Automobilių pramonės istorija yra kupina išradimų, drąsių eksperimentų ir inžinerinių pasiekimų, kurie suformavo transporto ateitį. Nuo pirmųjų savarankiškai judančių transporto priemonių iki masinės gamybos modelių - kiekvienas žingsnis buvo svarbus žymuo, liudijantis žmogaus norą judėti greičiau ir efektyviau. Šiame straipsnyje apžvelgsime esminius automobilių inovacijų momentus, pradedant nuo XIX amžiaus pabaigos.
Automobilių eros aušra Amerikoje: Pirmieji išradėjai ir gamintojai
Henry Fordo ankstyvieji bandymai ir „Quadracycle“
Nors Henry Fordas vėliau tapo masinės automobilių gamybos simboliu, jo kelias į sėkmę prasidėjo nuo kuklių bandymų. Tų pačių metų pabaigoje H. Fordas už 200 dolerių pardavė pirmąjį savo automobilį, pavadintą „Quadracycle“, o už gautus pinigus pagamino kitą. Finansiškai remiamas Detroito mero Williamo C. Maybury‘io ir kitų turtingų miesto gyventojų, H. Fordas 1899 metais įkūrė bendrovę „Detroit Automobile Company“.
Ši gamykla pagamino kelis vienetinius automobilius, bet joje niekada nevyko serijinis automobilių surinkimas. 1901 metais bendrovė buvo likviduota. Po to H. Fordas automobilių nepardavinėjo iki pat 1903 metų, kaupdamas patirtį ir tobulindamas savo idėjas.

Duryea broliai: serijinė gamyba ir pirmosios lenktynės
Duryea broliai Charlesas ir Frankas paliko ryškų pėdsaką ankstyvojoje automobilių istorijoje. Pirmosios žiedinės automobilių lenktynės 1896 metų rugsėjį vyko Rhode Ailende, Narragansetto parke. Lenktynėse dalyvavo keturi brolių Duryea pagaminti automobiliai ir vienas pagamintas „Morris&Salom Electrobat“ gamykloje. Būtent 1896 metais buvo pagaminta 13 Duryea automobilių - tai buvo pirmasis serijinis modelis Amerikoje.
Tačiau 1898 metais brolių keliai išsiskyrė ir „Duryea Motor Wagon Company“ buvo uždaryta. Charlesas, gimęs 1861 metais, buvo aštuoneriais metais vyresnis už Franką ir pasinaudojo teisėmis į vardą bei bendrus patentus. Frankas pasuko savo keliu, prisijungė prie „Stevens Arms and Tool Company“ bendrovės ir įkūrė „Stevens-Duryea Company“, kuri 1915 metais buvo parduota kompanijai „Westinghouse“. Charlesas iki 1916 metų, remiamas įvairių bendrovių, bandė realizuoti keletą savo, deja, prastai apgalvotų idėjų. Vėliau jis apsiribojo techninių knygų ir straipsnių rašymu ir mirė 1938 metais. Frankas iš sandorio su „Westinghouse“ uždirbo pusę milijono dolerių ir gyveno patogiai iki pat mirties 1967 metais, likus vos keliems mėnesiams iki 98 gimtadienio.
Ransomas Eli Oldsas ir „Curved Dash Oldsmobile“ sėkmė
Vienas svarbiausių automobilių pramonės pradininkų buvo Ransomas Eli Oldsas. Graviūroje pavaizduotas Ransomas Eli Oldsas, laikantis savo pirmojo benzinu varomo automobilio valdymo rankeną. Šalia jo sėdi Frankas G. Clarkas, sukūręs automobilio kėbulą, o ant galinės sėdynės - jų žmonos.

Nors veikiantis automobilis buvo pagamintas 1896 metais, bendrovė „Olds Motor Vehicle Company“ savo veiklą Detroite pradėjo tik 1899 metais. Iš pradžių bendrovė patyrė nesėkmę gamindama prabangius automobilius, bet vėliau pradėjo gaminti pirmuosius tikrą finansinę sėkmę atnešusius klasikinius „Curved Dash Oldsmobile“ automobilius. Šis modelis turėjo vieno cilindro variklį ir buvo vairuojamas rankena. Jo kaina buvo 650 dolerių. Jo populiarumas sparčiai augo: 1901 metais buvo parduota 600 tokių automobilių, 1902 m. - 2500, 1903 m. - 4000, o 1904 m. - 5000.
1904 metų rugpjūtį R. E. Oldsas paliko kompaniją ir įkūrė naują bendrovę „Reo“. R. E. Oldsas buvo pirmasis didelio kiekio benzinu varomų automobilių gamintojas JAV.
Elektromobiliai XIX amžiaus pabaigoje
Nors benzininiai automobiliai ilgainiui užvaldė rinką, XIX amžiaus pabaigoje elektromobiliai buvo rimti konkurentai. R. E. Oldsas XIX amžiaus pabaigoje pagamino ir kelis elektra varomus automobilius, bet apie juos žinoma labai nedaug - neišliko nė vienas jų egzempliorius. Vis dėlto, 1899 ir 1900 metais elektromobilių buvo parduodama daug daugiau nei automobilių su kitais variklių tipais. Tuo metu populiariausias buvo automobilis „Columbia“, gamintas „American Bicycle Company“, kuriai vadovavo bendrovės savininkas pulkininkas Albertas Augustus Pope.
Ankstyvasis amerikietiškas automobilių dizainas
Iliustracijoje matome J. A. Kooseną ir H. Lawsoną 1895 metų laidos „Lutzmann“ automobilyje. Tai yra XIX a. paskutiniojo dešimtmečio vidurio tipiškas amerikietiško dizaino automobilis, iš tikrųjų labiau primenantis karietą be arklio. Vairuojamas su rankena, variklis buvo po karietos dugno lentomis, o svorio centras - labai aukštai. Tokie automobiliai nebuvo skirti važinėti keliais ir labiau tiko lygiems paviršiams.

Europos indėlis į automobilių raidą
Daimlerio varikliai ir europietiško dizaino pranašumas
Tuo pat metu Europoje automobilių inžinerija sparčiai tobulėjo. Šioje iliustracijoje matomas 1899 metų „Daimler“ priklausė Lioneliui Rothchildui. Akivaizdu, kad europietiškas dizainas buvo kur kas pažangesnis už tų pačių laikų amerikietišką dizainą, demonstruodamas geresnę aerodinamiką ir funkcionalumą.

Gottliebas Daimleris, nors ir niekada nesusitiko su Karlu Benzu, paliko neišdildomą pėdsaką automobilių istorijoje. Jis 1896 metais dalyvavo lenktynėse iš Londono į Brightoną ir mirė 1900 metais, sulaukęs 66 metų. Jo sukurti varikliai buvo naudojami visuose tuo metu britų ir prancūzų gaminamuose automobiliuose, tapdami pramonės standartu.
Inžinerijos viršūnė: „Rolls-Royce Silver Ghost“
Peržengus XX amžiaus slenkstį, inžinerinės inovacijos pasiekė naują lygį. 1906 metais pagamintas „Rolls Royce Silver Ghost“ su šešių cilindrų varikliu buvo gaminamas iki 1925 metų. Tai buvo tų laikų inžinerijos ir technologijos pažangos įrodymas. Net ir dabar šie automobiliai važiuoja sklandžiai ir palyginti tyliai, liudydami apie išskirtinę konstrukcijos kokybę. Šį laikotarpį galima vadinti automobilių eros pradžios pabaiga, kuomet automobilis jau nebebuvo tik smalsumas, o patikima ir tobulėjanti transporto priemonė.

tags: #kaip #pasikeite #automobiliu #inovacijos
