Luciano Pavarotti - žymus italų operos solistas, tapęs vienu labiausiai atpažįstamų ir mylimų vokalinių kūrinių atlikėjų pasaulyje. Jis sugebėjo operos meną pateikti suprantamai ir ja nesidominčiam klausytojui, užkariaudamas milijonų širdis savo nepakartojamu balsu.
Ankstyvasis gyvenimas ir muzikinės ištakos
Luciano Pavarotti gimė Modenoje, šiaurės Italijoje, neturtingoje darbininkų šeimoje. Jo tėvas Fernanto buvo kepėjas, o mama Adele dirbo cigarų fabrike. Muzikos meilę Luciano išugdė tėvas, kurio namuose nuolat skambėjo legendinių Beniamino Gigli, Giovanni Martinelli, Tito Schipos ir Enrico Caruso plokštelės.
Pirmieji Luciano Pavarotti žingsniai dainavimo pasaulyje įvyko devynerių, bažnyčios chore. Nors nuo vaikystės jis svajojo būti futbolininku ir buvo neabejingas futbolui, mamos iniciatyva Luciano tapo pedagogu. Jis net du metus dėstė pradinėje mokykloje, taip pat dirbo draudimo vadybininku. Vis dėlto muzikos Pavarotti nesugebėjo pamiršti, ir galiausiai potraukis jai paėmė viršų. Sulaukęs 19 metų, Luciano pradėjo mokytis Modenoje pas profesionalų tenorą Arrigo Pola, kuris, žinodamas prastą finansinę Pavarotti padėtį, sutiko neimti užmokesčio. Mokytojui persikėlus į Japoniją, vaikinas patirties sėmėsi Ettore Campogalliani pamokose.
Karjeros triumfai ir pasaulinis pripažinimas
Operos scenoje jaunasis tenoras debiutavo 1961 metais, sukūręs Rudolfo vaidmenį Giacomo Puccini operoje „Bohema“ netoliese esančiame Emilijos Redže. Nuo 1966 metų Luciano Pavarotti karjera įgavo pagreitį: jis užkopė į Kovent Gardeno sceną Londone, dar po dvejų metų pasirodė JAV Didžiojoje Majamio operoje, atlikdamas vaidmenį Gaetano Donizetti „Liučija di Lamermur“.
Didysis triumfas už Atlanto tenoro laukė 1972 metų vasario 17 dieną, kai Niujorko Metropoliteno operoje dainuodamas Gaetano Donizetti komiškoje operoje „Režimo dukra“ jis devynis kartus be didesnių pastangų išdainavo itin aukštą natą - vadinamąją C5. Ši nata - itin aukšta ir ją išdainuoti be galo sunku, tačiau Luciano tai pavyko be didelių pastangų. Įsiaudrinusi publika po to kvietė L. Pavarotti nusilenkti net 17 kartų, pelnydama jam „aukštų garsų karaliaus“ vardą. Nuo tada tenoras pradėjo nuolat dalyvauti pasirodymuose per televiziją.
Plataus tarptautinio pripažinimo L. Pavarotti sulaukė 1990 metais, kai jo atliekama arija „Nessun Dorma“ iš Giacomo Puccini operos „Turandot“ tapo Italijoje vykusio Pasaulio futbolo čempionato himnu. Ši arija tapo pophitu ir savotišku tenoro prekės ženklu. Po to sekė „Trijų tenorų“ - L. Pavarotti, Placido Domingo ir Jose Carreras - pasirodymas prieš futbolo čempionato finalą Romoje. Šio koncerto įrašas tapo visų laikų perkamiausiu klasikinės muzikos albumu.
Luciano Pavarotti buvo kviečiamas dainuoti su pasaulinio lygio žvaigždėmis ir popmuzikos atlikėjais, pavyzdžiui, su merginų grupe „Spice Girls“. Kasmet Modenoje vyko koncertai „Pavarotti ir draugai“, kurie sulaukdavo milžiniško populiarumo. 1998 metų gruodžio 12 dieną tenoras buvo pirmasis ir kol kas vienintelis, kartu su Vanessa Williams dainavęs laidoje „Saturday Night Live“. Tais metais jis buvo apdovanotas „Grammy“ Legendos statulėle, teikiama tik itin ypatingais atvejais.
Per savo 40 metų scenoje Luciano Pavarotti pavyko tapti vienu daugiausiai įrašų parduodančių atlikėjų, prilygstančių tokioms žvaigždėms kaip Madonna ir Eltonas Johnas. L. Pavarotti priklauso du Gineso rekordai - daugiausiai kvietimų nusilenkti (165) ir geriausiai parduodamas klasikos albumas („Trijų tenorų“ koncerto įrašas).
Asmeninis gyvenimas
Pirmąją šeimą Luciano Pavarotti sukūrė 1961 metais, vedęs Aduą. Vėliau su žmona susilaukė trijų dukterų. Ne mažesnį susidomėjimą kėlė ir L. Pavarotti asmeninis gyvenimas. 1996 metais jis, po 35 santuokos metų, dėl savo sekretorės Nicolettos Mantovani paliko žmoną Aduą ir tris suaugusias dukteris. 2003 metais jis vedė Nicolettą Mantovani, kuri yra už jį jaunesnė 34 metais. Keletą mėnesių iki vestuvių ji pagimdė dvynukus, tačiau išgyveno tik mergaitė Alice.
2002-aisiais tenoras nutraukė beveik keturis dešimtmečius trukusį bendradarbiavimą su vadybininku Herbertu Breslinu. Šis vėliau išleido knygą „Karalius ir aš“, kurioje kritikavo L. Pavarotti vaidybą operoje, gebėjimą skaityti natas ir išmokti savo vaidmenis. Tenoras paneigė nemokantis skaityti natų, nors pripažino turintis kai kurių sunkumų.
Sveikatos pablogėjimas ir atsisveikinimas su scena
2004-aisiais L. Pavarotti surengė savo atsisveikinimo turą. Nutraukti aktyvų dainavimą jį privertė prastėjanti sveikata. 2005 metais jam buvo atlikta stuburo operacija, vėliau užklupo laringitas, pakartotinai operuota nugara. 2006 metų liepą tenorui buvo diagnozuotas kasos vėžys ir skubiai atlikta operacija. Praėjus vos metams, 2007-aisiais jis vėl atsidūrė ligoninėje, kaip skelbta, dėl sveikatos apžiūros. Tiesa, žurnalistai tvirtino, esą L. Pavarotti į lovą paguldė plaučių uždegimas. Per šį laikotarpį dainininkas smarkiai sulysęs, nebegalėjo mėgautis savo dievinamais tradicinės virtuvės patiekalais.
Mirtis: Pasaulis neteko legendos
Ketvirtadienį, 2007 metų rugsėjo 6 dieną, anksti ryte savo namuose Modenoje, Italijoje, mirė italų tenoras Luciano Pavarotti. Garsusis atlikėjas, kuriam buvo 71-eri, ilgą laiką grūmėsi su klastinga liga - kasos vėžiu, kuris jam buvo diagnozuotas 2006 metų liepą.
Žinią, kad užgeso milijonus širdžių suvirpėti priversdavęs balsas, pranešė atlikėjo vadybininkė Terri Robson. Nuo sergančio tenoro nesitraukė žmona Nicoletta Mantovani, kuri nenorėjo susitaikyti su vyro liga. Dar tais metais ji ne kartą pareiškė, kad L. Pavarotti ketina pratęsti dainavimo karjerą - planavo išleisti naują kompaktinį diską su sakraline muzika ir atnaujinti atšauktas gastroles. Tačiau klastinga liga sužlugdė moters ir jos mylimojo viltis.
Palikimas ir įtaka
Dauguma operos gerbėjų laiko L. Pavarotti geriausiu savo kartos tenoru. Jo gebėjimas sujungti operos meną su populiariąja kultūra atvėrė klasikinę muziką platesnei auditorijai. Luciano Pavarotti paliko gilų ir neįkainojamą pėdsaką pasaulio muzikos istorijoje, o jo balsas ir indėlis į operą išlieka nepamirštami.