Panevėžio rajonas ir miestas siūlo gausybę įdomių vietų, kurios garantuos įspūdžius visai šeimai ir leis susipažinti su unikalia Lietuvos centrinės dalies gamta, istorija ir kultūra. Šiame krašte apstu gamtos turtų, išskirtinių lankytinų objektų ir architektūros paminklų.
Keliaujant po Panevėžio apylinkes, tiesiog būtina pasigrožėti abipus Nevėžio slėnio besidriekiančiu Krekenavos regioniniu parku. Žalias, upės vingiais išraizgytas kraštovaizdis slepia daugybę lankytinų vietų. Panevėžys ir Panevėžio rajonas yra du skirtingi administraciniai vienetai, tačiau juos jungia bendra istorija ir daug bendrų lankytinų objektų. Panevėžio rajonas pasižymi patogia ir išskirtine geografine padėtimi, įsikūręs apie 150 km nuo pagrindinių Baltijos sostinių.
Krekenavos regioninis parkas - Nevėžio upės vingiais
Krekenavos regioninis parkas driekiasi abipus Nevėžio slėnio ir aprėpia dalį Krekenavos, Upytės, Naujamiesčio ir Ramygalos seniūnijų Panevėžio rajone bei dalį Surviliškio seniūnijos Kėdainių rajone. Parke saugomas ir lankytojams pristatomas būdingas Vidurio Lietuvos žemumai kraštovaizdis. Čia išlikęs raiškus Nevėžio senslėnis su daugybe intakų, senvagių liekanų, vešlios slėnio pievos, vaizdingi Liaudės, Linkavos, Upytės žemupiai ir jų slėniai. Miškuose gausu augalų ir gyvūnų, nemažai jų - retų rūšių. Išlikę senų ąžuolynų. Šis regioninis parkas ypatingas dar ir tuo, kad įkurtas išilgai Nevėžio upės ir apima abu jos krantus.
Lankytojų centras ir apžvalgos bokštas
Bene geriausias būdas pradėti pažintį su regioniniu parku yra apsilankymas jo Lankytojų centre. Jis veikia kaip vartai į Krekenavos regioninį parką, teikdamas profesionalią ir visapusišką informaciją apie parko gamtos ir kultūros paveldo vertybes, lankytinas vietas, pažintinio turizmo ir poilsiavimo galimybes. Centre veikia nuolatinė ekspozicija, kurios pagrindinė tema - "Nevėžio upės senvagių įvairovė". Ekspozicinė juosta lankstosi per visą patalpos erdvę, atkartodama Nevėžio upės vingius, pateikdama informaciją įdomiais pasakojimais, iliustruotais išraiškingais vaizdais. Lankytojų centro erdvėse taip pat supažindinama su parko augalija bei gyvūnija, pasakojama apie žmonių gyvenimą prie Nevėžio: piliakalnius, dvarus, kaimus ir miestelius, vandens malūnus, įžymius žmones.
Visai šalia Krekenavos regioninio parko lankytojų centro stovi 30 metrų aukščio apžvalgos bokštas, kurio forma primena varžtą. Iš bokšto aikštelės galima grožėtis Nevėžio upės slėniu, tolumoje esančiu Krekenavos miesteliu, bazilikos bokštais ir miškais. Čia įrengtas ir žiūronas, leidžiantis geriau matyti toli esančius objektus.
Pažintinis takas Nevėžio upės slėnyje - Pojūčių takas
Tai tikrai įdomus, originalus ir išskirtinis pažintinis takas, įtrauktas į 5 įdomiausių takų sąrašą vaikams Lietuvoje. Keliaujant juo ne tik pasižvalgysite po nuostabų Nevėžio slėnio peizažą, bet ir lavinsite savo pojūčius. Šis takas suskirstytas į 12 stotelių, kuriose jūsų laukia įvairūs potyriai. Kiekvienoje stotelėje teks skirtingos užduotys: išbandysite vėjo stiprumą sūpuoklėse, kursite savo muzikinę melodiją, basomis išbandysite skirtingus žemės paviršius, pajusite medžio energiją medinėje lovoje, paklausysite gamtos garsų klausykloje, išmėginsite natūralų medžio masažą, palaipiosite lipynėje, pabuvosite ant pontoninio liepto, atsipūsite poilsiavietėje bei gerai praleisite laiką besigrožėdami Nevėžio slėnio peizažu.
Istorinės vietos ir kultūros paveldas
-
Slabados malūno užtvanka
Pavažiavus Vadaktėlių ir Naujamiesčio kryptimi apie vieną kilometrą, siūloma sustoti prie buvusio Slabados malūno užtvankos. Tai daugiau nei 100 metų senumo užtvanka. Nors malūno jau nelikę, užtvanka iš riedulių ir ąžuolo rąstų, sutvirtinta betonu, dar tvirtai tramdo upės tėkmę.
-
Juozo Tumo-Vaižganto ir knygnešystės muziejus Ustronėje
Unikalus ir vienintelis Lietuvoje knygnešių muziejus įsikūręs vaizdingose Krekenavos apylinkėse, Ustronės vienkiemyje esančios sodybos klėtyje. Čia XIX a. buvo Garšvių knygnešių bendrovės susibūrimų vieta, slepiama draudžiama spauda. Ekspozicija įkurta 1987-1991 metais. Svirnas susijęs ir su rašytojo, švietėjo J. Tumo-Vaižganto gyvenimu ir veikla, jam 1902-1905 metais klebonaujant Vadaktėliuose. Muziejus yra rami, žalia, su meile tvarkoma ir prižiūrima vieta. Jei lankysitės, pasitikrinkite darbo laiką, nes pirmadieniais muziejus gali nedirbti.
-
Vadaktėliai - Vaižganto pėdsakai
Tęsiant pažintį su Juozo Tumo-Vaižganto veikla, būtina stabtelti ir visai greta esančiuose Vadaktėliuose. 1902-1905 m. Vadaktėlių kuratorius buvo kunigas Juozo Tumas-Vaižgantas. Į neturtingą kaimelio bažnytėlę rašytoją caro valdžios spaudžiama vyskupija perkėlė už visuomeninę, lietuvių kalbą aukštinančią veiklą. Tačiau Vadaktėliuose įsikūręs ir Ustronę pamėgęs kunigas savo idėjų neatsisakė: glaudžiai bendradarbiavo su knygnešių draugija, rinko aukas lietuviškiems leidiniams, rūšiavo draudžiamą spaudą ir slėpė knygnešių atneštus leidinius. Ustronėje Juozas Tumas-Vaižgantas sukūrė "Aukštaičių vaizdelius", sudėtus į "Pragiedrulius". Pasakojama, kad prie bažnyčios tebeauga dar jo sodintos alyvos, o bažnyčioje kabo dailininko A. Gabrėno tapytas Vaižganto portretas. Juozas Tumas-Vaižgantas prie bažnyčios turėdavo savo mėgiamą vietą - suolelį po ąžuolu, kurį žmonės ir dabar vadina Vaižganto ąžuolu.
-
Kabantis tiltas prie Vadaktėlių
Ties Vadaktėliais, kitoje kelio pusėje rasite ir kabantį tiltą, dar vadinamą "beždžionių". Tai medinis, 37 metrų ilgio, ant lynų kabantis tiltas, kuriuo smagu pasivaikščioti ir pasigėrėti nuostabiu kraštovaizdžiu. Šis tiltas jungia ne tik skirtingus Nevėžio krantus, bet ir dvi seniūnijas: Krekenavos ir Naujamiesčio. Vietos gyventojams tai vienintelis kelias per Nevėžį.
-
Upytės piliakalnis
Maršrute kiek ilgesnė kelio atkarpa veda iki Upytės piliakalnio, datuojamo I tūkst. Papilyje XVII a. - XVIII a. stovėjo Upytės pavieto dvarininko Vladislovo Sicinskio dvaras. Vladislovas Sicinskis 1652 m. išardė Varšuvos seimą, pasinaudojęs "liberum veto" teise, bei 1655 m. pasirašė garsiąją Kėdainių sutartį su švedais. Už tai jį pasmerkė lenkų bajorija ir katalikų kunigai. Vėliau iš šių faktų atsirado padavimai apie piktąjį poną Čičinską, už savo baisius darbus prasmegusį su visu dvaru. Legendai apie nugrimzdusį Čičinsko dvarą pagrindą davė piliakalnio kalvoje esantis įdubimas, kuris yra greičiausiai karstinės kilmės.
-
Vinco Svirskio kryžius
Pakeliui į Krekenavą, stabtelėkite pasigrožėti autentišku, vienu iš nedaugelio išlikusių garsaus dievdirbio Vinco Svirskio kryžių. Vincas Svirskis visą gyvenimą ėjo nuo užsakovo pas užsakovą ir, "pašalindamas iš ąžuolų, kas nereikalinga", turtino kraštą meno paminklais. Suskaičiuota, kad jis padarydavo po penketą kryžių per metus, o tai, turint omenyje "ąžuolo pasipriešinimą", menkus įrankius ir daugiafigūres kryžių kompozicijas, liudija stebėtiną V. Svirskio kūrybinę galią. Šiose apylinkėse unikalus lietuvių liaudies menininkas per visą savo gyvenimą sukūrė daugiau kaip 200 originalių, menine forma nepakartojamų koplytstulpių ir kryžių, iš kurių šiuo metu likę vos 50.
-
Švenčiuliškių kaimo kapinaitės - „muziejus po atviru dangumi“
Krekenavoje, kraštotyrininko Jono Žilevičiaus ir jo bendraminčių pastangomis išpuoselėtos Švenčiuliškių kaimo kapinaitės. Išskirtinį savitumą šiai vietai suteikia unikalios girnapusių kompozicijos ir dubenuotieji akmenys. Dabar čia stovi koplytstulpiai ir paminklai, puošti girnapusėmis, arba paminkliniai akmenys, kuriais įamžintas motinų, knygnešių, savanorių, partizanų, tremtinių atminimas, Krekenavos miestelio sukaktys. "Muziejuje po atviru dangumi" dera ir krikščioniški, ir pagoniški simboliai. Kapinaitėse yra vieta ir vaidilai, tarsi sergstinčiam šventą ugnį šalia dubenuotųjų akmenų.
-
Bakainių piliakalnis
Bakainių piliakalnis - vienas gražiausių Krekenavos regioninio parko kampelių, nuo kurio atsiveria puiki panorama. Bakainių piliakalnio kompleksas - pilies kalnas su dviem priešpiliais ir apsauginiais pylimais, rymo Nevėžio intako Liaudės upės vingyje. Šis gamtos ir žmogaus rankų sukurtas kampelis nuolat lankomas svečių. Keletą kartų metuose, per Jonines, Mindaugo karūnavimo ir Baltų vienybės dieną, čia vyksta vietos bendruomenės renginiai.
Gamtos stebėjimų vietos
-
Kalnelio miško regykla
Norintys gali aplankyti Kalnelio miško regyklą. Regykla pastatyta Kalnelio miško palaukėje, prie pašarinės miško aikštutės. Tai puiki vieta stebėti laukinių žvėrių gyvenimą.
-
Pašilių stumbrynas
Pašilių stumbryne laikomi stambiausi laukiniai gyvūnai - Europos stumbrai, įrašyti ne tik į Lietuvos, bet ir į tarptautinę Raudonąją knygą. Iki XVI a. stumbrai buvo plačiai paplitę visoje Europoje. Ilgainiui žemdirbystės plėtra ir beatodairiškos medžioklės juos išstūmė į mažai tinkamus gyventi nuošalius miškus. Iki 1854 m. stumbrai Lietuvoje buvo išnaikinti. Šiuo metu aptvaruose gyvena 21 stumbras. Nuo 1973 m. stumbrai kurį laiką iš aptvarų buvo išleidžiami į laisvę. Taip Lietuvoje pradėta formuoti laisvųjų stumbrų banda.
Didžiausios Europos laukinės gamtos istorijos | Laukinė Europa: atskleista karalystė | Visas dokumentinis filmas
Panevėžio rajonas: nuo gyvūnų iki aviacijos
Gamtos ir kaimo turizmas
-
Girinio takas
Girinio takas - genialumas slypi paprastume. Takas įrengtas Krekenavos girininkijos Varnakalnio miške. Pusės kilometro ilgio takas driekiasi vaizdingame miške, prie Linkavos upelio. Juo keliaudami galėsite susipažinti su miško įvairove, augančiais medžiais, miškininkystės profesija. Takas įrengtas mokomuoju - pažintiniu tikslu.
-
Angoros ožkų ūkis
Angoros ožkų ūkis - tai vieta, kuri tikrai patiks visai šeimai. Čia galima susipažinti su Angoros ožkomis, kurios charakteriu panašios į šunis ir puikiai sutaria su vaikais. Ūkyje galima pamatyti, kaip ožkų vilna kerpama, plaunama, karšiama ir verpiama. Šeimininkės mielai parodo, kaip gimsta siūlas ir leidžia pabandyti patiems. Ožkytės laukia švelnių pakasymų.
-
"Gamtos mokykla" Kučiuose
Kučių kaimo "Gamtos mokykla" įsikūrusi vaizdingame parke, buvusioje tarpukario advokato Č. Petraškevičiaus viloje. Čia vyksta įvairios edukacinės programos ir ekskursijos, kurių metu įdomiai pasakojama apie čia gyvenančius gyvūnus ir paukščius. Mokykla skirta supažindinti su gamtos pasauliu.
Istorinės sodybos ir dvarai
-
Bistrampolio dvaras
Bistrampolio dvaras - neoklasikinio stiliaus kompleksas. Vaikščiodami 1850 m. statyto dvaro menėmis, nusikelsite į praeitį. Dvaro teritorijoje stovi vežiminė, ledainė, žirgynas, sodininko namas, rotonda ir koplyčia. Mėgstamiausia vaikų vieta - dvaro gyvūnų ūkis, kuriame sutiksite smalsias ožkas, avis, alpakas, danielius ir kitus naminius gyvūnus. Dvare taip pat įkurtas viešbutis su autentiškos dvasios kambariais, saunomis ir masažinėmis-sūkurinėmis voniomis, puikiai tinkantis poilsiui su nakvyne.
-
Naudvario dvaras
Jei domitės architektūra ar istorija, aplankykite Naudvario dvarą - išlikusius XIX amžiaus vidurio klasicizmo ir romantizmo stiliaus rūmus, oficiną, kitus ūkinius pastatus ir parką.
Muziejai ir unikalios ekspozicijos
-
Įstros aviacijos muziejus ir Porceliano galerija
Įstros aviacijos muziejus Stanionių kaime, netoli Panevėžio, suteikia galimybę iš arti apžiūrėti lėktuvus. Muziejus turi dvi pagrindines ekspozicijas: lauko ekspoziciją po atviru dangumi, kur eksponuojami kariniai, mokomieji naikintuvai, sraigtasparniai (vieną jų net galima apžiūrėti iš vidaus ir pasėdėti), ir vidaus ekspoziciją. Pastarojoje surinkta "Juodųjų dėžių", radijo ryšio imtuvų ir siųstuvų kolekcija, įvairūs lėktuvų prietaisai, senieji unikalūs mediniai propeleriai, siekiantys XX a. pradžią, įvairių pasaulio šalių aviacijos karininkų durklų kolekcija ir daug kitų aviacinių eksponatų. Muziejus veikia bet kokiu oru, net ir žiemą!
Beje, muziejaus patalpose, antrame aukšte, veikia vienintelė Lietuvoje Porceliano galerija. Čia eksponuojama daugiau nei 1 tūkst. dirbinių - įspūdingiausi Vakarų Europos, Kinijos, Japonijos ir kitų manufaktūrų porceliano gaminiai nuo XVIII a. iki šių dienų. Porceliano, dar vadinamo baltuoju auksu, išradėjai kinai sakydavo, kad jis turi būti plonas kaip popierius, skambus kaip varpas, švelnus kaip ežero vanduo ramią dieną. Čia taip pat galima išvysti XIX a. Napoleono III laikų stiliaus baldų ir XIX-XX a. klasikinės dailės kūrinių.
-
Įdėjų parkas bunkeryje - „Helovynas“ visus metus
Nuo 1969 m. šioje teritorijoje veikė Sovietų Sąjungos atsarginė karinė ryšių bazė, vadavietė, valgykla ir slėptuvė požeminiame bunkeryje. O dabar jame lankytojai gali išbandyti savo drąsą ir apsilankyti siaubo kambariuose, kurie išsidėstę beveik 400 kv. m plote po žeme. Jei vykstate su vaikais, jie ir be siaubo kambarių ras ką čia veikti - galima pamatyti visokių skulptūrų, sūpynių ar išsikepti dešrelių, čia tam paruoštos įvairiausių formų šašlykinės. Kol kas reikia rezervuotis laiką prieš atvykstant.
-
Eglės žaisliukų muziejus
Panevėžio rajone veikia vienintelis toks Lietuvoje - eglės žaisliukų muziejus.
-
Siaurukas
Daugeliui "Siaurukas" asocijuojasi su Anykščiais, bet keliauti juo galima ir iš Panevėžio. Galima užsisakyti įvairių edukacijų, pavyzdžiui, programą „Gintaro kelias“, kurios metu pasakojama gintaro istorija, įvairiausios su juo susijusios legendos, susipažįstama su gintaro įvairove ir net skanaujamos ypatingos „gintarinės“ vaišės.
Panevėžio miestas - kultūros ir poilsio oazė
Pats Panevėžys pasižymi daugybe žalių erdvių, sutvarkytų takų ir žaidimų aikštelių. Panevėžio miestas ir rajonas turi atskirus statusus, tačiau abu siūlo platų lankytinų vietų spektrą.
Pasivaikščiojimas po miestą
-
Laisvės aikštė
Miesto apžvalgą siūloma pradėti nuo Laisvės aikštės. Šiltuoju metų laiku ją puošia gėlės, trykšta fontanas, o savaitgaliais vyksta smagūs renginiai. Aplink yra įvairiausių kavinių, o mažiesiems įrengti nedideli, bet smagūs atrakcionai.
-
Senvagė
Tiesiai iš aikštės galima keliauti pasigrožėti Senvage! Tai viena žaliausių Panevėžio vietų, kurios centre - vandens paukščių pamėgtas tvenkinys, fontanas, stebinantis įspūdingais šviesos ir muzikos spektakliais, aplink nutiesti takai, tilteliai. Senvagės fone stovi paminklas Lietuvos didžiajam kunigaikščiui ir Lenkijos karaliui Aleksandrui, taip pat yra skulptūrų skveras. Muzikinio šviesų ir vaizdo projekcijų fontano pasirodymas atnaujintas - ant vėduoklės formos vandens ekrano bus projektuojamas vaizdas, kuriame pasakojama Panevėžio miesto istorija. Galima išvysti malūną, aukštaičiams būdingas liaudies juostas, Baltijos kelio ir kitus istorinius, su Panevėžiu susijusius fragmentus. Fontano dieninė programa veikia kasdien nuo 10 iki 20 val., o 20 val. prasideda srovių ir šviesų šou. Ketvirtadieniais-šeštadieniais nuo 22:30 val. vyksta ir vaizdo projekcijų šou.
-
Seniausias miesto pastatas
Iš Senvagės laiptais pakilę į Kranto gatvę, prieisite 21-u numeriu pažymėtą seniausią miesto pastatą, kuriam daugiau nei 400 metų! Tai ir seniausias išlikęs archyvo pastatas visoje Lietuvoje, o jame veikia istorinė ekspozicija „Upytės bajorai“, nukelianti į Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikus.
-
Kultūros ir poilsio parkas ir Nevėžio krantinė
Daugiau puikių vietų pasivaikščioti, o mažiesiems - pažaisti, rasite apsilankę modernizuotame Kultūros ir poilsio parke bei Nevėžio krantinėje. Didelis parkas puikiai pritaikytas dviratininkams, riedutininkams ir pėstiesiems, čia įrengta nuostabi vaikų žaidimų aikštelė ir net 18 krepšių diskgolfo parkas.
-
Panevėžio malūnai
Malūnai nuo seno laikomi Panevėžio simboliu, jie ilgą laiką buvo miesto ekonomikos pamatu. Prieš daugiau nei šimtą metų Panevėžyje jų veikė net 9, o šiandien galima apžiūrėti du: Jono Biežio ir Zenono Pranskūno. Pastarasis yra restauruotas pagal autentiškus istorinius metraščius, atkuriant visas statinio konstrukcijos detales.
Didžiausios Europos laukinės gamtos istorijos | Laukinė Europa: atskleista karalystė | Visas dokumentinis filmas
Vandens telkiniai ir bažnyčios
Pro Panevėžio rajoną teka Lėvuo su intaku Pyvesa ir Nevėžis su intakais Juoda, Upyte (kairieji), Juosta, Kiršinu (dešinieji). Telkšo 12 ežerų, didžiausi - Juodis, Lieležeris, Pukiškis. Rajone yra ir kelios bažnyčios: Geležių Šv. Juozapo, Krekenavos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų, Naujamiesčio Šv. apaštalo Mato, Ramygalos Šv. Jono Krikštytojo. Šios religinės vietos atspindi regiono kultūrinį paveldą.
Kur pavalgyti keliaujant su vaikais?
Panevėžyje ir rajone rasite ne vieną jaukią vietą pavalgyti, ypač keliaujant su vaikais:
- „Akordai“ - patogi lokacija Laisvės aikštėje, šalia žaidimų erdvės vaikams.
- „Pieno baras“ - kavinukė Laisvės aikštėje, kurioje gaminami vaikystę menantys pieno kokteiliai.
- „Cordo22“ (Pamarliškių g. 22, Piniava, Panevėžio r.) - pakeliui link Įstros aviacijos muziejaus. Turi didelę lauko žaidimų aikštelę vaikams ir skanų maistą.
- „Pizza di Neapoli“ (Vasario 16-osios g. 21, Panevėžys) - puiki vieta picų mėgėjams.
tags: #ka #pamatyti #salia #panevezio #autostrados