Korozija yra vienas didžiausių automobilių priešų. Nors automobilių gamintojai cinkuoja ir storais apsauginiais sluoksniais padengia metalą, ilgainiui silpnosios vietos yra pažeidžiamos ir korozija pradeda plisti. Vairuotojai dažniausiai atidėlioja rūdžių šalinimą dėl didelės remonto kainos bei ilgo proceso. Tačiau, turint noro ir valios, rūdis galite panaikinti ir patys.
Tam, kad metalas pradėtų rūdyti, jis turi sureaguoti su deguonimi ir vandeniu. Kol metalas yra tinkamai apsaugotas, jis yra apsaugotas nuo išorės, todėl korozijai susidaryti tiesiog nėra galimybės. Tačiau, kai pažeidžiami apsauginiai sluoksniai, rūdys pradeda plėstis į visas puses.
Korozijos atsiradimo priežastys ir jos prevencija
Turbūt esate ne kartą matę rūdimis nusietas automobilių apatines dalis, bagažinės dangčius ir stiklų apvadus. Yra keletas veiksnių, galinčių paspartinti rūdijimo procesą:
- Druska ant kelio: Žiemą keliai barstomi druska ledui tirpdyti, tačiau ji stipriai paspartina rūdijimo procesą.
- Drėgnas klimatas.
- Netinkama kėbulo priežiūra.
Kuo anksčiau pastebėsite esantį arba potencialų korozijos židinį, tuo pigiau ir lengviau jį bus sutvarkyti. Pirmiausiai reikia gerai apžiūrėti visą automobilį, kad galėtumėte nuspręsti, kiek ir kokių medžiagų reikės, ir kiek pastangų tai pareikalaus. Nepriekaištingam rezultatui eilinio mėgėjo kantrybės ir įgūdžių greičiausiai nepakaks, ypatingai jeigu rūdžių šaltiniai yra nedėkingose vietose.
Kėbulo apžiūra ir korozijos židinių nustatymas
Dažniausiai rūdys pasirodo ant automobilio dugno, durelių apačios, arkų ir kitų apatinės dalies zonų. Jeigu norite sužinoti, kaip pašalinti rūdis nuo metalo dugne, jums prireiks keltuvo arba bent jau remonto duobės patogiai prieigai, taip pat gali tekti nuimti dugno apsaugas. Apžiūrėkite ir vietas aplink stiklus, žibintus, patikrinkite kapoto priekinę dalį.
Suradę visus rūdžių židinius turėtumėte juos atidžiai apžiūrėti. Dažniausiai rūdys būna paviršinės arba giluminės. Pirmuoju atveju dažai būna nestipriai išsipūtę, o metalo paviršius nusietas korozijos sluoksniu.
Rūdžių šalinimo procesas ir reikalingos priemonės
Norint efektyviai pašalinti rūdis ir paruošti kėbulą tolesniems darbams, jums reikės šių priemonių ir medžiagų:
- Švitrinio popieriaus: Skirstomas pagal tekstūros stambumą (kuo skaičius didesnis, tuo tekstūra smulkesnė). Įprastai šveitimas pradedamas stambiu popieriumi siekiant pašalinti nelygumus ir grubumus, o po to pereinama prie smulkesnio.
- Rūdžių surišėjo.
- Glaisto.
- Vaitspirito.
- Skudurėlio.
- Grunto.
- Dažų.
Rūdžių mechaninis šalinimas
Pirmiausiai reikia pašalinti visas rūdis, t.y., nutrinti jas, kad matytųsi metalo paviršius. Greičiausiai rūdis nušveisti galite naudodami kampinį šlifuoklį su vieliniu šepečiu, bet neturint tokių prietaisų galima nušveisti ir ranka, naudojant P180 švitrinį popierių. Nušveitę rūdis turėtumėte pastebėti, kad metalo paviršiuje yra užsilikusių korozijos židinių - tai yra juodi taškeliai ant metalo paviršiaus.
Rūdžių surišėjo naudojimas
Sekantis žingsnis yra korozijos židinių šalinimas, o tam yra skirtas rūdžių surišėjas. Šią priemonę galite įsigyti bet kurioje autodalių parduotuvėje ir daugelyje didžiųjų prekybos centrų.
- Aptepkite visas vietas, kuriose matomas nušveistas metalas bei korozijos židiniai.
- Užtepę surišėją palikite kelioms valandoms arba nakčiai, kad jis suveiktų.
- Paskui užteptas vietas nuvalykite naudodami vaitspiritą ir leiskite išdžiūti.
Kėbulo glaistymas ir paviršiaus išlyginimas
Prieš pradedant ruošti kėbulą glaisto tepimui, gruntavimui ir dažymui, korozijos pažeistos vietos turi būti nušveistos iki metalo paviršiaus, kuris turi būti apdorotas naudojant rūdžių surišėją.
Glaistymo svarba
Glaistymas yra ilgiausia rūdžių šalinimo proceso dalis, ypatingai jeigu norite gražaus rezultato. Jis reikalingas nelygumų šalinimui bei duobučių užpildymui. Pirmajam sluoksniui rekomenduojama naudoti glaistą su stiklo pluošto audiniu, kadangi jis yra tvirtesnis ir geriau atlaikys smūgius, vibracijas, lenkimus.
Glaisto paruošimas ir tepimas
Kai pirksite glaistą, jis bus komplektuojamas su mažu kietiklio buteliuku. Kietiklį su glaistu turite sumaišyti santykiu 1:10, kitu atveju jis gali nesukietėti arba kietėti per anksti. Glaistoma vieta turi būti nušveista švitriniu popieriumi ir nuvalyta, o tepti glaistą reikia pradedant bent keletą centimetrų nuo nušveistos vietos.
Glaisto šlifavimas
Priklausomai nuo aplinkos temperatūros ir glaisto mišinio su kietikliu, jis turėtų pilnai sukietėti per keletą valandų. Dabar reikia šveisti glaistą švitriniu popieriumi ir lyginti paviršių. Pirmąjį sluoksnį greičiausiai teks šveisti stambiu P180 popieriumi, vėliau pereinant prie P400.
Šveitimui naudokite medinę arba kietos gumos kaladėlę (jas galite įsigyti kartu su kitomis priemonėmis). Jeigu šveisite vien tik ranka, tai paviršius bus nelygus, o kieta kaladėlė užtikrins reikiamą rezultatą. Nušveitę pirmąjį glaisto sluoksnį turėsite tepti glaistą dar kartą ir kartoti tepimo, džiovinimo ir šveitimo procesą tol, kol paviršius bus lygus.
Gruntavimas: pagrindo paruošimas dažymui
Baigus glaistymo darbus laikas purkšti gruntą. Gruntavimas yra labai atsakingas momentas. Jeigu kuri nors vieta gruntu bus padengiama nekruopščiai, kiti darbai gali nepasisekti.
Grunto paskirtis ir purškimas
Nuvalykite paviršių vaitspiritu ir užpurkškite gruntą ant nušveistų paviršių. Purkškite tolygiais rankų judesiais ir nekeiskite atstumo tarp balionėlio ir kėbulo paviršiaus. Pirmasis sluoksnis - gruntas. Jis užtikrina geresnį dažų sukibimą ir paslepia nelygumus. Purkškite gruntą lygiomis juostomis, laikydami pulverizatorių maždaug 15-20 cm atstumu nuo paviršiaus.
Grunto šlifavimas ir patikra
Gruntui sudžiūvus galite jį šveisti naudojant P400 švitrinį popierių su kaladėle. Gruntą galima šveisti su vandeniu, nes priešingu atveju tai padaryti bus labai sunku. Šveičiant pastebėsite, kuriose vietose glaistas pasimato pirmiau, kur jo galimai trūksta ir vientisa grunto spalva leis lengviau pastebėti „bangas“ bei duobes.
Prieš dažymą visas paviršius turėtų būti padengtas gruntu, t.y., neturi matytis glaisto, nes prie grunto itin gerai kimba dažai ir nepersišvies glaisto spalva. Gruntuotoms mašinoms rekomenduojamas bent vienas plonas grunto sluoksnis, jei įbrėžimas yra labai gilus, o užteptas gruntas leis tvirčiau laikytis dažams.
Automobilio dažymas
Paruošimas ir sąlygos
Pirmiausiai apsiklijuokite aplinkines, nedažomas detales, apdenkite ratus. Prieš dažymą dar kartą nuvalykite paviršių vaitspiritu ir leiskite jam nudžiūti. Jeigu dažote lauke, tai venkite tiesioginių saulės spindulių, o temperatūra turėtų būti +15-22°C. Paprastesniam dažymui naudokite akrilinius dažus, nes jie jau sumaišyti su laku, todėl jums nereikės papildomai lakuoti paviršiaus.
Dažymo technika ir džiūvimas
Prieš dažymą gerai išmaišykite dažus, jeigu naudojate pistoletą, arba gerai suplakite balionėlį. Dažykite tolygiais rankos mostais, venkite atstumo pokyčių ir nedažykite per lėtai, kad išvengtumėte dažų nubėgimo. Sluoksnius purkškite plonais ir tolygiais sluoksniais, o ne bandykite viską padengti vienu kartu. Tai padės išvengti nubėgimų. Tarp sluoksnių palikite pakankamai laiko džiūvimui.
Po dažymo keletą valandų saugokite paviršių nuo dulkių ir vabzdžių. Dažai išdžiūna apytiksliai per parą, bet plauti nudažytą detalę galima tik po savaitės. Džiovinant sintetinį emalį vyksta dvi fazės: pirma - išgaruoja tirpiklis, o vėliau, veikiant aukštai temperatūrai, susidaro plėvelė. Manoma, kad dažant automobilį namų sąlygomis vertėtų leisti džiūti natūraliai.
Lako sluoksnis ir poliravimas
Kai dažai visiškai išdžiūvę, pereikite prie lako. Lakas suteikia blizgesį ir apsaugo dažus nuo aplinkos poveikio. Jei paviršius atrodo šiek tiek nelygus ar matomas „apelsino žievelės“ efektas, naudokite poliravimo mašinėlę ir poliravimo pastą.
GERIAUSIAS pradedančiųjų vadovas, kaip dažyti automobilį BE dažymo kabinos!
Dalinio ir pilno dažymo niuansai
Automobilio dažymas pilnas ar dalinis yra klausimas, kuris tiesiogiai lemia ir kainą, ir rezultatą, ir tai, kiek ilgai nauja danga tarnaus. Situacijos dažniausiai paprastos: nubraižytas bamperis, įlenktos durys, rūdžių židinys ant sparno, arba po smulkaus eismo įvykio pakeista detalė „išsišoka“ atspalviu.
- Dalinio dažymo variantas tinka tada, kai problema aiškiai „įrėminta“ vienoje detalėje arba vienoje kėbulo zonoje. Svarbiausia taisyklė - paruošimas turi būti atliktas taip, kad dažai būtų „ant tvirto pagrindo“. Didžiausias iššūkis čia - spalvos sutapimas. Net jei spalvos kodas tas pats, danga ant tavo automobilio gali būti pakitusi nuo saulės, plovimų ir chemijos. Todėl profesionaliai daromas „perėjimas“ (blending) į gretimą detalę, kad akis nepastebėtų ribos.
- Pilnas dažymas dažniausiai reikalingas, kai tavo tikslas nėra „sutvarkyti vieną defektą“, o sukurti vienodą vaizdą visam automobiliui arba spręsti problemas, kurios išsibarstę per visą kėbulą. Jei automobilis turi daug smulkių defektų, vienos detalės dažymas po kitos dažnai tampa brangesnis, nei vienas nuoseklus sprendimas.
Dažymo įranga: Pulverizatorius
Vienas svarbiausių įrankių šiam darbui - pulverizatorius, kuris užtikrina tolygų ir profesionalų dažų padengimą. Pulverizatorius yra nepakeičiamas įrankis, jei norite profesionaliai nudažyti automobilį. Jo pagrindinis pranašumas - gebėjimas užtikrinti tolygų dažų pasiskirstymą ant paviršiaus, ko negalėtumėte pasiekti tepdami dažus rankiniu būdu ar naudodami volelius. Prieš pradėdami darbą, įsitikinkite, kad pulverizatorius yra švarus ir tinkamai sureguliuotas.
Investuokite į kokybišką pulverizatorių - pigūs modeliai gali veikti netolygiai ir sugadinti rezultatą. Naudokite tik automobilių dažams skirtas medžiagas, nes įprasti dažai neatsparūs temperatūros svyravimams ir aplinkos poveikiui.
Smulkių dažų pažeidimų tvarkymas
Įbrėžimų atsiradimas ir tipai
Net ir nedideli dažų įbrėžimai atrodo nepatraukliai ir neigiamai veikia automobilio išvaizdą. Estetinė žala - tik viena priežastis. Įbrėžimai mažina dažų dangos ilgaamžiškumą. Gilūs kėbulo įbrėžimai gali greitai sukelti didelius korozijos židinius. Pažengusi korozija, ypač ant slenksčių, gali kelti pavojų.
Norint įvertinti žalą, svarbu žinoti dažų struktūrą: metaliniame paviršiuje yra antikorozinis sluoksnis, po jo - gruntas (kreminės, pilkos ar baltos spalvos). Ant plastikinių detalių antikorozinio sluoksnio nėra, o gruntas yra kitokios sudėties. Virš grunto yra spalvotas pagrindinių dažų sluoksnis, o išorinis - storiausias - bespalvis lako sluoksnis. Lako pažeidimai atrodo šviesiai pilki arba balti.
Negilių įbrėžimų šalinimas
Yra keletas būdų, kaip tvarkyti smulkius įbrėžimus, kurie nepažeidė metalo. Negilūs įbrėžimai viršutiniame dažų sluoksnyje gali būti lengvai paslėpti naudojant vaškinį pieštuką ir (arba) spalvotą poliruoklį. Prieš tepant pieštuku, įbrėžimus reikėtų išvalyti. Tam puikiai tiks spiritas, benzinas arba net degtinė.
Rekomenduojami įbrėžimų šalinimo produktai:
- Poliravimo pasta: saugiai pašalina pažeidimus, atkuria blizgesį, naikina hologramas.
- Įbrėžimų šalinimo priemonė: skirta tiek dažytiems, tiek plastikiniams paviršiams, greitai atkuria spalvos gylį.
- Įbrėžimų skystis: efektyviai pašalina nedidelius defektus, regeneruoja dažų paviršių.
- Skystas dažantis vaškas: maskuoja smulkius įbrėžimus, atgaivina spalvą, suformuoja apsauginį sluoksnį.
Gilių įbrėžimų šalinimas
Jei įbrėžimai platūs arba siekia metalą, reiks papildomai dažyti. Šiam tikslui galima naudoti emalį arba akrilinius dažus. Įbrėžimai iki metalo užtaisomi tik papildomai dažant. Jei pažeidimo vieta pageltusi, vaistiniu spiritu arba benzinu reikėtų ją nuvalyti iki metalo, drėgna kempine pašalinti chemikalų pėdsakus, vėliau nušluostyti sausu audiniu ir užtepti grunto.
Automobilio kėbulo priežiūra ir apsauga nuo korozijos bei nešvarumų
Siekiant išvengti rūdžių atsiradimo ir išlaikyti automobilio kėbulo estetiką, svarbu reguliariai atlikti šiuos veiksmus:
- Plaukite automobilį: Viena pagrindinių sąlygų norint ilgiau išsaugoti automobilį - laikyti jį švarų. Kėbulą geriausia plauti šaltu ar šiltu vandeniu ir automobiliniu šampūnu. Nenaudokite aukšto slėgio srovės per dažnai, nes tai gali pakenkti. Plauti geriausia šepečiu ar teptuku su minkštais plaukais. Nuplovus automobilį reikia sausai nušluostyti, kad džiūdami lašai nepaliktų pėdsakų.
- Stebėkite dažų būklę: Bet koks pažeidimas, t. y. kiekvienas įbrėžimas, gali paskatinti korozijos židinių atsiradimą.
- Vaškuokite kėbulą: Vaškas yra apsauginis sluoksnis, kuris yra tarpinė terpė tarp automobilio lako ir taršos, neleidžianti nešvarumams prikepti prie dažų. Nuplautas ir išdžiovintas kėbulo paviršius turi būti kuo dažniau apsaugomas konservuojamosiomis priemonėmis, nes taip apsaugomi dažai nuo neigiamo aplinkos poveikio.
- Laikykitės atstumo vairuodami: Priekinė automobilio dalis yra pažeidžiama labiausiai, nes ji atlaiko visus akmenukų smūgius.
UV spinduliai taip pat kenkia dažų dangai ir gali prisidėti prie korozijos formavimosi. Todėl verta pasirūpinti automobilio dažų būkle.
Kitų nešvarumų valymas: smalos, vabzdžiai, metalo dulkės
Smalos ir dervų valymas
Kartais visiems tenka susidurti su bitumo ar dervų apnašomis ant automobilio kėbulo ir natūraliai kyla klausimas, kaip visa tai nuvalyti, nes įprastos priemonės, kaip automobilio šampūnas, negali pašalinti šių apnašų. Sprendimas gana paprastas - tam turime naudoti specialios paskirties valiklius, kurie nepažeisdami automobilio dažų, plastikų bei guminių dalių, gali saugiai pašalinti bitumo ir dervų apnašas. Tam puikiai tinka, pavyzdžiui, Koch-Chemie Bitumo ir dervų valiklis Teerwasche Tea. Tai koncentruotas valiklis, skirtas greitai pašalinti ant kėbulo, stiklo, važiuoklės esančius dervos, bitumo ir kitų organinių medžiagų likučius. TEERWASCHE prasiskverbia į įtrūkimus ir pašalina nešvarumus juose, nepažeidžiant dažų ir lako dangos.
Valymo procesas:
- Valomas paviršius turi būti sausas.
- Užpilkite arba užpurkškite tirpiklį.
- Palaukite 1-2 minutes.
- Nuvalykite servetėle.
- Nuskalaukite vandeniu.
- Toliau plaukite automobilį kaip įprastai.
Vabzdžių ir kitų organinių nešvarumų šalinimas
Keliaudami automobiliu neišvengiamai susidursime su daugybe vabzdžių, kurių pėdsakai lieka ant stiklo, kėbulo ar šviestuvų. Tamsių spalvų automobilio kėbulas saulės atokaitoje įkaista net iki 70 laipsnių karščio, todėl įvairios muselės tokiame karštyje tiesiog prikepa, priskrunda prie automobilio kėbulo. Jei vabzdžiai ant automobilio liks iki pat atostogų pabaigos, grįžus panaikinti pigmentines dėmes bus nepalyginamai sunkiau ir gali pareikalauti rimtų investicijų - pavyzdžiui, ant automobilio lako atsiradusias pigmentines dėmes pašalinti įmanoma tik poliruojant.
Svarbu, kad automobilis nestovėtų po medžiu, kuris išskiria sakus. Lipnius sakus, ypač susimaišiusius su purvu, nuvalyti yra be galo sunku.
Metalo dulkių valymas
Metalo dulkės ant automobilio susidaro dylant stabdžių kaladėlėms bei stabdžių diskams. Didžiausias kiekis metalo dulkių būna ant ratlankių ir aplink juos, tai yra, ant sparnų, durų apačių ir kažkiek ant buferių. Saugiausias būdas pašalinti metalo dulkes nepažeidžiant dažų - naudoti tam skirtus valiklius. Vienas iš populiariausių pasirinkimų yra K2 ROTON PRO bei CarPro IronX. Renkantis metalo dulkių valiklį atkreipkite dėmesį į priemonės pH.
Kaip naudoti valiklį:
- Supurkškite sausą paviršių valikliu ir leiskite jam sureaguoti. Paviršius neturėtų būti įkaitęs saulėje.
- Reaguojant priemonei su metalo dulkėmis pamatysite besikeičiančią priemonės spalvą.
- Leiskite priemonei dirbti keletą minučių, bet neleiskite jai išdžiūti, jeigu matote, jog priemonė džiūna, tuomet užpurškite papildomai.
- Reikalui esant panaudokite teptuką arba ratlankių šepetį.
Antikorozinės dangos ir ertmių apdorojimas
Daug virinimo siūlių, perdangų ir tarpų sudaro palankią terpę kauptis drėgmei ir purvui, kurie sukelia koroziją. Nemažai kėbulo dalių moderniuose automobiliuose yra gaminamos iš aliuminio, bet plienas vis dar dominuoja automobilių kėbulo gamyboje. Sunkiau atlikti antikorozinę operaciją naudotam automobiliui, nes čia daugiausia laiko užims paviršiaus paruošimas. Prieš pradedant darbus, paviršių būtina švariai nuvalyti. Tik ant švaraus, riebalais nesutepto paviršiaus gerai laikysis antikorozinės mastikos.
Paruoštą paviršių geriausia plauti su spaudimu tekančiu vandeniu. Nuvalius purvą galima įvertinti senosios antikorozinės dangos būklę. Jei ji lupasi, reikia ją nulupti. Nuvalius mechaninį purvą, paviršius plaunamas vaitspiritu. Reikiamose vietose danga sutepama rūdžių rišikliu, o šiam išdžiuvus galima tepti naują antikorozinę dangą.
Mastikas ir pastas galima tepti teptuku, glaistikliu arba pirštine. Rankiniu būdu patogiausia tepti bitumines mastikas. Jos gerai priešinasi drėgmės ir druskų poveikiui, bet mažiau atsparios smėliui ir žvyrui, pasižymi mažu atsparumu šalčiui. Esant žemoms temperatūroms danga tampa trapi. Dažnai trumpalaikei dugno ir sparnų apsaugai naudojami vaško mišiniai. Jie gerai prasiskverbia į vidų ir užpildo poras, įskilimus ir kišenes, bet neatsparūs smūgiams.
Ertmėse dėl vėdinimo trūkumo visada drėgna. Į suvirinimo siūlių tarpus prasiskverbia vanduo ir purvas. Iki šeštojo dešimtmečio vidurio paslėptos ertmės beveik nebuvo apdorojamos ir mašinas gelbėjo tik didelis metalo storis. Norint pasiekti slenksčių ir atramų vidų, reikia pasiekti ir ištraukti guminius kamščius. Žinotina, kad amerikietiškose mašinose tokios ertmės gali būti visiškai uždaros, tad angas antikorozinei dangai įpurkšti teks darytis patiems.
Dugną, arkas ir sunkiai pasiekiamas vietas būtina gerai nuplauti naudojant vandenį su spaudimu, nes kitaip visas darbas bus veltui. Naudojant suspaustą orą gerokai greičiau galima išdžiovinti nuplautas kėbulo vietas. Ratus reiktų nuimti - bus patogiau dirbti. Stabdžių būgnus, užpakalinį tiltą, kardano veleną ir pavarų dėžę reikia apsukti popieriumi.
Apibendrinant, jei korozija pažeidžia transporto priemonės konstrukcinius komponentus, įskaitant statramsčius ar pakabos tvirtinimo taškus, paprastai remontas būna neekonomiškas. Korozija yra klastingas priešas - matoma tik viršūnė, o visa kita yra paslėpta. Korozijos įveikti negalima, bet galima pristabdyti. Net ir po minėtų darbų korozijos židinių liks, bet valymas gerokai sustabdys jų plitimą.
tags: #kaip #nuvalyti #grunta #nuo #kebulo