Aušinimo skystis yra vienas svarbiausių eksploatacinių automobilio skysčių, be kurio automobilio eksploatavimas būtų neįmanomas. Geras aušinimo skystis turi pasižymėti bent jau trimis svarbiomis savybėmis: neužvirti, neužšalti ir apsaugoti aušinimo sistemoje esančius metalus nuo korozijos pažeidimų. Nors visada geriausia nuvežti savo automobilį į prekybos atstovybės aptarnavimo skyrių, jei manote, kad yra problema, taip pat galite patys greitai patikrinti aušinimo skystį.
Trys svarbiausios aušinimo skysčio savybės
Pirmosios dvi savybės, virimo ir užšalimo temperatūros, yra tiesiogiai susijusios su skysčio tankiu ir koncentracija. Trečioji savybė - apsauga nuo korozijos ir kavitacijos - priklauso nuo sudėtyje esančių priedų.
Virimo temperatūra
Lengviausiai išmatuojamas parametras - virimo temperatūra, ji turi būti ne mažesnė nei 107°C. Tačiau nerekomenduojama virimo temperatūrą tikrinti namų sąlygomis, nes aušinimo skysčio garai yra nuodingi.
Kristalizacijos arba užšalimo temperatūra
Antroji svarbi savybė - kristalizacijos arba užšalimo temperatūra, kuri turi būti ne aukštesnė nei -35°C. Tačiau pastarąjį rodiklį daug sudėtingiau išmatuoti ne laboratorijos sąlygomis nei atrodo iš pirmo žvilgsnio. Servizuose dažniausiai naudojamas aerometras, įrenginys pagrįstas tankio rodmenimis, arba refraktometras, matuojantis medžiagos šviesos lūžio rodiklį. Abu įrenginiai sukalibruoti pagal etilenglikolio ir vandens mišinio parametrus, tačiau, jeigu skysčio sudėtyje yra kitų priemaišų (pvz., glicerino), rezultatai gali būti netikslūs. Vienintelis tikslus būdas išmatuoti aušinimo skysčio užšalimo temperatūrą yra laboratorijos sąlygomis, kai jis yra šaldomas ir stebima, kurioje temperatūroje pradeda formuotis ledo kristalai.
Apsauga nuo korozijos ir kavitacijos
Trečia svarbi savybė - tai apsauga nuo korozijos ir kavitacijos. Korozija - tai metalų irimas dėl fizikinės ir cheminės sąveikos su aplinka, kai metalas pereina į oksiduotą būklę ir praranda jam būdingas savybes. Tipiškiausia korozija - geležies rūdijimas. Kavitacija - tai garų ar burbuliukų susidarymas skystyje, burbuliukams sproginėjant iš metalo išplėšomos mažiausios medžiagos dalelės. Taigi, norint išvengti aušinimo sistemos pažeidimų, nemažiau svarbu yra antikorozių priedų, kitaip vadinamų korozijos inhibitoriais, kiekis ir kokybė aušinimo skystyje. Tačiau šias aušinimo skysčių savybes galima patikrinti tik laboratorijose.
Aušinimo skysčių sudėtis ir klasifikacija
Aušinimo skysčiai gaminami iš monoetilenglikolio, į kurį įmaišoma nuo korozijos apsaugančių ir putojimą stabdančių priedų, dažų ir specialiai apdoroto vandens. Pastarojo kokybė labai svarbi norint išsaugoti kuo ilgiau aktyvius korozijos inhibitorius, apsaugoti sistemą nuo apnašų ir nuosėdų. Tad koncentruotą antifrizą būtinai skiesti tik distiliuotu vandeniu.
Aušinimo skysčių spalva absoliučiai nieko nereiškia - gamintojai skirtingomis spalvomis atskiria savo produkcijos rūšis, pvz., skysčius su silikatais ar be jų, su boratais ar be jų. Skirtingų spalvų ar gamintojų skysčių maišyti nepatartina. Geriausia pakeisti visą aušinimo skystį, kad skirtingi korozijos inhibitoriai nesureaguotų tarpusavyje, taip sudarydami naujus nereikalingus junginius arba suardydami jau esančius kompleksus.
Vandeniui neužšalti ir padidinti virimo temperatūrą padeda etilenglikolis, tačiau kartais gamintojai, norėdami sumažinti gamybos kaštus, naudoja gliceriną. Glicerinas - tai pigesnė ir netoksiška medžiaga, kurios gamintojas neprivalo nurodyti ant pakuotės. Tačiau glicerinas turi vieną problemą: krentant temperatūrai jo klampa ženkliai padidėja. Klampus skystis užkrauna didelę apkrovą vandens pompai, skysčio cirkuliacija sulėtėja. Visgi gliceriną naudoti galima, tačiau labai svarbi jo švara ir kokybė, nes žaliavoje esančios priemaišos reaguoja su korozijos inhibitoriais.
Antifrizų klasifikacija
Dažniausiai aušinimo skystis yra renkamasi pagal spalvą. Tačiau būtina prisiminti, kad ne aušinimo skysčio spalva lemia jo kokybę. Jeigu vieno gamintojo aušinimo skysčio spalva geltona arba raudona, tai dar nereiškia, jog jis turės tas pačias savybes kaip ir kito gamintojo parduodamas geltonas ar raudonas aušinimo skystis. Svarbu atsižvelgti į tarptautinius klasifikavimo standartus, kurie nurodyti etiketėje. Aušinimo skysčiai dažniausiai klasifikuojami pagal Volswageno AG TL774 standartą. G11, G12, G12++, G13 atspindi aušinimo skysčio tipą ir jam keliamus reikalavimus. Nors rinkoje galima rasti ir G48, G30, G40, GG40. Pastarieji pavadinti pagal vokiečių gamintojo Basf Glysantin sistemą. Tačiau ne visada reikia pasitikėti tuo, ką perskaitote ant etiketės. Rinkoje yra gamintojų, kurie nesilaiko standartų, priskiria savo aušinimo skystį vienai ar kitai kategorijai, taip klaidindami vartotoją. Problema tame, kad Lietuvoje nėra konkrečios atsakingos institucijos, kuri nuodugniai tikrintų rinkoje esančių aušinimo skysčių kokybę ir atitikimą standartams.
- Pigiausias (žalias) aušinimo skystis: Dažniausiai gaminamas glicerino pagrindu. Jis yra vienas pigesnių pasirinkimų rinkoje ir nėra klasifikuojamas.
- G11 (geltonas) aušinimo skystis: Skirtas senesniems automobiliams (pagamintiems iki 1997 m.), kurių aušinimo sistemoje yra daugiau aliuminio detalių, tačiau jis jau gaminamas etilenglikolio pagrindu. Šiuos abu skysčius rekomenduojama keisti kas 3 metus.
- G12, G12+ (raudonos spalvos): Skirtas automobiliams, pagamintiems nuo 1996 metų.
- G12++ (violetinis): Skirtas automobiliams nuo 2005 metų.
- G13 (violetinis): Skirtas automobiliams nuo 2008 m. Nors šis aušinimo skystis pasižymi tomis pačiomis savybėmis kaip ir G12++, tačiau jo sudėtyje yra nedidelis kiekis glicerino, kuris draugiškesnis gamtai. Šios kategorijos skysčiuose naudojamas labai gerai išvalytas glicerinas, tinkamas naudoti ir kosmetikos gaminiams, todėl jis žymiai brangesnis nei kitų kategorijų aušinimo skysčiai. G13 aušinimo skysčiai pasižymi sustiprinta aliuminio apsaugą nuo korozijos.
Abu G12 ir G12+ skysčiai priskiriami prailginto veikimo (long-life) aušinimo skysčių kategorijai ir yra keičiami kas 5 metus.
Vizualus patikrinimas: pirmas ir greitas žingsnis
Prieš imantis instrumentų, pradėkite nuo paprasto vizualinio patikrinimo. Tai greita ir gali atskleisti akivaizdžias problemas. Atminkite: automobilio variklio dangtis arba aušinimo skysčio bako dangtelis gali būti karštas. Niekada neatidarykite bako dangtelio, kol variklis karštas - galite būti apipiltas karštu skysčiu arba garais.
Veiksmai vizualiam patikrinimui:
- Patikrinkite aušinimo skysčio lygį aušinimo bake arba ekspansinėje talpoje. Skystis turėtų būti tarp žymų "min" ir "max" arba ties "max". Jei lygis žemas, papildykite ir stebėkite - nuolatinis lygio kritimas rodo nuotėkį.
- Įvertinkite spalvą ir skaidrumą. Daugelis antifrizų yra žalsvi, raudoni arba mėlyni, tačiau skystis neturėtų būti drumstas ar pilkas. Drumstumas, naftos priemaišos arba metalinės nuosėdos signalizuoja apie problemą.
- Ieškokite plūduriuojančių dalelių. Smulkios nuosėdos ar rūdžių gabalėliai reiškia, kad sistema užteršta ir reikia plovimo (flush).
- Patikrinkite išorinius požymius: ar nėra skysčio dėmių po automobiliu, ar radiatoriaus ir žarnų sujungimai sausose vietose.
Instrumentai: ką naudoti ir ko vengti
Yra keli įrankiai, skirti aušinimo skysčio būklei įvertinti. Kiekvienas turi savo privalumų ir trūkumų. Svarbu pasirinkti tinkamą prietaisą, nes kai kurie itin pigūs testavimo prietaisai buvo sukurti matuoti lengvai garuojančius alkoholio (etanolio) koncentracijas, bet jie netinka aušinimo skysčiams, kuriuose yra glicolių. Tokie testeriai gali parodyti neteisingus rezultatus.
Hidrometras (specific gravity tester)
Hidrometras matuoja tankį, pagal kurį galima nustatyti koncentraciją. Tai pigus įrankis, tačiau reikia žinoti, kokio tipo glikolį matuojate (etileną ar propileną), nes lentelės skiriasi.
Refraktometras
Refraktometras matuoja šviesos lūžio rodiklį - tai tikslus būdas nustatyti glikolio koncentraciją ir pagal tai apskaičiuoti užšalimo bei virimo temperatūras. Profesionalams tai dažniausiai patikimesnis instrumentas nei paprastas hidrometras.
Skysčio testeris (pipetė su indikatoriumi)
Tai paprastas įrankis: paimamas mėginys, indikatorius parodo užšalimo apsaugos lygį. Šie testeriai patogūs greitam patikrinimui ir leidžia matyti skysčio spalvą aiškiai. Taip pat yra testerių juostelių, kurios vertina pH ir inhibitorių būklę.
Žingsnis po žingsnio: kaip patikrinti aušinimo skystį namuose
Šis skyrius pateikia tvarkingą procedūrą nuo saugumo iki rezultatų interpretacijos. Dar kartą - viską atlikite tik kai variklis visiškai atvėsęs.
- Palaukite, kol variklis atvės. Atidarius karštą sistemą galima susižeisti.
- Patikrinkite išorinius požymius: ar nėra skysčio dėmių po automobiliu, ar radiatoriaus ir žarnų sujungimai sausose vietose.
- Atidarykite aušinimo indo arba ekspansinės talpos dangtelį - tik kai sistema šalta.
- Paimkite mėginį su pipete arba testeriu. Jei naudojate refraktometrą, ant optinio paviršiaus užlašinkite kelis lašus ir uždarykite dangtelį pagal gamintojo instrukcijas.
- Užpildykite testerį, uždarykite baką ir apsaugokite nuo nešvarumų.
- Patikrinkite indikatorių: kas rodo užšalimo apsaugą (pvz. -20 °C, -37 °C)? Jei rodiklis prastesnis nei rekomenduojama, planuokite keitimą.
- Įvertinkite skysčio išvaizdą: drumstumas, nuosėdos, naftos priemaišos ar putos reiškia, kad reikia naujo skysčio ir sistemos plovimo.
- Jei nematote aiškių požymių, bet nuolatos tenka papildyti baką - tai signalas, kad reikia atlikti detalesnę diagnostiką arba slėgio testą, kad būtų surastas nuotėkis.
Ką daryti radus problemą: sprendimai ir prioritetai
Toliau - dažniausiai pasitaikančios problemos ir rekomenduojamos priemonės.
1. Lygis nukrito
Jei aušinimo skysčio lygis mažėja, užpildykite sistemą iki eilinio lygio ir fotografuokite arba pažymėkite datą. Stebėkite 3-7 dienas. Jei lygis vėl krenta - greičiausiai yra nuotėkis. Dažniausios vietos: radiatorius, žarnos, vandens siurblys arba galimai perdegusi tarpinė (kai mišinys patenka į variklio tepalą).
2. Skystis užterštas, bet apsauga išlikusi
Jei indikatorius rodo pakankamą apsaugą, tačiau skystis drumstas arba pilnas nuosėdų - verta atlikti aušinimo sistemos plovimą (flush) ir užpildyti nauju, tinkamos rūšies antifrizu. Valikliai, skirti šiam procesui, efektyviau išplauna nuosėdas nei vien vanduo.
3. Temperatūrinė apsauga prastėja
Jei testeris rodo prastą užšalimo arba virimo apsaugą, nebepasikliaukite: pakeiskite skystį. Ypač svarbu tai atlikti prieš žiemą, kai rizika varikliui užšalti išauga.
„AutoZone“ instrukcijos: aušinimo sistemos praplovimas ir užpildymas
Slėgio testas: kada jis reikalingas ir kaip jį atlikti saugiai
Jei neatrasite išorinio nuotėkio, bet lygis nuolat mažėja arba pastebite šilumos sumažėjimą, slėgio testas leidžia saugiai patikrinti sistemą be variklio įjungimo. Tai imituoja darbinius slėgio sąlygas ir padaro nuotėkį lengviau pastebimą.
Ką daro slėgio testeris?
Įrenginys prijungiamas prie ekspansinės talpos kaklelio ir paduoda orą, sukeldamas sistemos slėgį iki gamintojo nurodytos vertės. Tokiu būdu galima stebėti, ar spaudimas laikosi, ir kurioje vietoje matomas skysčio lašėjimas ar garų burbuliavimas.
Žingsniai slėgio testui
- Įsitikinkite, kad variklis visiškai atvėsęs.
- Nuimkite ekspansinės talpos dangtelį ir saugiai pritvirtinkite testerio antgalį pagal instrukcijas.
- Nustatykite reikiamą PSI. Daugelio automobilių sistemos eksploatacinis slėgis yra apie 15 PSI (apie 1,1 bar), tačiau tikslą rasite ant dangtelio ar gamintojo žinyne.
- Įjungus prietaisą, palaikykite slėgį 3-5 minutes ir apžiūrėkite visą variklio skyrių su stipria lempa. Ieškokite lašų, putų ar girdimo oro šnarėjimo.
- Jei slėgis krenta, bet išorinių nuotėkių nematyti - greičiausiai vidinis nuotėkis (pvz., galvutės tarpinė). Tokiu atveju reikalinga giluminė diagnostika ir meistro patikra.
- Atlikę testą, atsargiai sumažinkite slėgį ir nuimkite prietaisą pagal instrukcijas.
Svarbu: Nepersistenkite su spaudimu - negalima viršyti talpos dangtyje nurodyto saugaus slėgio. Per didelis slėgis gali pažeisti žarnas ar radiatorių.
Praktiniai patarimai: kokį antifrizą rinktis ir kaip dažnai keisti
Renkantis aušinimo skystį atkreipkite dėmesį į gamintojo rekomendacijas. Yra keli pagrindiniai tipai: tradicinis IAT, OAT (organiniai inhibitoriai), HOAT (mišrio veikimo tipo). Kiekvienas turi savo privalumų ir suderinamumo reikalavimų. Neteisingas skysčio maišymas gali sumažinti apsaugą.
Dauguma modernių „extended life“ antifrizų užtikrina apsaugą nuo 5 iki 10 metų (arba iki 150-300 tūkst. km), tačiau realus tarnavimo laikas priklauso nuo automobilio ir eksploatacinių sąlygų. Jei nežinote, kada paskutinį kartą keistas skystis - patikrinkite jį arba tiesiog pakeiskite prieš žiemą.
Expert Insight: „Reguliarus aušinimo skysčio tikrinimas - tai ne tik sezoninė procedūra, tai elementari variklio priežiūros dalis. Net ir nedidelė apsaugos praradimo dalis gali reikšmingai padidinti korozijos greitį arba sumažinti šilumos atidavimo efektyvumą,“ - sako dr. Aistė Petrauskaitė, automobilių termo-inžinerijos specialistė. „Paprasti testai, tokie kaip refraktometro arba kokybiško testerio panaudojimas, suteikia greitą vaizdą apie sistemą ir leidžia sutaupyti didelių remonto sąnaudų ateityje.“
Peržiūrėjus visus žingsnius aišku: patikrinti aušinimo skystį nėra sudėtinga - svarbiausia laikytis saugumo taisyklių ir naudoti tinkamus instrumentus. Vizualus patikrinimas, tinkamas mėginių ėmimas ir, jei reikia, slėgio testas padės laiku aptikti nuotėkius, koroziją ar nepakankamą temperatūrinę apsaugą. Jei kyla abejonių ar randate vidinį nuotėkį - kreipkitės į kvalifikuotą autoservisą. Gerai prižiūrėta aušinimo sistema reiškia ilgesnį variklio tarnavimo laiką ir mažiau netikėtų gedimų.
tags: #kaip #patikrinti #antifrizo #tanki