Lambda zondas, dar vadinamas deguonies (O2) jutikliu arba davikliu, yra labai svarbus komponentas transporto priemonėse su vidaus degimo varikliu. Jis priskiriamas išmetimo sistemai ir jo poreikis atsirado pradėjus gaminti automobilius su katalizatoriais. Moderniuose automobiliuose, turinčiuose įvairias ekologiją skatinančias sistemas, lambda zondas yra esminė detalė, mažinanti kuro sąnaudas ir išmetamųjų dujų kiekį. Įprastai automobilyje yra bent du lambda zondai: vienas prieš katalizatorių, kitas - už, siekiant nustatyti katalizatoriaus efektyvumą.
Lambda zondo veikimo principas ir tipai
Pagrindinė lambda zondo funkcija - palaikyti optimalų oro ir degalų santykį, kuris užtikrintų maksimalų katalizatoriaus efektyvumą neutralizuojant kenksmingas priemaišas išmetamosiose dujose. Jis matuoja deguonies kiekį išmetamosiose dujose ir perduoda šią informaciją variklio valdymo blokui (ECU). Remdamasis šiais ir kitų daviklių (temperatūros, oro srauto matuoklio) duomenimis, kompiuteris tinkamai reguliuoja kuro mišinį.
Idealus oro ir degalų santykis
Idealus kuro ir oro santykis benzininiame automobilyje yra stechiometrinis - 14,7:1 (benzininiams varikliams) arba 14,5:1 (dyzeliniams). Prie tokio santykio lambda koeficientas yra lygus vienetui (1). Jeigu lambda koeficientas < 1, kuro mišinys vadinamas riebiu (per mažai O2 deguonies), o jei lambda > 1 - liesu (per daug O2 deguonies). Katalizatorius veikia efektyviai tik tuo atveju, jeigu lambda koeficientas svyruoja nuo 1 ± 0,1. Bet koks didesnis nuokrypis sąlygoja katalizatoriaus neefektyvų darbą.
Zondų tipai ir konstrukcija
Šiuolaikiniai lambda zondai dažnai vadinami elektromechaniniais ir veikia cirkonio dioksido pagalba. Labiausiai paplitę cirkonio dioksido pagrindu pagaminti zondai, veikiantys kaip įtampos generatoriai. Kai tokio lambda zondo temperatūra pasiekia apie 300 laipsnių Celsijaus, jis generuoja nuo 100 iki 900 mV įtampą. Įtampa kinta dėka platinos elektrodų, kurie labai plonu sluoksniu padengę cirkonio dioksido matuoklį. Retesni titano zondai veikia kaip rezistoriai, t. y., jų varža keičiasi priklausomai nuo deguonies kiekio išmetamosiose dujose.
Pagrindinė daviklio dalis - keraminis antgalis, pagamintas iš cirkonio dioksido, ant kurio išorinės ir vidinės dalies užpurkšta platina. Antgalis ir korpusas sujungiami hermetiškai tam, kad į daviklio vidinę ertmę nepatektų išmetamosios dujos.
Yra du pagrindiniai lambda jutiklių tipai:
- Siaurajuosčiai (angl. narrowband) - skirti veikti tam tikrame diapazone ir paprastai sutinkami kiek senesnėse transporto priemonėse.
- Plačiajuosčiai (angl. wideband) - naudojami šiuolaikinėse transporto priemonėse, pasižymintys didesniu tikslumu.
Be to, lambda zondai skiriasi sriegine dalimi, laidų kiekiu ir jungtimi. Kai kurie būna pašildomi, kiti - ne, tačiau darbo principas ir pats darbo elementas visuose davikliuose yra beveik vienodas.
Svarbiausia lambda zondo funkcija
Degimo procesas yra labai galingas, tačiau ir delikatus. Net menki nuokrypiai nuo optimalaus oro ir degalų santykio gali turėti didžiulę įtaką ir trukdyti varikliui dirbti efektyviai. Prastai veikiantis lambda zondas neleidžia kompiuteriui optimizuoti įpurškimo ir degimo, todėl variklis vartoja daugiau kuro ir išmeta daugiau teršalų. Lambda zondas padeda kontroliuoti kenksmingų išmetamųjų dujų, tokių kaip anglies monoksidas (CO), angliavandeniliai (HC) ir azoto oksidai (NOx), išmetimą.
Tinkamai veikianti išmetimo sistema, įskaitant lambda zondą, prisideda prie to, kad variklis dirbtų sklandžiai. Tai tiesiogiai veikia degalų sąnaudas, o deginant prastos koncentracijos oro ir degalų mišinį, kyla rizika pažeisti ir katalizatorių.
Lambda zondo gedimo priežastys ir simptomai
Lambda zondas nėra amžinas ir, kaip ir kiekviena automobilio dalis, turi savo tarnavimo resursą. Jo gedimai yra nemalonūs ir gali sukelti įkyrius veikimo sutrikimus.
Dažniausios gedimo priežastys
- Nekokybiški degalai: tai yra pagrindinė liambda zondų gedimo priežastis. Jautrus zondo darbinis elementas greitai išeina iš rikiuotės, paveiktas kenksmingų priemaišų. Net keli degalų papildymai nekokybišku benzinu gali padaryti jutiklį nebenaudojamu.
- Pašalinės medžiagos degimo kameroje: į degimo kamerą patenkantys aušinimo skystis ar tepalas taip pat neigiamai veikia zondą.
- Angų užteršimas: daviklio angos lengvai užteršiamos degalų priedais, švinu ar aušinimo skysčiu. Pernelyg didelis arba netinkamų degalų priedų naudojimas taip pat kenkia zondams.
- Elektriniai gedimai: gali būti pažeisti daviklio laidai ir jungtys, dėl ko daviklis tiekia klaidingą informaciją variklio kompiuteriui.
- Mechaniniai pažeidimai: fiziškai pažeistas zondas.
- Perkaitimas ir apnašos: laikui bėgant lambda zondai perkaista arba jų elementai apsineša, todėl jie veikia netinkamai arba visai nebeveikia. Zondas dirba ekstremaliu režimu - aukšta temperatūra, įvairios vibracijos.
- Kitų prietaisų prijungimas: kitų prietaisų prijungimas prie zondo taip pat gali sugadinti arba iškalibruoti jo darbą.
Gedimo simptomai ir poveikis automobiliui
Sugedus lambda zondui, automobilis dažniausiai nenustoja važiuoti, nebent zondas nebeveikia visiškai. Tokiu atveju automobilis gali pavažiuoti, užgesti, o paskui vėl pavažiuoti. Tačiau atsiranda tam tikri ženklai, rodantys, kad reikia atlikti kompiuterinę diagnostiką arba pristatyti automobilį į servisą:
- Užsidega „Check Engine“ lemputė: tai vienas dažniausių ženklų. ECU aptinka jutiklio rodmenų neatitikimus ir įjungia variklio patikros lemputę prietaisų skydelyje. Visgi, ši lemputė gali įsižiebti ir dėl daugybės kitų priežasčių.
- Padidėjusios degalų sąnaudos: pastebimas gerokai išaugęs kuro suvartojimas (bent 10-15 % be jokios priežasties). Variklio valdymo blokas „apsidrausdamas“ gali tiekti žymiai daugiau degalų, siekiant kompensuoti netinkamus lambda zondo duomenis.
- Sumažėjusi variklio galia: sulėtėja reakcija į akceleratoriaus paspaudimus, automobilis lėčiau greitėja, o variklis tampa silpnas ir lėtas dėl netinkamo oro ir degalų mišinio degimo.
- Nestabili variklio eiga: variklis netolygiai dirba tuščiąja eiga, gali trūkčioti užvedant automobilį.
- Padidėjęs kenksmingų medžiagų išmetimas: padidėja CO lygis išmetamosiose dujose, gali pasirodyti juodi dūmai išmetimo sistemoje. Dėl lambda zondo problemų automobilis teršia orą ir nepraeis techninės apžiūros (TA).
Opel lambda zondas
Jei lambda zondo jutiklis neveikia, kompiuteris parenka vidutinius veikimo parametrus, nuskaitydamas duomenis iš savo atminties. Kuro ir oro mišinio parametrai skirsis nuo tų, kurie turėtų būti pagal gamyklinius nustatymus.
Lambda zondo keitimas ir priežiūra
Tarnavimo laikas
Nėra vieno apibrėžto termino, kiek turėtų tarnauti lambda zondas. Paprastai šių detalių eksploatavimo trukmė priklauso nuo transporto priemonės, pačios detalės ir važiavimo įpročių. Senesnių nešildomų lambda zondų tarnavimo laikas yra apie 50 000-60 000 km. Idealiomis sąlygomis korektiškas veikimas gali būti iki 80 000-100 000 km, o gamintojai deklaruoja, kad lambda zondas realiai gali tarnauti 100 000-150 000 km ar net daugiau.
Keitimo procesas
Lambda zondo keitimas profesionalams yra gana nesudėtingas darbas, trunkantis nuo 30 minučių iki valandos, priklausomai nuo automobilio markės ir modelio bei detalės pasiekiamumo. Turintiems patirties mechanikoje, šią užduotį galima atlikti ir patiems.
- Diagnostika: prieš keičiant lambda zondą, būtina atlikti diagnostiką ir nustatyti gedimo kodą (-us). Kadangi daugelis naujų modelių turi kelis lambda jutiklius, svarbu įsitikinti, kad teisingai nustatėte sugedusį jutiklį. Taip pat patikrinkite, ar daviklio laidai ir jungtys nėra pažeisti mechaniškai.
- Nustatymas: nustatykite zondo vietą išmetimo sistemoje.
- Atjungimas ir išėmimas: atjunkite senąjį zondą ir išimkite jį su specialiu veržliarakčiu. Gali būti, kad lambda zondas bus užrūdijęs ir jį bus sunku atsukti.
- Montavimas: sumontuokite naująjį zondą. Jei naudojate universalų daviklį, svarbiausia nesusipainioti lituojant laidus. Paties daviklio sriegį reikia patepti specialiu elektrai laidžiu tepalu, žiūrint, kad tepalas nepatektų ant sensoriaus galvutės. Negalima naudoti bet kokio tepalo.
Detalės ir darbo kaina
Pats lambda zondas kaip detalė kainuoja įvairiai, priklausomai nuo automobilio modelio ir gamintojo, kaina gali svyruoti nuo 30 iki 100 eurų ir daugiau. Svarbu rinktis tik originalius lambda jutiklius ir nepirkti pigių, neaiškių gamintojų dalių, nors jos ir yra gerokai pigesnės. Darbo kaina taip pat skiriasi priklausomai nuo automobilio, kur stovi deguonies jutiklis ir ar jį lengva pasiekti. Mechanikas vis tiek pradžioje turi jungtis diagnostikos įrankį ir viską atlikti nuosekliai.
tags: #kaip #automobilis #vaziuoja #sugedus #liambda #zondui