Visureigių pasaulis yra kupinas specializuotų terminų ir technologijų, skirtų užtikrinti maksimalų pravažumą bekelėje. Vienas iš tokių esminių terminų yra „lock“, dažnai reiškiantis diferencialo blokavimą. Nors plačiąja prasme žodis „lock“ gali turėti įvairių reikšmių automobilių kontekste, visureigiuose jis pirmiausia siejamas su sukibimo ir pravažumo didinimu sudėtingomis sąlygomis.
Tikri visureigiai ir jų pagrindiniai atributai
Susidomėjimas visureigiais sparčiai augo, tačiau anksčiau realūs pardavimo rezultatai buvo kuklesni dėl didelės kainos. Automobilių gamintojai, siekdami atpiginti visureigius, pradėjo keisti kėbulo konstrukciją, atsisakydami inžinerine prasme sudėtingo ir brangaus rėmo, važiuoklę tvirtindami tiesiai prie laikančiojo kėbulo. Tačiau tikrame visureigyje rėmas yra itin svarbus.
Visų pirma, rėmas leidžia gerokai padidinti prošvaisą ir pakabos eigą. Antra, tokia konstrukcija yra nepalyginamai tvirtesnė ir ilgaamžiškesnė. Kaip pastebi „Dakaro džentelmenas“ Antanas Juknevičius, rimtoje bekelėje bet koks miesto visureigis važiuos iki pirmos sudėtingos kliūties ar stipresnio smūgio - po to kinetinę energiją sugėręs kėbulas greičiausiai deformuosis. Rėmas nuo panašių problemų apsaugo ir sumažina silpnų vietų skaičių. Tokiu atveju lūžti gali viena ar kita pakabos detalė, tačiau visas automobilis išliktų sveikas. Visi geriausiais laikomų visureigių - „Nissan“, „Toyota“, „Mitsubishi“ ar „Land Rover“ - flagmanai turi tik rėminę konstrukciją.
Pakabos tipai visureigiuose
Važiuoklę sudaro daugybė komponentų, kurie veikia kartu, kad užtikrintų judėjimą, stabilumą, valdymą ir komfortą. Pakaba yra sistema, kuri jungia ašis (arba ratus, nepriklausomos pakabos atveju) su automobilio kėbulu. Jos pagrindinė funkcija - sugerti smūgius ir vibracijas, užtikrinant komfortą keleiviams ir gerą sukibimą su kelio danga.
- Priklausoma Pakaba: Abu vienos ašies ratai yra sujungti standžiu tiltu. Tai paprasta ir patvari konstrukcija, dažnai naudojama sunkvežimiuose ir visureigiuose. Tačiau ji nėra tokia komfortiška kaip nepriklausoma pakaba.
- Nepriklausoma Pakaba: Kiekvienas ratas juda nepriklausomai nuo kito. Tai užtikrina geresnį komfortą ir valdymą, nes vieno rato smūgis nepersiduoda kitam. Nepriklausoma pakaba dažnai naudojama lengvuosiuose automobiliuose.
Kiti esminiai visureigio atributai
- Demultiplikatorius (palėtinta pavara): Antras esminis tikro visureigio atributas yra palėtinta pavara. Važiuojant bekele „dideliu“ greičiu galima laikyti 10 ar 15 km/val., tačiau net ir toks tempas nebus įmanomas, jei variklio galios nebus transformuota į realiai didelį sukimo momentą. „Palėtintojas“ kiekvieną visureigį gali paversti traktoriumi ir kilstelėti pravažumo charakteristikas į visiškai kitą lygmenį.
- Dirbtinio kvėpavimo įranga („Snorkel“): Dar vienas tikro visureigio ir padidinto pravažumo automobilio skiriamasis bruožas - galimybės įveikti vandens kliūtis. Naudojant papildomą variklio oro paėmimo vamzdį-kaminą, vadinamą „snorkeliu“, po vandeniu visureigis gali panerti iki pat stogo. Svarbu atkreipti dėmesį į oro įsiurbimo mechanizmo kokybę ir priežiūrą, kad būtų išvengta hidrosmūgio.
Diferencialų veikimas ir „Lock“ svarba
Transmisija yra skirta perduoti variklio galią ratams, kurie mašiną varys į priekį. Diferencialuose naudojami sudėtingi mechanizmai, skirti kuo efektyviau paskirstyti galią ratams ir užtikrinti geras valdymo charakteristikas. Važiuojant posūkiuose, kiekvienas ratas turi savo atskirą trajektoriją, kurių ilgiai skiriasi. Vidinėje dalyje esantis ratas suksis lėčiau nei esantis išorėje. Būtent eliminuoti šį efektą buvo sukurtas atviro tipo diferencialas.
Atviro diferencialo trūkumas ir „Lock“ poreikis
Pagrindinis atviro diferencialo trūkumas pajuntamas esant prastoms kelio sąlygoms. Jei vienas iš varomųjų ratų praras sukibimą, automobilis nepajudės iš vietos, nes reduktorius visą variklio galią skirs būtent tam ratui, kuris turi prasčiausią sukibimą. Tokia pati situacija yra ir su visų varančiųjų ratų sistema, tik joje stovi ne vienas, o trys diferencialai: po vieną priekinėje ir galinėje ašyse, ir vienas per vidurį, vadinamas „razdatke“. Šio mechanizmo paskirtis - skirstyti galią tarp ašių, tačiau išlieka tas pats esminis trūkumas: daugiausiai galios bus perduodama tam diferencialui, kurį bus lengviausiai prasukti.
Įsivaizduokite, kad turite galingą visureigį su trimis atvirais diferencialais ir važiuojate kalnuota vietove, kai staiga vienas ratas pakimba ore. Kadangi visi diferencialai yra suprojektuoti taip, kad galią atiduotų ten, kur ją lengviausiai perduoti, jūsų automobilis nepajudės iš vietos. Tokiu atveju naudojamos reduktorių blokiruotės (angl. „differential lock“).
Diferencialų blokiruotės
Centrinio diferencialo blokavimas
Elementariausias būdas - mechaniškai užblokuoti centrinį diferencialą. Dažniausiai galia paskirstoma 50:50 santykiu ir net vienai iš ašių praradus sukibimą, kita turės pusę variklio galios, padėti automobiliui išsikapanoti iš keblios padėties. Tačiau tai dar neužtikrina didžiulio pravažumo. Tarkime, du vieno šono ratai įklimpsta sniege. Kadangi juos lengviau prasukti, galia atiteks būtent jiems, kai kitoje pusėje esantys ratai stovės vietoje, ir automobilis kasits tik gilyn.
Ašies diferencialų blokavimas
Kad taip nenutiktų, naudojamos papildomos blokiruotės, stovinčios kiekvienoje ašyje (priekyje ir gale). Tuomet pravažumas ženkliai išauga, nes sujungus visas blokiruotes, ratai pastoviai gaus tokį patį variklio galios kiekį. Ši technologija išgyvena savo eros saulėlydį, nes gamintojai daugiau dėmesio skiria elektroniškai valdomiems mechanizmams, kurie yra efektyvesni, lengvesni ir pigesni.
Varančiųjų sistemų skirtumai ir evoliucija
Prieiname prie kitokio tipo visų varančiųjų ratų sistemos, kuri neturi centrinio diferencialo. Beje, tokią sistemą turintys automobiliai tik esant kėblioms važiavimo sąlygoms yra varomi visais ratais. Važiuojant lygiu, geru keliu, sistema visą galią perduos arba priekiniams, arba galiniams ratams (priklauso nuo gamintojo), taip taupydama mechaninius komponentus, sumažindama kuro sąnaudas. O štai prireikus papildomos paspirties, vairuotojas gali mechaniškai sujungti priekinę ir galinę ašis. Tačiau reikia nepamiršti, kad priekinis ir galinis reduktoriai išlieka atviri, todėl tokio automobilio galimybės taip pat ribotos.
Riboto praslydimo diferencialai (LSD)
Pačios efektyviausios visų varančiųjų ratų sistemos turi turėti kintamą galios paskirstymą tarp ašių. Tam užtikrinti yra keletas būdų bei mechanizmų be elektronikos įsikišimo:
- „VLSD“ (Viscous Limited-Slip Differential): Tai ganėtinai paprastas mechanizmas, kurio viduje yra lipnus skystis, tekantis šalia dviejų sankabų. Jeigu vienas ratas prasisuka, diferenciale sukeliama trintis tarp sankabų, kurios įkaitina skystį, o šis, besiplėsdamas, spaudžia sankabas viena į kitą, taip jas sukabindamas. Tuomet diferencialas užsiblokuoja ir ratai gauna vienodą kiekį galios. Pagrindiniai tokio mechanizmo trūkumai yra mažas efektyvumas ir patikimumas.
- „Torsen“ diferencialas: Šis diferencialas veikia panašiai kaip atvirojo tipo mechanizmas, tačiau esant vienos pusės praslydimui, gali iki 75 procentų galios perduoti kitai pusei. Būdamas ganėtinai sudėtingas mechanizmas, „Torsen“ neapsieina be bėdų, pavyzdžiui, kai abu vienos ašies ratai neturi sukibimo, o centrinis „Torsen“ diferencialas nesugeba perduoti galios kitai ašiai. Dėl to, kad „Torsen“ yra grynai mechaninis komponentas, be elektronikos įsikišimo jo patobulinti neįmanoma.
Elektroniškai valdomos visų varančiųjų ratų sistemos
Šiose sistemose esantys davikliai atsižvelgia į rato apsisukimus, vairo, akceleratoriaus padėtį, automobilio stovėseną ir kitus parametrus. Šios sistemos gali veikti „apgaudamos“ atvirus diferencialus, stabdydamos prasisukantį ratą, arba tiesiogiai užblokuodamos diferencialą.
- „Subaru DCCD“ ir „Mitsubishi ACD“: Šios sistemos laikomos pačiomis pažangiausiomis pasaulyje.
- „Haldex“ sistema: Naudojama daugelyje skersai variklius turinčių „VAG“ koncerno modelių. Kadangi agregatas stovi skersai, didžioji dalis galios daugiausiai tenka priekiniams ratams, tačiau prasisukus jiems, „Haldex“ mechanizmas perleidžia sukimo momentą galinei ašiai. Jo viduje stovi kelios sankabos, sujungiamos elektromagnetinio stūmoklio dėka, todėl perduodamos galios kiekis gali per sekundę pasikeisti keletą kartų. Tai užtikrina efektyvų pravažumą.
- „BMW xDrive“ ir „Mercedes-Benz 4Matic“: Nors naudoja savo sukurtas sistemas, jų veikimo principas yra labai panašus į „Haldex“. Pagrindinis skirtumas tas, jog esant normalioms sąlygoms, didžioji dalis variklio išvystomos galios bus tiekiama galiniams ratams, o priekiniai niekada negaus daugiau nei 40 procentų galios.
Skirtumai tarp 4WD ir AWD
Automobilio ženklinimas „4WD“ arba „AWD“ simbolika yra labai svarbus. „4WD“ pavara dažnai surandama pilnaverčiuose visureigiuose. Sudėtingesnę konstrukciją turinčios „4WD“ sistemos turi keletą skirtingų veikimo režimų, pavyzdžiui, „4WD High“, „4WD Low“ arba „4H Lock“. „4WD“ simbolika pažymėti automobiliai turi nuolatinę keturių varančiųjų ratų pavarą, kurios dažniausiai negalima išjungti.
Tuo tarpu „AWD“ automobiliai turi ne nuolatinę, o tik tam tikru momentu veikiančią keturių varančiųjų ratų pavarą. Pavyzdžiai: „Alfa Romeo Stelvio“, „Volkswagen T-Roc“, „Volvo XC60“, praktiškai visi BMW modeliai su „xDrive“ sistema arba „Mercedes-Benz“ su „4Matic“.
Praktiniai aspektai: „Toyota Land Cruiser 100“ ir „Diff Lock“
Ieškantiems tikro visureigio, pavyzdžiui, „Toyota Land Cruiser 100“, svarbu atkreipti dėmesį į keletą detalių. Modeliuose po 2003 metų gali būti 5 bėgių automatinė pavarų dėžė, kuri yra ekonomiškesnė. Kalbant apie priekinio reduktoriaus gedimus, jie dažniau pasireiškia važiuojant bekelėje, tad asfaltu naudojamam automobiliui tai gali nekelti didelių rūpesčių. Visgi, su didele rida (350-400 000 km) reikėtų ruoštis investicijoms, jei norima mašina naudotis ilgai.
Apie „Land Cruiser 100“ kainas pastebima, kad jos ilgai laikosi, nes savininkai dažnai investuoja į kokybiškas dalis, todėl visureigis nuolat išlieka „apynaujis“.
AHC (Active Height Control) ir rūdys
Kai kurie „TLC 100“ modeliai turėjo hidraulinę pakabą (AHC), leidžiančią reguliuoti automobilio aukštį. Norint patikrinti, ar automobilis kilnojasi, reikia užvestame automobilyje uždaryti visas duris, paspausti mygtuką žemyn (arba „Hi“ padėtį). Automobilis turi pakilti į norimą padėtį, o važiuojant automatiškai grįžti į „normal“ padėtį (iš „Low“ padėties nuo 20 km/h, iš „Hi“ padėties nuo 40 km/h greičio).
Rūdys yra dažna problema 14 metų ir senesniuose automobiliuose, ypač tuose, kurie buvo eksploatuojami šalyse, kur žiemą kelyje nuolat naudojamos druskos, pavyzdžiui, Austrijoje. Tai nebūtinai reiškia, kad mašina po įvykio - dažniau tai natūralus senėjimo ir eksploatavimo rezultatas.
„Diff Lock“ gedimai
Svarbus aspektas perkant naudotą visureigį yra diferencialų blokavimo (diff lock) funkcijos veikimas. Jei galiniame tilte „diff lock“ nesijungia, tai gali reikšti brangų remontą. Tokius gedimus svarbu patikrinti specializuotame autoservise.
Kitos „Lock“ susijusios sistemos automobiliuose
Terminas „lock“ automobiliuose gali reikšti ir kitus, su pravažumu tiesiogiai nesusijusius mechanizmus:
- Stabdžių antiblokavimo sistema (ABS): Buvo sukurta 1978-aisiais. Ši sistema padeda optimaliai sustabdyti automobilį, neleidžiant užblokuoti ratų, kad ir kokia kelio danga jis važiuotų. ABS neleidžia ratams užsiblokuoti stabdymo metu, leidžiant vairuotojui išlaikyti valdymą.
- Automobilio traukos sistema TCS (Traction Control System) / Elektroninė stabilumo programa (ESP): TCS pagerina automobilio stabilumą jam greitėjant, o ESP padeda neprarasti važiavimo trajektorijos stabilumo posūkyje. Skirtingai nei ABS ar TCS sistemos, kurios veikia automobilį stabdant arba jam greitėjant, ESP veikia nuolatos, pristabdydama vieną ar kelis automobilio ratus, jei važiavimo trajektorija neatitinka posūkio kreivės.
- „Vaikų saugos užraktas“ (Child Safety Lock System): Tai blokavimo įtaisas, kurį įjungus neleidžiama pasinaudoti vidine durų rankena ar kitu atidarymo įtaisu.
tags: #ka #reiskia #lock #visureigiuose