Diskusijose apie tai, ar saugūs yra automobiliai, kuriuose vairas - dešinėje pusėje, padėtas taškas. Nuo 2018 m. sausio 1 d. tokie automobiliai tapo legalūs Lietuvoje, tačiau tik su keliomis išlygomis. Pavyzdžiui, bus draudžiama juos vairuoti pradedantiesiems vairuotojams. Valstybinės kelių transporto inspekcijos (VKTI) viršininko pavaduotojas Justas Rašomavičius patvirtino, kad Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme (SEAKĮ) numatytos pataisos apibrėžė dešiniavairių automobilių, įprastai pritaikytų eismui kairiąja kelio puse, naudojimą Lietuvoje. Šioms pataisoms pritarta ir jos įsigaliojo nuo 2018 m. Papildomos išlygos numatytos keleivius vežantiems autobusams, mat jų bent vienos keleiviams laipinti skirtos durys privalo būti dešinėje pusėje. Įstatymo pataisose numatyta ir tai, kad vairuoti dešiniavairius automobilius galės ne visi.
Lietuvoje, kur pagrindinis eismo judėjimo principas - eismas dešine puse, tradiciškai numatyta, kad eksploatuojamų automobilių vairas turi būti kairėje. Tiesa, Lietuva šiuo požiūriu yra liberali ir nedraudžia eksploatuoti automobilių, kurių vairas yra dešinėje, o įstatymuose numatyta, kad įvykdžius keliamus reikalavimus, toks automobilis šalyje gali būti net ir registruojamas.
Istorinė perspektyva ir teisinis reguliavimas
Diskusija, leisti ar neleisti lietuviams važinėtis su automobiliais, pritaikytais kitokiai eismo koncepcijai, truko kelerius metus. Dar 2015 m. Konstitucinis Teismas (KT) priminė ne tik tai, kad tokiu draudimu Lietuva pažeidžia ES teisę, apie ką ES Teisingumo teismas pranešė dar 2014 m. kovą ir paskelbė, kad Lietuva turi leisti registruoti tokius automobilius. Techninių apžiūrų ekspertas Dainotas Ragelis aiškino, kad diskusijos dėl dešiniavairių automobilių registracijos savo apogėjų pasiekė prieš dešimtmetį, kai dėl griežtai neigiamos pozicijos šiuo klausimu Europos Komisija pranešė nusprendusi paduoti Lietuvą į Europos Sąjungos Teisingumo teismą.
2015 m. Konstituciniam Teismui įrodžius, jog draudimas registruoti automobilius, turinčius vairą dešinėje pusėje, Lietuvoje bei juos naudoti nuolatiniams Lietuvos gyventojams prieštarauja Konstitucijai, nuo 2018 metų sausio 1 d. dešiniavairiai automobiliai Lietuvoje tapo legalūs. Lietuvos verslininkai, siekę atverti kelius dešiniavairiams automobiliams, tuometines įžvalgas apie pavojus vertino skeptiškai, spėliodami, kad tokią poziciją lėmė pigesni naudoti dešiniavairiai automobiliai Didžiojoje Britanijoje. Ginčai galiausiai baigėsi Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (SEAKĮ) numatytomis pataisomis, kurios apibrėžė dešiniavairių automobilių, įprastai pritaikytų eismui kairiąja kelio puse, naudojimą Lietuvoje. Šioms pataisoms buvo pritarta Seime ir jos įsigaliojo nuo 2018 m. sausio 1 d.
Bendra registracijos tvarka Lietuvoje
Jei norite įsigyti Lietuvoje jau prieš tai registruotą automobilį, pirmiausia įsitikinkite, ar jis turi galiojantį savininko deklaravimo kodą (SDK). Nuo 2018 m. gegužės 1 d. pradėjo veikti nauja transporto priemonių savininkų apskaitos sistema, kurios metu SDK tapo būtinas norint transporto priemonę parduoti ar registruoti. Pirkėjams rekomenduojama pirkti automobilius tik turinčius SDK, kurio galiojimą galima pasitikrinti tam skirtoje viešoje paieškoje. Taip pat kodą patariama nurodyti pirkimo-pardavimo sutartyje.
SDK - tai unikalus transporto priemonės savininko deklaravimo kodas, sudarytas iš 8 raidžių, kurį privalo turėti visos šalyje esančios ir Lietuvos gyventojams ar įmonėms nuosavybės teise priklausančios motorinės transporto priemonės ir jų priekabos. Gegužės 1 d. visoms Lietuvoje registruotoms transporto priemonėms (išskyrus laikinai registruotas ir išvežamas į užsienį) SDK buvo suteiktas nemokamai. Tuo metu dėl Lietuvoje esančių, tačiau dar neregistruotų transporto priemonių savininkams reikėjo kreiptis į „Regitrą“ patiems. Jiems numatytas trijų mėnesių pereinamasis laikotarpis iki liepos 31 d.
Nuosavybės pasikeitimo deklaravimas, kuomet įsigyjama transporto priemonė, ir jos registracija yra du visiškai atskiri procesai. Iš pradžių sistemoje turi būti užfiksuojamas naujasis savininkas ir tik tada jis gali kreiptis dėl registracijos. Pirmiausia į „Regitrą“ turi kreiptis pirkėjas, o ne pardavėjas. Deklaruoti apie pasikeitusią transporto priemonės nuosavybę Lietuvos gyventojai ir įmonės turi visais atvejais, įsigydami ir parduodami transporto priemones tiek Lietuvos, tiek užsienio valstybės teritorijoje. Deklaruoti nuosavybės pasikeitimą Lietuvos gyventojai turi per 5 darbo dienas (pirkėjui ir pardavėjui terminas skaičiuojamas bendrai), o užsienio gyventojai - sandorio sudarymo dieną. Deklaracijos pateikimas ir SDK suteikimas internetu yra nemokamas, tuo metu „Regitros“ padaliniuose šios paslaugos kaina yra 4,20 Eur.
Reikalingi dokumentai dešiniavairio automobilio registracijai
Tam, kad galėtumėte įregistruoti dešiniavairį automobilį, Jums reikės pateikti šiuos dokumentus:
- Pirkimo-pardavimo sutartis (sudaryta).
- Dokumentas, įrodantis teisėtą Jūsų buvimą šalyje (pvz., leidimas laikinai gyventi Lietuvoje).
- Galiojanti automobilio techninė apžiūra (atliekama techninės apžiūros paslaugas teikiančiose įmonėse).
- Valdytojų civilinės atsakomybės privalomasis draudimas.
- Asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas.
- Transporto priemonės įgijimo deklaracija, kurią turi patvirtinti pardavėjas.
„Regitros“ atstovė spaudai Rūta Gudašiūtė informavo, kad šiuo metu Lietuvoje įregistruota 40 transporto priemonių, kurių vairas yra sumontuotas dešinėje pusėje. Anot jos, šį skaičių sudaro 17 istorinių, 21 kelių valymo transporto priemonė, o 1 transporto priemonė buvo registruota Lietuvoje iki 1993 m. gegužės 1 d.
Lietuvoje gali būti įregistruojami dešiniavairiai automobiliai, pavyzdžiui, istorinės transporto priemonės ar miestui valyti skirti automobiliai, kadangi jiems nereikalinga atitiktis nacionaliniams standartams. Taip pat nuo 2018 m. Lietuvoje gali būti įregistruojami ir tie dešiniavairiai automobiliai, kurie atitinka specialius jiems keliamus reikalavimus ir yra pritaikyti eismui kairiąja kelio puse. Pastebėtina, jog jei automobilis įvežtas ne iš Europos ekonominei erdvei (EEE) priklausančios valstybės, reikės atlikti ne tik anksčiau minėtą patikrą, bet taip pat ir įprastinę ekspertizę dėl transporto priemonės atitikties nacionaliniams standartams.
Atlikus ekspertizę ir gavus pažymą, patvirtinančią, kad automobilis yra pritaikytas eismui kairiąja kelio puse, galima atvykti į „Regitrą“, kur taip pat reikės pateikti visus kitus dokumentus, kurių reikalaujama ir įprastos registracijos metu: asmens dokumentą, transporto priemonės registracijos liudijimą ar ankstesnį jos registraciją patvirtinantį dokumentą.
Specialūs reikalavimai dešiniavairiams automobiliams
Motorinėms transporto priemonėms, kurios pritaikytos eismui kairiąja kelio puse, turi vairą dešinėje pusėje ir kurias ketinama įregistruoti Lietuvoje, keliami reikalavimai yra apibrėžti Motorinių transporto priemonių, jų priekabų gamybos ir perdirbimo ir techninės ekspertizės atlikimo tvarkos aprašo 10 priede. Valstybinės kelių transporto inspekcijos (dabar - Lietuvos transporto saugos administracija) viršininko pavaduotojas Justas Rašomavičius akcentavo, kad automobilių su vairu dešinėje pusėje tinkamumas naudoti bus tikrinamas ir sustabdžius kelių policijos pareigūnams.
„Transporto studijų“ direktoriaus pavaduotojas Ramūnas Vėlavičius išaiškino, kokia ši įranga turės būti. Svarbiausias uždavinys - užtikrinti saugų lenkimo manevrą. Tai tikimasi padaryti naudojant papildomą netiesioginio matymo sistemą, kuri išplečia vairuotojo matymo į priekį zoną. Šią sistemą turėtų sudaryti:
- Periskopinė veidrodžių sistema: iš dviejų veidrodžių, kuriais vaizdas iš priekio vairuotojui turėtų būti perduodamas per valytuvais valomą priekinio lango zoną. Veidrodžiai turi būti pritvirtinti stacionariai (pvz., priklijuoti prie stiklo, prisukti prie statramsčio), o tvirtinimas vakuuminiais laikikliais nėra priimtinas. Jie turėtų būti pagaminti iš beskeveldrio stiklo ir užtikrinti apsaugą nuo akinimo.
- Vaizdo kameros ir monitoriaus įtaisas: vaizdo kamera tvirtinama vadinamojoje II nuvalyto priekinio lango zonoje. Šios kameros techniniai parametrai turėtų leisti fiksuoti bei įrašyti į atmintį vaizdus esant prastam apšvietimui, o monitoriaus ekrano įstrižainė turi būti ne mažesnė kaip 17 cm. Monitoriaus funkcijos negali atlikti mobilusis telefonas, kompiuteris, navigacinis įrenginys ar kitas panašus įrenginys. Vaizdo kamera drauge su periskopiniais veidrodžiais negali užstoti daugiau kaip 10 proc. ploto minėtoje II nuvalyto priekinio lango zonoje.
Techninių ekspertizių įmonės „Transporto studijos“ specialistai, išnagrinėję dešiniavairėms transporto priemonėms nustatytus modifikavimo reikalavimus, mano, kad toks perdirbimas tikrai nebūtų pigus ir lengvai įgyvendinamas. Ekspertų manymu, visa nurodyta įranga neišvengiamai taps vairuotojo dėmesio „vagimi“ - vertinant situaciją kairėje dešiniavairio automobilio pusėje, todėl, renkantis įrangą bei jos išdėstymo transporto priemonėje schemą, šiuos dalykus reikėtų vertinti itin atidžiai ir pasistengti nesukurti naujų problemų.
Taip pat atkreipiamas dėmesys į reikalavimus dešiniavairių automobilių priekinių artimosios šviesos žibintų modifikavimui: pritaikant „anglišką“ automobilį, jie turės būti pakeisti į žibintus, skirtus įprastiniams mūsų rinkoje naudojamiems automobiliams - turėti atitinkamą ženklinimą, o jų skleidžiama asimetrinė šviesa turės užtikrinti tinkamą kelkraščio apšvietimą.
Dar vienas galvosūkis - kaip periskopinius priekinio vaizdo veidrodžius ir kamerą su monitoriumi sumontuoti taip, kad jie neturėtų įtakos saugos oro pagalvių veikimui. T. y., kad avarijos atveju besiskleidžianti keleivio saugos oro pagalvė „nenušluotų“ nuo stiklo čia esančių netiesioginio matymo priemonių ir nesužalotų automobilio salone esančių keleivių.
Ekspertai nurodo, kad pagrindinis pavojus yra tai, jog Lietuvos susisiekimo kelių transportu sistema nėra pritaikyta eismui kaire kelio puse. Vairuoti Lietuvoje dešiniavairę transporto priemonę yra rizikinga dėl mažesnio vairuotojo matomumo lauko, sudėtingesnio lenkimo, posūkio į kairę ir kitų manevrų, vairuotojų įgūdžių trūkumo bei prastesnio kelkraščių apšvietimo. Tyrimai, atlikti JAV, Kanadoje, Europos šalyse, parodė, kad rizika pakliūti į eismo įvykį dešinės kelio pusės eisme su automobiliu, pritaikytu eismui kaire kelio puse, yra 30-40 proc. didesnė.
Svarbiausi dalykai, dėl kurių nuo 2018-ųjų sausio 1 d. Lietuvoje nebuvo užregistruotas nė vienas dešiniavairis automobilis - keleivio pusėje esančios oro saugos pagalvės negalėtų išsiskleisti dėl kairėje salono pusėje sumontuotų periskopinių veidrodžių ir vaizdo kameros, taip pat dėl kamerai bei monitoriui numatytų techninių charakteristikų.
Istorinių dešiniavairių automobilių registracija
Lietuvoje dešiniavairės transporto priemonės, kaip ir įprastos, gali būti pripažintos ir įregistruotos kaip istorinės. Pirmiausia jos privalo atitikti visus istorinėms transporto priemonėms keliamus reikalavimus. Motorinės transporto priemonės pripažinimo istorine transporto priemone tvarkos apraše nurodoma, kad tokios transporto priemonės turi būti pagamintos prieš 30 arba daugiau metų. Kad gautų tokį statusą, transporto priemonės taip pat turi būti serijiniu būdu nebegaminamos mažiausiai 15 metų. Išlaikyta turi būti ir pirminė autentiška motorinės transporto priemonės būklė. Istorinėms transporto priemonės neturi būti padaryta jokių esminių išvaizdos, konstrukcijos ir techninių parametrų pakeitimų. Jei tokie pakeitimai yra padaromi, jie turi atitikti transporto priemonės pagaminimo laikotarpį. Tai reiškia, kad į dešiniavairį istorinį automobilį nereikia sumontuoti įvairios modernios įrangos, padedančios stebėti eismą, o tokios įrangos sumontavimas reikštų tvarkos aprašo neatitikimą, nes būtų pakeista autentiška transporto priemonės išvaizda.
Galimybe legaliai dalyvauti eisme su dešiniavairėmis mašinomis džiaugiasi japoniškų automobilių entuziastai. Kultinius devyniasdešimtųjų ar dar senesnius japoniškus modelius jie dažniausiai perka Japonijos aukcionuose. Automobiliams atkeliavus į Lietuvą, jie paruošiami tapti istoriniais, o praėję ekspertizę ir tokiais tapę, nepažeisdami įstatymų važinėja Lietuvos gatvėmis. Importu iš Japonijos į Lietuvą užsiimantis Marius teigia, kad tokie modeliai pradėjo populiarėti dėl galimybės juos užregistruoti istorine tvarka. Anot pašnekovo, augantį populiarumą lemia ir įdomesnė komplektacija, geresnės būklės kėbulas ar mažesnė rida, automobilių retumas bei maža pasiūla Europoje. Tačiau norint įsigyti tokį įdomų japonišką modelį, piniginę teks atverti plačiau, nes be 6 tūkstančių eurų, ko gero, nepavyks atsivežti nieko įdomesnio. 30 metų sulaukę ar senesni modeliai turi dideles muito bei pridėtinės vertės mokesčio lengvatas. Nuo laivų laisvumo automobilis savo eilės išplaukti gali laukti nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių, o tuomet kelionė laivu užtrunka apie du mėnesius.
Vairuotojų patirtys ir iššūkiai
Naujienų portalas tv3.lt domėjosi dešiniavairių automobilių vairuotojų Lietuvoje patirtimis. Vairuoti dešiniavairį automobilį be papildomų sistemų eisme daug kam gali pasirodyti nelengva užduotis.
Prie vairo dešinėje priprantama lengvai
Dvejus metus dešiniavairį „Nissan Silvia“ automobilį Lietuvoje vairuojanti Evelina teigia mašiną pirkusi dėl to, kad jos norėto modelio kairiavairių versijų tiesiog nebuvo, o jos turimas automobilis buvo gamintas tik Japonijos rinkai. Mergina teigia prie tokio automobilio pripratusi visai lengvai, tačiau pradžioje sunkumų išvengti nepavyko. Ji sako, kad tai buvo jos pirmasis automobilis, su kuriuo išmoko vairuoti. Pagrindiniai sunkumai, kuriuos kelia vairas dešinėje, yra sudėtingesnis lenkimas ir kartais sunku išvažiuoti iš žiedinės sankryžos. Tačiau viskas išsisprendė su daugiau praktikos.
Dešiniavairį „Toyota Mark II“ Lietuvoje vairuojantis Marius pasakojo, kad prie vairo kitoje pusėje taip pat priprato gana lengvai. Kadangi automobilis, kurį vairuoja, turi automatinę pavarų dėžę, dalis sudėtingumo atkrenta. Vairavimas miesto centre, eismo juostos ir visi manevravimo dalykai yra lengvai išmokstami, tik gal lygiagretus parkavimas vis dar keblus. Panašiai kalbėjo ir daugiau nei 7 metus dešiniavairius automobilius vairuojantis Mantvydas, turintis vairavimo patirties Anglijoje, kuris tikino, kad priprasti sunku nebuvo. Jis yra kairiarankis, todėl absoliučiai nesijaučia jokio diskomforto ir galima dešiniavairius automobilius vairuoti patogiai, tiek gatvėje, tiek automagistralėje.
Lenkimo manevras - didžiausias iššūkis
Vis dėlto, atlikti lenkimo manevrą tokiu automobiliu yra daug sunkiau. Sėdint dešinėje pusėje, dviejų priešingų eismo juostų kelyje, stebėti priešprieša atvažiuojančius automobilius nėra taip paprasta. Marius pasakojo, kad aplenkti kitus automobilius sunku, dažniausiai jis nelenkia arba palieka didelį atstumą iki kitos transporto priemonės, kad matytų didesnį atstumą į priekį, arba paprašo keleivio, kad žvilgteltų už jį.
Vairuotoja Evelina taip pat aiškino, kad vienas svarbiausių dalykų - saugaus atstumo išlaikymas. Reikia, kad priekyje esantis automobilis neuždengtų kelio. Tuomet, privažiavus arti centrinės linijos, puikiai matosi, ar iš priekio važiuoja kitas automobilis. Paklausta, ar tokių automobilių eksploatavimas kelia didesnę riziką, Evelina aiškino, kad viskas priklauso nuo vairuotojo ir jo vairavimo patirties. Ji pareiškė, kad eismo saugumui pavojų kelia neatsakingi vairuotojai, o ne tai, kad eisme dalyvauja dešiniavairės transporto priemonės. Tačiau kiti pašnekovai tikino, kad tokių automobilių kiekiui keliuose smarkiai išaugus, rizika padidėtų.
tags: #kaip #registruoti #automobili #su #vairu #desineje