Vairavimo baimė yra problema, su kuria susiduria daugelis žmonių, sėdėdami prie vairo. Tai gali būti baimė važiuoti per tiltus, greitkeliu arba netgi dideliame eismo sraute. Šiomis baimėmis susiduria ne tik nauji, bet ir patyrę vairuotojai. Svarbu atsikratyti šių baimių, kad galėtumėte patogiai vairuoti ir jaustis saugūs kelyje.
Nors ši baimė neturi konkretaus pavadinimo, su vairavimo baime susijusios emocijos yra labai paplitusios ir gali pasireikšti tiek lengvais, tiek sunkesniais simptomais. Ekspertai ištyrė, kad vienas iš dešimties žmonių išgyvena įvairias fobijas, o baimė vairuoti automobilį yra viena dažniausiai pasitaikančių.
Vairavimo baimės priežastys ir pasireiškimo formos
Yra daug skirtingų baimių, su kuriomis susiduria vairuotojai, todėl svarbu suprasti, kuo jos kelia riziką. Vairuotojai bijo dėl įvairių priežasčių - nuo nežinomybės baimės iki baimės patekti į avariją.
Dažniausiai pasitaikančios baimės ir nerimo šaltiniai
- Baimė važiuoti greitkeliu: dažna problema daugumai vairuotojų, kurie bijo matyti, kaip aplink juos spartina kiti automobiliai.
- Baimė važiuoti per tiltus: ši baimė dažniausiai kyla dėl aukščio arba paties tilto struktūros.
- Baimė sukelti avariją: dalis vairuotojų jaudinasi ne tiek dėl nuosavo automobilio pažeidimų, kiek dėl kitų eismo dalyvių saugumo.
- Ankštos parkavimo erdvės: sukelia nerimą dėl galimų pažeidimų.
- Didelis greitis: baimė, susijusi su greičio valdymu ir galimu pavojaus praradimu.
- Važiavimas naktį ar esant blogoms oro sąlygoms: trumpėjant šviesiajam paros metui ir prastėjant oro sąlygoms (šlapia kelio danga, krituliai), važiuojamoji kelio dalis kelia daugiau iššūkių. Dėl to kai kurie vairuotojai vengia sėsti prie vairo.
- Vairavimas nepažįstamose vietovėse: nepažįstami maršrutai didina įtampą ir nerimą.
- Rikiavimasis ir persirikiavimas: naujiems vairuotojams ypač daug įtampos kelianti situacija.
- Vairavimas vienam: kai kurie jaučia nerimą, kai nėra keleivio.
- Įstrigimas spūstyje: klaustrofobijos ar kontrolės praradimo baimė.
- Važiuojant greta didesnių transporto priemonių: baimė dėl didelių transporto priemonių keliamo pavojaus.
Kiti baimės vairuoti sukėlėjai
Nėra universalaus atsakymo, kodėl kai kuriems žmonėms išsivysto ar yra įgimta baimė vairuoti. Štai keletas dažniausiai pasitaikančių veiksnių:
- Atsakomybės našta: žmogui būdinga jausti atsakomybės naštą, ypač kai kalbama apie saugumą. Be to, kad rūpinatės ne tik savo gerove, bet ir keleivių, esančių jūsų transporto priemonėje, priežiūra. Daugeliui žmonių nepatogu pasitikėti savo jėgomis už vairo.
- Kelionės baimė (hodofobija): tai labiau konkreti fobija, apimanti judėjimą visomis transporto priemonėmis ir baimę tyrinėti naujas vietas ar maršrutus.
- Nemaloni patirtis: suprantama, kad visi, kurie praeityje pateko į eismo įvykį (ar vos nepateko į jį) arba buvo jo liudininkais, gali būti stipriai paveikti savo patirties. Joks įvykis nėra per menkas, kad galėtų turėti įtakos - gali būti, kad vairavimas per prastą audrą, pasiklydimas ar net žinojimas apie pažįstamo žmogaus patirtį gali sukelti nenorą grįžti į kelią. Blogesnė padėtis yra tuomet, kai amaksofobiją išgyvena traumas eismo įvykiuose patyrę žmonės.
- Institucijų baimė: nors žinome, kad policija, ugniagesiai ir greitosios pagalbos darbuotojai yra tam, kad mums padėtų, kai kurie žmonės kenčia nuo labiau kliniškai išreikšto nerimo dėl valdžios atstovų. Tai gali lengvai sukelti nenorą sėsti prie vairo dėl baimės dalytis keliu su valdžios institucijomis arba net tiesiog nepažįstamose eismo situacijose - dėl baimės padaryti ką nors ne taip.
- Klaustrofobija: viena iš labiausiai paplitusių ir geriausiai žinomų fobijų, t. y. bendra uždarų patalpų baimė, kuri gali lengvai persikelti į vairuotojo ar keleivio vietą automobilyje.
- Amaksofobija: tai baimė vairuoti, kurią išgyvenantys žmonės gali parodyti tiek emocinius, tiek fizinius simptomus, tokius kaip stresas, nerimas, baimė ir netikrumo jausmas.
Kokie žmonės bijo vairuoti?
Psichologės teigimu, vairuoti bijo tie žmonės, kurie ir šiaip yra bailūs, turi įvairių fobijų, jiems nėra patogu daryti kažką kitų akivaizdoje. Vairuoti bijo jautresni žmonės; drąsos turintys žmonės dažniausiai greitai sėda prie automobilio vairo.
Psichologės G. Petronienės teigimu, labiausiai vairuoti bijo moterys ir vyresnio amžiaus žmonės. Jos manymu, didelę įtaką šiai baimei daro žmonių susikoncentravimas ne į save, bet į kitus. Tokie žmonės bijo ne paties vairavimo, bet to, kaip bus su kitais automobiliais, policija. Jei visgi mokosi vairuoti su baime, jaudinasi dėl vairavimo egzamino laikymo, netinkamo instruktoriaus, bijo būti neigiamai įvertinti ar kad kas nors pamanys, jog jie yra nevykėliai.
Pradedantieji vairuotojai paprastai bijo pajudėti į įkalnę, intensyvaus eismo ar kitų vairuotojų keliamo pavojaus ir kad jų automobilis gali nuvažiuoti nuo kelio. Tačiau dažniausiai tai yra tik nežinojimo ir patirties stokos rezultatas, kuris gali būti lengvai eliminuotas, mokantis saugaus vairavimo.
Psichologė Inga Būdvytytė atkreipia dėmesį, kad dažniau dėl oro sąlygų didesnį nerimą jaučia moterys, vyresnio amžiaus ir mažiau patyrę vairuotojai. Jų nerimas yra labai suprantamas, nes mažiau savimi pasitikintys, nerimastingi žmonės prie vairo gali patirti sunkumų. Žmonės jaudinasi, kad gali patekti į eismo įvykį, baiminasi į kelią galinčių iššokti gyvūnų, o svarbiausia - bijo prarasti kontrolę.
Kita psichologinė kliūtis - baimė nesuprasti eismo situacijos arba per vėlai į ją sureaguoti. Pradedantieji vairuotojai dažnai nerimauja, kad nepakankamai greitai priims sprendimus, ypač sudėtingose sankryžose ar nepažįstamuose maršrutuose.
Vairavimo mokytoja Edita Vasaitienė atkreipia dėmesį, kad klaidingas stereotipas - kad moterys vairuoti bijo labiau. Ji pastebi, kad pamokų metu vyrai dažnai slepia savo nerimą, nors bijoti yra normalus jausmas, o moterys tiesiog jį išreiškia atviriau. Vieni vienų dalykų labiau bijo, kiti - kitų, tačiau lytis nėra esminis veiksnys, tad skatinama moteris drąsiai sėsti prie vairo.
Fiziniai ir emociniai baimės simptomai
Didelę baimę vairuoti jaučiantis asmuo gali parodyti tiek emocinius, tiek fizinius simptomus. Tai gali būti stresas, nerimas, baimė ir netikrumo jausmas.
Vairavimo fobijos ar nerimo simptomai skirtingiems žmonėms pasireiškia skirtingai, tačiau paprastai jie gali būti panašūs į simptomus, susijusius su kitomis nerimo ar panikos priepuolių formomis. Stresas, prakaituojančios rankos, padažnėjęs širdies plakimas, dirglumas ar net panikos priepuoliai - tai simptomai, kurie gali pasireikšti žmonėms, bijantiems vairuoti automobilį. Kiti simptomai:
- Sumišimas
- Galvos svaigimas
- Padažnėjęs širdies plakimas
- Prakaituojantys delnai
- Gausus prakaitavimas
- Sutrikusi orientacija
- Dusulys
- Burnos išdžiūvimas
Kai kurie žmonės nebūtinai pajunta fizinius simptomus, bet tiesiog vengia vairavimo, o savo baimę slepia nuo draugų ir šeimos narių. Jei pažįstate žmogų, kuris ilgą laiką nesėdo prie vairo, arba niekada nesiekė tikslo pradėti vairuoti, pabandykite su juo pasikalbėti ir įsitikinti, kad viskas gerai.
Dažnai pajutus tokius simptomus, žmogui atrodo, kad jis praras kontrolę prie vairo. Tačiau tereikia kelių minučių laiko ir ši būsena gali būti sėkmingai įveikta.
Kaip įveikti vairavimo baimę?
Baimė vairuoti kamuoja ne vieną, kuriam vairavimas būtų naudingas. Svarbu nepamiršti, kad šias baimes galima įveikti praktiškai ir pozityviai nusiteikus. Psichologė Genovaitė Petronienė sako, jog nereikėtų ignoruoti šios baimės ir nurodo, kaip galima su tuo susidoroti.
Praktika ir patirties kaupimas
Vienas iš būdų, kaip įveikti savo baimę, yra išbandyti save. Pavyzdžiui, jei turite baimę važiuoti per tiltą, galite bandyti važiuoti trumpą atstumą į priekį ir laipsniškai didinti atstumą.
Amaksofobija dažniausiai įveikiama žmogų pratinant prie automobilio vairavimo, pašalinant su juo susijusias neigiamas emocijas ir įveikiant jų sukeliamus apribojimus. Pastovus pratinimasis ir vairavimo technikos mokymasis, taip pat darbas su savimi leis nugalėti savo baimę.
Psichologės Ingos Būdvytytės teigimu, yra keli būdai, padedantys netapti sezoniniu vairuotoju ir susigrąžinti pasitikėjimą savo jėgomis prie vairo:
- Jei jaučiate nerimą, pasipraktikuokite vairuoti tamsoje gerai pažįstamais maršrutais, kur paprastai jaučiatės saugiai.
- Išsipirkite papildomas pamokas su instruktoriumi, kad sustiprintumėte vairavimo tamsoje įgūdžius.
- Svarbu nesileisti užvaldomiems baimės ir stengtis nevengti vairavimo tamsoje - kuo dažniau tai darysite, tuo laisviau jausitės.
Vairavimo mokytoja Edita Vasaitienė pastebi, kad vairavimas yra įgūdis, kurį reikia nuolat lavinti - dažniau vairuojant vis mažiau galvojama apie pačius veiksmus ir jie tampa automatiniai. Bijoti pradžioje yra normalu, bet svarbu nepaleisti vairo vien dėl to, kad vieną kartą buvo nejauku.
Ką tik vairuotojo teises įgijusiems žmonėms, kurie nesijaučia drąsiai prie vairo, psichologė pataria pusmetį vairuoti kasdien. Per tokį laikotarpį turėtų dingti įtampa. Ilgiausias įtampos laikotarpis - trys metai, tad jei neapleidžiamas vairavimas, net ypač jautrūs vairuojantieji po trijų metų šios baimės turėtų atsikratyti galutinai.
Profesionali pagalba ir mokymai
Kad galėtumėte įveikti savo baimę, svarbu pasitikėti savo vairavimo įgūdžiais ir turėti galimybę juos patobulinti. Galite rinktis kelio eismo kursus, kurie padėtų jums išmokti kelių eismo taisyklių ir patobulinti savo vairavimo įgūdžius.
Papildomos vairavimo pamokos su instruktoriumi gali suteikti daugiau pasitikėjimo savimi sėdant prie vairo. Tokių pamokų metu instruktoriaus prižiūrimas vairuotojas gali vėl įprasti vairuoti automobilį. Negalime pašalinti visų eismo įvykius sukeliančių veiksnių, tačiau turime ugdyti savo vairavimo meistriškumą.
Jei mokotės vairuoti, gali būti paprasta pakeisti vairavimo instruktorių, jei jums tiesiog nesiseka. Daugeliui žmonių mokymasis su netinkamu asmeniu gali tapti kliūtimi motyvacijai vėl sėsti prie vairo.
Jei jaučiate paralyžiuojančią baimę vairuoti automobilį ir negalite jos įveikti, geriau nerizikuoti. Tada patariama atidėti sprendimą vairuoti ir kreiptis pagalbos į terapeutą.
Virtualios realybės (VR) terapija tyrimais nustatyta kaip veiksminga pagalba gydant vairavimo fobijas. Kompiuterinė technologija, veikianti beveik kaip vaizdo žaidimas, leidžia terapeutams aktyvuoti scenarijus, pagal kuriuos vairuotojai patenka į baimę keliančias situacijas, tokias kaip tuneliai, tiltai ar lenkimas.
Išsiaiškinti gilumines baimės priežastis ir jas įveikti gali padėti psichikos sveikatos specialistai. Į tai verta investuoti, kad galėtumėte neriboti savo komforto ir nestatyti automobilio į garažą šaltuoju metų laiku.
Taip pat pravartu šia tema pasikalbėti su artimaisiais ar draugais - galbūt kas nors irgi yra susidūręs su baime važiuoti tamsoje ar esant prastesnėms oro sąlygoms ir galės pasidalinti patirtimi. Be to, kalbėdamiesi jūs „nusimesite“ dalį nerimo.
Saugumo ir techninės priemonės
Galiausiai, turite suprasti, kad keliaujant yra tam tikras rizikos lygis, tačiau svarbu laikytis pagrindinių saugumo taisyklių, kad galėtumėte jaustis saugūs kelyje. Vairuodami turite laikytis greičio ribų, naudoti signalizaciją ir laikytis visų eismo taisyklių.
Reiktų imtis visų saugumo priemonių (prisisegti saugos diržus, tinkamai gabenti bagažą salone ar tinkamai sureguliuoti galvos atlošus), kurie eismo įvykio atveju galėtų padėti sumažinti sužalojimų riziką.
Techninė automobilio būklė
Draudimo bendrovės „Gjensidige“ Žalų departamento vadovė Baltijos šalims Viktorija Katilienė pabrėžia, kad techninė automobilio būklė, ypač rudenį, yra itin svarbi. Prieš išvažiuojant į kelią, būtina patikrinti automobilio žibintų būklę. Pastebėjus, kad priekiniai žibintai tapo blyškesni arba jų šviesos spindulys nėra pakankamai ryškus, juos būtina laiku sutvarkyti, papildomai nuvalyti žibintų paviršių, pasikeisti lemputes.
Važiuojant užmiestyje svarbu ilgąsias automobilio šviesas naudoti atsakingai - neakinti kitų vairuotojų. Reikėtų atsisakyti įpročio žybtelėti ilgosiomis šviesomis akinančiajam vairuotojui, nes toks poelgis kelyje sukelia eismo nelaimės riziką.
Vairuotojai turėtų ypatingą dėmesį skirti langų stiklų ir veidrodėlių švarai. Leidžiantis į kelią - turėti pakankamą kiekį langų valymo skysčio ir kokybiškus valytuvus. Jeigu pastebite, jog, valant langus, jie pilnai nenusivalo arba ant jų paliekami drėgmės ir nešvarumų „ruožai“, vadinasi, valytuvai jau yra pasidėvėję. Reiktų pasirūpinti kokybiškomis automobilio langų valytuvų šluotelėmis. Po šiltojo sezono patikrinkite priekinių ir galinių langų valytuvų guminių juostelių nusidėvėjimą. Apžiūrėkite, ar juose neatsiranda įtrūkimų bei apnašų.
V. Katilienė taip pat pataria pažiūrėti ir padangų protektoriaus gylį, jų nusidėvėjimo tolygumą bei patikrinti, ar nėra pažeidimų. Patikrą reikėtų atlikti keičiamoms žieminėms padangoms, nes pavasarį greičiausiai jos nebuvo patikrintos.
Pasitikrinkite automobilį - įvertinkite, ar jis techniškai tvarkingas. Kai žinosite, kad jūsų transporto priemonė yra geros būklės, jausitės saugiau. Taip pat saugumo jausmą suteiks ir tinkamo greičio pasirinkimas, saugaus atstumo laikymasis.
Automobilio salone, o ne bagažinėje, reikėtų turėti šviesą atspindinčią liemenę, jei neplanuotai tektų išlipti iš transporto priemonės neapšviestoje kelio vietoje.
Vairuotojo regėjimo būklė
Nerimaujantiems dėl važiavimo tamsoje ar esant sudėtingoms oro sąlygoms V. Katilienė primena ir apie vairuotojo regėjimo būklę. Gali būti, kad vairuojantis žmogus diskomfortą prie vairo jaučia dėl prastesnio regėjimo, todėl reikėtų periodiškai pasirūpinti ne tik transporto priemonės būkle, bet ir prevenciškai pasitikrinti akis, esant poreikiui - atsinaujinti akinius.
Psichologiniai patarimai ir nusiteikimas
Psichologė Inga Būdvytytė ypatingą dėmesį atkreipia ir į vairuotojo nusiteikimą bei jo emocinę būklę. Kad netaptumėte baimės įkaitais, prieš važiuodami galite pamedituoti, atlikti kvėpavimo pratimus, kad jaučiamo streso ar nerimo lygis sumažėtų.
Padėti gali ir sąmoningumas. Svarbu atpažinti savo jausmus, nerimą ir baimę bei juos įsivardinti. Supratus, kas su jumis vyksta ir kodėl, tarkime, jums tankiau plaka širdis, prakaituoja rankos ar svaigsta galva, bus lengviau su tuo kovoti.
Vengti bet kokių dirgiklių - jei esate alkani, susierzinę ar jaučiate stresą, pirmiausiai atkreipkite dėmesį į nepatenkintus poreikius, kurie gali trukdyti sutelkti dėmesį. Patartina vengti kavos ir energetinių gėrimų, nes stipri kava priverčia širdį tankiau plakti ir sukelia į nerimą panašias būsenas. Niekada nebandykite išvažiuoti automobiliu prieš tai nieko nevalgę ir niekada nevairuokite neišsimiegoję.
Psichologė I. Būdvytytė nerekomenduoja sėsti prie vairo, jaučiant išsekimą ar pervargimą. Ši rekomendacija galioja ir šviesiuoju paros metu.
Streso valdymas yra labai svarbus. Deja, ilgalaikis didelis stresas gali sukelti nerimą, todėl darykite viską, ką galite, kad sumažintumėte streso lygį. Padėti gali tokie standartiniai metodai, kaip reguliarios pertraukos darbe, laikas mankštai, joga ir meditacija.
Terapiniai metodai, pavyzdžiui, desensibilizacija, kai mažais žingsneliais atsiduriate situacijose, kurios sukelia nerimą, gali būti efektyvūs. Šiuo atveju pavyzdys galėtų būti tiesiog sėdėjimas stovinčiame automobilyje su įjungtu varikliu. Perėjimas prie kito etapo gali užtrukti kelias valandas, dienas, savaites ar mėnesius, tačiau visą tą laiką mažinsite savo nerimą sukeliančių veiksnių įtaką.
Kai sėdite prie vairo, darykite viską, ką galite, kad rūpesčiai ar problemos neatitrauktų jūsų dėmesio. Pirmiausia laikykite mobilųjį telefoną saugiai už akių ir sumažinkite greitį, jei manote, kad tai padeda.
Kartais spaudimas kasdien sėsti į automobilį gali neigiamai paveikti jūsų norą juo važiuoti. Išbandykite galimybę važiuoti kartu su drauge ar grupe, keliaujančia į panašią vietovę. Gali būti, kad dienos, kurias praleisite kaip keleiviai, tikrai padės pažvelgti į situaciją iš kitos perspektyvos.
Vairavimo mokytoja teigia, kad norint įveikti vairavimo baimę, svarbiausia yra pakeisti požiūrį į savo baimes apskritai. Vietoje to, kad galvotumėte, kad jaučiate stresą ar bijote atlikti kokį nors manevrą, reikėtų tiesiog pasiryžti ir galvoti, kaip tai padaryti saugiai.
Baimė po eismo įvykio
Tokia baimė gali būti eismo įvykio sukeltos traumos padarinys. Nenorint sukelti sau papildomo streso vėl pradedant vairuoti po eismo įvykio, būtų protinga elgtis atsargiai. Pirmieji važiavimai turėtų būti trumpi, gerai pažįstamu, eismo dalyvių neperpildytu ir lengvu maršrutu.
Vienas iš būdų, padedančių kovoti su po eismo įvykio atsiradusia baime vairuoti automobilį - artimo, patikimo žmogaus buvimas šalia vairuojant. Šalia turėtų būti toks žmogus, kuris neblaškytų ir nesukeltų papildomo nerimo.
Iš pradžių gali pasirodyti, jog grįžti prie vairo yra paprasta, tačiau baimė arba diskomforto jausmas paprastai atsiranda situacijose, primenančiose patirtą eismo įvykį, pavyzdžiui, važiuojant tiltu, greitkeliu, per rūką arba pamačius vairuotoją, keliantį pavojų, panašų į tą, kuris tapo ankstesnio eismo įvykio priežastimi. Kai nerimas ima trukdyti vairuoti, reikėtų sustoti saugioje vietoje ir nusiraminti. Nerimą gali numalšinti gilus kvėpavimas diafragma arba trumpas pasivaikščiojimas.
Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos duomenimis, 2010 m. Lietuvoje buvo užfiksuoti 3 625 eismo įvykiai, juose sužeisti 4 328 žmonės. Pabrėžiama, kad eismo įvykis gali neigiamai paveikti ne tik jo dalyvius, bet ir liudininkus.
Dalis vairuotojų nedrąsiai jaučiasi tais atvejais, kai vairuoja nepažįstamus, nuomotus ar dalijimosi platformų automobilius. Dar neišbandytas automobilis gali didinti nepasitikėjimą savo jėgomis, kelti stresą dėl galimų finansinių pasekmių.
Pasak automobilių dalijimosi platformos „CityBee“ vadovės Gretos Januškaitės-Karvelienės, būtent to paskatinta įmonė nuo praėjusių metų spalio mėnesio pradėjo taikyti naują politiką - įvykus eismo įvykiui dėl kliento kaltės ir jam apie įvykį informavus, įmonė padengia visus nuostolius, išskyrus atvejus, kai klientai eismo įvykį sukelia neblaivūs, pasišalina iš įvykio vietos ar kitaip pažeidžia kelių eismo taisykles. Per beveik penkis mėnesius nuo „BeeChill“ starto, buvo užfiksuota daugiau nei 150 įvykių, kai ši apsauga padėjo vairuotojams išvengti neplanuotų išlaidų. Viso „Citybee“ padengė žalos už daugiau nei 90 tūkst. eurų, daugiausiai 26-35 metų amžiaus vairuotojų grupėje. Dažniausiai buvo apgadintos automobilių priekinės dalys, žibintai, bamperiai, variklio gaubtai.
Baimės pasekmė - atidėliojimas
Vairavimo mokytoja E. Vasaitienė pastebi, kad vairavimo baimė kai kuriuos žmones taip suparalyžuoja, jog jie net nepradeda mokytis vairuoti. Kita dalis - po kelių bandymų metusieji pamokas. Pradėję mokytis žmonės būna labai užsidegę, galvoja, kad viską išmokti bus labai lengva. Tada daugelis susiduria su realybe, kad tai nėra taip paprasta. Kai žmogus turi per mažai valios ir kantrybės, šiame taške dažnai jis pasako, kad vairavimas - ne jam, arba galvoja, kad išmoks vėliau, kai bus vyresnis ir drąsesnis. Tačiau ne amžius lemia drąsą, o asmenybė - jaunas nedrąsus žmogus greičiausiai toks liks ir toliau. Pasitikėjimas savimi auga su patirtimi.
Nemažai vairuotojų šaltuoju sezonu, kai anksčiau temsta, siaučia dargana ir eismo sąlygos tampa vis sudėtingesnės, vengia vairuoti. Tai gali virsti užburtu ratu - žmogus bijo, nes neturi patirties, o neturi patirties, nes bijo. Svarbiausia - tiesiog pradėti vairuoti ir nepasiduoti pirmai nesėkmei, nes visko galima išmokti. Jei kažkas persirikiavo agresyviai ar jums „papypsino“, tai nebūtinai reiškia, kad jūs padarėte klaidą. Svarbiausia yra planuoti savo veiksmus ir neskubėti.
Jei baimė ir nerimas dėl vairavimo yra per dideli - neverskite savęs vairuoti. Dažnai vairavimo vengiantys žmonės negali įvardyti konkrečios baimės ar jos priežasties, nes vyrauja bendra panika, kad „kažkas nutiks“.
tags: #kaip #atsikratyti #baimes #vairuoti