Kiekvienam vairuotojui tikriausiai teko susidurti su situacija, kai artėjantis automobilis važiuoja su įjungtomis tolimosiomis šviesomis ir pamiršta jas perjungti į artimąsias. Tokiu atveju vairuotojas yra akinamas, o netinkamas elgesys kelyje gali sukelti rimtų padarinių. Šioje straipsnyje aptarsime, kaip teisingai elgtis apakinimo atveju, kokie yra Kelių eismo taisyklių (KET) reikalavimai ir kaip tinkamai naudoti automobilio apšvietimą, siekiant užtikrinti saugumą.

automobilis, važiuojantis tamsoje su ryškiai šviečiančiomis šviesomis

Taisyklingas vairuotojo elgesys, kai jis yra akinamas

Jeigu automobilio vairuotojas yra akinamas tolimosiomis šviesomis, jis privalo įjungti avarinę šviesos signalizaciją ir neįvažiuodamas į kitą eismo juostą sulėtinti greitį, o prireikus - sustoti (KET 96 p.). Dauguma vairuotojų, ypač pradedantieji, klysta važiuodami iš paskos kitam automobiliui įsijungę tolimąsias šviesas. Svarbu atsiminti, kad ilgosios šviesos gali akinti ne tik priešinga kryptimi važiuojančių automobilių vairuotojus, bet ir tuos, kurie važiuoja priekyje jūsų, per vidinį ir (ar) išorinius veidrodėlius.

Jeigu jus akina iš paskos važiuojantis automobilis per galinio vaizdo veidrodį, įsijunkite avarinę šviesos signalizaciją, sureguliuokite veidrodėlį taip, kad šviesos spindulys sklistų kita kryptimi, ir stenkitės į jį nežiūrėti. Taip pat sumažinkite važiavimo greitį ir leiskite automobiliui jus apvažiuoti. Akinamas tolimųjų šviesų vairuotojas gali padaryti žalos ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams. Pasak ekspertų, susidūrus su akinimu, jo poveikį sumažinti galima nukreipiant žvilgsnį į dešinę kelio pusę ir sekant, pavyzdžiui, kelkraštį žyminčią ištisinę liniją. Praktikoje dažnai padeda ir greita reakcija, kai užmerkiama viena akis - kai šviesos perjungiamos, vairuotojas dar kurį laiką yra paveiktas akinimo ir nieko nemato, o užmerkus vieną akį išsaugomas regėjimas bent su ja, todėl išsijungus ilgoms šviesoms galima su viena akimi iškart matyti kelią, o netrukus galės funkcionuoti ir kita.

akių pritaikymas prie šviesos, vizualizuojantis vairuotojo akis, akinamą ryškios šviesos

Tyčinis akinimas ir jo pasekmės

„Kiekvienas vairuotojas yra bent kartą buvęs apakintas, įprasta praktika Lietuvoje tokiu atveju - įjungti ilgąsias šviesas tol, kol priešinga kryptimi atvažiuojantis neišjungia savųjų, kelios sekundės aklumo - garantuotos. Tyčinis ilgųjų šviesų ar rūko žibintų jungimas iš principo yra neteisingas - toks veiksmas užtraukia dar ir administracinę atsakomybę“, - perspėja Vilniuje įsikūrusio autoserviso vadovas Tomas Mareckas. Vadovaujantis KET, jeigu vairuotoją apakina, jis turi perjungti šviesas į avarinę signalizaciją. Akinti kito vairuotojo atsilyginant negalima, nes tokiu atveju, kai apakintasis nieko nemato ir apakina dar vieną eismo dalyvį, avarinės situacijos šansai stipriai išauga. Tokia situacija reikalauja nedelsiant lėtinti greitį, o esant poreikiui - ir visai sustoti.

Avarinio signalo naudojimas

Nors padėkoti ar atsiprašyti avarinių šviesų signalu iš esmės nėra draudžiama, tą daryti reikėtų tinkamai - avarinį signalą įjungti tik trumpam, nenaudoti tuomet, kai jis gali suklaidinti kitus eismo dalyvius (KET 89 p.). Vairuotojai dažnai naudoja neoficialius signalus, tokius kaip ilgųjų šviesų mirksėjimas ar avarinis signalas, norėdami padėkoti ar įspėti kitus eismo dalyvius. Pavyzdžiui, sankryžoje signalizuoja, kad duoda kelią sukančiam iš šalutinio kelio ar išvažiavimo, bando įspėti priešpriešine eismo juosta važiuojantį vairuotoją, kad jo lempos šviečia per ryškiai, arba greitkelyje prisiviję lėčiau važiuojantį eismo dalyvį trumpu mirktelėjimu prašo atlaisvinti antrą eismo juostą greičiau judančioms transporto priemonėms. Pagal KET 81 p. ilgųjų šviesų mirksėjimas gali apakinti priešpriešine kryptimi važiuojančius vairuotojus, sukeldamas pavojingas situacijas. Netinkamas šių signalų naudojimas draudžiamas Kelių eismo taisyklėse ir gali užtraukti baudą nuo 30 iki 90 eurų.

Avarinės šviesos signalizacijos nereikia jungti, kai automobilis priverstinai sustoja leidžiamoje vietoje (pvz., gatvėje, kur yra parkavimo vietos). Jeigu avarinės šviesos signalizacijos nėra arba ji sugedusi, taip pat jeigu priverstinai sustojama ten, kur sustojusią transporto priemonę kiti eismo dalyviai pamatytų likus iki jos mažiau kaip 100 m, motorinės transporto priemonės (išskyrus mopedą, motociklą be priekabos), traktoriaus, savaeigės mašinos vairuotojas privalo nedelsdamas prieš transporto priemonių važiavimo kryptį toje važiuojamosios dalies pusėje pastatyti avarinio sustojimo ženklą (KET 91 p.).

Automobilio apšvietimo naudojimas

Lietuvoje automobiliai su įjungtomis trumposiomis šviesomis privalo važinėti ištisus metus. Vairuotojai ir kiti eismo dalyviai yra įpratę kasdien matyti automobilius su įjungtais žibintais - tai visiems yra aiškiai suprantamas ir neginčytinas dalykas. Todėl jeigu važiuojančio automobilio žibintai yra išjungti, kiti eismo dalyviai gali paprasčiausiai jo net nepastebėti ir pakliūti į nemalonią situaciją. Žmogaus pasąmonėje gali būti susiformavęs vaizdinys, kad visi automobiliai turi važinėti ir važinėja su įjungtomis artimosiomis šviesomis ir toks eismo dalyvis tikėsis, kad atvažiuojantis automobilis bus būtent su įjungtais žibintais, o jeigu šviesų jis nematys, tai ir jo pasąmonė jam teigs, kad kito automobilio čia nėra.

Važiuodami tamsiu paros metu esant galimybei stenkitės naudoti ilgasias šviesas, nes jos užtikrina geresnį matomumą ir leidžia greičiau pastebėti netikėtas kliūtis, atsiradusias kelyje. Pavyzdžiui, važiuodami su įjungtomis ilgosiomis šviesomis didesniu nei 90 km/h greičiu ir pamatę kelyje kliūtį, turėsite žymiai daugiau laiko sustabdyti automobilį, nei lekiant tokiu pat greičiu, įjungus trumpąsias šviesas. Tačiau visada perjunkite ilgasias šviesas į trumpąsias, kai priešpriešiais atvažiuoja kitas automobilis, nes priešingu atveju priešpriešiais važiuojančio automobilio vairuotojas gali būti apakintas ir kelias sekundes visiškai nematyti kelio. KET nurodo, kad esant 150 metrų nuo kito priekyje esančio vairuotojo, būtina perjungti šviesas į trumpąsias, tą patį padaryti ir tuo atveju, jeigu jus lenkia. Ta pati taisyklė galioja ir tada, kai prisivejate ką nors kelyje toje pačioje juostoje - nuo 150 metrų atstumo taip pat reikia išjungti šviesas, kad neakintumėte vairuotojo per veidrodėlius. 150 metrų pamatuoti padeda pakelės stulpeliai su atšvaitais, kurie yra sustatyti kas 50 metrų, tad galima įsivaizduoti, kad tai 3 stulpelių atstumas. Visgi, ekspertų teigimu, geriausia profilaktiškai perjungti šviesas iškart, vos tik kelyje pamatoma kita mašina.

Jeigu tamsiu paros metu važiuojate trumposiomis šviesomis, nevažiuokite dideliu greičiu, nes trumposios šviesos neleidžia pastebėti toli esančios kliūties, o ją pastebėjus jau gali būti nepakankamai atstumo sustoti.

Rūko žibintų naudojimas

Važiuojant rūke įjunkite rūko žibintus, tiek galinius, tiek priekinius, jeigu pastarieji yra sumontuoti jūsų automobilyje, taip būsite geriau matomas, be to, ir patys geriau matysite kelią. Nesant rūkui vis dar važiuojant su rūko žibintais, galite akinti kitus vairuotojus atvažiuojančius tiek iš priekio, tiek iš galo, todėl nepamirškite jų išjungti. Kelių eismo taisyklėse nurodoma, kad rūko žibintus reikia naudoti tik esant blogam matomumui, jeigu jis yra mažesnis nei 300 metrų (KET, 103 punktas ir 2-as skyrius).

Žibintų reguliavimas ir priežiūra

Važiuojant šviesiu paros metu trumposios šviesos neakina kitų vairuotojų, tačiau sutemus jos gali akinti tiek atvažiuojančius iš priekio, tiek važiuojančius priekyje jūsų. Taip gali atsitikti, jei jūsų automobilis yra pilnai pakrautas. Tokiu atveju reikėtų patikrinti, kokiame aukštyje yra jūsų šviesų padėtis. Daugelyje automobilių šviesas galime reguliuoti iš vidaus, todėl atkreipkite dėmesį į tai, kokioje padėtyje jos yra nustatytos, nes tikėtina, kad jos gali šviesti per aukštai ir akinti kitų automobilių vairuotojus. Norint išvengti kitų vairuotojų nepasitenkinimo signalų (dažniausiai tai būna mirktelėjimas ilgosiomis šviesomis), nustatykite žibintų reguliatorių ties aukštesniu skaičiumi (dažniausiai jis būna nuo 1 iki 4) - esant didesniam skaičiui, šviesa krinta žemiau ir neakina kitų eismo dalyvių.

Kaip teisingai nukreipti ir suderinti priekinius žibintus

„Važiuojant tamsiuoju paros metu nepakanka vien gerų vairavimo įgūdžių ir maksimalaus susikaupimo - ypatingai svarbu ir tinkamas automobilio apšvietimas. Jei automobilio žibintai netinkamai sureguliuoti arba juose sumontuoti netinkami šviesos šaltiniai, pats vairuotojas mato kur kas mažiau, nei reikia saugiai kelionei, ir akina priešpriešiais važiuojančius“, - akcentuoja Vilniuje įsikūrusio autoserviso vadovas Tomas Mareckas. Netinkamai naudojami automobilių žibintai apakintam vairuotojui paprastai sukelia trumpalaikį aklumą - tai ypač pavojinga. 90 km/val. greičiu judantis automobilis per sekundę nuvažiuoja apie 25 metrus, o prasilenkus su akinimo šaltiniu, akims prisitaikyti prie tamsos prireikia dar sekundės-dviejų - tad dalis kelyje atsiradusių kliūčių tokiu atveju yra nepastebimos.

Pasak „Philips“ apšvietimo sprendimus Lietuvai pristatančios Wiolettos Pasionek, vairuotojai akinami ne tik dėl ilgųjų šviesų naudojimo, bet ir dėl neteisingo žibintų sureguliavimo, montavimo, netinkamų lempučių naudojimo arba dėl to, jog žibintai neskirti eismui dešine kelio puse - pernelyg intensyvus, netinkamai sureguliuotas ir kitiems eismo dalyviams trukdantis šviesos srautas kelia tokį patį pavojų, kaip ir blankūs žibintai.

„Žibintų reguliavimas yra būtinas, norint turėti tolygų šviesos spindulį ir gerai matyti apšviestą kelią - kiekvieną kartą lankydamiesi autoservise galite pasitikrinti, ar gerai sureguliuoti jūsų automobilio žibintai bei koks jų šviesos pralaidumas. Taip pat visada rekomenduojame naudoti gamintojo sertifikuotas ir numatytas lemputes - nereikėtų daryti dažnos klaidos ir pirkti ryškiau šviečiančių lempučių nei numatė automobilio gamintojas. Reikia nepamiršti ir to, kad perdegus vienai lemputei, ją patariama iškart pakeisti kita - tokiu atveju turėsite vienodą ir tolygų šviesos srautą“, - į ką svarbiausia atkreipti dėmesį pasakoja „Philips“ atstovė. Pasak ekspertės, norint neakinti kitų vairuotojų reikia įvertinti ir žibintų švarą - dėl druskų, kuriomis barstomi keliai, dulkių ir purvo transporto priemonės žibintai apsineša, todėl blogėja skleidžiamos šviesos stiprumas, tampa sunku reguliuoti automobilio žibintų skleidžiamos šviesos kryptį.

Lempučių tipai ir eksploatavimo laikas

Naujausios kartos lemputėse gamintojai ypatingą dėmesį skiria šviesos ryškumui, kuris neakina vairuotojų. Toliau pateikiama lentelė, kurioje lyginami skirtingi lempučių tipai:

Lemputės tipas Vidutinis eksploatavimo laikas Šviesos savybės
Standartinės kaitrinės 500 valandų Standartinis ryškumas
Halogeninės 1 500 valandų Ryškesnė nei kaitrinės
Ksenoninės 3 000 valandų Ryškesnės ir stipresnės nei halogeninės
LED Daugiau nei 10 000 valandų Ryškiai balta 5800 K apšvietimas, artimas dienos šviesai, neakinantis

tags: #kaip #turi #elgtis #akinamas #vairuotojas

Populiarūs įrašai: