Pastaraisiais metais Lietuvos keliuose vis dažniau pastebima „nematoma“ policijos ranka - nežymėti automobiliai, tapę svarbia priemone užtikrinant kelių eismo saugumą. Nors visuomenei jie buvo pristatyti ne taip seniai, jų istorija ir evoliucija atspindi policijos poreikių kaitą ir technologinę pažangą. Šiame straipsnyje apžvelgsime nežymėtų policijos automobilių atsiradimą ir raidą Lietuvoje, pradedant nuo eismo priežiūros ištakų ir baigiant šiuolaikinėmis technologijomis.

Tematinė nuotrauka: šiuolaikinis nežymėtas policijos automobilis kelyje

Eismo priežiūros ištakos Lietuvoje (iki 1990 m.)

Nors nežymėti automobiliai yra palyginti naujas reiškinys, eismo priežiūros poreikis Lietuvoje atsirado jau tarpukariu. Nuo 1932 m. spalio 1 d. Lietuvos laikinojoje sostinėje Kaune pradėjo veikti policijos judėjimo nuovada. Šios iniciatyvos įkūrimui pritarė ministras, ir nuo minėto laikotarpio Kaune buvo įsteigta nauja policijos I eilės nuovada. Įsakymą dėl judėjimo nuovados įkūrimo pasirašė tuometinis Piliečių apsaugos departamento (PAD) direktorius Jonas Navakas. Naujai įsteigtos judėjimo nuovados viršininku buvo paskirtas Bronius Matulaitis.

Tai buvo įgyvendinta Vidaus reikalų ministro 1932 m. spalio 14 d. įsakymu Nr. 30, kuriame nurodoma perkelti Vilkaviškio apskrities policijos III (Bartininkų) nuovados viršininką Bronių Matulaitį, jo prašymu, nuo tų pačių metų spalio 1 d. į Kauną. Iš pradžių B. Matulaitis dirbo vienas. Vėliau jam buvo paskirti du padėjėjai ir du policininkai: 1933 m. kovo 18 d. PAD įsakymu Nr. 9 į tarnybą priimtas Juozas Levanas, o antrasis padėjėjas, Juozas Jakaitis, buvo priimtas 1933 m. gegužės 13 d. PAD įsakymu Nr. 17.

Lietuvos nepriklausomybės laikais egzistavo kelios policijos rūšys, priklausiusios Vidaus reikalų ministerijai: viešoji, kriminalinė, geležinkelių ir pasienio apsaugos. Pagrindinės pareigos buvo piliečių gyvybės, turto apsauga ir tvarkos palaikymas. Nepriklausomybės pradžioje policija vadinosi Milicija. Dėl didėjančio gyventojų skaičiaus, pramonės ir prekybos augimo, o kartu ir įvairių susisiekimo priemonių daugėjimo, miestų ir apskričių savivaldybės leido privalomus įsakymus, o Susisiekimo ministerija - aplinkraščius.

1930-1932 m. pastebimai išaugo autobusų, autosunkvežimių, automobilių ir motociklų skaičius, kas lėmė ir įvairių susisiekimo nelaimių pagausėjimą. Siekiant spręsti šią problemą, Susisiekimo ministerija kartu su Vidaus reikalų ministerija išleido įstatymą dėl sausumos kelių ir viešųjų kelių naudojimo bei taisykles. Kaune susisiekimo priemonių skaičius sparčiai augo, vyko didžiausias judėjimas. Miesto viešajai policijai prižiūrėti visą tvarką ir susisiekimą tapo neįmanoma. Dėl šios priežasties buvo įsteigtos specialios policijos rūšys, atsakingos, be kitų, už judėjimo tvarkymą.

Atvykęs į Kauną, B. Matulaitis buvo pasiųstas į Amerikos lietuvių dirbtuves susipažinti su įvairiomis autovežių rūšimis, jų gedimais. Vėliau studentas Juozas Levanas išmokė jį šoferio amato. Eismo policijos ribos apėmė Kauno miestą su priemiesčiais, o atskirais atvejais - ir provinciją. Tiesioginis darbas buvo prižiūrėti, kaip viešuosiuose keliuose vykdomos sausumos kelių įstatymo taisyklės visoms susisiekimo priemonėms. Policininkai buvo apmokomi tinkamai padavinėti eismą reguliuojančius ženklus ir supažindinami su sausumos kelių įstatymo vykdymo taisyklėmis.

Tirta ir aiškinta susisiekimo nelaimės, keltos bylos, rašyti protokolai dėl susisiekimo nuostatų nevykdymo, o už smulkius nusižengimus pėstieji buvo baudžiami vietoje. 1939 m., atgavus Vilnių ir Vilniaus kraštą, eismo policija buvo įsteigta ir ten.

1940 m. Lietuvą okupavus sovietams, policija buvo nuginkluota ir pervadinta Milicija. Kai kurie policininkai buvo atleidžiami, areštuojami, kalinami. Po Antrojo pasaulinio karo, Lietuvai atsidūrus sovietų okupacijoje, kelių policijos darbas nė iš tolo nepriminė serialo „Kobra 11“, buvo lėtas kaip Neries tėkmė. Sovietmečiu naudotų „fenų“ nėra ko lyginti ne tik su „trikojais“ lazeriniais „PoliScan FM1“, bet ir iki 2011 m. naudotais „Traffi Patrol“, „Video-LAVEG“ ir panašiais, kurių atsisakyta dėl to, kad neturi galimybės kaupti duomenų.

Senovinė nuotrauka: pirmieji Lietuvos kelių policijos pareigūnai su motociklais tarpukariu

Policijos transporto parko atsinaujinimas po nepriklausomybės atkūrimo (1990-ieji)

Stiprėjant Lietuvos nepriklausomybei po 1990 m., gerėjo ir kelių policijos pareigūnų darbo sąlygos. Pirmosios netarybinės santvarkos transporto priemonės Lietuvos kelių policijoje pasirodė 1990 m. birželio mėnesį - tai buvo trys balti „VW Jetta“ automobiliai, atgabenti iš Vokietijos. Du iš jų atiteko Vilniaus kelių policijai, vienas - Kauno. 1991 m. pradžioje šie automobiliai buvo perdažyti juoda spalva, kuri išliko iki 1994 m.

Anuomet Lietuvos policija taip pat turėjo juodai baltų „VAZ 2101“, „VAZ 2106“, „VAZ 2108“, „VAZ 2109“, „Moskvičius 2141“, „UAZ 469“ automobilius. Pirmieji „prabangūs“ tarnybiniai automobiliai, keldavę kelių erelių pagarbą ir net baimę, buvo naudoti iš Vokietijos atkeliavę „VW Jetta“, „Ford Scorpio“. Dažniausiai juodos arba baltos spalvos. 1992-1993 metais centralizuotai nupirkti „VW Vento“ automobiliai jau pradėti dažyti įprastomis spalvomis - balta ir žalia, kuri išliko policijos automobilių standartu iki šiol. Asociacija „Retromobile“ atkūrė istorinį policijos automobilį, „Volkswagen Jetta“, siekdama išsaugoti ir eksponuoti Lietuvos policijos transporto priemonių istoriją. Šis automobilis yra eksponuojamas Kauno istorinės technikos muziejuje.

Istorinė nuotrauka: pirmieji „VW Jetta“ policijos automobiliai Lietuvoje 1990-aisiais

Nežymėtų policijos automobilių eros pradžia ir raida

Nors žymėti policijos automobiliai efektyviai atliko savo funkcijas, padidėjus eismo srautui ir siekiant efektyviau kovoti su pažeidėjais, atsirado poreikis naudoti nepažymėtas transporto priemones. Pirmieji žingsniai link neženklintų policijos automobilių naudojimo Lietuvoje buvo žengti dar 1996 metais, kai į kelius išriedėjo tamsiai mėlynos ar žalios spalvos „Volvo“ automobiliai, aprūpinti greičio matavimo įranga „Trip Track“. Nežymėti sedanai „Rover“ (dažniausiai tamsiai žali) taip pat buvo naudojami neviešam patruliavimui.

Vėliau, 2003 metais, policijos autoparką papildė „Volkswagen Passat“ automobiliai. Jie ypatingi tuo, kad turėjo naktinio matymo kameras priekyje ir gale. Šios kameros skenuodavo kitų automobilių numerius ir teikdavo pareigūnams svarbią informaciją. 2016 m. į kelius išriedėjo nežymėta „Škoda“, vienu metu galinti fiksuoti 32 pažeidėjus - net kelių kilometrų spinduliu.

„Audi A6 Quattro“ proveržis (2017 m.)

Didelis proveržis įvyko 2017 metais, kai į šalies kelius išriedėjo nežymėtas „Audi A6 Quattro“. Šis automobilis, pramintas „Juodąja ponia“, „Juodąja našle“ arba tiesiog Janina (dėl valstybinio numerio raidžių JNN), tapo nedrausmingų vairuotojų siaubu. Automobilyje sumontuota įranga kainavo 35 tūkstančius eurų (o visas automobilis - apie 84 tūkst. eurų su PVM). Kaip pristatydamas automobilį sakė tuometinės Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininkas Vytautas Grašys, ši „Audi A6“ leido ne tik fiksuoti greičio viršijimą, bet ir patikrinti, ar transporto priemonė yra apdrausta, registruota ir nepriklauso paieškomų sąrašui. Automatinė numerių atpažinimo sistema automatiškai siunčia nusižengimus į registrą ir suformuoja protokolus. Nežymėtų „Audi A6“ pasirodymas sukėlė didelį rezonansą.

Šiuolaikinių nežymėtų automobilių parkas

Dabar policijos automobilių parkas pasikeitė neatpažįstamai. Kauno pareigūnai prieš porą metų įsigijo „Škoda Octavia Scout“ su viena šiuolaikiškiausių greičio matavimo įrangų „Stalker Dual SL“. Praėjusiais metais policija už beveik 666 600 eurų įsigijo 12 naujų automobilių „BMW 530d xDrive“. Anksčiau buvo vykdomas ir eksperimentas, kai 2021 m. policija neatlygintinai gavo progą išbandyti „Tesla Model 3“ elektromobilį, nors jame nebuvo sumontuota jokia tarnybai skirta įranga, tik švyturėliai. Pareigūnų teigimu, taip bandyta įsivertinti, ar įmanoma alternatyviais degalais varomą transporto priemonę naudoti tarnybos metu.

Technologijų nuotrauka: nežymėtas policijos automobilis su įjungtais paslėptais švyturėliais

Nežymėtų automobilių technologijos ir efektyvumas

Šiuolaikiniai nežymėti policijos automobiliai aprūpinti pažangiausia technika. Pavyzdžiui, „Audi A6 quattro“ turi 3 litrų darbinio tūrio turbodyzelinį šešių cilindrų variklį, išvystantį 267 AG galią ir galintį pasiekti 300 km/val. greitį (nors BMW maksimalus greitis yra 250 km/h). Nežymėti automobiliai turi du greičio matuoklius, tad prašokti nepastebėtam yra neįmanoma. Greičio matuoklių paklaida - tik 3 proc.

Automobilyje sumontuoti skeneriai, kurie skenuoja valstybinius numerius ir leidžia pareigūnui iš karto nustatyti, ar vairuotojas yra apdraudęs transporto priemonę privalomuoju draudimu, ar automobilis yra praėjęs techninę apžiūrą, taip pat ar nėra vogtų automobilių sąraše. Sistema geba fiksuoti iki 36 pažeidimų per minutę. Kiekvieną dieną pareigūnai užfiksuoja nuo 150 iki 450 pažeidimų. Tai reiškia, kad vienas nežymėtas automobilis per metus gali užfiksuoti vidutiniškai 40-115 tūkstančių pažeidimų. Niekas tiksliai nežino, kiek tokių automobilių yra, bet, pasak gandų, daugiau nei 8. Tokiu atveju, vien nežymėti policijos automobiliai per metus užfiksuoja beveik milijoną pažeidimų.

Jeigu greitis viršijamas tiek, kad priklauso teisių atėmimas, arba matomas chuliganiškas vairavimas, švyturėliai įsijungia ir toks pažeidėjas stabdomas iš karto. Sistema, praėjus 1-3 sekundėms nuo pažeidimo momento užfiksavimo, automatiškai perduoda visus duomenis apie pažeidimą į duomenų bazę. Pareigūnui, nesiėmus veiksmų, gresia tarnybinė nuobauda. Tad pokštai su dėžutėmis nuo alkoholio ar „davai susitarkim“ ir kitokios „varkės“ tikrai nepaeis.

Kauno pareigūnai su „Škoda Octavia Scout“ aprūpinta „Stalker Dual SL“ įranga gali ekrane užfiksuoti net 32 automobilius, judančius visomis kryptimis. Jų greitis nustatomas 2-3 kilometrų spinduliu. Kaip teigia Lietuvos kelių policijos tarnybos Specialios paskirties skyriaus viršininkas Tadas Juozumas, kiekviena apskritis turi ne vieną nežymėtą policijos automobilį su greičio matavimo įranga, kuri gali fiksuoti tiek vidutinį, tiek momentinį greitį.

Atpažinimo ženklai ir elgesio rekomendacijos

Nors šie automobiliai ir neženklinti, juos galima atpažinti pagal kelis požymius. Dažniausiai juose dirba du pareigūnai, apsirengę įprastomis uniformomis ir turintys visą ekipuotę. Tikrąją transporto priemonės paskirtį išduoda po radiatoriaus grotelėmis arba po priekiniu langu įrengti mėlynos ir raudonos spalvos šviesos signalai. Taip pat tokie automobiliai gale gali turėti skydelius, kuriuose informuojama, ko reikalaujama iš vairuotojo. Stabdydami vairuotoją pareigūnai taip pat naudoja garso signalus: įjungia sireną, o balsu praneša, ką asmuo turi daryti.

Abejonių atveju, ar jus tikrai stabdo policijos ekipažas, patariama skambinti Bendrojo pagalbos centro numeriu 112 ir pasiteirauti, ar konkrečiame ruože dirba pareigūnai.

Nežymėtų automobilių indėlis į kelių eismo saugumą

Žymėtą policijos automobilį pamatę vairuotojai laikosi KET, o nežymėto kartais nepastebi. Vis tik policijos siekis - ne bausti, o skirti dėmesį, kelti sąmoningumo lygį. Šiuo metu policija siekia atkreipti dėmesį į tuos, kurie elgiasi negražiai rytinio ir vakarinio piko metu, chuliganiškai vairuoja. Pareigūnai nori, kad vairuotojai suprastų, jog policija dirba ir su nežymėtais automobiliais. Tai yra neviešas patruliavimas ir daugelis vairuotojų nepastebi šių automobilių. Tačiau yra tokių, kurie nuolat pažeidžia Kelių eismo taisykles (KET).

Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenimis, šiais metais mūsų šalyje įvyko daugiau kaip 2 200 eismo įvykių, kuriuose žuvo 119 žmonių ir beveik 2 700 buvo sužeista, tarp sužeistųjų - 13 proc. nepilnamečių. Europos kelių policijos tinklo TISPOL duomenimis, Europos keliuose kiekvieną savaitę žūsta 500 žmonių, šis skaičius per pastaruosius metus sumažėjo 2 procentais. Nežymėti policijos automobiliai naudojami ne tik bėgliams vytis, bet ir kitose operacijose, palydose. Jie gali užfiksuoti ir pasivyti bet kurį pažeidėją. Jei viršijate greitį ar darote kitą pažeidimą ir policija jūsų nesustabdo, tai dar nereiškia, kad nesulauksite baudos, primena pareigūnai.

Dažniausi KET pažeidimai ir jų pasekmės

Pažeidimas Galimos pasekmės
Greičio viršijimas (10-20 km/h) Bauda
Greičio viršijimas (20-30 km/h) Bauda
Greičio viršijimas daugiau kaip 40 km/h Bauda, galimas teisės vairuoti atėmimas
Važiavimas chuliganiškai, keliant pavojų Bauda, teisės vairuoti atėmimas
Važiavimas neturint galiojančios techninės apžiūros Bauda
Važiavimas neturint privalomojo civilinės atsakomybės draudimo Bauda
Lenkimas draudžiamoje vietoje (kirto ištisinę liniją) Bauda, teisės vairuoti atėmimas (nuo 3 iki 6 mėnesių)

Pasaulinė perspektyva: greičio matuoklių istorija

Lietuva nėra vienintelė valstybė, naudojanti įvairiausias priemones nedrausmingiems vairuotojams sudrausminti. Pasauliniame kontekste mūsų šalis atrodo pakankamai liberaliai, lyginant su D. Britanija, Vokietija ar Prancūzija, ypač Prancūzija, kurioje greičio matuoklių tinklas priverstų kiekvieną vairuotoją išsigąsti. Greičio matuokliai ir įvairios šių prietaisų formos yra naudojamos nuo 1960-ųjų metų. Metams bėgant ir technologijoms progresuojant, pirmasis, modernius įrenginius primenantis greičio matuoklis buvo panaudotas 1971 metais.

tags: #kada #atsirado #policijos #nezymeti #automobiliai

Populiarūs įrašai: