Automobilių draudimas yra neatsiejama transporto priemonės eksploatavimo dalis Lietuvoje, privalomas nuo 2002 m. sausio 1 d. Jis ne tik leidžia ramiau jaustis keliaujant sausakimšomis miestų gatvėmis ar susiruošus į tolimesnę kelionę su šeima, bet ir padeda sumažinti išlaidas patekus į eismo įvykį. Svarbu žinoti, kad ne visos draudimo rūšys yra privalomos, todėl būtina suprasti jų skirtumus ir pasirinkti tinkamiausią. Draudimo suma ir kompensavimo tvarka yra nustatyta įstatymų bei kitų teisės aktų.
Vairuotojų civilinės atsakomybės privalomasis draudimas (TPVCAPD)
Privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu draudžiama automobilio valdytojo civilinė atsakomybė, o žala atlyginama tretiesiems asmenims. Jo tikslas - apmokėti už kitam eismo dalyviui padarytą žalą avarijos metu. Vadinasi, jei atsitrenksite į kitą automobilį, jūsų draudimas padengs jo nuostolius, o savąją transporto priemonę teks tvarkytis iš asmeninių lėšų. Kaip sako „Balcia Insurance SE“ Lietuvos filialo transporto draudimo produkto vadovas Tomas Lizūnas, privalomąjį draudimą klientai renkasi ne pagal kažkokius kriterijus, o tiesiog pagal kainą, kadangi draudimo apimtis yra vienoda ir apibrėžiama TPVCAPD įstatymo.
Draudimo sutarties sudarymas ir nutraukimas
Pareigą sudaryti draudimo sutartį turi asmuo, nustatomas Privalomojo draudimo įstatyme įtvirtinta tvarka. Jo vardu draudimo sutartį turi teisę sudaryti transporto priemonės teisėtas valdytojas arba kitas įstatymų nustatyta tvarka įgaliotas asmuo. Draudikas neturi teisės atsisakyti sudaryti draudimo sutartį, išskyrus tuos atvejus, kai draudėjas nepateikia reikalingos informacijos. Draudimo sutartis sudaroma raštu. Draudėjo pageidavimu draudikas gali pateikti tiek popierinę, tiek elektroninę draudimo sutartį ir draudimo liudijimą. El. paštu atsiųstas draudimo polisas yra galiojantis.
Draudimo sutartis sudaroma ilgiausiai vieneriems metams, tačiau ją galima sustabdyti, o prireikus ir nutraukti. Jei draudėjas draudimo įmokos nesumoka ilgiau negu 1 mėnesį, draudikas turi teisę vienašališkai nutraukti draudimo sutartį. Nutraukus galiojančią civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, galima susigrąžinti pinigus, tačiau draudimo bendrovė iš grąžinamos dalies gali išskaičiuoti administravimo mokestį. Draudimo sutartis įsigalioja nuo draudiko ir draudėjo sutarto momento, nurodyto draudimo sutartyje ar draudimo liudijime. Draudimo produktų platintojas likus ne mažiau kaip 15 dienų iki įprastinės draudimo sutarties termino pabaigos informuoja draudėją apie sutarties termino pabaigą ir pareigą apdrausti transporto priemonę.
„Lietuvos draudimas“: gaukite daugiau nei „pliką“ privalomąjį draudimą!
Kainos nustatymas ir rizikos įvertinimas
Privalomojo civilinės atsakomybės draudimo įmokos dydis svyruoja ir priklauso nuo transporto priemonės savininko amžiaus, vairavimo stažo ir padarytų eismo įvykių skaičiaus, transporto priemonės naudojimo pobūdžio, variklio darbinio tūrio, markės, metų ir pan. Draudimo įmoką apskaičiuoja draudikas, atsižvelgdamas į suteikiamą draudimo apsaugą ir proporcingumą prisiimamiems įsipareigojimams.
Viena iš svarbiausių detalių, lemiančių draudimo kainą, yra informacija apie kitus transporto priemonės vairuotojus. Draudžiantieji transporto priemones puikiai žino, kad sudarant draudimo sutartį neužtenka nurodyti valstybinių numerių, draudimo laikotarpio ir to, ar transporto priemonė bus eksploatuojama užsienyje. Draudikai taip pat klausia, ar transporto priemonę vairuos kiti asmenys. Kadangi šis pasirinkimas daro įtaką draudimo kainai, kai kuriems vartotojams gali kilti mintis nutylėti faktą, jog bus kitų automobilio valdytojų. Visgi, įvykus avarijai, toks gudravimas gali sukelti papildomų nemalonumų. Tylintieji rizikuoja.
Kiti vairuotojai ir rizika
Anot BTA Ekspertizių skyriaus vadovo Andriaus Žiukelio, net jei nepažymėsite, kad vairuos kiti, niekas nedraudžia iš tiesų užleisti vietą prie vairo kitiems asmenims. Problemų kils tada, kai draudimo savininką pakeičiančio vairuotojo rizikingumas didesnis - arba jis jaunesnis, arba jo stažas trumpesnis. Sudarant sutartį, reikia apgalvoti, kas dar gali sėsti prie vairo - vyras arba žmona, vaikai, kiti asmenys. Norint jaustis užtikrintai bet kokioje situacijoje, reikėtų nurodyti jauniausio arba mažiausią vairavimo stažą turinčio vairuotojo duomenis. Sudarant draudimo sutartis toks klausimas keliamas dėl to, kad vairuotojų rizikos lygiai yra nevienodi.
Kuomet transporto priemonę draudžia jos valdytojas, draudimo įmoka priklauso nuo jo amžiaus ir stažo. Pagal tą pačią logiką yra vertinamas ir kitų tos pačios transporto priemonės vairuotojų elgesio rizikingumas bei draudimo kaina. Jei įvykus eismo įvykiui išaiškėja, kad vairavo ne sutartį sudaręs asmuo ar asmuo, nurodytas kaip „kitas vairuotojas“, o didesnio rizikingumo vairuotojas, išmoka pagal privalomąjį draudimą bet kokiu atveju bus išmokėta, tačiau dėl sutarties pažeidimo ar kitais įstatymuose nustatytais atvejais gali būti taikomas išmokos ar jos dalies išieškojimas.
Šis reikalavimas galioja ne tik tuomet, kai automobiliu ketinama dalintis nuolat, pavyzdžiui, su šeimos nariu, bet ir iš anksto nenumatytais atvejais, kuomet prie vairo tenka sėsti kitam žmogui - kad ir vienintelį kartą per metus. Pasitaiko ir atvejų, kuomet draudimo sutarties sudarytojai, žinodami, kad sutartyje nenurodė, jog vairuos ir kiti asmenys, po eismo įvykio bando gudrauti - prisiima svetimą atsakomybę už sukeltą eismo įvykį. Tačiau tokie bandymai retai būna sėkmingi - įprastai tiesa išaiškėja ir tikrasis vairuotojas būna nustatomas. Tuomet tenka kelti klausimus ne tik dėl išmokos dydžio, bet ir dėl administracinės atsakomybės už sukčiavimą. Stebėtina, kad kaltininkui „pagelbėti“ kartais sutinka ir nukentėjusysis. Tačiau, sutikdamas, kad būtų klastojami eismo įvykio deklaracijos duomenys, jis ir pats gali susidurti su teisinėmis pasekmėmis.
Jaunų vairuotojų rizikingumas
Tyrimų autoriai laikosi vieningos nuomonės: didžiausią grėsmę eismo saugumui kelia patys jauniausi vairuotojai. Britų mokslininkai suskaičiavo, jog grėsmė, kad į vieno automobilio eismo įvykį pateks 17-20 m. vairuotojas, yra net 15-18 kartų didesnė, nei pačios saugiausios, 60-69 m., amžiaus grupės vairuotojas. Į dviejų automobilių susidūrimą jaunieji vairuotojai patenka 7-11 kartų dažniau nei vyresnio amžiaus eismo dalyviai.
Bendroji ES eismo saugumo statistika rodo, kad 18-24 metų žmonės sudaro net 12 proc. dėl eismo nelaimių žuvusių asmenų, nors bendrojoje populiacijoje tokio amžiaus žmonių tėra 7 procentai - tai aiškiai parodo, jog jauni eismo dalyviai itin dažnai patenka į skaudžias eismo nelaimes. Amerikiečių statistika byloja, kad jauniausi vairuotojai (16-19 m.) nuvažiuoja tik 3,8 proc. bendro visų toje šalyje automobilių įveikiamo atstumo, tačiau tampa 47,5 proc. mirtinų eismo įvykių, nutikusių dėl vairuotojo klaidų, kaltininkais.
Ekspertai mano, kad didesnę autoįvykio sukėlimo riziką lemia mažesnė vairavimo patirtis, nesugebėjimas tinkamai įvertinti pavojų kelyje, o taip pat alkoholio ar kitų sąmonę veikiančių medžiagų vartojimas. Nepadeda ir noras pabendrauti su pakeleiviais. Maža to, eismo dalyvio rizikingumas priklauso ne tik nuo jo paties elgesio. Pirmasis automobilis toli gražu ne visuomet bus naujas, su pažangiomis saugumo užtikrinimo sistemomis. Jaunas vairuotojas, ar iš nepatyrimo, ar iš taupumo, ne visuomet tinkamą dėmesį teiks mašinos techninei būklei.
Tyrimai, rodantys jaunų vairuotojų elgesio kelyje rizikingumą, puikiai žinomi visoms draudimo bendrovėms. Natūralu, kad rizika yra tiesiogiai susijusi su draudimo nuo tos rizikos kaina. Todėl, kai prie formaliai apdrausto solidaus amžiaus draudėjo automobilio vairo sėda draudimo rizikose nenumatytas jaunas žmogus, draudimo bendrovė iš įvykio kaltininko gali išieškoti visą išmoką ar jos dalį.
Statistika apie vairavimo stažą ir avaringumą
Nors įgijęs dvejų metų vairavimo stažą, vairuotojas gali nebežymėti automobilio klevo lapo ženklu, tai nereiškia, kad nuo tos akimirkos pasikeitė jo vairavimo įgūdžiai. Automobilio valdymo gebėjimams užtikrinti paprastai prireikia daugiau nei dvejų metų. Statistika rodo, jog:
- 18% avarijų kaltininkų turi 2 metų vairavimo stažą;
- 11% - nuo 2 iki 5 metų stažą;
- 7% - nuo 5 iki 10 metų stažą;
- Vos 5% iš eismo įvykių kaltininkų turi didesnį nei 10 metų stažą.
Avaringumą taip pat lemia ir transporto priemonės valdytojo amžius. Draudimo bendrovė taip pat pastebi, kad jaunesni vairuotojai dažniau atsiduria stambesniuose eismo įvykiuose.
Klaidinga informacija apie transporto priemonės vairuotojus gali atnešti finansinių nemalonumų. Taigi, pildant draudimo sutarties duomenis, svarbu tiksliai ir sąžiningai nurodyti informaciją - galimas rizikas ir kitus susijusius duomenis. Ekspertai pataria nurodyti ne tik galimus vairuotojus, bet ir mažiausiai tikėtinus vairuotojo amžių ir stažą. Tiksliai ir sąžiningai nurodyta informacija gali apsaugoti nuo netikėtumų ir finansinių nuostolių.
Žaliosios kortelės sistema
Žalioji kortelė yra vairuotojo civilinės atsakomybės draudimo poliso priedas, reikalingas vykstant į užsienio valstybes, nepriklausančias EEE. Keliaujant į užsienio šalį, nepriklausančią žaliosios kortelės sistemos valstybėms, įprastinis kortelės draudimas negalioja. Tokiu atveju svečioje šalyje reikės įsigyti pagal tos valstybės įstatymus galiojantį transporto valdytojo civilinės atsakomybės pasienio draudimo polisą. Žalioji kortelė išduodama kartu su sudaryta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įprastine sutartimi ir galioja nuo 15 iki 365 parų. Maksimali žaliosios kortelės išmoka yra nustatyta kiekvienos valstybės teisės aktuose. Ji paprastai sutampa su eismo įvykio metu padarytų nuostolių dydžiu. Šveicarijoje žalioji kortelė nėra būtina.
„Lietuvos draudimas“: gaukite daugiau nei „pliką“ privalomąjį draudimą!
Pasienio draudimas
Ši draudimo rūšis galioja toms transporto priemonėms, kurios yra registruotos užsienio valstybėse. Pasienio draudimas atlygina eismo įvykio kaltininko padarytus nuostolius tretiesiems asmenims. Į nuostolius taip pat įeina ir turto bei sveikatos pažeidimai.
KASKO draudimas
KASKO draudimas yra automobilių draudimas, kuriuo savanoriškai apdraudžiamas kliento automobilis ar kita transporto priemonė nuo įvairių rizikų, tokių kaip eismo įvykiai (avarijos), stichinės nelaimės (audros, krušos, žaibo smūgio), vagystės, vandalizmo, gaisro. Šis draudimas privalomas tik tiems, kurie savo transporto priemonę perka išsimokėtinai, to reikalauja bankas. Jei automobilis apmokėtas - KASKO nėra būtinas, tačiau tai draudimas, kuris už nedidelę mėnesinę įmoką gali padaryti kasdienybę ramesne. Mat turint tiek KASKO, tiek ir civilinį draudimą, avarijos metu bus apmokėta abiems automobiliams padaryta žala. Tačiau renkantis šį draudimą verta pasigilinti į draudimo sąlygas, nes jos įtakoja mėnesinės draudimo įmokos dydį.
KASKO draudimo sutartis paprastai sudaroma 12 mėnesių laikotarpiui. Konkretų KASKO draudimo įmokos dydį įvertina paslaugos teikėjas (draudikas) atsižvelgdamas į tam tikrus rizikos kriterijus. Kaina svyruoja priklausomai nuo transporto priemonės pagaminimo datos, modelio, vairuotojo vairavimo patirties, ankstesnių draudiminių įvykių skaičiaus ir kt. Iki 2 metų amžiaus automobiliai gali būti draudžiami jų nauja verte, o senesniems draudimo sumos dydis apskaičiuojamas pagal rinkos vertę įvykio dieną. Galima apdrausti ne senesnius nei 15 metų automobilius.
Verta atkreipti dėmesį, kad esama atvejų, kai nuostolių nepadengs joks draudimas ir jokia draudimo bendrovė. Pirmiausia tai tie atvejai, kai vairuotojas eismo įvykio metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio ar narkotikų. KASKO draudimo išmoka tokioje situacijoje gali būti arba sumažinama, arba neišmokama apskritai.
KASKO draudimo pasirinkimo kriterijai
Renkantis KASKO draudimą yra gerokai daugiau elementų, į kuriuos būtina atkreipti dėmesį. Žinoma, čia taip pat reikėtų pasilyginti skirtingų draudėjų pasiūlymus, kad sužinotumėte kainų skirtumus. Tai gali padaryti ir draudimo brokeris, jei kreipsitės į jį. Tačiau be kainos dar svarbu įsigilinti ir į pačio draudimo sąlygas.
- Rizikų paketas: Jame išvardinti atvejai, kuomet KASKO draudimas galioja įvykus eismo įvykiui (nuo eismo įvykio, stichinių nelaimių, vagystės, vandalizmo, gaisro).
- Išskaitų dydžiai (franšizė): Draudimo sutartyje įvardinama išskaita - suma, kurią draudimas išskaičiuos iš jums išmokamos sumos. Kuo didesnė franšizė - tuo mažesnė įmoka. Klientas, pasirinkdamas frančizę, sumažina draudimo įmokos kainą.
- Serviso pasirinkimo galimybė: Sąlygose turėtų būti nurodyta, kad avarijos atveju galite pasirinkti servisą, kuriame norite tvarkyti automobilį. Kitu atveju, tiesiog teks varyti jį ten, kur nurodys draudimo atstovai.
- Detalių nusidėvėjimas: Būtina išsiaiškinti, ar atsiskaitant už sugadintą transporto priemonę taikomas keičiamų detalių nusidėvėjimas.
- Papildomos naudos: Būtina įsigilinti, ar draudimas siūlo papildomas naudas. Tai gali būti vairuotojo bei keleivių draudimas nuo nelaimingų atsitikimų, traliuko paslaugos ar nemokamas pakaitinis automobilis.
KASKO draudimo kainos priklausomybė
KASKO tarifų skaičiavimai paremti statistika. Kai matoma, kad tam tikros markės automobiliai vis patenka į eismo įvykius, yra vagiami dažniau, tai ir draudimo įmoka skaičiuojama didesnė. Pavyzdžiui, tai galėtų būti kai kurie BMW markės modeliai. Autoplius.lt atliktas bandymas parodė, kad 2018 m. pagaminto ir 30 000 eurų įvertinto BMW 5 KASKO draudimo kaina metams buvo 1490 Eur, o 2022 m. pagaminto ir 50 000 eurų įvertinto „Volkswagen Passat Alltrack“ KASKO draudimo kaina metams - 1215 Eur, nors abu automobilius vairavo tas pats 40 metų sulaukęs ir 5 metus stažo turintis vairuotojas.
Pigesnis KASKO draudimas galėtų būti transporto priemonėms, kurių remonto kaštai mažesni, rečiau patenka į eismo įvykius ar mažiau mėgstamos ilgapirščių. Rizikai įtakos turi ir techniniai parametrai: galia, degalų tipas ar kėbulo dydis.
Renkantis draudimo polisą dažnai žiūrime į kainą, tačiau tai tik viena iš dedamųjų. Pigiausias draudimas nebūtinai yra geriausias: kaina parodo tik tai, ką sumokėsite, o ne kokią gausite naudą. Svarbūs ir kiti veiksniai: franšizė, draudimo sumos ribos, išimtys, teritoriniai apribojimai, žalos atlyginimo procesas. Lygindami draudimo polisus, pvz., automobilio draudimą, pirmiausia žiūrėkite, kas įtraukta ir kas ne. Pagalvokite apie jums aktualias detales. Esminis dalykas - gilintis į draudimo sąlygas prieš sudarant sutartį. Draudikai siūlo skirtingų apimčių paketus, tad atsakingai juos išanalizavę galėsite pasirinkti sau tinkamiausią paslaugą už teisingą kainą.
„Lietuvos draudimas“: gaukite daugiau nei „pliką“ privalomąjį draudimą!
Transporto priemonės fotografavimas draudžiantis KASKO
Draudžiantis KASKO draudimu būtina fotografuoti transporto priemonę. Nuotraukos reikalingos įvykusių įvykių nuostolių atlyginimui. Siekiant tinkamai nufotografuoti transporto priemonę draudžiant KASKO draudimu, svarbu, kad matytųsi tiek automobilio išorė, tiek ir vidus.
Eismo įvykio fiksavimas ir žalos atlyginimas
Atsitikus eismo įvykiui (jeigu dėl jo aplinkybių tarpusavyje sutariama), jį fiksuoti ir aprašyti reikia eismo įvykio deklaracijoje, kurią išduoda visos transporto priemonių valdytojų civilinę atsakomybę draudžiančios bendrovės. Pildant šią deklaraciją, svarbu, kad ją pasirašytų visi eismo dalyviai, kad būtų nurodyti jų telefonų numeriai ir el. paštų adresai, pažymėtos faktinės eismo įvykio aplinkybės. Tačiau esama atvejų, kai deklaracijos pildymo neužtenka. Jei draudimas man atlygins avarijoje patirtus nuostolius, jeigu būsiu pripažintas avarijos kaltininku, tai bus atlyginama tik nukentėjusiai šaliai.
Atlyginamos žalos dydis, kai transporto priemonė sunaikinta, nustatomas iš transporto priemonės vertės iki draudiminio įvykio atėmus jos likutinę vertę po įvykio. Jei nusprendžiama sugadintą automobilį remontuoti, atlyginimo dydis nustatomas atsižvelgiant į remonto išlaidas. Kai žala padaryta asmens sveikatai, draudimo išmoka nustatoma pagal negautas pajamas, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sutrikdyta.
Draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas ar jų dalį grąžintų už žalos padarymą atsakingas asmuo (transporto priemonę vairavęs asmuo arba kitas teisės aktų, reglamentuojančių civilinės atsakomybės sąlygas, nustatyta tvarka už žalos padarymą atsakingas asmuo) ar draudėjas. Draudimo sutarties šalių ikisutartiniams ir sutartiniams santykiams taikomos Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo ir Sąlygų nuostatos.
tags: #kaip #draudziami #automobiliai #su #standartine #rizika