Eismo įvykio metu padaryta žala transporto priemonei ar kitam turtui yra nemalonus įvykis. Draudimo įmonės, vadovaudamosi Lietuvos Respublikos teisės aktais ir vidinėmis taisyklėmis, taiko specifinę metodiką nustatant šios žalos dydį ir apskaičiuojant draudimo išmoką. Šiame straipsnyje apžvelgsime, kaip vyksta šis procesas, kokie dokumentai reikalingi ir kokie veiksniai lemia galutinę išmokos sumą.
Teisinis reglamentavimas ir bendrieji principai
Draudimo išmokas reglamentuoja LR Vyriausybės nutarimas „Dėl eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių ir indeksuotų draudimų sumų dydžių patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, bei kiti teisės aktai. Nutarime nurodoma, kad draudimo išmokos dydis priklauso nuo padarytos žalos nukentėjusiajam trečiajam asmeniui ir/arba jo turtui. Jei eismo įvykio metu nukentėjo keli asmenys, išmoka dėl žalos asmeniui ar jo turtui mokama atsižvelgiant į kiekvieno nukentėjusiojo patirtą žalą, o bendra išmokų suma negali viršyti nutarime nurodytos sumos.
Žalos rūšys ir bendrosios nuostatos
Įvykus eismo įvykiui, draudimo išmokos gali būti mokamos už įvairias žalos rūšis, įskaitant žalą asmeniui, neturtinę žalą ir žalą turtui. Nukentėjusiems tretiesiems asmenims mokamos išmokos dydis nustatomas vadovaujantis minėtais teisės aktais ir atsižvelgiant į eismo įvykio dalyvių kaltės laipsnį. Taip pat atsižvelgiama į eismo įvykių dalyvių atsakomybę bei eismo įvykio aplinkybes, kurias įvertina atsakinga draudimo įmonė (toliau - draudikas) arba Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras (toliau - Biuras) remdamiesi ataskaitomis ar išvadomis. Nukentėjusio asmens žalos dydis gali būti nustatomas ir teismo sprendimu arba teismo taikos sutartimi.
Transporto priemonės žalos nustatymas
Žalą nukentėjusiojo asmens turtui, t.y. transporto priemonei ar kitam kilnojamam ar nekilnojamam turtui, nustato draudikas arba Biuras. Žala apskaičiuojama remiantis draudiko arba Biuro turto vertinimo ataskaitomis, turto remonto išlaidų skaičiavimais, taip pat atsižvelgiant į nukentėjusio asmens turto vertę įrodančius dokumentus.
Turto sugadinimo ar sunaikinimo vertinimas
Žala dėl turto sunaikinimo dydis nustatomas pagal sunaikinto turto rinkos vertę iki eismo įvykio ir likutinę vertę po eismo įvykio. Turtas laikomas sunaikintu, kai jį remontuoti ekonomiškai netikslinga. Tai reiškia, kad reikalingo remonto išlaidos būtų 75 procentai ir daugiau turto rinkos vertės iki eismo įvykio. Tokiu atveju, žala yra automobilio rinkos kaina draudiminio įvykio dieną, sumažinta jos įrangos liekanų po draudiminio įvykio verte. Liekanų vertė apskaičiuojama pagal Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarkos ir kelių transporto priemonių vertinimo instrukciją. Po draudiminio įvykio transporto priemonės liekanos lieka automobilio savininkui.
Žalos dėl turto sugadinimo, kai jį remontuoti ekonomiškai tikslinga, dydis nustatomas pagal turėtas sugadinto turto remonto išlaidas, būtinas turto rinkos vertei iki eismo įvykio atkurti. Jeigu nukentėjęs trečiasis asmuo turto neremontuoja, atlyginamos apskaičiuotos būtinosios remonto išlaidos (be pridėtinės vertės mokesčio) sugadinto turto rinkos vertei iki eismo įvykio atkurti.
Remonto išlaidų apskaičiavimas
Būtinosios remonto išlaidos apima remonto darbų vertę, dažymo darbų vertę, keičiamų detalių ir (ar) dalių vertę (sumažinant išlaidas keičiamų detalių ir (ar) dalių nusidėvėjimo verte), dažymo medžiagų vertę, taip pat sugadinto turto transportavimo, saugojimo, techninės ekspertizės ir kitas papildomas išlaidas. Būtinosios remonto išlaidos apskaičiuojamos pagal vidutinius remonto darbų ir keičiamų detalių ir (ar) dalių įkainius, atitinkančius technologijos lygį, vadovaujantis rekomenduojamais laiko normatyvais, nustatytais specializuotose remonto išlaidų apskaičiavimo programose.
Remontuotinos ir keičiamos dalys
Sugadinto turto sugadintos detalės ir (ar) dalys gali būti remontuojamos, jeigu atlikus remontą jos atitiks techninius aktyvios ir pasyvios saugos reikalavimus. Jei kai kurios detalės gali būti remontuojamos ir nebūtinai keičiamos, pirmenybė yra teikiama remontavimui. Jeigu nukentėjęs trečiasis asmuo pasirenka sugadinto turto sugadintas detales ir (ar) dalis, kurios gali būti suremontuotos (atlikus remontą atitiks techninius aktyvios ir pasyvios saugos reikalavimus), pakeisti naujomis, atsakingas draudikas ar Biuras atlygina būtinasias remonto išlaidas, kuriomis šiuo atveju laikomos remontuotinos detalės ir (ar) dalies remonto išlaidos.
Negautų pajamų apskaičiavimas dėl sugadinto turto
Nukentėjęs asmuo gali kreiptis dėl draudimo išmokos, dengiančios jo negautas pajamas, kurių gavimui būtina naudotis jo sugadintu turtu (pvz. automobiliu). Šiuo atveju nukentėjęs asmuo turi pateikti pajamų gavimą įrodančius dokumentus, kuriuos įvertinęs draudikas arba Biuras apskaičiuoja išmokos dydį.
Žalos administravimo procesas
Žalos apskaičiavimo laiką lemia įvairūs veiksniai, susiję su draudimo sąlygomis, aplinkybėmis ir reikalingų dokumentų pateikimo eiga. Draudimo bendrovė negali pradėti skaičiuoti žalos, kol nėra pateikti visi būtini dokumentai. Kai kuriais atvejais draudikams reikia pasitelkti nepriklausomus ekspertus.
Pranešimas apie eismo įvykį ir dokumentų pateikimas
Apie eismo įvykį, už kurį esate atsakingas (arba kai neaišku, kas yra dėl jo kaltas), savo draudikui turite pranešti per 3 darbo dienas. Nukentėjusysis per tą patį laikotarpį eismo įvykio deklaraciją turi pateikti kaltininką apdraudusiam draudikui. Jei buvo sužaloti žmonės, su kitu eismo įvykio dalyviu nesutariate dėl įvykio aplinkybių ar padaryta žala turtui, kurio savininko įvykio vietoje nėra, būtina kviesti policiją. Kitais atvejais, jeigu tarpusavyje sutariate dėl eismo įvykio aplinkybių, kartu su kitu eismo įvykio dalyviu turite užpildyti eismo įvykio deklaraciją ir kreiptis tiesiai į draudimo įmonę. Eismo įvykio deklaracijos blankus išduoda visos šią paslaugą teikiančios draudimo bendrovės.
Atsakingas draudikas ar Biuras, gavęs rašytinį nukentėjusio trečiojo asmens pranešimą apie eismo įvykį, pateikia nukentėjusiam trečiajam asmeniui užpildyti jo patvirtintos formos pranešimą apie eismo įvykį. Jeigu atsakingas už neapdrausta transporto priemone padarytą žalą asmuo per 3 darbo dienas nuo eismo įvykio dienos apie žalos padarymą raštu nepranešė Biurui ir nepateikė eismo įvykio deklaracijos, žalos administravimo, atlyginimo ir eismo įvykio dalyvių atsakomybės klausimai sprendžiami jam nedalyvaujant, remiantis nukentėjusio trečiojo asmens pateiktoje eismo įvykių deklaracijoje eismo įvykio dalyvių nurodytomis eismo įvykio aplinkybėmis.
Jei eismo įvykio metu buvo sugadinta jūsų transporto priemonė, kreipiantis į draudimo kompaniją būtina pateikti:
- Eismo įvykį patvirtinančią deklaraciją arba pirminę policijos pažymą;
- Transporto priemonės registracijos liudijimą;
- Nuotraukas, kuriose būtų matyti apgadinta transporto priemonė;
- Išmokos gavėjo banko sąskaitos rekvizitus.
Labai svarbu, kad nukentėjęs asmuo nesiimtų savarankiškai remontuoti sugadintos transporto priemonės prieš tai remonto darbų nesuderinęs su atsakingu draudimo kompanijos darbuotoju. Nepradėkite remontuoti transporto priemonės ar naikinti sugadintų daiktų, kol draudimo bendrovės atstovai nebus apžiūrėję įvykio vietos.
Turto apžiūra ir tyrimas
Atsakingas draudikas ar Biuras, gavęs rašytinį pranešimą apie eismo įvykį, atlieka jo tyrimą. Šio tyrimo metu apklausiami eismo įvykio liudytojai, transporto priemonės valdytojai, apžiūrima eismo įvykio vieta, sugadintas ar sunaikintas turtas, surašoma sugadinto, sunaikinto turto apžiūros ataskaita (techninės apžiūros protokolas ar kita), daromos nuotraukos. Taip pat gali būti teikiamos užklausos atitinkamoms teisėsaugos ar kitoms institucijoms, galinčioms pateikti administruojant žalą svarbią informaciją.
Atsakingas draudikas ar Biuras sugadinto ar sunaikinto turto apžiūrą atlieka Įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka ir terminais. Apžiūros ataskaitos, techninės apžiūros protokolo ar panašaus pobūdžio dokumento kopijos pateikiamos nukentėjusiam trečiajam asmeniui (arba jo įgaliotam asmeniui) ir eismo įvykio kaltininkui - jų pageidavimu. Jeigu nukentėjęs trečiasis asmuo nepristato atsakingam draudikui ar Biurui, jų įgaliotiems asmenims (ekspertams) sugadinto ar sunaikinto turto apžiūrėti tiesiogiai, jis turi pranešime apie eismo įvykį tiksliai nurodyti adresą, kur ir kada būtų galima atlikti turto apžiūrą, ir suteikti galimybę atsakingo draudiko ar Biuro įgaliotam asmeniui apžiūrėti sugadintą ar sunaikintą turtą.
Sprendimo priėmimas ir išmokos mokėjimas
Atsakingas draudikas ar Biuras priima sprendimą dėl išmokos mokėjimo, atsižvelgdamas į dokumentus ir informaciją, kuriais įrodomas draudžiamojo įvykio faktas, eismo įvykio metu padarytos žalos aplinkybės, eismo įvykio dalyvių atsakomybė ir kiti reikšmingi sprendimui priimti dokumentai.
Tam, kad nukentėjęs asmuo gautų draudimo išmoką, būtinos šios sąlygos: draudžiamojo įvykio fakto buvimas, žalos dydžio nustatymas ir aplinkybė, patvirtinanti, kad nukentėjusiajam asmeniui nėra atlyginta eismo įvykio metu padaryta žala. Tai reiškia, kad nukentėjęs asmuo negali gauti išmokos tiesiogiai iš kaltininko ir dar kartą iš draudimo kompanijos, nes draudimo išmoka negali būti pasipelnymo šaltinis.
Apsišarvuok žiniomis
Išmokų terminai ir sąlygos
Pagal Lietuvos Respublikos draudimo įstatymus, draudikas privalo apskaičiuoti žalą ir išmokėti draudimo kompensaciją per 30 dienų nuo tada, kai pateikiami visi reikiami dokumentai. Paprastai esant aiškioms draudimo aplinkybėms ir gavus visus reikalingus dokumentus, draudimo išmoka yra išmokama per 15 darbo dienų. Nedideliais atvejais (pvz., smulkūs apgadinimai) draudimas gali pateikti išmokos sprendimą vos per kelias dienas. Sudėtingesniuose atvejuose, kai reikia įvertinti daugiau aplinkybių ar atlikti ekspertizę, procesas gali užtrukti iki kelių savaičių.
Draudimo įmonė derina su nukentėjusiaisiais žalos atlyginimo būdą, taigi nukentėjęs asmuo gali, bet neprivalo sutikti su draudimo įmonės rekomenduojama remonto įmone. Jei pradedama remontuoti automobilį iki išmokos mokėjimo, reikėtų iš anksto raštu suderinti su draudimo bendrove remonto įmonę, turto remonto būdą ir sąlygas. Už automobilio remontą draudimo išmoka dažniausiai yra pervedama autoremonto servisui, su kuriuo bendradarbiauja draudikas ir į kurį nukentėjęs asmuo bus nukreiptas.
Kitų išmokų įskaitymas
Žala nukentėjusiam asmeniui draudiko yra sumokama neatsižvelgiant į tai, ar pagal tą pačią draudimo sutartį anksčiau buvo mokėtos kokios nors draudimo išmokos. Svarbiausias dalykas yra, ar eismo įvykio metu draudimo sutartis buvo galiojanti. Jeigu eismo įvykio metu nukentėjo keli asmenys ir pagal sudarytą draudimo sutartį nepakanka draudimo sumos atlyginti visiems nukentėjusiesiems, draudimo išmokos mokamos visiems nukentėjusiems asmenims proporcingai jų patirtai žalai. Jeigu nutinka taip, kad dėl eismo įvykio yra kalti keli atsakingi asmenys, kiekvieno iš jų draudikas moka proporcingą dalį nukentėjusiajam. Dalis yra nustatoma atsižvelgiant į kiekvieno kaltininko kaltės dalį dėl eismo įvykio.
Draudėjo pareigos ir rizikos vertinimas
Informavimo pareiga ir rizikos pasikeitimas
Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme (TPVCAPDĮ) yra įtvirtinta draudėjo pareiga pateikti visą draudiko prašomą informaciją ir dokumentus, būtinus sutarčiai sudaryti, o draudikui nustato teisę, prieš sudarant sutartį, šią informaciją patikrinti, taip pat apžiūrėti transporto priemonę. Draudėjo pareiga draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu informuoti draudiką apie draudimo rizikos padidėjimą yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.1010 straipsnio 1 dalyje.
Jeigu draudimo rizika, numatyta draudimo sutartyje, padidėja ar gali padidėti draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu, draudėjas ar apdraustasis privalo informuoti draudiką apie padidėjusią draudimo riziką. Rizika pasikeičia, kai draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu pasikeičia kuri nors aplinkybė, tiesiogiai susijusi su pavojaus draudimo objektui sumažėjimu ar padidėjimu. Tuo atveju, jeigu draudimo rizika padidėja dėl draudėjo ar apdraustojo veiksmų, pranešimas turi būti pateiktas ne vėliau, nei ji padidėja, o visais kitais atvejais - tuoj pat, kai draudėjas ar apdraustasis apie tokius pasikeitimus sužinojo ar turėjo sužinoti, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo to momento. Draudikui pareikalavus, draudėjas privalo sumokėti papildomą draudimo įmoką.
Draudiko teisė į regreso reikalavimą
Bendradarbiavimo pareigos nevykdymo pasekmė - neigiamų padarinių atsiradimas, suteikiantis draudikui teisę pateikti draudėjui atgręžtinį reikalavimą atlyginti dalį trečiajam asmeniui išmokėtų sumų. Ši draudiko teisė yra įtvirtinta ir TPVCAPDĮ 22 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad jei draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtą sumą ar jos dalį. Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklėse yra numatyta, kad atsakingas draudikas turi teisę reikalauti iš draudėjo grąžinti iki 50 procentų išmokėtos draudimo išmokos.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo kontekste, asmenų, neturinčių dvejų metų vairavimo patirties, vairavimas yra rizikingesnis, todėl draudikas turi teisę nustatyti, kad tokių asmenų mokama draudimo įmoka yra didesnė už vairavimo patirtį turinčių vairuotojų. Nustatant, kokio dydžio draudimo išmokos dalies grąžinimą draudikas įgijo teisę, turi būti atsižvelgiama į tai, kokia apimtimi draudikui neatskleistos aplinkybės nulėmė draudimo rizikos padidėjimą lyginant su rizika, nustatyta remiantis aplinkybėmis, kurias draudėjas atskleidė draudikui sudarant draudimo sutartį, ir ar šios aplinkybės yra susijusios su draudžiamuoju įvykiu.
Specifiniai atvejai ir patarimai
Eismo įvykiai ir TPVCAPD
Transporto priemonių vairuotojų privalomasis civilinės atsakomybės (TPVCAPD) draudimas už eismo įvykio kaltininką atlygina kitiems asmenims ir jų turtui padarytą žalą. LR transporto priemonių civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas numato, kad draudimo sumos vieno eismo įvykio metu yra 5 000 000 Eur dėl žalos asmeniui (įskaitant 5 000 Eur dėl neturtinės žalos) ir 1 000 000 Eur žalos turtui. Konkrečios sumos nustatomos pagal eismo įvykį ir jo metu patirtą žalą. Pavyzdžiui, į eismo įvykį papuolus su 20 metų automobiliu ir jį sugadinus, tikėtina, kad išmoka sudarys kelis šimtus eurų, t.y., kokia yra automobilio likutinė vertė, o ne milijoninė suma.
KASKO draudimas ir specifiniai atvejai
Privalomasis draudimas apima civilinę atsakomybę, tuo tarpu KASKO draudimas skirtas apsaugoti savo transporto priemonę. Patirta žala atlyginama avarijos, vagystės, vandalizmo, stichinės nelaimės ir nelaimingo atsitikimo atveju. Atvejai, kai vairuotojai randa apgadintas savo transporto priemones (pvz., automobilių stovėjimo aikštelėse, kai kaltininkas pasišalina), dažni didžiuosiuose miestuose. Radus apgadintą automobilį, nėra aišku, kas yra įvykio kaltininkas. Dažniausiai tokiais atvejais žala siekia apie 500 eurų, o KASKO draudimo išmokos tiesiogiai priklauso nuo automobilio markės, modelio, gamybos metų ir apgadinimų pobūdžio.
Jei savanorišku KASKO draudimu apdraustas automobilis nukenčia dėl duobių, patartina į įvykio vietą kviesti policijos pareigūnus ir užregistruoti įvykį. Turėdamas policijos pažymą, draudikas gali kreiptis į kelio savininką ar kelininkus dėl žalos atlyginimo, tokiu atveju būtų ne tik atlyginti nuostoliai, bet ir išsaugota Jūsų drausmingumo kategorija.
Svarstant, ar verta papildomai įsigyti KASKO draudimą, klientams rekomenduojama įsivertinti, kiek galima žala sujauktų jų finansinius srautus - ar jie pajėgs savomis lėšomis padengti automobilio remonto kaštus, ar galės tam tikrą laiko periodą išsiversti be pakaitinio automobilio.
tags: #kaip #draudimo #imone #apskaiciuoja #transporto #priemonei