) ir baudžiamoji atsakomybė pagal Baudžiamąjį Kodeksą (BK). Pavyzdžiui, už greičio viršijimą įmonės teritorijoje gali būti skirta bauda. Saugus transporto priemonių naudojimas įmonės teritorijoje padeda išvengti nuostolingų padarinių ar nelaimingų įvykių.

tags: #kaip #turi #elgtis #vairuotojas #svetimoje #imones

Populiarūs įrašai: