Devintojo dešimtmečio pradžioje Henry Fordas pradėjo eksperimentuoti su nedideliu automobiliu savo namų Detroite, Bagley aveniu 58, gale esančioje nedidelėje dirbtuvėje, vos už kelių kvartalų nuo Edisono gamyklos. Tuo metu bet kuris vyras, eksperimentuojantis su „arklių neturinčiomis karietomis“, buvo laikomas savotišku keistuoliu. Vyresnis Detroito gyventojas sakė, kad Henry Fordas - ne išimtis iš šios priešiškos taisyklės - kaimynystėje buvo vertinamas su tam tikru įtarimu. Tačiau jis aistringai siekė savaeigių transporto priemonių, nors iš jo buvo tyčiojamasi ir jo idėjos buvo niekinamos. Jo žmona drovėjosi savo seseriai pasakoti, ką Henry veikia šalia namo esančioje apleistoje pašiūrėje - ten jis konstravo savo pirmąjį automobilį.
Pirmieji bandymai ir „Quadricycle“ atsiradimas
Henry Fordo pirmasis variklis užsivedė ir įėjo į istoriją 1893 m. Kūčių vakarą - tais pačiais metais gimė jo vienintelis sūnus Edselis Bryantas Fordas. Artimiausius kelerius metus jis eksperimentavo su variklių konstrukcijomis, tačiau galutinį didesnį variklį savo „Quadricycle“ jis pradėjo kurti tik 1896 m. sausį. Netrukus po to jis pradėjo statyti važiuoklę ir kėbulą.
H. Fordas svajojo apie pasaulį pakeisiančius funkcionalius ir patikimus variklius, užgimstančią perspektyvios transporto priemonės - automobilio - erą. Varganoje Baglio gatvėje išsinuomojęs pašiūrę, laisvalaikiu ir net naktimis konstravo pirmąją savo 4 arklio galių benzinu varomą brikelę. Per mėnesius, kol „Quadricycle“ buvo baigtas, jis dirbo naktimis iki vidurnakčio ar vėliau, ir visas šeštadienio dienas bei naktis. Anot Allano Nevins, Fordui ilgos darbo valandos nebuvo našta: „Negaliu pasakyti, kad tai buvo sunkus darbas“, - vėliau pastebėjo jis.
„Quadricycle“ labiau priminė karietą be arklio nei dabartinį automobilį. Išskyrus variklį, ratus, ašis ir vairavimo svirtį, transporto priemonė buvo pagaminta iš medžio ir svėrė tik 500 svarų (apie 227 kg) be degalų. Ji turėjo karietą primenančią sėdynę ir važiavo dviračio dydžio ratais su pneumatinėmis padangomis. Fordo „arklių neturinti karieta“ turėjo du greičius - 10 ir 20 mylių per valandą, kurie buvo perjungiami dvigubais pavaros diržais. Ji turėjo neutralią pavarą, bet neturėjo atbulinės eigos. Pavaros buvo keičiamos sankabos svirtimi, sumontuota ant grindų vairuotojo dešinėje. Galinė pavara buvo varoma viena grandine. Stabdžių nebuvo, tačiau Fordas įmontavo durų skambutį kaip garso signalą.
Dvi dienas prieš baigdamas savo išradimą, Fordas beveik nemiegojo. Kai Fordas ruošėsi pirmajam važiavimui, jis suprato, kad baigtas „Quadricycle“ yra platesnis nei garažo durys. Su kirviu jis išlaužė rėmą ir plytas, kad praplatintų angą, ir išriedėjo su transporto priemone į alėją. Jo žmonai ir pagalbininkui Jimui Bishopui neramiai stebint, Fordas įjungė sankabą į neutralią padėtį ir pasuko smagratį. Variklis užsivedė! Fordas lėtai važiavo „Quadricycle“ netoliese esančiomis Detroito gatvėmis, o Bishopas ant dviračio važiavo priekyje, o keli smalsūs praeiviai netikėtai žiūrėjo.
Nuo 1895 iki 1896 metų šia mašina buvo nuvažiuota apie tūkstantį mylių (1 600 km), o už 200 dolerių ji buvo parduota Charlesui Ainsley’iui iš Detroito. Tai buvo pirmas jo sandoris. Automobilis buvo surinktas ne pardavimui, o eksperimentams. Ainsley norėjo nusipirkti senąjį, o Fordui reikėjo pinigų, tad dėl kainos buvo sutarta greitai. Antrą automobilį Fordas pradėjo kurti 1896 metais; jis buvo beveik toks pat kaip pirmasis, tik kiek lengvesnis.
Ankstyvosios įmonės ir komercinės nesėkmės
Pagautas įkvėpimo, Henry Fordas metė darbą pas Thomą Edisoną ir 1899 metais įkūrė „Detroit Automobile Company“. Tačiau kitais metais kompanija, pagaminusi vos 20 automobilių, bankrutavo. 1901 metais jis įkūrė „Henry Ford Company“, bet po kivirčų su investuotojais buvo priverstas ją palikti. Ši kompanija vėliau persivadino „Cadillac“ ir dar šiandien, kaip „General Motors“ koncerno dalis, gamina automobilius.
Henry Fordas nenuleido rankų ir 1902 m. kovą paliko darbą, pasiryžęs daugiau niekada nedirbti pagal užsakymus. Jis nuomojosi dirbtuves ir toliau eksperimentavo, siekdamas išsiaiškinti verslo esmę, kuri, jo nuomone, turėjo būti kitokia nei jo pirmojoje bendrovėje.
Pergalė lenktynėse ir „Ford Motor Company“ įkūrimas
Nuo pirmojo automobilio, „Quadricycle“, iki dabartinės bendrovės įkūrimo Fordas pagamino apie dvidešimt penkis automobilius. Šiuo laikotarpiu automobilis iš pradinės stadijos, kur pakako tik to, kad jis važiuoja, perėjo į kitą lygmenį, kur svarbus tapo ir greitis. Alexanderis Wintonas iš Klivlando, „Winton Cars“ įkūrėjas ir šalies automobilių lenktynių čempionas, buvo pasirengęs susiremti su visais varžovais.
Fordas sukūrė uždarą dviejų cilindrų variklį, daug kompaktiškesnį nei tie, kuriuos naudojo anksčiau, įtaisė važiuoklę, išmėgino greitį ir susitarė lenktyniauti su Wintonu. Jis susitiko su juo Detroite, „Grosse Point“ trasoje, ir nugalėjo. Tai buvo jo pirmosios lenktynės, kurios tapo reklama, pritraukusia žmonių dėmesį. Ši sėkmė, įrodyusi jo inžinerinius gebėjimus, suteikė jam pasitikėjimo ir traukė investuotojus.
Galiausiai, Henry Fordas 1903 metais įkūrė naują kompaniją - „Ford Motor Company“, kuriai jau buvo lemta sulaukti mūsų dienų ir tapti viena didžiausių pasaulyje automobilių kompanijų.
Pirmasis komercinis „Ford Motor Company“ automobilis - „Model A“
1903 metais Henry Fordas pardavė savo pirmąjį automobilį „Model A“ dantų gydytojui iš Čikagos. Tai buvo pirmasis komerciškai sėkmingas „Ford Motor Company“ modelis. Nors tuo metu kitos kompanijos, pavyzdžiui, Ransomo Oldso, gamino kur kas didesnius kiekius ir galbūt geresnius automobilius, „Model A“ žymėjo naujos sėkmės pradžią Fordui.
Revoliucinis „Ford Model T“
Henry Fordas 1905 metais priėmė du lemtingus sprendimus: atsikratė visų „Ford Motor Company“ dalininkų, kurie norėjo gaminti tik limuzinus, ir sutelkė kompanijos kontrolę savo rankose. Antra, jis pirmasis suvokė, kad „automobilis - ne prabanga, o susisiekimo priemonė“, ir automobilių pramonės ateitis slypi ne prabangiuose žaisliukuose turtuoliams, bet masinio produkto būtinybėje sparčiai besivystančioje Amerikoje.
1908 metais Henry Fordas rinkai pristatė „Ford Model T“ automobilį, kuris netruko užkariauti viso pasaulio žmonių vaizduotės. „Ford Model T“ buvo lengvas, tvirtas ir patvarus automobilis, ir tokių tais laikais praktiškai niekas negamino. Skirtingai nuo kitų mašinų, „Model T“ buvo parduodamas už neįtikėtinai tiems laikams mažą kainą - 805 dolerius. Būtent kainos dėka jis tapo prieinamas visiems.
Per pirmuosius metus Fordas pardavė 18 664 „Model T“ automobilių, kitais metais - jau dvigubai daugiau. Šios mašinos populiarumas buvo visuotinis - ypač jis patiko Amerikos fermeriams, nes dėl savo patvarumo ir aukštos pakabos buvo tinkamas važinėti tais laikais dar duobėtais ir klampiais Amerikos keliais. Paprastiems miestiečiams, kuriems limuzinai buvo brangi svajonė, „Model T“ suteikė galimybę sėsti prie nuosavo automobilio vairo.
Vienintelė jo sėkmės paslaptis buvo kaina - pati mažiausia, kokios tik buvo įmanoma paprašyti už 20 arklio jėgų agregatą, kurio pavaros buvo perjungiamos kojomis, benzinas į karbiuratorių liejosi laisva srovele be jokios pompos (todėl pirmieji modeliai į stačius kalnus galėdavo užvažiuoti tik atbulomis, taip variklis nespringdavo), o visi be išimties automobiliai buvo dažomi tik juoda spalva (iš tikrųjų ji buvo pasirinkta tik todėl, kad greičiau išdžiūdavo nei visos kitos).
„Model T“ patekdavo į tolimiausius Amerikos kampelius dar iki tol, kol ten kas nors nutiesdavo kelius. Pats H. Fordas mėgo kartoti: „Aš pasodinsiu Ameriką ant ratų.“ Ir jis tai darė tiesiogine tų žodžių prasme. Gamykla Detroite nebespėjo gaminti automobilių, todėl Fordui atsirado būtinybė pritaikyti konvejerį.
Konvejeris ir gamybos revoliucija
1913 metais „Ford Model T“ automobilis buvo surenkamas per dvylika su puse valandos. Paleidus konvejerį, kitais metais mašina jau buvo pagaminama per 96 minutes. 1916 m. „Fordo“ gamykla išleisdavo naują „Model T“ kas dvi minutes, o gamybos rekordas buvo pasiektas 1926 m. - 24 sekundės. 1914 metais jau kas antras pagaminamas ir parduodamas automobilis Amerikoje buvo „Ford Model T“.
„Model T“ gamyba buvo nutraukta tik 1927 metais, išleidus į pasaulį 15 484 781 egzempliorių. Šiuo automobiliu važinėjo visi - gangsteriai ir policininkai, Italijos fašistai ir Rusijos čekistai, Peliukas Mikis ir Vladimiras Leninas, be šio automobilio nebuvo įsivaizduojamas joks trečiojo dešimtmečio tipiškesnis Amerikos vaizdas.
tags: #kaip #buvo #pavadintos #pirmosios #h #fordo