Transporto priemonėse sumontuoti greičio ir nuvažiuoto atstumo matavimo prietaisai, tokie kaip spidometrai ir tachografai, atlieka esminę funkciją, registruodami judėjimo duomenis. Tačiau jų rodomi duomenys ne visada atitinka tikrovę. Šiame straipsnyje apžvelgsime spidometrų ir tachografų veikimo principus, reguliavimo aspektus ir aptarsime, kodėl tarp jų ir, pavyzdžiui, GPS įrenginių, gali atsirasti skirtumų.
Tachografų veikimas ir reglamentavimas
Tachografas yra instaliuojamas ir naudojamas valstybėse narėse įregistruotose transporto priemonėse, skirtose žmonėms ar kroviniams vežti keliais. Šie prietaisai skirti registruoti vairavimo, poilsio, budėjimo ir kitų darbų laiką, taip pat transporto priemonės greitį ir nuvažiuotą atstumą. Įrenginio veikimas griežtai reglamentuojamas Europos Sąjungos teisės aktais, siekiant užtikrinti eismo saugumą ir socialinę apsaugą vairuotojams.
Pagrindinės tachografo ir jo komponentų sąvokos
Teisės aktuose apibrėžiamos specifinės tachografų veikimui svarbios sąvokos:
- Kalendorinė diena: laikas nuo 00.00 val. iki 24.00 val.
- Kalibravimas: duomenų atmintyje laikomų transporto priemonės parametrų atnaujinimas arba patvirtinimas.
- Tachografo kortelė: kortelė su mikroprocesoriumi, skirta naudoti su tachografu, leidžianti nustatyti kortelės turėtojo tapatybę ir įrašyti duomenis. Vairuotojas gali turėti tik vieną galiojančią vairuotojo kortelę ir yra įgaliotas naudoti tik savo asmeninę kortelę.
- Transporto priemonės būdingasis koeficientas (w): tai skaitmeninė charakteristika, nustatanti išėjimo signalo, skleidžiamo transporto priemonės sudedamosios dalies (pavarų dėžės išėjimo velenas arba ašis), vertę, kol įprastomis bandymo sąlygomis transporto priemonė nuvažiuoja vieną kilometrą.
- Tachografo konstanta (k): tai skaitmeninė charakteristika, parodanti įvesties signalo vertę, reikalingą nuvažiuotam 1 km nuotoliui nustatyti ir užrašyti; ši konstanta turi būti išreikšta impulsais per kilometrą.
- Padangų efektyvusis apskritimo ilgis (l): tai atstumų, kuriuos nuvažiuoja vieną kartą visiškai apsisukdamas kiekvienas iš transporto priemonę varančių ratų, vidurkis, išreikštas milimetrais.
- Greičio viršijimas: apibrėžiamas kaip bet kuris ilgiau kaip 60 sekundžių trukmės laikotarpis, kuriuo išmatuotas transporto priemonės greitis viršija leistiną.
Tachografų naudojimo ir duomenų registravimo ypatumai
Darbdavys aprūpina vairuotojus pakankamu registracijos lapų kiekiu, atsižvelgdamas į jų asmeninį pobūdį ir galimą būtinybę pakeisti sugadintus lapus. Įmonė privalo tvarkingai saugoti registracijos lapus ne mažiau kaip metus po jų panaudojimo. Vairuotojai privalo naudoti tachografo kortelę kiekvieną darbo dieną, pradedant nuo momento, kai jie perima transporto priemonę, ir neišimti jos anksčiau, negu baigiasi darbo laikas, išskyrus leidžiamus atvejus. Vairuotojas į tachografą įveda šalių, kuriose jis pradeda ir baigia savo darbo dieną, simbolius.
Draudžiama klastoti, nuslėpti arba naikinti registracijos lapuose, tachografe ar vairuotojo kortelėje užregistruotus duomenis. Tokie pat draudimai taikomi kiekvienam veiksmui, kuriuo duomenis ir (arba) spausdintą informaciją galima suklastoti.
Kabeliai, jungiantys tachografą prie siųstuvo, turi būti apsaugoti nuo manipuliavimo. Bent kartą per šešerius metus atliekama patikra, ar tachografas atitinka maksimalaus leistino nuokrypio nuostatas. Bet kurioje transporto priemonėje, kurioje įmontuotas tachografas, turi būti greičio rodmenų ekranas ir hodometras. Tachografo kortelės gali būti išvedamos iš įrangos tik transporto priemonėms sustojus ir įrašius į jas reikiamus duomenis.
Spidometro paklaida ir jos reikšmė
Nors navigacijos programėlės vairuotojams teikia daug informacijos apie važiavimo ir leistiną greitį, dažnai pastebima, kad šių programėlių ir spidometro rodmenys skiriasi. Ši paklaida yra neatsitiktinė ir turi gilias priežastis.
Kodėl mafijos pasaulis traukia žmones?
Sąmoninga paklaida ir oficialūs reikalavimai
Kaip teigia Vilniaus Gedimino technikos universiteto (Vilnius TECH) Transporto inžinerijos fakulteto, Automobilių inžinerijos katedros docentas dr. Saulius Nagurnas, ši paklaida, gaminant lengvuosius automobilius, paliekama sąmoningai. Gamintojus tai daryti įpareigoja oficialūs dokumentai, pavyzdžiui, Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos taisyklė Nr. 39, kuri apibrėžia transporto priemonių patvirtinimo, atsižvelgiant į spidometro ir odometro mechanizmus, nuostatas. Šiame dokumente numatyta, kad rodomas greitis neturi būti mažesnis už tikrąjį transporto priemonės greitį.
Rodomo greičio (V1) ir tikrojo greičio (V2) santykis turi atitikti formulę: 0 ≤ (V1 - V2) ≤ 0,1 V2 + 4 km/val.
Pavyzdžiui, jei tikrasis greitis (V2) yra 130 km/val., didžiausia galima paklaida yra: 0,1 * 130 + 4 = 17 km/val. Tai reiškia, kad spidometro paklaida tokiu atveju teoriškai svyruoja 0-17 km/val. ribose. Praktiškai retai pasitaiko, kad tikrasis greitis sutaptų su spidometro rodomomis reikšmėmis (t. y., kad paklaida būtų 0 km/val.).
Docentas S. Nagurnas pabrėžia, kad visų lengvųjų automobilių spidometrų rodmenys visada būna didesni, lyginant su tikruoju važiavimo greičiu. Didėjant automobilio judėjimo greičiui, didėja ir galima didžiausios paklaidos vertė. Pavyzdžiui, esant 150 km/val. greičiui, paklaida gali siekti 19 km/val., o esant 170 km/val. - 21 km/val.
Kodėl ši paklaida egzistuoja?
Ši paklaida vis dar egzistuoja siekiant užtikrinti eismo saugumą. Tokiu būdu vairuotojas nejučia vis tiek važiuoja šiek tiek lėčiau nei yra numatytas leistinas greitis. Doc. dr. S. Nagurnas teigia, kad ši paklaidos skaičiavimo metodika nekinta bent jau nuo 1978 metų.
Spidometro rodmenų priklausomybė nuo padangų
Spidometras yra tiesiogiai susietas su tachometru ir tam tikru bėgiu prie tam tikrų apsukų jis rodo pastovius duomenis, nepriklausomai nuo padangų. Tačiau neteisingai parinktos padangos gali paveikti tikrąjį automobilio greitį ir taip sudaryti įspūdį, kad spidometro rodmenys pasikeitė, lyginant su GPS. Pavyzdžiui, pakeitus originalias 195/55R15 padangas į 205/60R15 (kai rato lanko ilgis padidėja apie 5%), važiuojant 110 km/val. greičiu, GPS parodymai gali sutapti su spidometro parodymais (jei anksčiau spidometras "melavo" daugiau). Vis dėlto, tai nekeičia spidometro kalibravimo, o tik tikrąjį nuvažiuotą atstumą, kuris gali būti netiksliai registruojamas odometro.
Spidometro ir GPS palyginimas realioje praktikoje
Vairuotojai dažnai pastebi neatitikimus tarp spidometro ir GPS įrenginių rodomo greičio. Pavyzdžiui, važiuojant 100 km/h greičiu pagal GPS, spidometras gali rodyti nuo 100 iki 114 km/h. Tai patvirtina teoriją apie spidometro sąmoningą greičio rodymą su tam tikra paklaida.
Panašios tendencijos pastebimos ir kituose automobiliuose:
- Šiuolaikinės Toyota automobilio spidometras su standartinėmis padangomis gali meluoti apie 6 km/h (lyginant su GPS) esant 100 km/h greičiui.
- Naujesnis Citroen C2 gali rodyti 4 km/h didesnį greitį.
- Bandant su 2008 m. Mazda ir 2007 m. Toyota, važiuojant 60 km/h pagal spidometrą, GPS rodydavo 54-55 km/h. Senesnės kartos automobilis (pvz., 12 metų senumo Citroen XM) gali rodyti tikslesnį greitį - 59 km/h, lyginant su tuo pačiu GPS.
Net ir pareigūnų atlikti greičio matavimai patvirtina, kad spidometrai dažnai rodo didesnį greitį. Vienas vairuotojas teigė, kad jo spidometras rodė +8 km/h paklaidą, t.y., spidometrui rodant 120 km/h, tikrasis greitis buvo mažesnis.
Apibendrinant, spidometrų rodmenys yra sąmoningai nustatyti taip, kad rodytų šiek tiek didesnį greitį nei faktinis, siekiant padidinti eismo saugumą ir atitikti tarptautinius reguliavimo reikalavimus. Todėl vairuotojams rekomenduojama atsižvelgti į šią paklaidą ir naudoti navigacijos programėles ar GPS įrenginius tikslesniam greičio nustatymui, ypač važiuojant arti leistino greičio ribos.
Kodėl mafijos pasaulis traukia žmones?
tags: #kaip #taisyklingai #spidometro #parodymai #ar #rodmenys