Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklės (toliau - KET) nustato eismo tvarką visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, siekiant užtikrinti eismo dalyvių saugumą. Tinkamas elgesys sankryžose yra kritiškai svarbus, siekiant išvengti eismo įvykių ir užtikrinti sklandų eismą. Šiame straipsnyje apžvelgiamos pagrindinės taisyklės, susijusios su transporto priemonių stabdymu, stovėjimu, lenkimu ir persirikiavimu sankryžose.

Tematinė nuotrauka su sankryža ir automobiliais, rodanti eismą

Esminės sąvokos, susijusios su eismu sankryžose

Norint tinkamai suprasti eismo taisykles sankryžose, svarbu išmanyti keletą esminių sąvokų:

  • Sankryža - kelių kirtimosi, jungimosi viename lygyje vieta, įskaitant atvirus plotus, kuriuos sudaro kelių susikirtimai, susijungimai. Sankryžomis nelaikomi kelių atsišakojimai ir vietos, kur išvažiuojama iš kelio į esančias šalia jo teritorijas (įvažiuojama į kelią iš esančių šalia jo teritorijų). Sankryža yra reguliuojama, jeigu eismą joje reguliuoja šviesoforai arba reguliuotojas.
  • Važiuojamųjų kelių dalių sankirta (važiuojamųjų dalių sankirta) - plotas, kurį riboja linijos, įsivaizduojamos pratęsus išorinius susikertančių važiuojamųjų dalių kraštus, neatsižvelgiant į tai, ar šie kraštai išplatinti ar suapvalinti.
  • Pagrindinis kelias - kelias, pažymėtas kelio ženklais „Pagrindinis kelias“, „Sankryža su šalutiniu keliu“, „Šalutinis kelias iš dešinės“, „Šalutinis kelias iš kairės“, „Automagistralė“, „Automobilių kelias“, kertamojo ar prisijungiančiojo kelio atžvilgiu. Taip pat kelias, kito kelio, pažymėto kelio ženklais „Duoti kelią“, „Stop“, „Gyvenamosios zonos pabaiga“, atžvilgiu. Pagrindinis kelias yra ir kelias su kietąja danga (betono, asfalto danga, grindinys) kelio su biriąja danga (skaldos, žvyro danga) ar kelio be dangos (miško, lauko ir panašaus kelio) atžvilgiu, o kelias su biriąja danga - kelio be dangos atžvilgiu. Svarbu, kad šalutiniame kelyje prieš pat sankryžą esantis ruožas su kietąja ar biriąja danga nedaro jo lygiareikšmio su kertamuoju ar prisijungiančiuoju keliu. Pagrindinio kelio nėra reguliuojamose sankryžose.
  • Lygiareikšmė sankryža - nereguliuojama sankryža, kurioje susikertantys keliai nėra paženklinti pirmumo ženklais, o jų danga yra vienoda. Dažniausiai jungia mažo eismo intensyvumo kelius.
  • Duoti kelią - reikalavimas eismo dalyviui sustoti ar nepradėti važiuoti, nedaryti jokio manevro, kuris priverstų kitus eismo dalyvius keisti judėjimo kryptį arba greitį.
  • Lenkimas - vienos arba kelių važiuojančių transporto priemonių apvažiavimas įvažiuojant į priešpriešinio eismo juostą.
  • Persirikiavimas - eismo juostos keitimas neįvažiuojant į priešpriešinio eismo juostą.
  • Sustojimas - iš anksto numatytas transporto priemonės sustabdymas ne ilgesniam laikui, negu reikia keleiviams laipinti arba transporto priemonei krauti.
  • Stovėjimas - iš anksto numatytas transporto priemonės sustabdymas ilgesniam laikui, negu reikia keleiviams laipinti arba transporto priemonei krauti.

Eismo reguliavimo priemonės ir pirmenybė

Eismą keliuose gali apriboti tik kelio ženklai, kelio ženklinimas, šviesoforai ir reguliuotojo signalai. Jeigu kelio ženklo ir kelio ženklinimo reikalavimai skiriasi, reikia vadovautis kelio ženklu. Kai kelyje įrengti kintamos informacijos kelio ženklai, vadovaujamasi jais. Reguliuotojo nurodymai turi pirmenybę šviesoforo signalų, kelio ženklų ir kelio ženklinimo, taip pat KET reikalavimų atžvilgiu.

Pavaizduotas šviesoforas su skirtingais signalais ir kelių ženklinimas sankryžoje

Lenkimas ir persirikiavimas sankryžose

Kada lenkti draudžiama sankryžose?

Kelių eismo taisyklės numato konkrečias situacijas, kada lenkimas yra draudžiamas. Tai ypač aktualu sankryžose, kurios yra didesnės rizikos zonos. KET 140 punktas draudžia lenkti:

  • sankryžose šalutiniame kelyje ir pagrindiniame kelyje, pažymėtame kelio ženklais „Sankryža su šalutiniu keliu“, „Šalutinis kelias iš dešinės“, „Šalutinis kelias iš kairės“ arba „Pagrindinis kelias“, reguliuojamose ir lygiareikšmių kelių sankryžose;
  • geležinkelio pervažose ir likus 100 m atstumui iki jų;
  • kelių ruožuose, kur blogai matomas kelias;
  • pėsčiųjų perėjose;
  • vietose, kur važiavimo kryptimi yra daugiau kaip viena eismo juosta.

Taip pat pavojinga ir nerekomenduojama lenkti tose vietose, kur yra įvažiavimas ar išvažiavimas iš šalia kelio esančių teritorijų, nes priekyje važiuojanti transporto priemonė gali sukti į kairę su užterštais arba neveikiančiais posūkio signalais.

Persirikiavimas sankryžose

Skirtingai nei lenkimas, persirikiavimas sankryžose nėra tiesiogiai draudžiamas, tačiau jam taikomi griežti reikalavimai. Persirikiavimas apibrėžiamas kaip eismo juostos keitimas neįvažiuojant į priešpriešinio eismo juostą. Todėl ir sankryžose persirikiuoti nedraudžiama, tačiau reikėtų laikytis KET 101 ir 104 punktuose nustatytos tvarkos: prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms gretima eismo juosta ta pačia kryptimi.

Reikia atsižvelgti ir į KET 110 punktą: jeigu eismas labai intensyvus ir visos eismo juostos užimtos, keisti eismo juostą leidžiama tik prireikus pasukti, apsisukti ar sustoti. Prieš persirikiuojant sankryžose reikėtų atkreipti dėmesį į kelio ženklinimą (liniją turėtų būti galima kirsti) bei kelio ženklus. Jeigu prieš sankryžą yra KET 507 ženklas ar kiti ženklai, nurodantys eismo juostų skaičių ir kryptis, kuriomis leidžiama važiuoti kiekviena eismo juosta, tai šis ženklas pasako, kad būtina važiuoti ženkle nurodytomis kryptimis (pagal juostas). Už šio ženklo pažeidimą LR ATPK 124¹ str. 2 d. numatyta 28-86 eurų bauda.

Stabdymas ir stovėjimas sankryžose

Lietuvos kelių eismo taisyklės (KET) labai tiksliai apibrėžia reikalavimus, kaip arti galima sustoti ar parkuotis šalia sankryžos. Apribojimai yra griežti, o pažeidimai dažnai užtraukia baudas, sukelia eismo kliūtis arba pavojingas situacijas.

Bendrieji draudimai

  • Pagal KET 150.8 punktą, sustoti ar parkuoti tiesiai sankryžoje draudžiama, nebent specialūs parkavimo ženklai nurodo kitaip.
  • KET 150.8 punktas taip pat draudžia sustoti ar parkuotis arčiau nei 5 metrai nuo sankryžos. Šis atstumas matuojamas nuo taško, kuriame važiuojamosios dalys fiziškai susikerta. Apribojimas galioja net ir tada, kai vairuotojas ketina sustoti „tik akimirkai“, kad išlaipintų arba paimtų keleivius.
  • KET 150.10 punktas nurodo, kad vairuotojai negali sustoti, jei jų transporto priemonė užstotų matomumą šviesoforams, ženklams ar kitiems eismo dalyviams.
  • KET 160 punkte teigiama, kad vairuotojas neturi įvažiuoti į sankryžą, nebent jis gali saugiai ją pravažiuoti nebūdamas priverstas joje sustoti.

Išimtys

Sustoti arba parkuotis gali būti leidžiama, jei yra oficialūs kelio ženklai arba kelio dangos žymėjimai, žymintys parkavimo zoną šalia sankryžos. Kai leidžiama parkuoti, transporto priemonė turi būti pastatyta kuo arčiau dešiniojo kelio krašto, nebent ženklai nurodo kitokią tvarką.

Važiavimo tvarka sankryžose

Dešiniosios rankos taisyklė

Dešiniosios rankos taisyklė yra kertinis KET principas, kurį žino kiekvienas vairuotojas. Ji taikoma nereguliuojamose lygiareikšmėse sankryžose, kuriose nėra pirmenybę nusakančių kelio ženklų ir kurių danga yra vienoda. Kai transporto priemonių važiavimo trajektorijos kertasi, o važiavimo tvarka taisyklėse neaptarta, kelią privalo duoti vairuotojas, kuriam transporto priemonė artėja iš dešinės (KET 115 punktas, įsigaliojęs nuo 2022 m. sausio 1 d.). Jeigu sankryžoje keičiasi pagrindinio kelio kryptis, pagrindiniu keliu važiuojantys vairuotojai vieni kitų atžvilgiu turi laikytis važiavimo per lygiareikšmių kelių sankryžas taisyklių.

Sukdamas sankryžoje į kairę arba į dešinę, vairuotojas privalo duoti kelią eismo dalyviams (dviračių vairuotojams ir kitiems), kertantiems važiuojamosios dalies, į kurią jis suka, eismo juostas (KET 158).

Važiavimas reguliuojamose sankryžose

Kai eismas reguliuojamas šviesoforu, vairuotojas privalo vadovautis šviesoforo signalais, kad ir kokie būtų važiavimo pirmenybę nurodantys kelio ženklai. Jeigu šviesoforas išjungtas arba įjungtas geltonas mirksintis signalas, vairuotojas turi vadovautis kelio ženklais. Svarbu prisiminti, kad vairuotojui, įvažiavusiam į važiuojamųjų dalių sankirtą pagal leidžiamąjį šviesoforo signalą, leidžiama važiuoti numatyta kryptimi, kad ir koks būtų šviesoforo signalas išvažiuojant iš sankryžos (KET 162).

Nuo 2022 m. sausio 1 d. pasikeitė ir apsisukimo taisyklės sankryžose (KET 163 p.). Pirmenybę apsisukti turėsite tik tada, jei sukančiajam į dešinę pusę vairuotojui degs raudonos spalvos šviesoforo signalas ir šalia bus baltos spalvos lentelė su žalios spalvos rodykle.

STOP ženklai ir pirmumo teisė - 1 dalis || Stop taisyklės 4 krypčių eisme | Patarimai pradedantiesiems vairuotojams apie STOP ženklus

Saugumo rekomendacijos ir veiksmai, stabdant pareigūnams

Įvertinus intensyvų eismą ir kitus pavojus, tykančius sankryžose, reikėtų pirmenybę teikti saugumui ir vengti persirikiavimo jose. Planuokite savo kelionės maršrutą, eismo juostas rinktis ne spontaniškai, bet iš anksto. Svarbu laiku ir neklaidinant kitų vairuotojų iš anksto rodyti posūkio signalus.

Stabdymo kelias yra atstumas, kurį transporto priemonė nuvažiuoja nuo stabdžio pedalo paspaudimo iki visiško automobilio sustojimo. Sustojimo kelias apima ir atstumą, kurį vairuotojas įveikia nuo kliūties pastebėjimo iki veiksmų įgyvendinimo. Tam, kad laiku pavyktų sustoti, itin svarbu pasirinkti saugų greitį, atitinkantį vairavimo gebėjimus ir patirtį. Didėjant greičiui ilgėja ne tik stabdymo kelias, bet ir mažėja vairuotojo apžvalgos kampas. Saugaus eismo ekspertai pataria ne tik sumažinti važiavimo greitį, bet ir laikytis didesnio atstumo nuo priekyje važiuojančių transporto priemonių. Greitį reikia mažinti prieš posūkį, o ne jau pasukus automobilio vairą.

Kada negalima sustoti, kai stabdo pareigūnas?

Policijos patrulių veiklos instrukcijoje nurodyta, kad pareigūnai turėtų vengti stabdyti transporto priemones vietose, kuriose sustoti ir stovėti draudžia kelio ženklai ar ženklinimas, jei sustojusi transporto priemonė gali sukelti eismo įvykį, sutrukdyti kitiems eismo dalyviams ar sudaryti transporto grūstį.

Jei vairuotojas nemato saugios vietos sustojimui, jis gali važiuoti toliau ir neturėtų bijoti, kad tai bus įvertinta kaip mėginimas pabėgti, tačiau būtina parodyti, kad reikalavimas sustoti yra suprastas tinkamai (pvz., įjungus avarinę signalizaciją ar posūkio signalus). Sustabdytas vairuotojas išlipti iš sustabdytos transporto priemonės gali tik policijos pareigūnui liepus. Keleiviai taip pat turi likti sustabdytame automobilyje.

tags: #kada #galima #sustabdyti #automobili #sankirtoj

Populiarūs įrašai: