Aušinimo Sistemos Svarba ir Išsiplėtimo Bakelis
Aušinimo Sistemos Pagrindai
Aušinimo skystis yra gyvybiškai svarbus vidaus degimo variklio komponentas, atsakingas už jo atvėsinimą iki optimalios darbinės temperatūros. Variklio generuojama šiluma yra efektyviai perduodama aušinimo skysčiui, o ši šiluma gali būti panaudota automobilio salono šildymui. Aušinimo sistemos paskirtis yra palaikyti automobilio varikliui optimalų darbo temperatūrinį režimą.
Uždarą priverstinę skysčio aušinimo sistemą sudaro bloko ir cilindrų galvučių aušinimo ertmės, radiatorius, skysčio siurblys, termostatas, ventiliatorius, jungiamieji vamzdžiai, šiluminio režimo reguliavimo ir temperatūros kontrolės prietaisai. Sistema skysčiu pripildoma pro vamzdelį, įlituotą į radiatoriaus viršutinį bakelį ir uždaroma dangteliu. Skysčiui iš sistemos išleisti apatiniame radiatoriaus bakelyje ir variklio bloke įtaisyti čiaupai. Skystį cirkuliuoti verčia išcentrinis siurblys. Jis pumpuoja skystį į skirstymo kanalą, iš kurio pro angas patenka į aušinimo ertmes ir aušina viršutines cilindrų įvorių dalis. Daugumos variklių skysčio siurblys įtaisytas priekinėje bloko dalyje; jį suka diržinė pavara. Prie variklio aušinimo sistemos prijungtas automobilio salono šildytuvas. Aušinimo sistemos darbas kontroliuojamas temperatūros jutikliu, įmontuotu viršutiniame bloko dangtelyje, kurio rodiklis yra kabinos prietaisų skyde. Yra variklių, kuriuose dalis aušinimo skysčio iš cilindrų bloko atvamzdžiu patenka į skysčio-alyvos šilumokaitį, o iš ten kanalu nuteka į priekinės galvutės aušinimo ertmes.
Išsiplėtimo Bakelio Funkcija
Kadangi aušinimo sistema veikia slėgio sąlygomis, būtinas specialus rezervuaras, kuris kompensuotų aušinimo skysčio tūrio pokyčius ir palaikytų optimalų sistemos veikimą. Šis rezervuaras yra aušinimo skysčio išsiplėtimo bakelis.
Išsiplėtimo bakelis, dar vadinamas aušinimo skysčio rezervuaru, yra nedidelis plastikinis indas su sandariu dangteliu, į kurį pilamas aušinimo skystis. Jo pagrindinė funkcija - apsaugoti aušinimo sistemą nuo per didelio slėgio, kuris atsiranda varikliui kaistant ir aušinimo skysčiui plečiantis. Kai variklis įkaista, aušinimo skystis plečiasi. Užuot leidžiant šiam išsiplėtusiam skysčiui perpildyti sistemą arba būti prarastam, jis nukreipiamas į išsiplėtimo bakelį. Kai variklis atvėsta, aušinimo skystis susitraukia, todėl aušinimo sistemoje susidaro vakuumas. Išsiplėtimo bakelyje esantis slėginis dangtelis leidžia aušinimo skysčiui prireikus grįžti į radiatorių, taip užtikrinant, kad radiatorius visada būtų pilnas.
Išsiplėtimo bakelio tūris gali svyruoti nuo 1,5 iki 8 litrų, priklausomai nuo konkretaus variklio modelio. Paprastai jis yra įrengtas po variklio gaubtu. Optimalus aušinimo skysčio lygis turėtų būti maždaug per pusę rezervuaro aukščio, tarp MIN ir MAX žymų, esančių bako šone. Išsiplėtimo bake yra du vamzdžiai skysčio cirkuliacijai: apatinė žarna prijungta prie aušinimo linijos, o viršutinė naudojama garams ir orui pašalinti iš sistemos.
Išsiplėtimo Bakelio Dangtelio Svarba ir Saugaus Atidarymo Principai
Dangtelio Konstrukcija ir Veikimas
Išsiplėtimo bako dangtelis yra neatsiejama sistemos dalis, turinti du svarbius vožtuvus: apsauginį ir vakuuminį. Šie vožtuvai yra būtini slėgiui bakelyje reguliuoti. Apsauginis vožtuvas išleidžia perteklinį slėgį į išsiplėtimo baką, kai sistemoje esantis slėgis viršija nustatytą ribą. Vakuuminis vožtuvas leidžia aušinimo skysčiui grįžti į sistemą, kai ji atvėsta ir susidaro vakuumas.
Daugumoje automobilių gamintojai ant dangtelio nurodo slėgį, prie kurio atsidaro vožtuvas (pvz., 0,9-1,2 bar japoniškiems automobiliams, 1,3-1,5 bar kai kuriems Audi modeliams). Jei ant dangtelio nėra šios informacijos, ji ieškoma automobilio techninėse sąlygose. Netinkamai veikiantis arba susidėvėjęs dangtelis gali sukelti aušinimo skysčio nuotėkius arba per didelį slėgį sistemoje, pažeidžiant žarnas ir kitus komponentus.
Radiatoriaus dangtelis, kuris gali būti ir išsiplėtimo bakelio dangteliu, atrodo nereikšmingas, tačiau atlieka didelį darbą. Pačiame radiatoriuje darbo metu susidaro labai didelis slėgis, o dangtelis yra atsakingas už sistemos sandarumą, kuris palaiko vienodą slėgį visoje aušinimo sistemoje. Tačiau laikui bėgant jo tarpinė gali susidėvėti arba spyruoklė gali prarasti reikalingą amortizaciją, o tai gali leisti aušinimo skysčiui po truputį ištekėti. Kaip taisyklė, kamštis turi slėgio vožtuvą, kurio neteisingas funkcionavimas taip pat gali sukelti variklio temperatūros didėjimą.
Kaip Saugaiai Atidaryti Aušinimo Sistemos Bakelį (Dangtelį)
Sandariai užsuktas dangtelis padidina spaudimą ir neleidžia skysčiui užvirti. Todėl ypač svarbu laikytis saugumo reikalavimų atidarant aušinimo sistemos bakelį:
- Palaukite, kol variklis atvės: Prieš bandant atidaryti radiatoriaus ar išsiplėtimo bakelio dangtelį, reikia įsitikinti, ar jau atvėso aušinimo skystis. Rekomenduojama dangtelio neatidarinėti, kol jis labai karštas, nes karštas, suslėgtas aušinimo skystis gali išsiveržti ir sukelti rimtus nudegimus.
- Lėtas slėgio išleidimas (jei variklis šiltas): Jei reikia papildyti aušalą varikliui dirbant arba kai jis dar nėra visiškai atvėsęs, lėtai atsukite išsiplėtimo rezervuaro dangtelį. Tai leis pamažu išleisti susikaupusį viršslėgį. Atidarykite dangtelį tik tiek, kad išgirstumėte šnypštimą, bet visiškai jo nenuimkite, kol slėgis visiškai neišsilydė.
- Akių ir odos apsauga: Dirbant prie įkaitusios aušinimo sistemos ypač atidžiai reikia saugoti akis ir neuždengtas kūno vietas, nes antifrizas yra nuodingas.
- Elektros išjungimas: Prieš apžiūrint ventiliatorių reikėtų prisiminti, kad, kai jis sukasi, sparnelių nesimato, o elektra varomi ventiliatoriai gali pradėti veikti net ir išjungus variklį, todėl prieš pradedant darbus reikia išjungti energiją.
Atminkite, kad išsihermetizavus sistemai (dažniausiai per netvarkingą įpylimo kamštį arba per nesandarumus jungtyse) aušinimo skystis pradeda virti, kas sukelia staigų slėgio padidėjimą.
Kaip nuorinti💦 aušinimo sistemą | BMW dyzelis🤒
Aušinimo Skysčio Pildymas ir Keitimas
Bendros Pildymo Gairės
Pildant aušinimo skystį, svarbu laikytis gamintojo nurodymų. Niekada nepildykite sistemos vien tik vandeniu, nes tai gali padidinti skysčio užšalimo pavojų, nepriklausomai nuo to, ar koncentrato yra per mažai, ar per daug. Optimalus aušalo mišinys dažniausiai yra 50% vandens ir 50% antifrizo. Naudokite tik gamintojo rekomenduojamą aušalą, pasižymintį antikorozinėmis savybėmis, arba aprobuotos kokybės vandenį maišykite su antifrizu. Jei abejojate dėl vandens kokybės, rinkitės paruoštą naudoti (sumaišytą) rekomenduojamą aušalą.
Pildant aušinimo skystį, atsukite išsiplėtimo bakelio dangtelį ir įpilkite skysčio, kol jo lygis pasieks MAX žymą. Niekada nepildykite aušalo iki pat viršaus, kai variklis dirba darbine temperatūra, nes karštas aušalas gali sukelti nudegimus. Pilant skysčio lygis bakelyje keletą kartų turėtų pamažėti, nes kai kurios ertmės užsipildo ne iškart. Pripildę sistemą ir uždarę bakelį galite porai minučių užvesti variklį. Daugelyje automobilių vandens siurblys prastumdys skystį po visą sistemą, pašalinant visus oro tarpus. Nukritus lygiui vėl įpilkite antifrizo ir stebėkite situaciją.
Sistemos Ištuštinimas ir Nuorinimas
Pirmiausiai skystį reikia išleisti surandant žemiausią sistemos tašką. Dažniausiai jis randasi radiatoriaus apačioje, kur turėtų būti išleidimo anga. Tačiau rekomenduojame pasinaudoti automobilio vartotojo vadovu, kad tiksliai nustatytumėte, kurioje vietoje įrengta nuleidimo anga ir kaip ją tinkamai atidaryti. Kartais išleidus iš sistemos skystį reikia nuimti rezervuarą ir išpilti jame esančius likučius, kad sistema būtų švari ir tuščia.
Keičiant aušalą ar aušinimo sistemos komponentus, sistemą rekomenduojama išplauti aprobuotos kokybės vandeniu arba paruoštu naudoti (sumaišytu) aušalu. Varikliui galima leisti dirbti tik su tinkamai užpildyta aušinimo sistema. Jeigu net ir po kurio laiko variklis kaista arba skystis necirkuliuoja, sistemą reikia nuorinti per ventilius, kurie turėtų būti šalia ugniasienės. Atliekant sandarumo tikrinimą, patartina lygiagrečiai atlikti ir oro pašalinimo procedūrą, t. y. atidaryti salono apšildymą.
Kaip nuorinti💦 aušinimo sistemą | BMW dyzelis🤒
Dažniausios Aušinimo Sistemos Problemos ir Gedimai
Antifrizo Trūkumo Priežastys
Aušinimo skystis gali prarandamas dėl įvairių priežasčių, kurios gali sukelti rimtus variklio pažeidimus ir brangius remonto darbus. Dažniausiai pasitaikančios nuotėkio priežastys yra:
- Nepriveržtos žarnų jungtys: Laikui bėgant metalinės sąvaržos, laikančios gumines žarnas, gali atsilaisvinti arba sutrūkti. Drėgmė ties jungtimis gali signalizuoti apie šią problemą.
- Pažeistos žarnos: Dėl amžiaus, temperatūrų svyravimų ir cheminių medžiagų poveikio žarnos gali įtrūkti, plyšti ar susidėvėti, todėl skystis gali pratekėti, ypač kai sistemoje padidėja slėgis. Vamzdžiams senstant ir prarandant atsparumą, viduje gali atsirasti nuosėdų, kurios sukelia nuotėkį. Žarnos, sujungtos su radiatoriumi, taip pat gali būti kaltininkas, nes einant laikui žarnos tampa kietos ir "trapios", o tai reiškia, kad jos taip pat praranda elastines savybes, atsiranda įtrūkimų dėl variklio vibracijų ir t.t.
- Kiauras radiatorius: Korozija, išoriniai smūgiai ar natūralus nusidėvėjimas gali pažeisti radiatorių, sukeldami skysčio pratekėjimą ir sutrikdydami antifrizo cirkuliaciją.
- Nesandarus aušinimo bakelio kamštis: Susidėvėjęs arba pažeistas kamštis negali tinkamai užsandarinti sistemos, leisdamas aušinimo skysčiui pasišalinti.
- Pažeista variklio galvos tarpinė: Tai viena rimčiausių problemų, kai tarpinė tarp variklio bloko ir galvos praranda sandarumą. Aušinimo skystis gali patekti į cilindrus arba ištekėti iš variklio. Kai pradeda leisti variklio galvos tarpinė, galite to irgi nepastebėti ilgą laiką. Tarpinė realiai turi atlaikyti platų variklio temperatūrų diapazoną, taip pat ypač aukštus ir labai žemus variklio slėgius. Kai tai atsitinka, tarpinė nebegali laikyti variklio alyvos ir aušinimo skysčio atskirai, o tai yra labai pavojinga ir dažnai sukelia rimtus gedimus.
- Išsiplėtimo bakelio pažeidimai: Laikui bėgant ir veikiant temperatūros pokyčiams, plastikas gali susilpnėti, taip pat ir jį jungiančios dalys. Bakelis gali įtrūkti arba atsirasti bakelio dangtelio nesandarumas, leidžiantis išbėgti aušinimo skysčiui.
- EGR aušintuvo nuotėkis: Jei EGR aušinimo sistemoje atsiranda nuotėkis, skystis gali patekti į recirkuliuojančias išmetamąsias dujas, praeiti pro variklį ir sudegti išmetimo vamzdyje, praktiškai be jokių simptomų, išskyrus nuolatinį aušinimo skysčio praradimą, kurio priežastį gali būti sunku diagnozuoti.
Antifrizo Trūkumo ir Gedimų Požymiai
Reguliarus aušinimo skysčio lygio tikrinimas yra būtinas, tačiau svarbu atpažinti ir kitus požymius, rodančius jo trūkumą:
- Variklio temperatūros svyravimai: Neįprastai aukšta temperatūra arba dažni jos svyravimai gali signalizuoti apie žemą aušinimo skysčio lygį. Pagrindinis požymis, kad turime gedimą, vienaip ar kitaip susijusį su aušinimo sistema, yra variklio temperatūros padidėjimas, kitaip tariant, perkaitimas.
- Įspėjamoji lemputė prietaisų skydelyje: Daugelis automobilių turi specialią lemputę, įspėjančią apie aušinimo skysčio problemas.
- Pastebimi skysčio nuotėkiai: Spalvotos (žalios, oranžinės, rožinės) dėmės po automobiliu arba aplink variklio komponentus rodo antifrizo nuotėkį. Akivaizdžiausias aušinimo skysčio nutekėjimo simptomas yra be abejo pastebėta antifrizo bala po automobiliu. Svarbu žinoti, ko ieškoti, kad būtų galima nustatyti, kokio tipo skystis tai yra. Aušinimo skystis paprastai bus ryškiai žalios, oranžinės arba rausvos spalvos, o jo kvapas gali būti "saldokas". Jei supratote, kad yra aušinimo skysčio nutekėjimas, visada jį greitai išvalykite (jeigu tai įmanoma), nes jis yra labai toksiškas tiek žmonėms, tiek naminiams gyvūnams ir apskritai gamtai.
- Garai variklio skyriuje: Garų atsiradimas iš po variklio gaubto gali reikšti, kad aušinimo skystis laša ant karštų dalių ir garuoja.
- Silpna šildymo sistema: Jei salono pečiukas nepučia pakankamai šilto oro, tai gali būti dėl nepakankamo antifrizo kiekio.
- Neįprastas variklio veikimas: Nelygus, triukšmingas ar kitoks neįprastas variklio veikimas ekstremaliomis temperatūromis gali būti įspėjimas apie antifrizo trūkumą.
- Balto dūmo atsiradimas iš išmetimo: Stebėkite išmetamų dūmų spalvą, jeigu balta, turite problemą.
- Padidėjęs variklio alyvos kiekis: Reguliariai tikrinkite variklio alyvą; jeigu jos kiekis didėja, tikėtina, kad antifrizas patenka į alyvą ir kelia jos kiekį.
Jei pastebėjote bet kurį iš šių požymių, nedelsdami patikrinkite aušinimo skysčio lygį ir, jei reikia, papildykite jį. Susidūrus su rimtesnėmis problemomis, tokiomis kaip dideli nuotėkiai (daugiau nei 2 litrai), dūmai ar balos po automobiliu, būtina kreiptis į techninės pagalbos specialistus.
Laiku nepastebėjus variklio temperatūros padidėjimo, labai dažnai įvyksta kur kas rimtesni gedimai, kurie susiję su variklio galvutės tarpinės pažeidimu bei pačios galvutės trūkiais - variklio remontas neišvengiamas. Pagrindiniai požymiai, rodantys, kad jau įvyko paminėti gedimai, yra padidėjęs aušinimo sistemoje slėgis, neveikiantis salono apšildymas bei užverdantis aušinimo skystis. Visus šiuos reiškinius sąlygoja kompresija, patenkanti į aušinimo sistemą. Ši kompresija sutrikdo normalią aušinimo skysčio cirkuliaciją aušinimo sistemoje. Pastarajai sutrikus, ne laiku pradeda įsijunginėti (arba visai neįsijungia) radiatoriaus ventiliatorius. Tai galima paaiškinti tuo, kad vietoje, kurioje yra temperatūrinis ventiliatoriaus daviklis, esant sutrikusiai aušinimo skysčio cirkuliacijai, gali susidaryti oro kamštis.
Antifrizo ir Aušinimo Sistemos Diagnostika bei Priežiūra
Aušinimo Skysčio Pasirinkimas ir Keitimas
Antifrizas - medžiaga, mažinanti vandens užšalimo temperatūrą. Kai oro temperatūra gali būti žemesnė už 0 °C, rekomenduojama automobilių aušinimo sistemas užpildyti skysčiu, kurio užšalimo temperatūra būtų žemesnė už galimą aplinkos temperatūrą. Europoje aušinimo skysčio gamybai plačiausiai naudojamas etilengliukolis.
Vairuotojai neretai nustemba, kai pasiūloma keisti aušinimo skystį, galvodami, kad tai toks skystis, kurio keisti nereikia. Žiūrint techniškai, tai yra darbinis skystis, kuris laikui bėgant praranda savo technines savybes. Per laiką nekeistas antifrizas tampa rūgštinis ir pradeda ardyti vidines dalis, praranda savo tepimo savybes, ko pasekoje prastai tepama vandens pompa. Atsiranda korozija. Didelė chloro, chloridų ar kitų druskų koncentracija aušinimo skystyje taip pat gali sukelti aušinimo sistemos koroziją. Koks aušinimo skystis ir kaip dažnai jį reikia keisti, geriausiai nurodo automobilio gamintojas. Taip pat reikia paminėti, kad negalima pilti bet kokio pasitaikiusio aušinimo skysčio. Antifrizas, kaip ir tepalas, konkrečiam varikliui tinka tam tikrų parametrų; jeigu nežinote, kokį pilti, nepilkite pirmo pasitaikiusio, pirma išsiaiškinkite, koks tinkamas (dažnai būna parašyta ant paties aušinimo skysčio bakelio). Taip pat, jeigu nežinote, koks antifrizas buvo supiltas anksčiau, vertėtų pasikeisti jį pilnai naujai.
Sistemos Komponentų Tikrinimas
Norint išvengti aušinimo sistemos gedimų ir nuotėkių, svarbu reguliariai tikrinti žarnas, suveržimus, radiatorių ir išsiplėtimo bakelį, įsitikinti, kad jie nėra susidėvėję ar pažeisti. Laikykitės gamintojo numatytų priežiūros reikalavimų, įskaitant aušinimo sistemos patikrą ir plovimą. Reguliarus ir atsakingas aušinimo sistemos priežiūra užtikrina ilgą jos tarnavimo laiką ir apsaugo variklį nuo perkaitimo ar užšalimo.
Priešingai, dėl skirtingo susidėvėjimo lygio, visi įtempiantys ir laisvai besisukantys guoliai ir kiti elementai turi būti keičiami kaskart keičiant vandens pompą. Tokios dalys, kaip ventiliatorių termomovos arba patys ventiliatoriai turi būti tikrinami ir turi tolygiai suktis.
Termostato ir Vandens Pompos (Siurblio) Funkcija
Dažnai nutinka taip, kad aušinimo sistemoje esantys termostatai sugenda. Kaip pastebėti, kad sugedo termostatas? Visų pirma - pakinta automobilio darbinė temperatūra, ji dažniausiai gali pakisti dviem būdais: pirmasis - kai temperatūra niekada nepasiekia darbinės temperatūros ribos ir automobilio variklis tarsi iš pažiūros yra visuomet šaltas. Antrasis variantas, kai sugedus termostatui, variklis pradeda kaisti ir jis gali perkaisti. Pirmuoju atveju Jūs rizikuojate netvarkingu automobilio darbu, prastesne trauka ir dinamika bei padidėjusiomis kuro sąnaudomis. Jei vis tik termostatas sugedo ir užstrigo užsidariusioje padėtyje ir neatsidaro arba nepilnai atsidaro - variklis pradeda kaisti. Norint patikrinti termostatą jau jį išėmus, papildomų įrankių ar medžiagų nereikia, pakanka karšto vandens, beveik verdančio, ką galima padaryti namų sąlygomis labai nesunkiai į puoduką įpylus vandens ir į karštą vandenį įdėjus termostatą.
Aušinimo skysčio siurblys, liaudyje vadinamas vandens pompa, dažnam gali pasirodyti ne toks svarbus variklio skyriaus elementas ir dėl to neretai nebūna keičiamas, kai tai yra būtina. Aušinimo skysčio siurblys - variklio aušinimo sistemos detalė, kurios gedimas gali įtakoti kitų variklio dalių ar mazgų gedimus. Nutrūkus dirželiui galima pastebėti gumos pėdsakus ant skriemulio. Sumontavus naują paskirstymo diržą, patikrinti, ar teisinga diržo eiga. Vandens siurblys vaidina svarbų vaidmenį užtikrinant, kad aušinimo skystis būtų cirkuliuojamas visoje aušinimo sistemoje taip, kaip priklauso. Paprastai jis varomas diržu ir yra apatinėje variklio dalyje. Siurblio gedimas gali atsirasti dėl įvairių priežasčių - dažniausiai tai natūralus susidėvėjimas.
Radiatoriaus Funkcija ir Gedimai
Radiatorius aušina variklyje įkaitusį skystį ir atiduoda šilumą į aplinką. Jis sudarytas iš viršutinio ir apatinio bakelių, atraminėmis plokštelėmis sujungtų su šerdimi. Viršutiniame bakelyje yra įpylimo anga su dangteliu. Prie jo pritvirtintas jungiamasis vamzdis, pro kurį skystis iš termostato korpuso teka į radiatorių. Vamzdeliu iš radiatoriaus išeina garai. Prie apatinio bakelio pritvirtintas jungiamasis vamzdis skysčiui iš radiatoriaus į siurblį tiekti ir išleidimo čiaupas. Viršutiniai ir apatiniai radiatoriaus bakeliai ir atraminės plokštės, kurios juos sutvirtina, dažniausiai liejami iš ketaus arba štampuojami iš žalvario. Radiatorius yra bene pagrindinė automobilio aušinimo sistemos dalis.
Išbėgus antifrizui, iš bėdos, galima įpilti vandens, prakiurusią žarnelę galima užklijuoti izoliacine juostele, tačiau radiatorių teks remontuoti, jeigu jis leidžia skysčius. Parduotuvėse galima rasti įvairių aušinimo sistemos hermetikų, tačiau hermetikai - laikina ir ne visada padedanti priemonė. Yra automobilių aušinimo sistemų, kurioms dėl jų konstrukcinių ypatybių hermetikai negali padėti. Taip pat reikėtų žinoti, kad jie gali ne tik sustabdyti pratekėjimą, bet ir užkimšti visą sistemą.
Diagnostikos Metodai
Yra keletas praktinių būdų nesandarumo paieškai atlikti. Vienas jų būtų atsukant aušinimo sistemos kamštį ir vietoje jo, parinkus atitinkamą adapterį, sujungti aušinimo sistemą su suspausto oro padavimo magistrale. Neturint centralizuoto suspausto oro, galima panaudoti tam tikslui skirtus specializuotus rankinius siurblius, kurie įeina į aušinimo sistemos testerio sudėtį. Išoriniai nesandarumai gerai pasimato, nes per juos pradeda tekėti aušinimo skystis. Atliekant sandarumo tikrinimą, patartina lygiagrečiai atlikti ir oro pašalinimo procedūrą, t. y. atidaryti salono apšildymą.
Tam, kad patikrinti kamštį, taip pat naudojamas suspaustas oras ir specializuoti, tik tam kamščių tipui, skirti adapteriai. Tikrinamas kamštis nusukamas nuo išsiplėtimo indo ir užsukamas ant adapterio. Adapteris sujungiamas su suspausto oro šaltiniu. Palaipsniui keliamas slėgis, kurio dydis stebimas manometro pagalba. Pasiekus vožtuvo atsidarymo slėgį, jis akimirksniui atsidaro ir vėl užsidaro, t. y., palaiko pastovų slėgį. Galimi vožtuvo gedimai: vožtuvas apskritai nelaiko slėgio, keliant slėgį - neatsidaro, atsidaro ne prie tos slėgio reikšmės, kuri nurodyta techninėje literatūroje.
Nuosekliai diagnozuojant aušinimo sistemą, sekantis etapas būtų vadinamasis galvutės sandarumo testas. Šiam tikslui naudojamas galvutės tarpinės sandarumo testeris (dar gali būti vadinamas CO2 pralaidumo testeriu). Esmę šio testo sudaro tai, kad jo metu aušinimo sistemoje yra aptinkamas CO2, kas rodo, kad galvutės tarpinė arba pati galvutė yra nesandari. Šis testeris sudarytas iš dviejų viena su kita sujungtų kamerų, kurios yra užpildomos reagentu. Tam, kad atliktumėte testą, prietaisas, adapterių pagalba, sujungiamas su aušinimo sistema. Variklio temperatūra pakeliama iki darbinės ir stebimas reagentas testeryje. Esant pažeistai tarpinei arba pačiai galvutei, CO2 patenka į testerį ir keičia reagento spalvą.
Dar vienas prietaisas, naudojamas aušinimo sistemos aptarnavimui, yra prietaisas, skirtas aušinimo skysčio užšalimo temperatūrai matuoti. Prietaisas (refraktometras) turi būti nukreipiamas į šviesą ir žiūrint pro okuliarą bei jį sukant, nustatomas reikiamas ryškumas. Destiliuotu vandeniu galima patikrinti, ar prietaisas teisingai matuoja. Atliekant aušinimo sistemos techninį aptarnavimą dažniausiai būna patikrinami ventiliatoriaus pavaros diržai, skysčio šiluminio režimo reguliavimo ir temperatūros kontrolės prietaisai, aušinimo skysčio užšalimo temperatūra ir kitos jo savybės, išvalomi radiatoriai. Apžiūrima, ar visos detalės savo vietoje, taip pat pakeičiamas ir pats aušinimo skystis.
tags: #kaip #atidaryti #antifrizo #bakeli