Vairavimas - tai sudėtingas procesas, reikalaujantis nuolatinio dėmesio, greitos reakcijos ir gebėjimo tinkamai įvertinti situaciją kelyje. Viena iš esminių vairavimo saugumo sąlygų yra geras matomumas, o tiksliau - platus apžvalgos kampas. Tačiau, didėjant automobilio greičiui, vairuotojo apžvalgos kampas, deja, ne didėja, o mažėja. Šis reiškinys, dažnai vadinamas "tuneliniu matymu" arba "greičio tuneliu", kelia nemažą pavojų eismo saugumui ir reikalauja ypatingo vairuotojo dėmesio bei tinkamų kompensacinių priemonių.
Kas yra vairuotojo apžvalgos kampas?
Vairuotojo apžvalgos kampas - tai vizualus laukas, kurį vairuotojas gali suvokti vienu metu, nejudindamas galvos ar akių. Šis kampas apima tiek centrinį, tiek periferinį matymą.
- Centrinis matymas leidžia vairuotojui aiškiai matyti tiesiai priešais esančius objektus.
- Periferinis matymas suteikia informaciją apie aplinką šonuose.
Normaliomis sąlygomis žmogaus matymo kampas gali siekti apie 230-270 laipsnių. Tačiau, didėjant greičiui, šis kampas pastebimai susiaurėja.
Kaip greitis veikia apžvalgos kampą?
Didėjant judančio automobilio greičiui, vairuotojo apžvalgos kampas mažėja. Kai automobilis juda dideliu greičiu, vairuotojo dėmesys natūraliai sutelkiamas į priekį, į kelio atkarpą, esančią tiesiai priešais automobilį. Periferinis matymas, kuris leidžia pastebėti šonuose esančius objektus (pvz., pėsčiuosius, dviratininkus, kitus automobilius), tampa mažiau svarbus. Dėl to smegenys pradeda ignoruoti informaciją, gaunamą iš periferinio matymo lauko, taip susiaurindamos apžvalgos kampą. Tai galima palyginti su žiūrėjimu pro tunelį - vairuotojas mato tik tai, kas yra tunelio gale, ignoruodamas viską, kas yra šonuose.
Šis reiškinys yra susijęs su žmogaus fiziologija ir psichologija. Dideliu greičiu smegenys prioritetizuoja informaciją, reikalingą tiesioginiam pavojui išvengti. Tai reiškia, kad dėmesys sutelkiamas į kelio ženklus, kitus automobilius, kliūtis kelyje ir kitus objektus, kurie gali tiesiogiai paveikti vairavimo saugumą. Periferinė informacija, nors ir svarbi, yra laikoma mažiau reikšminga ir ignoruojama.
Be to, didelis greitis sukelia papildomą stresą ir įtampą vairuotojui. Tai taip pat prisideda prie apžvalgos kampo susiaurėjimo. Stresas ir įtampa aktyvuoja simpatinę nervų sistemą, kuri ruošia organizmą "kovai arba bėgimui". Ši reakcija apima dėmesio sutelkimą į tiesioginį pavojų ir periferinės informacijos ignoravimą.
Keliauju buvusiu geležinkeliu iš Alytaus į Varėną
Pavojai, susiję su sumažėjusiu apžvalgos kampu
Sumažėjęs apžvalgos kampas kelia nemažą pavojų eismo saugumui. Vairuotojas, važiuojantis dideliu greičiu ir turintis susiaurėjusį apžvalgos kampą, gali nepastebėti:
- Pėsčiųjų, einančių per gatvę, ypač jei jie įžengia į gatvę iš šono.
- Dviratininkų, važiuojančių šalia kelio.
- Kitų automobilių, persirikiuojančių į gretimą juostą.
- Gyvūnų, išbėgančių į kelią.
- Kelio ženklų ir įspėjamųjų ženklų, esančių šonuose.
- Kliūčių kelyje, tokių kaip duobės, akmenys ar nuolaužos.
Dėl to vairuotojas gali nespėti laiku sureaguoti į pavojų ir sukelti eismo įvykį. Statistika rodo, kad didelis greitis yra viena iš pagrindinių eismo įvykių priežasčių, o sumažėjęs apžvalgos kampas tik padidina riziką. Vairuotojo dėmesio koncentracijos laukas mažėja didėjant greičiui, trumpėja laikas, liekantis priimti sprendimus, didėja automobilio stabdymo kelias, mažėja ratų sukibimas su kelio danga, didėja pasipriešinimo riedėjimui koeficientas. Kuo didesnis greitis, tuo sunkesnės būna autoavarijų pasekmės.
Kaip kompensuoti sumažėjusį apžvalgos kampą?
Nors visiškai išvengti apžvalgos kampo susiaurėjimo dideliu greičiu neįmanoma, yra keletas būdų, kaip kompensuoti šį reiškinį ir sumažinti riziką:
- Sumažinkite greitį. Tai yra pats efektyviausias būdas padidinti apžvalgos kampą ir pagerinti matomumą. Važiuokite tokiu greičiu, kuris atitiktų kelio sąlygas, eismo intensyvumą ir savo vairavimo įgūdžius.
- Reguliariai žvilgtelėkite į šoninius veidrodėlius. Tai padės jums stebėti situaciją šonuose ir pastebėti kitus eismo dalyvius. Vairuodami visada žinokite, kas darosi aplink jus. Reguliariai žvilgtelėkite per petį, kai norite pasukti, įsilieti į eismo srautą, sustoti, persirikiuoti. Aklosios zonos - tai per galinio ir šoninio vaizdo veidrodžius nematoma kelio dalis.
- Dažniau judinkite galvą. Judindami galvą į šonus, galite padidinti apžvalgos kampą ir geriau matyti aplinką. Tai ypač svarbu važiuojant dideliu greičiu arba esant prastam matomumui.
- Būkite budrūs ir atidūs. Vairuodami sutelkite visą savo dėmesį į kelią ir stenkitės pastebėti visus galimus pavojus. Venkite blaškančių veiksnių, tokių kaip mobilusis telefonas, garsiai grojanti muzika ar pokalbiai su keleiviais.
- Planuokite savo maršrutą iš anksto. Žinodami, kur važiuojate, galite geriau pasiruošti galimoms kliūtims ir pavojams. Taip pat galite pasirinkti saugesnį maršrutą, kuriame būtų mažiau eismo ir geresnis matomumas.
- Naudokite pagalbines sistemas. Šiuolaikiniai automobiliai dažnai būna aprūpinti įvairiomis pagalbinėmis sistemomis, tokiomis kaip aklosios zonos stebėjimo sistema, įspėjimo apie nukrypimą nuo eismo juostos sistema ar automatinė avarinio stabdymo sistema. Naudokite šias sistemas, kad pagerintumėte savo saugumą.
- Venkite vairuoti pavargę ar apsvaigę. Pavargusio ir sergančio vairuotojo dėmesys silpnėja, reakcijos laikas ilgėja. Neblaivaus vairuotojo reakcijos laikas pailgėja. Pavargęs ar apsvaigęs vairuotojas yra mažiau atidus ir turi lėtesnę reakciją. Tai dar labiau padidina riziką, susijusią su sumažėjusiu apžvalgos kampu.
Kiti veiksniai, turintys įtakos apžvalgos kampui
Be greičio, apžvalgos kampą gali paveikti ir kiti veiksniai:
- Oro sąlygos. Prastas matomumas dėl rūko, lietaus ar sniego mažina apžvalgos kampą ir apsunkina vairavimą. Tamsiu paros metu, stipriai sningant, lyjant, pustant, rūko metu, kelias bus geriau matomas įjungus rūko žibintus kartu su artimosiomis šviesomis.
- Paros metas. Naktį apžvalgos kampas sumažėja dėl tamsos. Tamsiu paros metu, artėjant prie įkalnės viršūnės, visada rekomenduojama tolimąsias žibintų šviesas perjungti į artimąsias.
- Automobilio konstrukcija. Kai kurių automobilių konstrukcija gali apriboti vairuotojo matomumą.
- Vairuotojo sveikatos būklė. Regėjimo problemos, nuovargis ar tam tikri vaistai gali paveikti apžvalgos kampą.
- Vairuotojo emocinis susijaudinimas turi neigiamą įtaką eismo saugumui.
Saugus greitis ir stabdymas
Didelis greitis yra pavojingas, nes ilgina stabdymo kelią. Stabdymo kelias yra atstumas, kurį transporto priemonė nuvažiuoja nuo stabdžio pedalo paspaudimo iki visiško automobilio sustojimo. Sustojimo kelias yra ne tik nuvažiuojamas atstumas nuspaudus stabdį, tačiau ir atstumas, kurį vairuotojas įveikia nuo kliūties pastebėjimo iki konkrečių veiksmų įgyvendinimo ir visiško automobilio sustojimo. Tam, kad lemiamu metu sustoti pavyktų laiku, itin svarbu pasirinkti saugų, vairavimo gebėjimus ir patirtį atitinkantį greitį, kuris, tikėtina, visais atvejais bus mažesnis nei leistinas.
Stabdymo kelias yra tiesiogiai proporcingas greičio padidėjimo kvadratui: t.y. greitį padidinus tris kartus, stabdymo kelias padidės devynis kartus. Pavyzdžiui, važiuojant 50 km/val. greičiu, stabdymo kelias bus 15 metrų, o važiuojant 100 km/val. - 60 metrų. Jei greitis didėja 3 kartus (iki 150 km/val.), stabdymo kelias pailgėja net 9 kartus, o tai reiškia, kad visiškai sustoti pavyks tik už 135 metrų.
Be to, didėjant greičiui ilgėja ne tik stabdymo kelias, tačiau ir mažėja vairuotojo apžvalgos kampas, o dėl to didėja eismo įvykio tikimybė. Stabdymo, o ypač sustojimo keliui ypač svarbi ir vairuotojo reakcija, mat tai, kaip greitai sėdintis prie vairo gebės imtis veiksmų, lemia ir tai, kaip greitai pavyks sustoti.
Rekomenduojami veiksmai stabdant:
- Stabdant varikliu ir neblokuojant ratų, pagerėja automobilio stabilumas, ypač slidžiame kelyje.
- Važiuojant slidžiu keliu, automobilio stabdymo kelias sumažės, jeigu bus stabdoma pertraukiamu stabdymo būdu, neišjungus sankabos ir pavaros (kai nėra ABS).
- Jei stabdant, stabdomi ratai užblokuojami ir slysta važiuojamosios dalies paviršiumi, stabdymo kelias pailgėja.
- Jeigu stabdomas automobilis pradėjo slysti į šoną, reikia nustoti stabdyti.
- Staiga stabdant reikia nuspausti stabdžio pedalą, neišminant sankabos pedalo.
- Jei stačioje nuokalnėje automobilis bus ilgai stabdomas, gali perkaisti ir sugesti stabdžiai. Stabdyti nuokalnėje reikia įjungus pavarą. Kuo statesnė nuokalnė, tuo žemesnę pavarą įjungiame.
- Staiga sugedus darbo stabdžiams, reikalinga įjungti žemesnę pavarą ir stabdyti stovėjimo (rankiniu) stabdžiu. Esant galimybei - pasinaudoti kokia nors kliūtimi.
- Pavarų dėžės sandara neturi įtakos stabdymo keliui. Stabdymo kelias daugiausiai priklauso nuo važiavimo greičio, stabdžių pavaros sandaros, stabdančiųjų ratų skaičiaus ir stabdžių pedalo paspaudimo jėgos.
Patarimai pradedantiesiems vairuotojams
Pradedantiesiems vairuotojams ypač svarbu suprasti, kaip greitis veikia apžvalgos kampą, ir išmokti kompensuoti šį reiškinį. Štai keletas papildomų patarimų:
- Pradėkite nuo mažesnio greičio. Iš pradžių važiuokite mažesniu greičiu, kad įgytumėte patirties ir išmoktumėte valdyti automobilį. Palaipsniui didinkite greitį, kai jausitės patogiau.
- Praktikuokite žvilgtelėjimą į šoninius veidrodėlius. Treniruokitės reguliariai žvilgtelėti į šoninius veidrodėlius, kad išsiugdytumėte įprotį.
- Atkreipkite dėmesį į periferinį matymą. Stenkitės suvokti, kas vyksta aplink jus, net jei tiesiogiai į tai nežiūrite.
- Būkite atsargūs posūkiuose. Posūkiuose apžvalgos kampas dar labiau sumažėja. Sumažinkite greitį prieš įvažiuodami į posūkį ir atidžiai stebėkite aplinką. Specialistaiai aiškina, kad pradėjus stipriau stabdyti posūkyje, ypač, kai kelio danga yra drėgna arba šlapia, automobilio padangos gali prarasti sukibimą su danga, o automobilis nuslysti nuo kelio.
- Išmokite valdyti automobilį ekstremaliose situacijose. Dalyvaukite vairavimo kursuose, kuriuose mokoma valdyti automobilį ekstremaliose situacijose, tokiose kaip slydimas ar stabdymas avarinėje situacijoje.
- Kruopščiai išstudijuokite Kelių eismo taisykles (KET) ir įsitikinkite, kad gerai jas suprantate.
- Prieš vairuodami - gerai susipažinkite su savo automobiliu.
- Būkite kantrūs ir atsipalaidavę.
- Pradedantiesiems vairuotojams, turintiems mažiau nei dvejų metų vairavimo stažą, pažeidus Kelių eismo taisykles ir praradus vairuotojo pažymėjimą - paprastai privaloma lankyti papildomus vairuotojų mokymus. Mokymai trunka 1-2 d.d., o jų metu ne trumpiau kaip 45 minutes individualiai su mokymo įstaigos psichologu analizuojami padaryti KET pažeidimai.
- Lietuvoje galioja reikalavimas, kad pradedantieji vairuotojai privalo pažymėti savo automobilį specialiu ženklu - klevo lapu.
tags: #kaip #pasikeicia #vairuotojo #apzvalgos #kampas #padidejus