Įvadas: Opel Astra ir 1.7 CDTI populiarumas
Opel Astra su 1.7 CDTI 81 kW (110 AG) varikliu ilgą laiką buvo vienas populiariausių pasirinkimų tarp dyzelinių modelių. Šis agregatas suteikia daugiau galios nei silpnesnė 74 kW versija, todėl automobilis tampa universalesnis tiek miesto, tiek užmiesčio kelionėms. Opel Astra 1.7 CDTI 81 kW siūlo tinkamą balansą tarp ekonomiškumo ir dinamikos. Šio laikotarpio Opel Astra buvo vertinama kaip praktiškas, paprasto dizaino automobilis.
1.7 CDTI Variklio Istorija ir Evoliucija
1,7 litro darbinio tūrio dyzeliniai varikliai į „Opel“ automobilius buvo montuojami ištisus dešimtmečius. Pirmą kartą 1,7 litro motorai „Opel“ automobiliuose pasirodė dar devintajame dešimtmetyje: „Astra“, „Kadett“ ir „Vectra“ modeliuose. Tuomet šie kompaktiški agregatai buvo sukurti „Family II“ variklių šeimos pagrindu ir „Opel“ darbuotojų buvo žymimi 17D, 17DT ir X17DTL gamykliniais kodais. Kaip ir priklauso, anuomet jie nebuvo galingi - moderniausia šio variklio versija X17DTL sugebėdavo išvystyti vos 68 arklio galias ir 132 Nm sukimo momentą.
„Isuzu“ inžinierių indėlis ir „Circle L“ (CDTI) atsiradimas
„Family II“ pagrindu sukurti varikliai serijinėje gamyboje išbuvo iki pat 2000-ųjų, tačiau šiandien jie sutinkami labai retai. Naudotų automobilių rinkoje taip pat gana retai sutiksite ir kitus, jau „Isuzu“ inžinierių sukurtus analogus (pavyzdžiui, 4EE1), nes jų vietą užėmė visiškai naujas kūrinys - „Circle L“, arba tiesiog - 1,7 litro CDTI. Naujieji 1,7 litro dyzeliniai varikliai buvo sukurti pasinaudojus „Isuzu“ inžinierių technologijomis ir sukaupta patirtimi konstruojant įvairių tipų dyzelinius motorus.
Atsižvelgiant į šiam varikliui paskirtą misiją, „General Motors“ ir „Isuzu“ įkūrė bendrą įmonę ir pastatė gamyklą Lenkijoje, kurios pagrindinė paskirtis - 1,7 litro dyzelinių variklių gamyba. Lenkijoje variklių gamyba prasidėjo 1999-aisiais. Šią gamyklą valdžiusioje įmonėje 60 proc. akcijų priklausė „General Motors“, o 40 proc. - „Isuzu“. Šis dviejų kompanijų kūrinys serijinėje gamyboje išliko net iki 2015-ųjų, tačiau per tą laiką variklis buvo ne kartą atnaujintas, kad atitiktų vis griežtėjančius taršos reikalavimus. Vis dėlto, nepaisant įvairių modifikacijų, variklio darbinis tūris (1 686 cm³) išliko nepakitęs.
Konstrukciniu požiūriu šis variklis išsiskyrė 16 vožtuvų aliuminine cilindrų galvute, suderinta su itin patvariu ketaus bloku, kuris buvo importuojamas iš Japonijos.
1.7 DTI (Y17DT) - Pirmasis žingsnis su tiesioginiu įpurškimu
Pirmoji „Opel“ 1,7 litro dyzelinio variklio versija buvo 1.7 DTI (Y17DT). Tai „Euro 3“ standartą atitinkantis variklis su aukšto slėgio degalų siurbliu ir tiesioginiu įpurškimu. Jis neturėjo dviejų masių smagračio ar kietųjų dalelių filtro (DPF), tačiau buvo aprūpintas katalizatoriumi ir išmetamųjų dujų recirkuliacijos (EGR) sistema. Šis variklis išvystė 65 AG ir 130 Nm, o versija su tarpininiu oro aušintuvu - 75 AG ir 165 Nm sukimo momentą. 1.7 DTI buvo montuojamas į „Opel Corsa“, „Astra“, „Meriva“ ir „Combo“ modelius nuo 1999 iki 2005 m.
Vėlesnės 1.7 CDTI modifikacijos ir jų savybės
2003 m. debiutavo 1.7 CDTI (Z17DT), pakeitęs ankstesnįjį DTI. Tai „Euro 4“ standartą atitinkantis variklis, turėjęs kintamos geometrijos turbokompresorių ir „Common Rail“ kuro įpurškimo sistemą. Priklausomai nuo modifikacijos, šis variklis išvystė: 75 AG ir 165 Nm, 80 AG ir 170 Nm, 101 AG ir 240 Nm. Jis buvo montuojamas į „Opel Corsa“, „Astra“, „Meriva“ ir „Combo“ modelius. Be to, nuo 2002 iki 2005 metų, 100 arklio galių išvystanti šio motoro versija buvo montuojama į „Honda Civic“. Tolimesnė variklių evoliucija lėmė Z17DTH versijos atsiradimą, kurios galia padidėjo iki 100 AG ir 260 Nm.
2006 m. debiutavo dar galingesnis Z17DTR variantas, išvystantis 125 AG ir 280 Nm sukimo momentą. 2009 m. pristatytas A17DTR, atitinkantis „Euro 5“ standartą ir generuojantis 125 AG. Be anksčiau minėtų modelių, šį variklį gavo ir „Opel Zafira“. A17DTS variklis buvo gaminamas dviejų versijų: 110 AG ir 260 Nm, 130 AG ir 300 Nm. Jis montuotas į „Opel Corsa“, „Astra“, „Meriva“, „Mokka“ bei „Chevrolet Trax“ ir „Cruze“ modelius. Be to, 1,7 litro dyzeliniai varikliai, pažymėti kodais Z17DTJ ir A17DTJ, taip pat turėjo 110 AG ir 260 Nm sukimo momentą. 2008 m. šios konstrukcijos pagrindu buvo sukurtas 1.7 Ecotec (110 AG, 260 Nm). Optimizavus vidinių dalių trintį ir pagerinus šilumos valdymą, pavyko sumažinti mechaninius nuostolius ir degalų sąnaudas bei atitikti „Euro 5“ emisijų standartą. Vis dėlto „Euro 6“ reikalavimus atitinkančios 1.7 CDTI versijos niekada nebuvo. Jo vietą užėmė 1.6 CDTI variklis, kuris, palyginti su savo pirmtaku, laikomas mažiau patikimu ir gerokai brangesniu eksploatacijos požiūriu.
Vartotojų Patirtys ir Eksploatacija
Daugelis savininkų dalijasi savo patirtimi su Opel Astra 1.7 CDTI modeliais, apibūdindami juos kaip taupius ir patikimus automobilius, ypač tinkamus ilgesnėms kelionėms ir kasdieniam naudojimui.
Bendras patikimumas ir ilgaamžiškumas
Vienas savininkas, turintis "Opeliuką" penkis metus, pasakoja, kad pirko automobilį atvežtą iš Vokietijos su tikra rida 178 000 km, su pilnai pildyta serviso knygele ir vokiškais tech. apžiūros lapais, kas patvirtino ridą. Jam mašina tarnauja kaip darbinis arklys. Kitas vartotojas džiaugiasi, kad per 4 metus, kol turi automobilį, reikėjo keisti tik stabdžių kaladėles ir alyvą, pabrėždamas labai pigų išlaikymą, mažas kuro sąnaudas ir tylų variklio darbą. Dar vienas paminėjo, kad 2010 m. pirkta nauja Astra su 1.7 CDTI varikliu per 6 metus nuvažiavo 225 000 km ir pasižymi puikiu patvarumu.
Apibendrinant, šis agregatas laikomas vienu patikimiausių Opel dyzelių. Gerai prižiūrėtas automobilis gerai tarnaus ir bus labai patikimas.
Važiuoklė ir pakaba
Daugelis savininkų teigia, kad Astra važiuoja minkštai ir tyliai. Pakaba labai patvari - kai kurie teigia, kad beveik 75% detalių stovi dar nuo gamyklos laikų, net ir nuvažiavus 225 000 km. Vienas savininkas, gyvenantis kaime ir daug važinėjantis žvyrkeliais (apie 4872 km per metus), pastebi, kad važiuoklė tvirta. Prieš techninę apžiūrą jam teko keisti galinius salenblokus ir priekinės dešinės pusės abiejų šakių salenblokus, šarnyrą ir vairo traukės antgalį po maždaug 50 000 km, o vėliau vėl po 96 000 km, tačiau kairė pusė išliko nepaliesta. Jis pastebi, kad Lietuvoje parduodamų detalių kokybė yra diskutuotina.
Kiti pažymi, kad važiuoklė sureguliuota taip, kad būtų pakankamai komfortiška važiuoti kasdien - duobes sugeria pakenčiamai, nors prastesniuose keliuose juntama, kad automobilis nėra minkščiausias klasėje. Sportiškesnės GTC versijos pakaba apibūdinama kaip optimali - minkštesnė nei BMW ar MB, puikiai susitvarko su kelio nelygumais, o pats automobilis kelyje elgiasi labai gerai, jei kelio danga yra kokybiška. Pakaba tvirta, ne kieta, bet ir ne minkšta.
Vis dėlto, Astra važiuoklė nėra pati tvirčiausia - dažniausiai keičiamos stabilizatoriaus traukės, įvorės, amortizatoriai.
Variklio dinamika ir kuro sąnaudos
1.7 CDTI variklis daugumos savininkų nuomone yra taupus, tačiau jam trūksta dinamikos. „Auto Bild“ testas taip pat pastebėjo, kad 1.7 litro variklis (110 ir 125 AG) nepasižymi temperamentu ir dirba garsiai, staiga pagyvėja tik pasiekus 2300 aps./min. ir tik tam, kad esant 4000 aps./min. vėl "užsnūstų".
Tačiau savininkas, turintis 1.7 CDTI variklį ir atlikęs čip tiuningą, sako, kad pakelta variklio galia, išprogramuotas EGR ir išimtas DPF filtras pagerino dinamiką. Jis pažymi, kad nuo pirkimo jokių problemų su varikliu ar purkštukais nebuvo, tik turbina jau pradeda švilpauti ir turbūt artėja prie pabaigos. Kitas savininkas su 1.7 cosmo 110AG yra labai patenkintas dėl labai mažų kuro sąnaudų, trasoje važiuojant apie 90 km/h sudegina mažiau nei 4l dyzelio. Jis mini, kad kartais mėgsta "pagrybauti" lemputės ir pamesti klaidas, bet po kiek laiko viskas susitvarko. Kaip minusą jis nurodo, kad galbūt variklis per silpnas ir kitą kartą rinktųsi galingesnį (pvz., 2.0L).
Apskritai, 1.7 CDTI 81 kW (110 AG) variklis išvysto apie 260 Nm sukimo momentą, kuris pasiekiamas prie ~2000 aps./min. Tai leidžia automobiliui elgtis užtikrinčiau nei 74 kW versijai, ypač lenkiant ar važiuojant kalnuotais keliais. Mieste automobilis jaučiasi pakankamai gyvas, nors šaltu varikliu girdimas dyzelio „kietumas“. Sąnaudos mieste siekia apie 6,5-7,0 l/100 km, priklausomai nuo eismo intensyvumo. Ilgesnėse kelionėse šis variklis atsiskleidžia labiausiai. Važiuojant 90-100 km/h sąnaudos nukrenta iki 4,5-5,0 l/100 km, o net magistralėje, esant 120-130 km/h greičiui, automobilis išlieka gana ekonomiškas.
SCV suction control valve astra J 1.7 cdti
Interjeras ir komfortas
Astra hečbekas turi tvarkingas proporcijas ir gana neutralų, tačiau patikimą dizainą. Universalas siūlo daugiau praktiškumo šeimoms ar tiems, kam svarbi bagažinės talpa. Viduje automobilis patogus keturiems suaugusiems keleiviams. Priekinės sėdynės yra ergonomiškos, turi pakankamą atramą nugarai, todėl net ilgesnės kelionės nevargina. Gale aukštesni keleiviai gali pasijusti kiek ankštokai - ypač jei priekyje sėdi taip pat ūgio žmonės. Salone vietos nemažai, tačiau 3 suaugę gale vargu ar patogiai įsitaisys.
„Cosmo“ komplektacija, anot vieno savininko, yra puiki su puikiai suderintomis aukštos kokybės medžiagomis, gražiu ir maloniu odiniu vairu, pusiau odiniu salonu. Sportinės AGR sėdynės apibūdinamos kaip labai kokybiškos, su gera ergonomika ir šonų stabilizacija. Bagažinė daugeliui atrodo pakankamai talpi.
Valdymo panelė paprasta ir aiški, nors mygtukų gali atrodyti nemažai. Multimedijos sistema priklauso nuo komplektacijos - baziniuose modeliuose paprasta, su radiju ir CD, o geresnėse komplektacijose jau galima rasti USB jungtį, Bluetooth ar net navigaciją. Garso izoliacija nebloga, salono detalės minkštos ir kokybiškos. Tačiau vienas savininkas skundžiasi, kad pigiai pagamintoje 2014 m. Astroje langai gale sukami rankena, o plastikas viduje prastos kokybės.
Truputį prastas matomumas įvažiuojant į staigius posūkius per tas priekines „fortkes“ (stulpus).
Dažni gedimai ir priežiūra iš savininkų perspektyvos
- Vienam savininkui po pusės metų pradėjo barškėti smagratis, teko keisti visą komplektą su sankaba ir išminamuoju guoliu.
- Pirmą žiemą prireikė keisti pakaitinimo žvakes.
- Variklio termostatas taip pat buvo keistas.
- Su šaltu varikliu gali girdėtis dyzelio „kietumas“.
- Nuo pirkimo iki šiol jokių problemų su varikliu ar purkštukais nebuvo, tik turbina jau pradėjo švilpauti, kas rodo galimą artėjančią pabaigą.
- Dėl ydingos eksploatacijos DPF filtras gali užsikimšti, jei automobilis daugiausia naudojamas mieste.
- Periodiškai dega ABS lemputė.
- Sudegė langų purkštuko varikliukas.
- Tekę keisti vairo kolonėlę.
- Sankaba taip pat artėja prie pabaigos.
- Pradėjo stipriai rasoti priekinės lempos.
- Žiemą kuriasi puikiai, bet kol normaliai neįšyla, tai normaliai ir nevaziuoja.
- Teko daryti variklio kapitalinį remontą, nes guminė žarnelė, tiekianti tepalą, susidėvėjo ir praleido orą, dėl ko šaltam varikliui nepasidarė reikiamas vakuumas ir jis ne iš karto gavo tepalo. Tai būdinga problema, kurią galima išspręsti pakeičiant žarnelę iš anksto.
- Atsirado problemų su tepalo aušintuvu (1.3 CDTI, bet gali būti aktuali ir 1.7 CDTI kontekste).
- Kartais „pameta“ klaideles, bet po kiek laiko viskas susitvarko.
1.7 CDTI Gedimai ir Silpnosios Vietos
Pirmoji šių variklių serija, su mechaniniu aukšto slėgio degalų siurbliu, buvo giriami už ilgaamžiškumą ir kantrumą, kuris, iš dalies, buvo pasiektas dėl paprastos konstrukcijos. Visgi, šiandien rasti geros būklės variklį ar automobilį su šiuo varikliu gali būti tikras iššūkis.
Bendras patikimumas ir natūralus nusidėvėjimas
Didžiausios problemos kyla dėl aukštos ridos, amžiaus ir su šiais veiksniais susijusiu natūraliu nusidėvėjimu, todėl bet koks remontas dažnai viršija pačio automobilio vertę. Naujesnė 1,7 CDTI versija, turinti „Common Rail“ įpurškimo sistemą, yra žymiai racionalesnis pasirinkimas. Šių variklių siurbliai, turbinos ir alkūninio mechanizmo dalys laikomos itin patikimomis. Tačiau, vėlgi, amžius daro savo.
Alyvos nuotėkiai ir kiti komponentai
Dažnai susiduriama su alyvos nuotėkiais šalia alyvos siurblio, kurie gali apgadinti paskirstymo diržą. Taip pat verta paminėti ir kitas galimas bėdas: nepatikimus generatorius ir alkūninio veleno padėties daviklius.
Išmetimo sistemos problemos: EGR ir DPF
Suodžiais užsikimšę „EGR“ vožtuvai yra dažna problema. Jeigu automobilis dažniausiai naudojamas mieste, versijos, turinčios kietųjų dalelių (DPF) filtrą netrukus pradės kelti galvos skausmus, mat dėl ydingos eksploatacijos sistema negali išvalyti susikaupusių suodžių. Trumpų atstumų kelionės yra dažniausia DPF filtro užsikimšimo priežastis.
Kuro įpurškimo sistema: „Bosch“ prieš „Denso“
Verta atkreipti dėmesį į kuro įpurškimo sistemą. „Opel“ naudojo „Bosch“ ir „Denso“ valdymo blokus bei elektromagnetinius purkštukus. Jeigu planuojate pirkti automobilį su šiuo varikliu, rinkitės modelį su „Bosch“ komponentais, nes „Denso“ purkštukai laikomi sudėtingesniais ir brangesniais remontuoti.
Turbokompresoriai ir dviejų masių smagratis
1,7 CDTI varikliai taip pat buvo komplektuojami su skirtingais turbokompresoriais: fiksuotos geometrijos turbina (su paprastu smagračiu) arba kintamos geometrijos turbina (su dviejų masių smagračiu). Galingesnės versijos (nuo 100 AG) paprastai turi sudėtingesnę ir brangesnę konstrukciją. Kietųjų dalelių filtrai (DPF) buvo pradėti naudoti 2007-2009 m. Pasiekus 200 000 kilometrų ridą teks keisti dviejų masių smagratį. Taip pat bėdų kelia turbinos valdymo vožtuvai. Kita vertus, visa tai atperka platus naujų ir naudotų dalių pasirinkimas. Todėl, net jeigu prireiktų keisti visą variklį, tai netaptų labai brangi investicija.
Degalų Sąnaudos ir Dinamika
Nepriklausomai nuo variklio versijos, kiekviena 1,7 litro dyzelinio variklio modifikacija sukuria slogaus motoro įspūdį. Vien dėl lėtos reakcijos varikliui dirbant žemesnių sūkių diapazone. Net ir galingiausioms versijoms trūksta elastingumo, tad norint važiuoti sparčiau ar atlikti lenkimo manevrą, dažnai tenka įjungti žemesnę pavarą. Kita vertus, naudota „Opel Corsa“ (dėl mažo svorio) su šiuo varikliu gali pasirodyti netgi sportiška, tačiau Lietuvoje populiariuose modeliuose jis, geriausiu atveju, sugeba išlaikyti pakenčiamą pusiausvyrą tarp degalų ekonomijos ir dinamikos.
Sąnaudų rodikliai įvairiomis sąlygomis
Degalų sąnaudų atžvilgiu - tai taupus motoras. Užmiestyje jis sunaudos vidutiniškai 5 litrus 100 kilometrų, o mieste ar greitkelyje - 6-8 litrus dyzelino 100 kilometrų. Trasoj galima pasiekti nuo 3,8 iki 4,2 litro 100 km važiuojant 6 pavara 120 km/val. greičiu. Mieste 1.7 CDTI 81 kW sąnaudos siekia apie 6,5-7,0 l/100 km, priklausomai nuo eismo intensyvumo. Ilgesnėse kelionėse važiuojant 90-100 km/h sąnaudos nukrenta iki 4,5-5,0 l/100 km, o net magistralėje, esant 120-130 km/h greičiui, automobilis išlieka gana ekonomiškas.
Variklio elastingumas ir modifikavimo galimybės
Verta paminėti, kad šiuos variklius galima lengvai ir neskausmingai modifikuoti. Pakoregavus variklio valdymo programą, pavyzdžiui, versijoje išvystančioje 110 arklio galių, variklio galią galima kilstelėti iki 150 arklio galių. Kita vertus, svarbu atsiminti, kad šie varikliai derinami su mechaninėmis pavarų dėžėmis, kurios nėra pritaikytos varikliams, išvystančioms daugiau nei 320 Nm. Jeigu pavarų dėžės alyva keičiama retai, padidėjęs sukimo momentas gali pagreitinti guolių nusidėvėjimą.
Priežiūra ir Rekomendacijos
Paskirstymo mechanizmas: diržas ar grandinė?
1.7 CDTI variklyje esantis paskirstymo mechanizmas varomas diržu. Priklausomai nuo pagaminimo metų, paskirstymo diržą rekomenduojama keisti kas 60 000-150 000 kilometrų arba kas 5 metus. Paskirstymo diržo keitimas nėra brangus - visas komplektas (su vandens siurbliu) „Opel Astra H“ modeliui kainuoja maždaug 110 eurų. Keitimo kaina neturėtų viršyti 100 eurų. Aišku, jei pageidaujate aukščiausios kokybės paslaugos, šią procedūrą galite atlikti oficialiame servise, tačiau tuomet būkite pasiruošę sumokėti ne mažiau kaip 300 eurų.
Alyvos pasirinkimas ir keitimo intervalai
1.7 CDTI varikliams rekomenduojama naudoti 5W-30 „Dexos 2“ specifikacijos alyvą. Nors naujesniuose varikliuose buvo įdiegtos alyvos nusidėvėjimo sistema, remiantis „Opel“ vairuotojų patirtimis, vien pasikliauti šios sistemos rodoma informacija nevertėtų. Vietoje to, siekiant užtikrinti variklio ilgaamžiškumą, variklio alyvą reikėtų keisti kas 10 000-15 000 kilometrų arba kas metus. Keičiant alyvą, priklausomai nuo variklio versijos, gali prireikti apie 5-6 litrų alyvos.
Opel Astra (J serija) Būdingi Trūkumai ir Ypatumai
Penkerių durelių hečbekas „Astra J“ rinkoje pasirodė 2009 m. gruodžio mėnesį. Prabėgus vos metams, pasirodė universalas Sports Tourer. 2012 m. sausio mėnesį „Opel“ pristatė sportinį trejų durelių GTC variantą, o ketverių durelių sedanas pasirodė tų pačių metų rugsėjį. „Astra 1.7 CDTI“ ilgalaikį „Auto Bild“ testą - daugiau kaip 100 000 km - baigė labai geru rezultatu. Jokių rimtų gedimų, jokių bėdų. Gražus gestas: nuvažiavus 38 112 km, „Opel“ pagal serviso akciją pakeitė pagrindinių žibintų posūkio apšvietimo šviesų jutiklius, stabdžių ir sankabos pedalus. Nuvažiavus 84 622 km, pakeistas sulūžęs vairuotojo pusės lango kėliklis. Dažniausiai į akis krisdavo spontaniškai pradedanti neveikti pastovaus greičio palaikymo sistema (tempomatas). O šiaip automobilis nekėlė jokių didesnių rūpesčių. Galutinis ilgalaikio testo įvertinimo balas - 5+. Rezultatas džiugina: iki paskutinio varžtelio išardžius automobilį paaiškėjo, kad gamintojas itin kruopščiai pasirūpino kėbulo antikorozija. Jau gamykloje visos ertmės užpildytos vašku. Taigi Opel ir vėl geros formos.
Elektronikos ir mechanikos niuansai
- ŽIBINTAI: Dažnai rasoja, nes į vidų prasiskverbia drėgmė. Be to, dėl programinės įrangos klaidos kartais automatiškai nereguliuojamas priekinių žibintų aukštis. Vis dėlto, adaptyvi šviesų sistema AFL+ su biksenoniniais žibintais, posūkio žibintais, tolimųjų šviesų pagalbininku ir LED dienos šviesų žibintais yra puikus pasirinkimas. Šviečia puikiai, labai patogu važinėti vingiuotais keliais, žibintai reaguoja į vairo pasukimus ir automatiškai reguliuoja tolimas ir artimas šviesas, neakindami vairuotojų.
- VARIKLIO VALDYMO BLOKAS: 2.0 CDTI modeliuose dėl variklio (kodas A20DTH) valdymo bloko programinės įrangos klaidos gali užsikimšti degalų purkštukai. Rūpesčiai išsisprendžia atnaujinus programinę įrangą.
- PAVARŲ PERJUNGIMO KULISĖ: Greitai jungiant pirmąją pavarą, perjungimo svirtelė gali praslysti per atbulinės eigos apsauginį žiedelį ir nelauktai įjungti atbulinę pavarą. Ištaisyti tai galima pareguliavus apsauginį žiedelį arba pakeitus visą pavarų perjungimo bloką.
- AKUMULIATORIUS: Dėl klaidos programinėje įrangoje gali netikėtai išsikrauti akumuliatorius, kai žibintų jungiklis yra ties artimųjų šviesų arba stovėjimo šviesų padėtimi. Šį defektą „Opel“ vėliau ištaisė.
- SANKABA: 2010 ir 2011 m. pagamintų Astra sankabos pedalo sugrąžinimo spyruoklė gali lūžti. Tokius automobilius „Opel“ atšaukė serviso akcijai.
- LANGŲ SANDARINIMAS: Pasiekus maždaug 100 km/h greitį, girdisi stiprus vėjo ūžimas, nes langų sandarinimo gumos ne visada gerai priglunda prie kėbulo.
- DUJŲ IŠMETIMO SISTEMA: Ji neilgaamžė ir turi polinkį anksti pradėti rūdyti. Paguoda: atsarginės detalės pigios.
- ELEKTRINIS STOVĖJIMO STABDYS: Automobiliui ilgesnį laiką pastovėjus ir esant drėgnam orui, jo elementai gali stipriai aprūdyti.
Modernus trejų su puse metų kompaktinis automobilis, kuris dar nenuvažiavo ir 40 000 km, už maždaug pusę buvusios naujo automobilio kainos - neblogas pirkinys.
Apibendrinimas ir Vertė Rinkoje
Opel Astra 1.7 CDTI ilgalaikėje perspektyvoje gali būti patikimas ir ekonomiškas pasirinkimas, jei bus tinkamai prižiūrimas. Nors pats 1.7 CDTI variklis gali atrodyti kiek vangus lyginant su galingesniais variantais, jo ekonomiškumas ir patikimumas, tinkamai aptarnaujant, yra vertinami. Prižiūrimas automobilis gali nesunkiai nuvažiuoti 300-400 tūkst. km ir daugiau. Šis agregatas laikomas vienu patikimiausių Opel dyzelių.
Opel Astra su 1.9 CDTI 88 kW (nors ir ne pagrindinė šios apžvalgos tema, bet paminėtas kontekste) yra paklausus naudotų automobilių rinkoje, nes šis variklis laikomas patikimesniu nei kai kurie vėlesni mažesnės kubatūros dyzeliai. 2005-2008 m. modeliai dažnai kainuoja 2 200 - 3 200 €, tačiau su didele rida (virš 250 tūkst. km). Šie automobiliai vertę laiko vidutiniškai. Kadangi tai nėra prestižinis modelis, kainos nėra aukštos, tačiau dėl patikimesnio variklio paklausa išlieka stabili.
Įprasti aptarnavimai kainuoja apie 200 €, o didesni darbai, tokie kaip sūkurinių sklendžių remontas ar turbinos atnaujinimas, gali siekti 400-700 €.
tags: #ka #manote #apie #opel #astra #1