Keliaujant automobiliu po užsienio šalis, susidūrimas su kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimais ir už juos skiriamomis baudomis gali tapti nemalonia patirtimi. Nors Europos Sąjungoje (ES) vyksta informacijos mainai apie pažeidėjus, baudų apmokėjimo ir išieškojimo procesas tebėra sudėtingas ir kelia daug klausimų.
Baudų užsienyje iššūkiai: asmeninė patirtis
Su nemalonia situacija susidūrė šiaulietis Rytis, kuris, grįžęs iš kelionės automobiliu po Europą, gavo Italijos policijos pareigūnų laišką. Jam už autostradoje viršytą leistiną greitį buvo paskirta bauda. Keisčiausia tai, kad už tą patį prasižengimą vairuotojas jau buvo sumokėjęs baudos vietoje, gavęs kvitą ir ramiai grįžęs į gimtinę. Vis dėlto, pašto dėžutėje Rytis rado laišką, kuriame buvo pranešta apie dar beveik 300 eurų baudą už tą patį pažeidimą. Lyg to būtų maža, pranešime buvo nurodyta, kad atsiskaityti su Italijos teisėsauga privaloma per 3 dienas. To nepadarius, bauda auga iki 400 eurų, o uždelsus 60 dienų - iki 600 eurų.
Užsienyje KET pažeidęs vairuotojas įsitikinęs, kad jau vietoje atsiskaitė už padarytą prasižengimą, todėl su jam paskirta bauda nėra linkęs sutikti. Jis svarsto, ar būtų galima bandyti įrodyti savo tiesą, aiškintis, ar neįsivėlė kokia klaida, o gal vietoje sumokėjo tik dalį baudos. Nurodytu adresu Rytis išsiuntė laišką, išdėstydamas savo abejones, bet negavęs jokio atsakymo po trijų pakartotinių siuntimų, pripažįsta - delsti sumokėti bijo, nes jam paskirta bauda gali padvigubėti. Vyras sako nesuprantantis ir to, kodėl visi atsiųsti baudos dokumentai buvo italų kalba. Tik paaiškinimas, kaip sumokėti baudą, buvo ir anglų kalba.
ES šalių bendradarbiavimas dėl KET pažeidimų
Lietuvos kelių policijos tarnybos atstovai negali patarti, ar skubėti mokėti, ar bandyti įrodyti savo tiesą. Rytis Vosylius, Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus vyriausiasis specialistas, sako, kad pagal Europos Sąjungoje (ES) galiojančią direktyvą, aiškinantis situacijas dėl KET pažeidimo užsienyje, bendravimas vyksta tik tarp institucijos, skiriančios baudą, ir žmogaus, padariusio prasižengimą. Lietuvos policija tokiose situacijose tarpininko vaidmens neatlieka.
„Asmuo, gavęs laišką iš kitos valstybės apie padarytą KET pažeidimą ar paskirtą baudą, turėtų bendrauti ir visus klausimus spręsti su pažeidimą tiriančia užsienio valstybės institucija (kontaktai paprastai turi būti nurodyti pačiame pranešime). Pagalbą dėl tam tikrų neaiškumų gali suteikti ir atitinkamoje valstybėje esančios Lietuvos konsulinės įstaigos“, - pataria R. Vosylius.
Lietuvos užsienio reikalų ministerijos Informacijos ir viešųjų ryšių departamento Visuomenės informavimo skyriaus atstovai taip pat sako, kad dėl KET pažeidimų, padarytų kitoje Europos Sąjungos valstybėje, Lietuvos piliečiai turi kreiptis į tos šalies policiją. Konsuliniai pareigūnai nėra įgalioti teikti pagalbos tokiais atvejais. Nė vienas specialistas negalėjo patarti, ką daryti, jei užsienio pareigūnai į laiškus neatsako arba pats nemoki užsienio kalbos ir neturi galimybės aiškintis situacijos telefonu.
Bendradarbiavimas tarp skirtingų šalių institucijų vyksta tik nustatant prasižengusį asmenį, kai jis, tarkim, buvo užfiksuotas radaru viršijantis leistiną greitį. R. Vosylius sako, kad dar 2011 m. spalio mėn. buvo priimta Europos Parlamento ir Tarybos direktyva, kuria sudarytos palankesnės sąlygos keistis informacija tarpvalstybiniu lygmeniu apie kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimus. „Vadovaujantis šia direktyva, valstybių narių institucijos, tiriančios KET pažeidimų bylas, turi galimybę gauti kitoje valstybėje narėje, nei buvo padarytas eismo saugumo taisyklių pažeidimas, registruotos transporto priemonės savininko ar valdytojo duomenis ir informuoti jį apie padarytą pažeidimą bei numatomą paskirti ar paskirtą baudą“, - teigia R. Vosylius. Aišku, kad valstybės susitarė, kaip nubausti pažeidėjus, bet nesukūrė sistemos, kaip žmonėms apsiginti. Taigi besijaučiantys neteisingai apkaltinti kitų šalių pareigūnų, paliekami likimo valiai - jiems padėti niekas neskuba nei savojoje, nei svetimoje šalyje.
Teisė ginčyti ir baudų išieškojimas
Bandyti įrodyti savo tiesą - kiekvieno piliečio teisė. R. Vosylius primena kiekvieno Europos Sąjungos piliečio teisę ginčyti kompetentingos institucijos priimtą sprendimą skirti baudą. „Sprendimo apskundimo, skundo nagrinėjimo procedūra vyksta pagal valstybės, paskyrusios baudą, teisę, todėl, kaip minėta, asmuo turi bendrauti su šios valstybės institucijomis“, - teigia komisaras.
Priverstinio išieškojimo klausimas
Bendrauti su svetimos šalies valstybinėmis institucijomis nėra taip paprasta, nes dažniausiai koja pakiša tiek kalbos barjeras, tiek nesigaudymas kitos šalies įstatyminėje bazėje. Lietuvos pareigūnai pripažįsta, kad ES vienoda baudų už pažeidimus išieškojimo tvarka - dar tik ateities planuose. Nors ES direktyva šalys narės gana lengvai keičiasi informacija apie prasižengusį asmenį, ši direktyva nesprendžia priverstinio paskirtų baudų išieškojimo klausimo.
„Užsienyje gyvenančiam asmeniui nesumokėjus paskirtos baudos, policijos įstaigos, spręsdamos priverstinio išieškojimo klausimą, tarpusavyje nebendradarbiauja (išskyrus atvejus, kai yra pasirašytos dvišalės ar daugiašalės tarpvalstybinės sutartys)“, - sako R. Vosylius. Todėl, pasak Lietuvos kelių policijos tarnybos atstovo, mažai tikėtina, kad į šiauliečio namus vieną dieną pasibels antstoliai ir pareikalaus susimokėti Italijos pareigūnų paskirtą baudą.
Lietuvos antstolių rūmų ekspertė-teisės konsultantė Jūratė Bakšytė-Lozorkevičienė teigia, kad norint iš skolininko per antstolius išieškoti jam paskirtą baudą, žmogus turi gyventi toje šalyje, kur jam buvo paskirta bauda. „Pavyzdžiui, norint Lietuvoje iš užsieniečio per antstolius išieškoti jam paskirtą baudą, vienas iš kriterijų yra tas, kad toks žmogus privalo arba čia gyventi, arba turėti turto, arba čia dirbti. Jeigu užsienietis tik pravažiavo pro Lietuvą ir joje jam buvo paskirta bauda, jis nieko bendro su ta šalimi nebeturi, išskyrus tą baudą. Kitaip tariant, Lietuvoje iš tokio žmogaus priverstinis išieškojimas negali būti vykdomas“, - teigia J. Bakšytė-Lozorkevičienė.
Ekspertės teigimu, panašiai yra ir su kitomis ES šalimis. Todėl iš šiauliečio Ryčio, gavusio baudą Italijoje, priverstinis išieškojimas galėtų vykti tik pačioje Lietuvoje, kada procesus pradėtų šios šalies antstoliai, gavę Italijos pareigūnų vykdomąjį raštą. „Taip, tai galėtų būti, bet tam reikalingas tarptautinis bendradarbiavimas tarp abiejų šalių. Mūsų žiniomis, kol kas jo būtent šioje srityje dar nėra“, - teigia J. Bakšytė-Lozorkevičienė.
Kitaip tariant, šiuo metu situacija aiški - jei lietuvis į Italiją daugiau nekels kojos, baudos gali ir išvengti, pasinaudojant šioje srityje paliktomis tarptautinio bendradarbiavimo spragomis.
Prevencinės priemonės ir statistika
Problema, palanki vienaip ar kitaip prasižengusiems, aktuali visai ES, tad kiekviena valstybė pasirenka savarankiškus metodus, kaip visa tai spręsti. Pasak R. Vosyliaus, Lietuvoje policijos pareigūnai pasienyje dažnai rengia prevencines priemones, kurių metu tikrinama, ar užsienyje registruota transporto priemonė nėra užfiksuota automatinėmis greičio matavimo priemonėmis. Panašiai elgiasi ir kitų šalių pareigūnai.
„Tokiems vairuotojams surašomi administracinių teisės pažeidimų protokolai, o padarius pažeidimą, už kurį gali būti atimta teisė vairuoti, iki bylos nagrinėjimo sulaikomas vairuotojo pažymėjimas. Be to, trečiųjų šalių piliečiams, nesumokėjusiems paskirtos baudos, yra ribojamas vizos išdavimas“, - sako komisaras.
Šiuo metu Lietuvos kelių policijos tarnyboje gaunami duomenys apie registruotų transporto priemonių savininkus ir valdytojus iš Lenkijos, Švedijos, Vengrijos. Nyderlandų, Bulgatijos, Austrijos, Vokietijos, Belgijos. Pasak policijos atstovų, didžiąją dalį pažeidimų, kurie užfiksuojami greičio matavimo prietaisais, sudaro Lenkijos vairuotojai. „Transporto priemonių savininkams siunčiami pranešimai pažeidėjo gimtąja kalba su pasiūlymu susimokėti atitinkamą baudą. Apie 60 proc. užsienio vairuotojų, kuriems siunčiami pranešimai, paskirtas baudas sumoka“, - teigia R. Vosylius.
Parkavimas Kroatijoje ir baudų išvengimas
Keliaujant automobiliu viena pagrindinių problemų gali būti parkavimas. Kuo prastesnis viešasis transportas, tuo sunkiau su parkavimu, nes nėra alternatyvų. Norint išvengti nemalonumų ir baudų, verta atkreipti dėmesį į šiuos patarimus:
- Išankstinis planavimas. Parkuodami automobilį kiek toliau miesto centro ir nueidami pėsčiomis, ypač jei planuojate praleisti visą dieną, galite sutaupyti pinigų ir išvengti galimų baudų. Didmiesčiuose, net ir keliaujant nuomotu automobiliu, gali būti pigiau naudotis viešuoju transportu nei mokėti už brangų parkavimą centre.
- Ilgalaikis parkavimas. Palikite automobilį ilgam laikui vienoje aikštelėje, užuot važiavę per kelias, ypač kai tarp jų nedidelis atstumas. „Verslinėse“ aikštelėse tam būna rimtų nuolaidų. Dažnai parkavimo kaina už parą gali būti tokia pati, kaip už 4 valandas. Įsigilinkite į kainodarą - kartais apsimoka statyti ilgiau.
- „Klientų“ vietos. Palikite automobilį nemokamose „klientų“ vietose (pvz., viešbučio ar prekybos centro aikštelėse), kai esate klientas, ir nuo ten eikite pasivaikščioti. Dažnai šiose vietose pakanka nusipirkti gėrimą, kad taptumėte „klientu“.
- Gilinimasis į apmokėjimo sąlygas. Net gretimose vietose jos gali smarkiai skirtis. Informaciją apie kainas įvairiose zonose galima rasti miestų interneto svetainėse.
Parkavimo vietų tipai ir apmokėjimas
- Gatvės parkavimas. Gali būti nemokamas arba mokamas. Kai kuriose šalyse gatvės parkavimo trukmė yra ribota (pvz., iki 2 val.), siekiant, kad vietos liktų tiems, kam reikia trumpam. Apie apmokestinimą ir ribojimus dažnai informuoja ženklai.
- „Verslinės“ parkavimo aikštelės. Jose dažnai paprasčiau rasti vietą, nei gatvėje. Daugelis taiko nuolaidas už ilgesnį parkavimą. Svarbu išsiaiškinti darbo laiką, nes vakarais jos neretai užsidaro. Taip pat verta atkreipti dėmesį į saugumą, nes, nors įsivaizduojame, kad jos saugomos, ten gali būti mažiau praeivių nei gatvėje.
- Prekybos centrų, restoranų ir kitų verslų aikštelės. Didelė tikimybė, kad jos bus nemokamos, net ir arčiau didmiesčių centrų. Nors dažnai parašyta „tik klientams“, klientu tapti paprasta.
- Viešbučių aikštelės. Gali būti papildomai mokamos arba nemokamos. Jos suteikia teisę laikyti automobilį visą apsistojimo laiką.
- Parkingai su privežimu (shuttle). Tai „verslinių“ parkingų rūšis, dažnai skirta aptarnauti populiarias vietas (pvz., oro uostus), esančias toliau nuo centro. Į parkingo kainą įeina (arba už nedidelę priemoką siūlomi) specialūs autobusai į „tikslinę“ vietą.
Kaip apmokėti parkavimą Kroatijoje ir užsienyje?
Išsiaiškinkite, kaip už parkavimą mokėti, kad išvengtumėte baudų. Kroatijoje populiari programėlė Bmove, leidžianti patogiai sumokėti už parkingą daugelyje vietų ir nuotoliniu būdu pratęsti parkavimo laiką. Kiti mokėjimo būdai:
- Parkavimo automatas prie kiekvienos parkavimo vietos.
- Bendras parkavimo automatas gatvės zonai ar parkavimo aikštelei.
- Pinigų surinkėjas (dažniau skurdesnėse šalyse). Būkite atsargūs - dalis tokių žmonių gali būti apgavikai.
- Parkingo talonai. Vietiniai žino, kur juos įsigyti. Reikia pažymėti ant talono, kada pradėjote stovėti.
- Mokėjimas SMS ir pan. Šios sistemos dažnai gali būti nepanaudojamos turistams su užsienio numeriais.
Ar reikia mokėti už privačių aikštelių išrašytus parkavimo bilietus?
Parkavimo pažeidimai ir jų pasekmės
Parkavimo bauda gali būti paskirta, jei:
- Parkavimas draudžiamas išvis arba tam tikru metu.
- Baigėsi susimokėjimo laikas.
Už parkavimo pažeidimus gali grėsti šios pasekmės:
- Bauda. Ją gali reikėti sumokėti kokioje nors įstaigoje ar internetu.
- Surakintas ratas.
- Automobilio nutempimas. Kai kuriose šalyse tai daroma labai plačiai, nuolat važinėja nutempėjai. Šitokia bausmė kainuoja ne tik pinigų, bet ir nemažai laiko atsiimti automobilį. Be to, dažnai nutempimas sukelia ir nervų, nes suabejojama: o gal automobilį pavogė. Tad tokiose šalyse reikia parkuoti itin atsargiai.
„Lygioje vietoje“ prarasti pinigų galite ir tiesiog per klaidą įvažiavę į „verslinį“ parkingą, kurio jums nereikia. Kartais tokie parkingai iškart apmokestina už valandą ar net parą ir neišleidžia neapmokėjus. Kur bebūtumėte, nepalikite nieko vertingo automobilio viduje. Turėkite omenyje, kad kas „vertinga“ yra reliatyvu: Vakarų Europoje gal daužys langą tik dėl kuprinės ar telefono, bet yra šalių, kur gali daužti ir dėl numesto drabužio ar apmokėjimui už kelius pasiliktų monetų.
Kelių mokesčiai Kroatijoje: vinjetės ir automatizuotos sistemos
Kroatijoje, kaip ir Slovėnijoje ar Austrijoje, už visas transporto priemones reikia mokėti kelių mokesčius. Tačiau Kroatijoje nereikia pirkti vinjetės iš anksto, kaip, pavyzdžiui, Austrijoje ar Slovėnijoje, nes šalyje naudojama maršrutu pagrįsta kelių mokesčių sistema. Tai reiškia, kad mokama už nuvažiuotą atstumą konkrečiais kelių ruožais, o ne už laiko intervalą.
Kiekvienas kelių mokesčių maršrutas šalyje yra arba uždaros sistemos, arba atviros sistemos. Mokestis priklauso nuo nuvažiuoto atstumo ir transporto priemonės kategorijos. Keliauti per Kroatiją nesudėtinga, nes šalyje naudojama maršrutu pagrįsta kelių mokesčių sistema.
Kaip mokami kelių mokesčiai autostradose:
- Įvažiuojant į autostradą, pravažiavus pro specialius vartus, paspaudus mygtuką išlenda čekis, ir užkarda pakyla.
- Išvažiuojant iš autostrados, privažiuojama prie tokio pat posto su užkardomis.
- Įstatote į aparatą išsiimtą popierinę kortelę ir jums parodoma, kiek mokėti.
Mokėti galima grynaisiais arba banko kortele. Kaip alternatyvą galite naudoti elektroninę kelių rinkliavos sistemą ENC OBU (On-Board Unit), kuri siūlo patrauklias nuolaidas ir leidžia kelių mokesčius mokėti be grynųjų pinigų. Ši sistema taikoma visoms transporto priemonėms.
tags: #kaip #sumoketi #bauda #kroatijoje