Tvarkingai veikiant šiuolaikiniam vidaus degimo varikliui, akceleratoriaus pedalo paspaudimas vairuotojui atrodo paprastas ir savaime suprantamas veiksmas. Tačiau už to slypi aiški grandinė: variklio valdymo sistema, priklausomai nuo konstrukcijos (trosu valdoma arba elektroninė), per purkštukus padidina degalų padavimą, o droselinė sklendė tuo pačiu atveria sklendes ir įleidžia daugiau oro.
Kas yra droselinė sklendė ir kaip ji veikia?
Droselinė sklendė yra svarbus automobilio variklio komponentas, reguliuojantis oro patekimą į variklį. Jos tinkamas veikimas užtikrina optimalų variklio našumą, degalų sąnaudas ir emisijas. Iš esmės, droselinė sklendė yra paprastas vožtuvas, esantis tarp oro filtro ir įsiurbimo kolektoriaus. Ji reguliuoja, kiek oro patenka į variklį: daugiau oro - daugiau galima sudeginti kuro ir gauti daugiau galios; mažiau oro - mažiau galios. Droselinė sklendė kontroliuoja, kiek oro patenka į variklį, veikdama panašiai kaip vartai tarp įsiurbimo sistemos ir tos vietos, kur vyksta faktinis degimas.
Mechaninės ir elektroninės droselinės sklendės
Anksčiau automobilio variklio droselinė sklendė buvo tiesiogiai sujungta su akceleratoriaus pedalu paprastu trosu. Paspaudus pedalą, trosas patraukdavo sklendę, daugiau oro patekdavo į variklį, ir automobilis važiuodavo greičiau. Šiuolaikiniuose automobiliuose visa ši sistema tapo elektroninė, dar vadinama „drive-by-wire“ arba „electronic throttle control“.
Elektroninės droselinės sklendės sistemoje akceleratoriaus pedalas nebėra mechaniškai sujungtas su sklende. Vietoj mechaninio troso dabar turime jutiklius, variklio valdymo kompiuterį ir elektros variklį, kuris valdo sklendę. Akceleratoriaus pedale esantis jutiklis siunčia elektrinį signalą į variklio valdymo bloką (ECU - Engine Control Unit). Kompiuteris analizuoja šį signalą kartu su daugybe kitų parametrų: variklio apsukų, pavarų dėžės būsenos, stabdžių padėties, temperatūros, degalų mišinio sudėties ir dar keliolikos kitų rodmenų. Pati sklendė valdoma elektrinio variklio, dažniausiai nuolatinės srovės varikliuko su reduktoriumi. Šis varikliukas gali labai tiksliai pozicionuoti sklendę bet kuriame kampe nuo visiškai uždarytos iki visiškai atidarytos padėties. Ant sklendės ašies yra sumontuoti dar du pozicijos jutikliai, kurie nuolat stebi faktinę sklendės padėtį ir siunčia šią informaciją atgal į ECU.
Elektroninės droselinės sklendės privalumai ir funkcijos
Pirmasis ir akivaizdžiausias elektroninės sistemos privalumas - preciziškumas. Elektroninė sistema gali reguliuoti oro srautą su milimetriniu tikslumu, o ne tik taip, kaip jūsų koja gali valdyti pedalą. Bet tikrasis pranašumas slypi sudėtingesnėse funkcijose.
Pavyzdžiui, stabdymo sistema gali įsikišti į droselinės sklendės valdymą. Kai aktyvuojate ABS sistemą staigiai stabdant, ECU gali automatiškai priverpti sklendę, kad sumažintų variklio galią ir padėtų išlaikyti automobilio stabilumą. Greičio palaikymo sistema (cruise control) taip pat tampa daug tikslesnė. Vietoj to, kad mechaniškai laikytų pedalą tam tikroje padėtyje, sistema nuolat koreguoja sklendės poziciją atsižvelgdama į kelio nuolydį, vėjo pasipriešinimą ir kitus veiksnius. Važiuojant į kalnelį - sklendė praveriama šiek tiek labiau. Paskirstymo momentas tarp ratų (traction control) irgi naudojasi elektronine droselio valdymo sistema. Kai jutikliai aptinka, kad ratai pradeda prarasti sukibimą, sistema akimirksniu gali sumažinti variklio galią, net jei jūsų koja vis dar spaudžia pedalą iki grindų.
Vienas įdomiausių elektroninės droselinės sklendės valdymo aspektų - tai programinė įranga, kuri valdo visą sistemą. Daugelyje šiuolaikinių automobilių yra skirtingi važiavimo režimai: ekonomiškas, normalus, sportinis. Kai perjungiate šiuos režimus, iš tikrųjų keičiate programinę įrangą, kuri valdo droselinę sklendę. Ekonomiškame režime sistema reaguoja švelniau į pedalo paspaudimus, o sportiniame - agresyviau. Kai kurie entuziastai perka specialias „pedalo atsakymo“ dėžutes, kurios įsiterpia tarp pedalo jutiklio ir ECU. Jos modifikuoja signalą, kad automobilis reaguotų greičiau arba švelniau. Iš esmės tai tik signalo manipuliavimas - jei paspaudžiate pedalą 50%, dėžutė gali siųsti signalą, kad paspaudėte 70%.
Elektroninė droselinė sklendė šiandien yra ne tik oro srauto reguliatorius - ji tapo svarbia automobilio bendrosios valdymo sistemos dalimi. Autonominės vairavimo sistemos taip pat remiasi elektronine droselio kontrole. Kai automobilis pats vairuoja, jam reikia tiksliai valdyti greitį, o tai neįmanoma be elektroninės sklendės valdymo. Elektroninė droselinės sklendės valdymo sistema puikiai iliustruoja, kaip šiuolaikinės technologijos veikia automobiliuose. Jei jūsų automobilis turi elektroninę droselinę sklendę (o jei jis pagamintas po 2005-ųjų, greičiausiai turi), pasirūpinkite jos priežiūra.
Galimos droselinės sklendės problemos ir jų simptomai
Kai droselinė sklendė tampa nešvari arba užsiteršia, oro ir kuro balansas sutrinka. Jei balansas sutrinka net apie 5 %, išmetamųjų teršalų kiekis padidėja maždaug 30 %, o kuro sąnaudos sumažėja apie 15 %. Nors elektroninės droselinės sklendės sistemos yra gana patikimos, jos vis dėlto gali sugesti.
Užteršimas ir mechaniniai gedimai
Droselinės sklendės viduje laikui bėgant kaupiasi nešvarumai, alyvos garų nuosėdos ir anglies apnašos. Toks užkoksavimas sudaro nelygų paviršių, kuris oro srautui tampa mažiau palankus. Kai sklendė tampa užteršta, ji gali pradėti „kabinėti“ - nejudėti sklandžiai. Norint tai patikrinti akimis, paprastai reikia atjungti oro įsiurbimo žarną arba oro filtro ortakį nuo droselinės sklendės įėjimo ir pašvietus žibintuvėliu apžiūrėti vidų. Droselio sklendės nusidėvėjimas paprastai sukelia nestabilią tuščiąją eigą, vėluojantį reagavimą į droselinės sklendės padėties pasikeitimus ir neįtikėtinus apsukų svyravimus važiuojant pastoviu greičiu. Šie simptomai dažnai atsiranda dėl anglių kaupimosi, kuris trukdo oro srautui ir jutiklių veikimui.
Jutiklių ir varikliuko gedimai
Kita problema - jutiklių gedimas. Jei akceleratoriaus pedalo jutiklis pradeda siųsti neteisingus signalus, ECU gali nesuprasti, ko iš tikrųjų nori vairuotojas. Tai gali pasireikšti kaip vėluojanti reakcija į pedalo paspaudimą arba, priešingai, per agresyvi reakcija. Elektrinio varikliuko gedimas pasitaiko rečiau, bet taip pat įmanomas.
Dažni simptomai ir gedimų kodai
- Ryškiausias signalas, kad droselinę sklendę verta išvalyti, yra bendras variklio darbo pablogėjimas. Dažniausiai tai atsiskleidžia per nelygią tuščiąją eigą, o labiau užleistoje situacijoje variklis gali net užgesti.
- Dar vienas praktinis indikatorius - pastebimai išaugusios degalų sąnaudos. Jei automobilio prietaisų skydelyje rodomos vidutinės ar momentinės sąnaudos, jas lengva sekti tiesiog kasdien važiuojant. Jei tokios funkcijos nėra, sąnaudas galima pasiskaičiuoti paprastai: užfiksuokite, kiek kilometrų nuvažiavote tarp užpylimų, ir padalinkite iš įpiltų litrų skaičiaus.
- Jei droselinė sklendė užteršta stipriai, neretai įsijungia variklio gedimo įspėjimas prietaisų skydelyje arba pasirodo panašus pranešimas (Check Engine Light). Svarbu suprasti, kad tokie simptomai nebūtinai reiškia vien droselinės sklendės problemą - panašiai gali elgtis ir variklis, kai pradeda streikuoti, pavyzdžiui, oro masės srauto jutiklis.
- Klaidos kodas P2176 nurodo „Droselinės sklendės padėties diapazono/performance problema“ (Throttle Actuator Control System Idle Position Not Learned). Tai reiškia, kad variklio valdymo blokas (ECU) negalėjo tinkamai nustatyti droselinės sklendės pradinės (idle) padėties. Nors tai gali nebūti kritinis gedimas, netinkamai veikianti droselinė sklendė gali sukelti nestabilų variklio veikimą, ypač laisvosios eigos metu. Tai gali būti ypač pastebima stovint vietoje ar esant nedidelėms apsukoms.
- Jei variklio sūkių dažnis svyruoja, atsiranda trūkčiojimas ir elektroninės diagnostikos metu aptikote klaidų kodus P1018, P208, P2011 arba P3135, verta pasidomėti įsiurbimo kolektoriaus švara, kurioje taip pat yra oro srautą reguliuojančios sklendės.
Droselio vožtuvo gedimai dažnai pasireiškia esant žemesniam greičiui arba staigiai keičiantis greičiui. Pats pirmasis požymis atsiranda, kai ilgesnį laiką pavažiavus pastoviu greičiu sustojama prie šviesoforo ar sankryžos. Tuomet variklio laisvos apsukos staigiai krenta žemiau 900rpm, pakyla virš 900rpm ir nusistovi ties 900rpm. Normali, tvarkinga droselinė sklendė niekuomet taip nesielgia - jos laisvos apsukos turi būti 850-900rpm ribose. Šis požymis gali išnykti ir po kurio laiko vėl atsirasti. Tolesnė šio simptomo progresavimo eiga pasireiškia tuo, kad važiuojant pastoviu greičiu variklio apsukos krenta, nors pats variklis dar negęsta.
Sekantis simptomas yra panašus į pirmąjį, tik variklio apsukos, sustojus prie šviesoforo ar sankryžos, pradeda plaukioti gana žymiai, panašiai kaip įsijungiant/išsijungiant kondicionieriaus kompresoriui, nors kondicionierius gali būti ir išjungtas. Trečiasis, ir jau paskutinis simptomas prieš galutinę droselinės sklendės „mirtį“ - važiuojant pastoviu greičiu automobilio greitis staigiai sumažėja - panašiai kaip kad pūstelėjus stipriam priešpriešiniam vėjui. Kai droselinė sklendė pradeda galutinai „streikuoti“, važiuojant pastoviu greičiu jaučiama, kaip variklis suvibruoja, norėdamas užgesti. Padidinti jo apsukas akceleratoriaus pedalu nepavyksta - variklis į akceleratoriaus pedalo paspaudimą paprasčiausiai nereaguoja. Išsisukti iš šios situacijos galima perjungiant žemesnę pavarą - tuomet variklio apsukos padidėja, droselinė sklendė atsidaro į tokią padėtį, kurioje kampo daviklio potenciometras dar nėra kritiškai išdilęs. Perjungus pavarą vėl į aukštesnę tikėtina, kad droselinė sklendė vėl dirbs be pertrūkių, tačiau tai jau tik loterija. Galutinė „mirtis“ - jau neužilgo. Pasiekus šią stadiją, variklio apsukų plaukiojimas bus gana dažnas reiškinys tiek esant šaltam, tiek šiltam varikliui. Kartais variklį gali būti sunku užvesti iš pirmo karto. Gali būti, kad šioje stadijoje variklio kompiuteris dar nefiksuos jokių klaidų kodų. Esant tokiems simptomams, laisvų apsukų plaukiojimą jau galima iššaukti dirbtinai, ypač jeigu variklis yra šiltas - automobilis stovi, viena koja - ant stabdžio pedalo, kita koja spusteliame akceleratoriaus pedalą, kad padidinti apsukas iki maždaug 2000rpm. Normalus droselinės sklendės veikimas, atleidus akceleratoriaus pedalą, apsukas iki 900rpm sumažins iš karto, be didelių ir ilgų apsukų svyravimų. Tolimesni požymiai pasireiškia ETS lemputės užsidegimu, variklio perjungimu į avarinį režimą (angl. „limp home mode“), kai variklio kompiuteris riboja variklio apsukas. Diagnostine aparatūra skaitant klaidų kodus dažnai susidaro įspūdis, kad kaltas kažkoks kitas mazgas, bet ne pati droselinė sklendė.
Droselinės sklendės priežiūra ir valymas
Gera žinia ta, kad elektroninę droselinę sklendę galima prižiūrėti ir taip išvengti daugelio problemų. Pagrindinis priežiūros darbas - periodinis valymas. Jei automobilio priežiūrą labiau linkstate daryti prevenciškai, droselinę sklendę galima valyti ir pagal ridą, nelaukiant ryškių požymių.
Kada ir kaip dažnai valyti
Gamintojų rekomendacijose ir specialistų praktikoje dažnai minimas intervalas kas 96 000-161 000 km. Dauguma meistrų rekomenduoja ją valyti apie kas 30-45 tūkst. km kaip bendrą taisyklę, nors faktinės reikmės priklauso nuo to, kaip automobilis naudojamas kasdien. Transporto priemonėms, intensyviai naudojamoms eismo spūstims, su turbokompresoriais ar eksploatuojamoms karštoje klimato zonoje, gali prireikti dažnesnio valymo. Sklandžių perėjimų būsenų patvirtinimui atliekami realaus laiko droselio atvėrimo bandymai esant apkrovai.
Valymo procesas
Droselio sklendės korpusą galite išvalyti patys. Tam jums reikės atlikti šiuos veiksmus:
- Išmontavimas: Nuimkite oro gofruotę ir atjunkite laidus nuo oro slėgio jutiklio ir sklendės dangtelio padėties. Varikliui visiškai atvėsus, atjunkite žarnas, kuriomis teka antifrizas. Nuimkite sklendę nuo tvirtinimo detalių. Atjungdami mazgą nuo įsiurbimo kolektoriaus patikrinkite tarpinės būklę; jei ji susidėvėjusi, teks pirkti naują (gali būti ir remonto komplekte). Ant sklendės korpuso yra skirtingi davikliai, nuo jų nuimame tik slėgio jutiklį, raudonai pažymėtų jutiklių neliečiame, nes jie yra kalibruoti ir jų padėtis neturi būti pažeista.
- Valymas: Sklendę galite išvalyti specialių autochemijos gaminių ir paprasto skudurėlio pagalba. Geriau nuimti visas gumines tarpines, kad jos nesurūdytų, o dar geriau pirkti naujas. Gausiai užpilkite sklendę priemone ir palaukite, kol pradės rūgti visi nešvarumai. Galite iš naujo užpilti sklendę priemone ir nuvalyti skudurėliu. Svarbu surinkti atlaisvintus nešvarumus, kad jie nepatektų į variklį su oro srautu. Kad nesubraižytumėte vidinių paviršių, šepečių naudoti nereikia, jie yra padengti specialia molibdeno pagrindo medžiaga, kad oro srautas būtų sklandesnis. Kartu su droselio sklendės valymu dažniausiai valomas ir tuščiosios eigos vožtuvas, reguliuojantis oro tiekimą į kolektorių tuščiąja eiga. Valymo principas tas pats, abu šie mazgai yra šalia ir užsiteršia vienu metu.
- Surinkimas ir patikra: Kaip matote, nėra nieko sudėtingo valyti, svarbiausia teisingai sumontuoti visas tarpines ir gumines juostas, kitaip bus jaučiamas oro nuotėkis ir nestabilus variklio darbas. Patikrinkite laidyną ir jungtis, vedančias į droselinę sklendę. Patikrinkite pačią sklendę dėl nešvarumų, anglies nuosėdų, kurios gali trukdyti sklendės judėjimui.
Droselinės sklendės kalibravimas (adaptacija)
Po droselinės sklendės valymo ar tam tikrų remonto darbų gali prireikti atlikti jos kalibravimą, kitaip tariant, adaptaciją. Tai procesas, kurio metu variklio valdymo blokas (ECU) iš naujo nustato droselinės sklendės bazinę padėtį ir kitus parametrus. Neišspręstos kalibravimo klaidos inicijuoja DTC klaidas, tokias kaip P2119 (Droselio uždarymo padėtis) ar P2176 (Off-Throttle mokymasis).
Kodėl reikalingas kalibravimas
Perkalibravimas praleidžiant yra dažniausia paslaugų teikimo po aptarnavimo nestabilumo priežastis. Be tinkamo atstatymo, nesuderinti daviklių įvestys sukelia nelygų stabdymą, vėluojančią reakciją į akceleratorių ir oro-kuro santykio klaidas, viršijančias 7,6 % atviros kilpos sąlygomis. Kalibravimo metu užtikrinama, kad TPS (Droselinės sklendės padėties jutiklio) įtampos rodmenys išliktų apie ±0,15 V ribą, kad viskas veiktų sklandžiai ir nebūtų netikėtų problemų ateityje.
Kalibravimo procedūros
Kai kurie automobiliai šią adaptaciją atlieka automatiškai po kelių važiavimo ciklų. Kituose reikalinga speciali diagnostikos įranga. Programinės įrangos patikra: jei įmanoma, su diagnostine įranga patikrinkite, ar automobilio valdymo sistemoje nėra nenumatytų klaidų pranešimų, dėl kurių sklendė veiktų netolygiai. Skambučio mechanizmo patikra: sklendės varikliuko mechaninė dalis, pvz., dantračiai ar sujungimai, gali būti susidėvėję.
Specifiniai gamintojų reikalavimai
Būtinos OEM (Original Equipment Manufacturer) specifinės iš naujo išmokimo procedūros - jos nėra pasirinktinės. Dirbant su Ford automobiliais, meistrai po akumuliatoriaus prijungimo turi palikti variklį dirbant tuščiąja eiga apie dešimt minučių, kad būtų užbaigtas elektroninės sklendės korpuso perkrovimo (Electronic Throttle Body Relearn) procesas. BMW modeliams šių adaptacijos verčių atstatymas reiškia specialios programinės įrangos paketo ISTA įsigijimą ir prijungimą per automobilio diagnostikos prievadą. Toyota visiškai kitaip priartėja prie ETB adaptacijų, naudodama tik jų gamintojo skenerius. Kai kurie senesni modeliai vis dar naudoja tradicinius kabelinius valdymo mechanizmus, kuriems vietoj to reikia taip vadinamų užvedimo ciklų procedūrų. Dauguma šiuolaikinių dirbtuvių elektroniniams komponentams tvarkyti naudoja J2534 atitinkančius skenerius, tačiau kartais vis dar būtini seni patikrinti kalibruoti voltmetrai.
Tikrinimas po kalibravimo
Galutinis kelio bandymas kintamų pagreitėjimo profilių sąlygomis lieka būtinas - laboratorinės sąlygos nepagauna aplinkos kintamųjų, kurios atsakingos už 12,1 % nestabilumo atvejų po aptarnavimo. Jeigu po šių patikrų sklendė vis dar veikia netolygiai, rekomenduojama kreiptis į specialistus, kurie gali atlikti detalesnę diagnostiką ir remontą.
Anglies kaupimasis ant droselinės sklendės: priežastys ir prevencija
Kas yra anglies kaupimasis ir jo poveikis
Panašiai kaip drugelio vožtuvas, droselio korpusas praleidžia orą į jūsų automobilio variklio degimo kamerą. Dėl nepilno degalų sudegimo ant droselio korpuso gali susidaryti anglies nuosėdos. Ši problema labiau vyrauja automobiliuose su tiesioginiu degalų įpurškimu. Anglies kaupimasis neigiamai veikia jūsų variklio veikimą ir sveikatą. Nuo sumažėjusios galios iki neapdorotos tuščiosios eigos ir padidėjusių degalų sąnaudų - visa tai yra anglies nuosėdų ant droselio korpuso bėdos. Visada stebėkite šiuos simptomus ir nedelsdami imkitės veiksmų, kad sutaupytumėte šimtus eurų keičiant droselio korpusą.
Priežastys
Anglies kaupimasis ant droselio korpuso atsiranda dėl nepilno degimo, gedusios EGR sistemos, žemos kokybės degalų naudojimo, prastos priežiūros ir agresyvaus važiavimo. Pažvelkime į gilesnes anglies kaupimosi ant droselio korpuso priežastis:
- Nevisiškas degimas: Visos anglies nuosėdos yra nepilno degimo šalutinis produktas. Kai oro ir kuro mišinys sudeginamas netinkamai, likučiai lieka prilipę prie įsiurbimo vožtuvo. Laikui bėgant šios likutinės dalelės kaupiasi ir susidaro anglies sankaupos.
- Žemos kokybės kuro naudojimas: Žemos kokybės degaluose yra aplinkos teršalų ir asfaltenų, o tai jūsų varikliui reiškia vieną dalyką: anglies nuosėdas. Žemos kokybės degalų naudojimas yra pagrindinė ICE variklių nepilno degimo priežastis, dėl kurios susidaro anglies nuosėdos.
- Sugedęs EGR vožtuvas: Išmetamųjų dujų recirkuliacijos (EGR) vožtuvas yra atsakingas už išmetamųjų dujų dalies nukreipimą atgal į degimo kamerą, kad būtų atskiestas oro ir kuro mišinys, sumažinta degimo temperatūra ir NOx emisija. Kai jūsų automobilyje sugenda EGR vožtuvas, jis kartu su išmetamosiomis dujomis į įsiurbimo kolektorių gali patekti teršalų, dėl ko susidaro anglies nuosėdos.
- Prastas droselio korpuso valymas / suderinimas: Nuėmus droselio korpusą, sumontuojant reikia atlikti suderinimo operaciją. Jei mechanikas nėra pakankamai kvalifikuotas tai padaryti, tai gali sukelti disbalansą, turintį įtakos droselio korpuso veikimui, dėl ko teršalai susimaišo su įeinančiu oru.
- Techninės priežiūros vėlavimai: Neatidėliokite planinės priežiūros. Savalaikis alyvos, alyvos filtro ir oro filtro keitimas yra pagrindinė daugelio rūšių kaupimosi variklyje priežastis, įskaitant droselio korpuso nuosėdas.
- Agresyvus vairavimo stilius: Agresyvus važiavimas sustojimo ir eismo eisme su pertraukomis priverčia atsidaryti ir užsidaryti droselio korpusą. Dėl šio nuovargio droselio korpusas gali sugesti greičiau nei tikėtasi.
Simptomai
Dėl anglies nuosėdų susidarymo ant droselio korpuso galite pastebėti didesnes degalų sąnaudas, variklio dvejones, drebėjimus, uždegimo sutrikimus ir juodus išmetamųjų dujų dūmus. Atkreipkite dėmesį į šiuos dažnus anglies kaupimosi ant droselio korpuso simptomus:
- Patikrinkite variklio lemputę (Check Engine Light): Dėl beveik 60 problemų prietaisų skydelyje gali pasirodyti patikrinimo variklio lemputė. Nuosėdos ant droselio korpuso yra viena iš daugelio tokių problemų. Tačiau CEL gali reikšti daug skirtingų dalykų, todėl visada atkreipkite dėmesį į kitus simptomus kartu su juo.
- Padidėjusios degalų sąnaudos: Padidėjusios degalų sąnaudos aiškiai rodo, kad kažkas negerai su varikliu. Esant blogam droselio korpusui, susikaupusi anglis neleidžia iki galo užsidaryti įsiurbimo vožtuvui, todėl degalai nuolat įsiurbiami, dėl ko padidėja degalų sąnaudos.
- Sumažinta variklio galia: Kai pažeidžiamas oro ir kuro mišinio santykis, nukenčia variklio veikimas, todėl greitėjant kyla dvejonių. Atkreipkite dėmesį į blogą droselio korpusą, kai nuspaudžiate dujų pedalą, o automobilis nereaguoja.
- Stipriai dreba variklis: Dėl oro ir degalų mišinio santykio disbalanso važiuojama tuščiąja eiga. Tai taip pat gali reikšti, kad jūsų variklis labai stipriai drebės.
- Variklio uždegimo sutrikimai: Kiekvienas variklis veikia tam tikra paleidimo seka. Jis išlieka tvarkingas, kai yra tinkamas oro ir kuro mišinio tiekimas. Tai nebėra tiesa, kai droselio korpuse yra anglies nuosėdų. Taigi variklio uždegimo pertrūkiai yra aiškus ženklas, kad įsiurbimo sistemoje kažkas negerai.
- Juodi išmetamųjų dujų dūmai: Kitas aiškus sugedusio droselio korpuso požymis yra juodi dūmai, ištraukiantys dūmus iš duslintuvo. Dūmai iš šiuolaikinių automobilių yra gana aiškūs, todėl turėtumėte žinoti, kad kažkas neveikia, kai matote, kad iš jūsų transporto priemonės sklinda juodi dūmai.
Sprendimai ir prevencija
Yra du būdai, kaip atsikratyti anglies sankaupų ant droselio sklendės korpuso. Vienas iš jų yra pašalinti ir išvalyti droselio korpusą, o kitame naudojami valikliai ant fiksuoto droselio korpuso.
- Cheminis valymas: Cheminis valymas yra efektyviausias būdas pašalinti anglies nuosėdas ant droselio korpuso. Galite pabandyti išpurkšti arba įpurkšti anglies šalinimo tirpalo į įsiurbimo kolektorių ir įjungti variklį. Tokiu būdu anglies nuosėdos išplaunamos. Galite tai padaryti, jei anksti pastebėjote problemą.
- Mechaninis valymas dirbtuvėse: Norint geriau pašalinti anglies dioksidą, rekomenduojama nuvežti automobilį į mechaniko dirbtuves. Čia jie pašalins visą įsiurbimo sistemą, išardys droselio korpusą ir pamirkys valymo tirpale. Patyręs mechanikas patars, kaip pakeisti susidėvėjusias dalis, surinkti įsiurbimo sistemą ir vėl ją pritvirtinti prie variklio.
Jei tinkamai prižiūrite savo automobilį, naudojate aukštos kokybės degalus, reguliariai važiuojate ir vengiate agresyvaus vairavimo, turėtumėte vengti anglies sankaupų. Štai ką turėtumėte daryti, kad ant droselio korpuso nesikauptų anglis:
- Reguliariai vežkite savo automobilį planinei techninei priežiūrai.
- Savalaikis alyvos pakeitimas gali padėti išvengti anglies sankaupų.
- Visada naudokite aukštos kokybės degalus savo automobilyje.
- Senų automobilių savininkai turėtų apsvarstyti galimybę naudoti degalų priedus, tokius kaip oktaninio skaičiaus stiprintuvai.
- Nepamirškite, kad tai jūsų kasdienio naudojimo automobilis, o ne F1 lenktynininkas, todėl neperkelkite agresyvaus vairavimo ribų.
- Rekomenduojama važiuoti automobiliu bent kartą per savaitę, kad išvengtumėte anglies nuosėdų.
tags: #kaip #kalibruoti #droseline #sklende