Klausimas dėl senaties terminų taikymo įvairioms skoloms ir baudoms yra aktualus daugeliui gyventojų. Ypač dažnai klausiama, ar yra senaties terminas valstybinėms, administracinėms skoloms, tokioms kaip baudos už netinkamą automobilio parkavimą, greičio viršijimą, ar skoloms už privalomąjį sveikatos draudimą. Nagrinėsime, kaip Lietuvos įstatymai reglamentuoja šiuos terminus ir kada skolos laikomos beviltiškomis.
Mokesčių skolų ir mokestinių prievolių senatis
Advokatų profesinės bendrijos „Markevičius, Lukoševičius ir partneriai“ advokatas Eugenijus Markevičius paaiškino, kad praleidus nustatytą terminą sumokėti baudą, įmokas ar mokestines prievoles, atitinkama institucija (pavyzdžiui, Valstybinė mokesčių inspekcija) perduoda išieškojimą antstoliams, kurie pradeda priverstinį išieškojimą. Skolos VMI ir „Sodrai“ priverstinai nurašomos iš lėšų, esančių skolininkų kredito įstaigų sąskaitose. Jei skolininkas neturi sąskaitų kredito įstaigose arba jose nėra lėšų, skola išieškoma iš turto.
Advokatas pabrėžė, kad tiek baudų, tiek mokestinių prievolių išieškojimas turi būti pradėtas per įstatymuose nustatytą senaties terminą, skaičiuojamą nuo teisės išieškoti atsiradimo dienos. Suėjus priverstinio išieškojimo senaties terminui, pasibaigia ir su juo susijusių sumų priverstinio išieškojimo senaties terminas, todėl mokesčių administratorius neturi teisės imtis jokių išieškojimo veiksmų.
Advokatų kontoros „Glimstedt“ teisininkas Markas Dobrovolskis nurodė, kad pagal Mokesčių administravimo įstatymą, priverstinio išieškojimo senaties terminas yra 5 metai. Šis terminas taikomas Lietuvos valstybei mokamiems mokesčiams, tokiems kaip:
- pridėtinės vertės;
- akcizai;
- gyventojų pajamų;
- nekilnojamojo turto;
- žemės;
- privalomojo sveikatos draudimo įmokos;
- pelno;
- valstybinio socialinio draudimo įmokos;
- muitai;
- kiti mokesčiai ir su jais susijusios sumos, pavyzdžiui, delspinigiai.
Kada išieškojimas tęsiamas, pasibaigus terminui?
M. Dobrovolskio teigimu, jei priverstinio išieškojimo procedūros pradedamos iki senaties termino pabaigos, jos tęsiamos ir užbaigiamos nepaisant to, kad jų vykdymo metu tas senaties terminas pasibaigia (t. y. praeina 5 metai). "Taigi, vien dėl mokesčių priverstinio išieškojimo senaties termino pasibaigimo antstolis priverstinio išieškojimo nenutrauks", - paaiškino teisininkas. Jeigu išieškoti mokesčių skolos nepavyks, o priverstinis išieškojimas bus nutrauktas jau pasibaigus 5 metų terminui, pakartotinai pradėti šio proceso nebebus galima.
Administracinių nusižengimų baudų senatis
Kiek kitokia tvarka yra baudoms pagal Administracinių nusižengimų kodeksą (ANK). Skirtingai nei esant mokestiniam įsiskolinimui, priverstinai išieškomos baudos už administracinius nusižengimus negali būti išieškomos pasibaigus priverstinio vykdymo senaties terminui, t. y., praėjus 5 metams.
Pagal Baudžiamąjį kodeksą, už baudžiamąjį nusižengimą paskirta bauda turi būti pradėta išieškoti priverstinai per 2 metus, o už nusikaltimą - per 3 metus. Jeigu nuteistasis savanoriškai nesumokėjo baudos, tačiau nevengė atlikti paskirtos bausmės ir nepadarė naujos nusikalstamos veikos, o per nustatytą terminą (2 ar 3 metus) nebuvo pradėtas vykdyti nuosprendis, valstybė jo atžvilgiu negalėtų taikyti jokių prievartos mechanizmų. Jeigu nuosprendis jau vykdomas, baudos išieškojimas tęsiamas, iki kol atsiras pagrindas vykdymo veiksmus nutraukti, pavyzdžiui, nuteistasis miršta arba nuo nuosprendžio praėjo 15 metų.
Skirtumas tarp baudos skyrimo ir įvykdymo terminų
Kai vairuotojai kalba apie tai, kad baudų galiojimo laikas „pasenęs“, jie dažnai painioja dvi visiškai skirtingas teisines sąvokas. Lietuvos teisėje aiškiai atskirtas administracinės baudos skyrimo terminas ir jau paskirtos baudos įvykdymo terminas.
- Pirmasis senaties terminas nustato, per kiek laiko institucijos turi skirti baudą.
- Antrasis apibrėžia, per kiek laiko valstybė gali įvykdyti jau paskirtą baudą.
Jei administracinis protokolas nebuvo surašytas ir sprendimas nepriimtas per dvejų metų laikotarpį, bauda nebegali būti skiriama. Net jei bauda buvo teisėtai paskirta, tai nereiškia, kad ji gali būti vykdoma neribotą laiką. Priverstiniam vykdymui ANK 672 straipsnio 3 dalis nustato penkerių metų senaties terminą.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad Kelių eismo taisyklės (KET) apibrėžia eismo dalyvių pareigas ir draudimus, tačiau nereglamentuoja administracinės atsakomybės ar senaties terminų. KET nuostatos naudojamos siekiant nustatyti, ar pažeidimas įvyko, o senaties terminai visada vertinami pagal ANK.
Administracinio nurodymo vykdymas
Kai asmeniui siunčiamas administracinis nurodymas (dažnai užfiksuotas ne asmens akivaizdoje, pavyzdžiui, vaizdo įrašu), jis turi galimybę jį įvykdyti savanoriškai.
Svarbiausia, ką reikia žinoti apie administracinį nurodymą:
- Jei sumokate baudą, sutinkate su visais nurodymo punktais (įskaitant baudą ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, jei tai numatyta).
- Administraciniai nurodymai vykdomi savo noru, kaip nustatyta ANK 669 straipsnio 1 dalyje.
- Asmeniui įvykdžius administracinį nurodymą (sumokėjus baudą, o kai numatyta, ir grąžinus specialiąją teisę patvirtinančius dokumentus, išskyrus teisę vairuoti), administracinė teisena yra baigiama (ANK 610 straipsnio 5 dalis).
Kada galima įvykdyti administracinį nurodymą?
Administracinio nusižengimo protokole yra nurodyta data, iki kada galima įvykdyti administracinį nurodymą. Jei nesutinkate su administraciniu nurodymu siūlomu teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminu, būtina neįvykdyti administracinio nurodymo, t. y., nemokėti baudos.
Jeigu neįvykdote administracinio nurodymo:
- Administracinio nusižengimo protokolo kitame lape nurodoma data, kada bus nagrinėjama jūsų byla.
- Rekomenduojama iki bylos nagrinėjimo pradžios pateikti reikalavimą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, jei norite dalyvauti nagrinėjime.
- Pasiruoškite bylos nagrinėjimui ir dalyvaukite jame. Po bylos nagrinėjimo priimamas nutarimas, kuris įsigalioja po 20 kalendorinių dienų.
- Jeigu nusprendžiate policijos nutarimą skųsti pirmos instancijos teismui, galite vairuoti iki tol, kol įsigalios pirmos instancijos teismo sprendimas.
- Pirmos instancijos teismas negali priimti griežtesnio sprendimo nei priėmė policijos pareigūnas.
Jeigu administracinį nusižengimą padaręs asmuo per metus nuo administracinio nurodymo įvykdymo dienos arba nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje įsiteisėjimo dienos padarė tame pačiame kodekso straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą, laikoma, kad šis administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai. Surašant administracinį nurodymą (išskyrus ANK nustatytus atvejus, kai administracinis nurodymas surašomas už pakartotinį nusižengimą), už nusižengimus, už kuriuos gali būti skiriamas specialiosios teisės atėmimas, ši poveikio priemonė paprastai nesiūloma administraciniame nurodyme.
Beviltiškos skolos
Pasak E. Markevičiaus, skola laikoma beviltiška, jeigu mokesčių mokėtojas negali susigrąžinti skolų praėjus ne mažiau kaip 1 metams, arba jeigu skolininkas yra miręs, paskelbtas mirusiu, likviduotas, arba bankrutavęs. Jei skolininkas neturi nei turto, nei pajamų, išieškojimas nėra galimas, o antstolis grąžina vykdomąjį dokumentą išieškotojui.
Vis tik net ir tokiu atveju, jei nėra praėjęs senaties terminas, kreditorius iš naujo gali kreiptis į antstolį, jei sužino, kad skolininkas įsidarbino arba įgijo turto. Tokiu atveju net ir baudoms pagal ANK jau nėra taikomas senaties terminas, be to, tokios baudos pažeidėjo prašymu gali būti pakeistos viešaisiais darbais.
M. Dobrovolskis papildė, kad beviltiška gali būti pripažįstama ta mokesčių mokėtojo skola valstybei, kurios neįmanoma išieškoti dėl objektyvių priežasčių arba kurią priverstinai išieškoti būtų netikslinga socialiniu ar ekonominiu požiūriu. Tai apima atvejus, kai:
- nerasta mokesčių mokėtojo turto arba rastas turtas yra nelikvidus (mažai likvidus);
- priverstinio išieškojimo išlaidos yra didesnės už skolą;
- netikslinga priverstinai išieškoti skolą dėl sunkios asmens ekonominės (socialinės) padėties.
E. Markevičiaus teigimu, svarbu nepamiršti, kad išieškojimą dar galima nukreipti į skolininko sutuoktinį, jei tarp jų nėra sudaryta vedybų sutartis. Jei skolininkas yra, pavyzdžiui, kalėjime, tai dar nereiškia, kad asmuo neturi turto, iš kurio nebūtų galimas išieškojimas. O, jeigu skolininkas slepia turtą, pajamas ir t. t., jam gali būti skiriamos baudos.
Kokios skolos negali būti „nurašytos“?
M. Dobrovolskis įvardijo, kad pagal bendrą taisyklę, negali būti panaikintos, nurašytos ar kitais būdais anuliuotos šios skolos:
- telekomunikacijų bendrovėms;
- komunalines paslaugas teikiančioms įmonėms;
- bankams ir kitoms kredito įstaigoms;
- draudimo bendrovėms;
- fiziniams ar juridiniams asmenims dėl suteiktų paslaugų, parduotų prekių;
- paveldėtos skolos, kurios gali būti išieškomos iš mirusio asmens teisių ir pareigų perėmėjų;
- ir kt.
E. Markevičius pridūrė, kad skolingo fizinio ar juridinio asmens bankroto atveju, kreditorius yra įtraukiamas į kreditorių sąrašą ir kreditorinių reikalavimų tenkinimo plane yra numatoma, kokia apimtimi su juo bus atsiskaityta. Bankrutavusiam asmeniui tinkamai įgyvendinus planą, nuo likusios įsiskolinimo dalies jis atleidžiamas - skola „nurašoma“. Visgi ir tokiu atveju, anot advokato, ne visi įsipareigojimai gali būti nurašomi. Nenurašomi reikalavimai yra:
- dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo;
- lėšų vaikui išlaikyti (alimentų);
- pareigos sumokėti valstybei baudas, paskirtas už fizinio asmens padarytus administracinius nusižengimus arba nusikalstamas veikas, kitų įstatymų pažeidimus;
- įkeitimu ir (ar) hipoteka užtikrinti kreditorių reikalavimai, jeigu šie kreditoriai ir fizinis asmuo susitarė dėl įkeisto turto išsaugojimo fizinio asmens bankroto proceso metu.
Kada susigrąžinti skolą teismo keliu bus per vėlu?
Jei skolą bandoma atgauti neteisminiu keliu, anot E. Markevičiaus, nėra jokio termino, po kurio asmuo jos negalėtų atgauti. Kreditoriniai įsiskolinimai yra netgi paveldimi, todėl net kreditoriaus mirties atveju skolą perims jo turtą paveldėjęs įpėdinis. Jei asmuo neteisminiu keliu skolos neatgavo, advokatas pataria nelaukti ieškinio senaties ir savo pažeistas teises ginti teisminiu keliu.
Pašnekovo aiškinimu, ieškinio senatis yra 10 metų nuo tada, kai asmuo sužinojo apie jo pažeistą teisę. Praėjus šiam terminui teismas gali nagrinėti ieškinį, tik jeigu skolininkas sutinka, kitaip ieškinys būna atmestas ir skolos susigrąžinti nepavyks.
M. Dobrovolskis pridūrė, kad atskirų rūšių reikalavimams įstatymai nustato sutrumpintus ieškinio senaties terminus. Pavyzdžiui, 6 mėnesių ieškinio senaties terminas taikomas ieškiniams dėl baudos ir delspinigių išieškojimo. Tiesa, dėl svarbių priežasčių praleistas ieškinio senaties terminas teismo gali būti atnaujinamas.
Paveldėjamos ir nepaveldėjamos skolos
M. Dobrovolskis atkreipė dėmesį, kad dalis skolų yra paveldima, t. y.:
- skolos už komunalines paslaugas;
- skolos telekomunikacijų bendrovėms;
- skolos fiziniams ir juridiniams asmenims už prekes, paslaugas;
- vaiko išlaikymo skola, alimentai;
- skolos bankams ir kitoms kredito įstaigoms;
- skolos draudimo bendrovėms, jeigu buvo apdraustas paveldimas turtas;
- ir kt.
Teisininkas pabrėžė, kad negalima paveldėti mirusiojo turto, bet nepaveldėti jo įsiskolinimų. Gali pasitaikyti atvejų, kuomet mirusiojo skolų suma bus didesnė už paliekamo turto vertę. Tokiu atveju visas paveldimas turtas atitektų skolų dengimui, o jo neužtekus skoloms pilnai padengti - likusi skolos dalis turėtų būti dengiama įpėdinio lėšomis. Vis tik yra priemonė įpėdiniui apsaugoti savo turtą nuo palikėjo skolų - jei jis palikimą priima pagal antstolio sudarytą turto apyrašą, už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu.
Nepaveldima yra tik baudos (administracinės ar baudžiamosios bylos), kadangi tai yra asmeninė bausmė. Teisė reikalauti atlyginti neturtinę žalą (asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai ir kt.) taip pat nepereina teisių perėmėjams, nes yra neatsiejamai susijusi su asmeniu, patyrusiu šią žalą. Tačiau ši teisė išimtiniais atvejais gali būti perimama. Teisininkas papasakojo, kad buvo atvejis, kai teismas nuo šios taisyklės nukrypo ir tardymo izoliatoriuje, kalėjime, mirusio asmens sutuoktinei ir dukrai priteisė neturtinės žalos atlyginimą: Konstitucinis Teismas išaiškino, kad asmenų, kurie mirė nespėję pareikalauti neturtinės žalos atlyginimo dėl jiems taikytų neteisėtų kvotos, tardymo, prokuratūros ir teismo veiksmų, paveldėtojai turi teisę reikalauti mirusiajam padarytos neturtinės žalos atlyginimo.
Mokesčių mokėtojų atsakomybė ir administraciniai nusižengimai
Mokesčių mokėtojai, tretieji asmenys ir (arba) juridinių asmenų vadovai bei kiti atsakingi darbuotojai už Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme (toliau - MAĮ) nustatytų pareigų nevykdymą ar netinkamą jų vykdymą atsako pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą (toliau - ANK).
ANK 589 str. 66 dalyje nustatyta teisė Valstybinei mokesčių inspekcijai pažeidimą padariusiam fiziniam asmeniui surašyti administracinių nusižengimų protokolus dėl šių ANK straipsnių:
- 93, 95, 99, 127, 132, 137, 143, 150, 151, 159, 160, 161, 162, 163, 164, 165, 166, 167, 168, 170, 172, 173, 174, 176, 187, 1871, 188, 1881, 1883, 1884, 1885, 189, 190, 191, 192, 194, 1981, 205, 207, 2071, 2072 straipsniuose;
- 209 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8 dalyse;
- 214 straipsnyje;
- 223 straipsnio 4, 5 dalyse;
- 224, 3621, 431, 449, 4491 straipsniuose;
- 450 straipsnio 1, 2, 17, 18 dalyse;
- 505, 507, 546 straipsniuose.
Mokesčių įstatymų pažeidimu yra laikomas neteisėtas asmenų elgesys, kuriuo yra pažeidžiami mokesčių įstatymų reikalavimai.
Administraciniai nusižengimai ir baudos dydžiai (ištraukos iš ANK)
ANK 150 straipsnis. Komercinės ar ūkinės veiklos tvarkos pažeidimas
- 1 dalis: užtraukia baudą nuo 390 iki 1100 eurų.
- 2 dalis: pakartotinai padarytas pažeidimas užtraukia baudą nuo 1100 iki 1950 eurų.
- 3 dalis: pažeidimas, padarytas vykdant nedeklaruotą savarankišką veiklą, užtraukia baudą nuo 780 iki 1100 eurų.
- 4 dalis: pakartotinai padarytas pažeidimas, vykdant nedeklaruotą veiklą, užtraukia baudą nuo 1100 iki 1950 eurų.
ANK 151 straipsnis. Komercinės ar ūkinės veiklos vykdymas neteisėtai naudojantis įmonės vardu
- 1 dalis: užtraukia baudą nuo 650 iki 3900 eurų.
- 2 dalis: už šio straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą privaloma skirti iš komercinės ar ūkinės veiklos gautų pajamų konfiskavimą.
ANK 159 straipsnis. Netikrų banderolių ar kitų specialių ženklų gaminimas, realizavimas, naudojimas
- 1 dalis: netikrų banderolių ar kitų specialių ženklų naudojimas prekiaujant prekėmis, kuriomis draudžiama prekiauti be banderolių, užtraukia baudą nuo 3500 iki 6000 eurų.
- 2 dalis: netikrų banderolių ar kitų specialių ženklų gaminimas ar realizavimas užtraukia baudą nuo 5460 iki 6000 eurų.
- 3 dalis: už šio straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą privaloma skirti prekių konfiskavimą. Už 2 dalyje numatytą nusižengimą privaloma skirti netikrų banderolių ar kitų specialių ženklų ir jų gaminimo priemonių konfiskavimą.
ANK 160 straipsnis. Prekyba ar paslaugos be kasos aparatų
- 1 dalis: užtraukia baudą nuo 590 iki 1100 eurų.
- 2 dalis: pakartotinai padarytas nusižengimas užtraukia baudą nuo 900 iki 1950 eurų.
ANK 161 straipsnis. Kasos aparatų naudojimo tvarkos pažeidimas
- 1 dalis: užtraukia baudą nuo 200 iki 390 eurų.
- 2 dalis: pakartotinai padarytas nusižengimas užtraukia baudą nuo 390 iki 780 eurų.
ANK 162 straipsnis. Kasos aparatų eksploatavimo ar kasos operacijų tvarkos pažeidimas
- 1 dalis: užtraukia baudą nuo 90 iki 180 eurų.
- 2 dalis: pakartotinai padarytas nusižengimas užtraukia baudą nuo 390 iki 780 eurų.
- 3 dalis: neregistruoto, pakeistos konstrukcijos ar programos kasos aparato naudojimas užtraukia baudą nuo 980 iki 1890 eurų.
ANK 163 straipsnis. Kasos aparato kvito už parduotas prekes ar suteiktas paslaugas neišdavimas ar netinkamas išdavimas
- 1 dalis: užtraukia baudą nuo 90 iki 200 eurų.
- 2 dalis: pakartotinai padarytas nusižengimas užtraukia baudą nuo 450 iki 900 eurų.
- 3 dalis: veiksmai, padaryti vadovo nurodymu, užtraukia baudą vykdantiesiems nuo 20 iki 80 eurų ir vadovams nuo 900 iki 1350 eurų.
- 4 dalis: priemonių, užtikrinančių kvito išdavimą, nesiėmimas užtraukia baudą nuo 840 iki 1350 eurų.
- 5 dalis: pakartotinai padarytas nusižengimas užtraukia baudą nuo 1350 iki 2550 eurų.
ANK 164 straipsnis. Asmeninių ar kasos aparatu neįtrauktų į apskaitą pinigų laikymas kasoje ar kasos operacijų atlikimo vietoje arba kasos aparatu įtrauktų į apskaitą pinigų ir kasoje ar kasos operacijų atlikimo vietoje laikomų pinigų kiekio neatitikimas
- 1 dalis: neatitikimas, viršijantis penkis eurus, užtraukia baudą nuo 20 iki 150 eurų.
- 2 dalis: pakartotinai padarytas nusižengimas užtraukia baudą nuo 200 iki 450 eurų.
- 3 dalis: priemonių neužtikrinimas, kad grynųjų pinigų įtraukimas į apskaitą būtų atliktas, užtraukia baudą nuo 450 iki 840 eurų.
- 4 dalis: pakartotinai padarytas nusižengimas užtraukia baudą nuo 1200 iki 2700 eurų.
ANK 165 straipsnis. Kasos aparatus aptarnaujančių įmonių specialistų nepranešimas apie neteisėtą kasos aparatų sumuojančių skaitiklių rodmenų sumažinimą
- 1 dalis: užtraukia baudą nuo 390 iki 730 eurų.
- 2 dalis: pakartotinai padarytas nusižengimas užtraukia baudą nuo 900 iki 1950 eurų.
ANK 166 straipsnis. Kasos aparatų eksploatavimas be kontrolinių juostų, kontrolinių juostų, kasos aparato kasos operacijų žurnalų arba kasos aparatų techninių pasų neišsaugojimas
- 1 dalis: užtraukia baudą nuo 1170 iki 2200 eurų.
- 2 dalis: pakartotinai padarytas nusižengimas užtraukia baudą nuo 3900 iki 5590 eurų.
ANK 167 straipsnis. Kasos aparatus aptarnaujančių įmonių darbuotojų padarytas elektroninių kasos aparatų naudojimo taisyklių pažeidimas
- 1 dalis: užtraukia baudą nuo 390 iki 730 eurų.
- 2 dalis: pakartotinai padarytas nusižengimas užtraukia baudą nuo 720 iki 1950 eurų.
- 3 dalis: priemonių, užtikrinančių taisyklių laikymąsi, nesiėmimas užtraukia baudą vadovams nuo 1820 iki 3900 eurų.
ANK 168 straipsnis. Mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais tvarkos ar kitų alkoholinių gėrimų pardavimo, laikymo ir gabenimo reikalavimų pažeidimas
- 1 dalis: darbuotojų pažeidimas užtraukia baudą nuo 30 iki 40 eurų.
- 2 dalis: pakartotinai padarytas nusižengimas užtraukia baudą nuo 40 iki 390 eurų.
- 3 dalis: pardavimas jaunesniems nei 20 metų asmenims užtraukia baudą nuo 30 iki 120 eurų.
- 4 dalis: pakartotinai padarytas nusižengimas užtraukia baudą nuo 120 iki 440 eurų.
- 5 dalis: pardavimas nesilaikant licencijos apribojimų užtraukia baudą nuo 200 iki 590 eurų.
- 6 dalis: pakartotinai padarytas nusižengimas užtraukia baudą nuo 780 iki 1170 eurų.
- 7 dalis: pardavimas be licencijos užtraukia baudą nuo 390 iki 780 eurų.
- 8 dalis: pakartotinai padarytas nusižengimas užtraukia baudą nuo 780 iki 1170 eurų.
- 9 dalis: už 1, 2, 3, 4 dalyse numatytus nusižengimus gali būti skiriamas alkoholinių gėrimų konfiskavimas. Už 5, 6, 7, 8 dalyse numatytus nusižengimus privaloma skirti alkoholinių gėrimų konfiskavimą.
ANK 170 straipsnis. Prekybos neapdorotu tabaku, tabako gaminiais ar susijusiais gaminiais pažeidimas
- 1 dalis: darbuotojų pažeidimas užtraukia baudą nuo 30 iki 100 eurų.
- 2 dalis: pakartotinai padarytas nusižengimas užtraukia baudą nuo 100 iki 390 eurų.
- 3 dalis: tabako gaminių pardavimas nepilnamečiams (išskyrus el. cigaretes) užtraukia baudą nuo 220 iki 320 eurų.
- 4 dalis: pakartotinai padarytas nusižengimas užtraukia baudą nuo 320 iki 580 eurų.
- 5 dalis: elektroninių cigarečių pardavimas nepilnamečiams užtraukia baudą nuo 320 iki 580 eurų.
- 6 dalis: pakartotinai padarytas nusižengimas užtraukia baudą nuo 580 iki 820 eurų.
- 7 dalis: pardavimas be licencijos užtraukia baudą nuo 390 iki 780 eurų.
- 8 dalis: pakartotinai padarytas nusižengimas užtraukia baudą nuo 780 iki 1950 eurų.
- 9 dalis: už 1, 2 dalyse numatytus nusižengimus gali būti skiriamas tabako gaminių konfiskavimas. Už 3, 4, 5, 6, 7, 8 dalyse numatytus nusižengimus privaloma skirti tabako gaminių konfiskavimą.
ANK 172 straipsnis. Prekybos naftos produktais reguliuojamos veiklos sąlygų pažeidimas
- 1 dalis: pardavimas arba įsigijimas nesilaikant reguliuojamos veiklos sąlygų užtraukia baudą nuo 390 iki 1100 eurų.
- 2 dalis: pardavimas neturint licencijos užtraukia baudą nuo 1820 iki 3900 eurų.
tags: #kada #bauda #pagal #108 #straipsni #sulauks