Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla (LAJM) suteikė galimybę paprastiems miestiečiams susipažinti su jūrininkų rengimo subtilybėmis - visi Jūros šventės dalyviai turėjo galimybę vykti į ekskursiją ir bent trumpai pamatyti, ką turi mokėti į jūrininkus pretenduojantis jaunuolis.
Jūrininkų rengimo ypatumai
Lietuvos aukštosios jūreivystės mokykla
LAJM rengia laivavedžius ir laivų mechanikus - tai dvi tarptautinės specialybės, kurios leidžia žmogui dirbti bet kuriame pasaulio laive. Kaip teigė G. Kalvaitienė, „Šios dvi profesijos yra tarptautinės, baigęs absolventas renkasi darbo vietą bet kuriame pasaulio laive. Dauguma baigusių renkasi užsienio laivus, nes Lietuvos laivynas negali pasiūlyti tiek darbo vietų, kiek mes parengiame specialistų.“ Šiais metais mokykla išleido virš 200 specialistų, kurie sėkmingai daro karjerą užsienyje. Tačiau ryšių su Lietuva jie nenutraukia - pinigus parveža į Lietuvą. „Jūrininkas kuria gerovę Lietuvoje, nes uždirbtus pinigus išleidžia Lietuvoje. Tai labai didelis skirtumas nuo emigranto - emigrantas išvažiuoja ir gerovę kuria kitai valstybei, o jūrininkas - savo valstybei“, - pasakojo G. Kalvaitienė. Pašnekovė pridūrė, kad net Čekija, kuri nėra jūrinė valstybė ir neturi jūrų uosto, spręsdama nedarbo klausimus ruošia jūrininkus užsienio akademijose, o jų piliečiai, dirbdami užsienio laivuose, pinigus leidžia savo šalyje.
Mokykla taip pat rengia ir kranto specialistus: uosto ir laivybos finansininkus, vadybininkus bei transporto logistikos specialistus.
Laivų valdymo treniruotės simuliatoriuose
G. Kalvaitienė pirmoji pasitinka atvykusius ekskursijos dalyvius ir pirmiausia palydi į simuliacinį kambarį, kuriame galima praktikuotis, kaip valdyti laivą Klaipėdos uoste. Simuliaciniai įrenginiai atspindi realią situaciją: laivą galima sukti, didinti ir mažinti greitį, aplenkti kliūtis, taip pat vairuoti laivą esant bet kokioms oro sąlygoms: lyjant, kilus audrai, stipriai banguojant ar žaibuojant.
„Jūs esate laivo valdymo tiltelyje, kur iš vienos vietos yra valdomas laivas. Plaukimas visur yra Klaipėdos uoste, jūs esate locmaniniame kateryje. Čia duodamas greitis, greitis yra nuo 0 iki 25 mazgų, tai labai greitaeigis kateris. Vairu valdomas laivas, pasukate vairą į dešinę, ekrane rodo žalią spalvą, laivas suksis į dešinę, jeigu bus raudona spalva - laivas suksis į kairę“, - pasakojo ekskursijos vedlys. Jis įspėja, kad vairuojantieji laivą turi žiūrėti, kad kateris neužplauktų ant seklumos: „Reikia stengtis laikytis arčiau vidurio, nes kur gylis bus 2 metrai, laivas gali užkliūti už seklumos“, - įspėjami laivo vairininkai. Kol simuliaciniame kambaryje maži ir suaugę laivavedžiai vairuoja, iš kitos kabinos gidas mikliai keičia oro sąlygas: plaukti tenka per audrą, lietų, stipriai banguojant.
Pasirengimas ekstremalioms situacijoms
Atsiplėšę nuo vairavimo ekskursijos dalyviai pėdina į kitą patalpą, kurioje būsimi jūrininkai mokomi, kaip reaguoti į ekstremalias situacijas.
Hidroterminio kostiumo naudojimas
Pirmoji užduotis - staigiai apsirengti hidroterminį kostiumą. Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos Jūrininkų mokymo centro vedėjas Stasys Lembutis pasakoja, kad jūrininkas kostiumą turi mokėti apsirengti per 2 minutes, bet tai pakankamai sudėtinga, nes reikia taisyklingai susivežti visus raištelius. Anot Centro vedėjo, iš pradžių būsimiems jūrininkams apsirengti neužtenka ir 5 minučių, bet treniruojantis rezultatai iškart pagerėja.
„Hidroterminis kostiumas išlaiko kūną ant vandens. Esant 0 laipsnio vandens temperatūrai žmogus gali išbūti apie 6 valandas, o jo kūno temperatūra gali nukristi tik porą laipsnių. Jeigu kostiumas dar labiau pašiltintas, žmogus vandenyje gali išbūti dar ilgiau“, - pasakojo S. Lembutis. Jo pasakojimu, gyvenime gali būti situacijų, kad reikia šokti iš laivo - būsimi jūrininkai irgi treniruojasi, kaip tą daryti taisyklingai. Pasak S. Lembučio, šokant iš laivo aukštis gali siekti apie 20 metrų, bet pratybose šokama nuo žemesnio tiltelio.
Gelbėjimosi priemonės
Šokdamas iš laivo žmogus turi apsivilkti ir gelbėjimosi liemenę, kuri sukonstruota taip, kad žmogus net be sąmonės būtų atverčiamas į gulimąją poziciją veidu į viršų. Kilus ekstremaliai situacijai metami ir specialūs plaustai, kurie būna supakuoti specialiuose konteineriuose. Konteineriai tvirtinami ant viršutinio laivo denio. Jeigu laivas skęsta ir panyra į 5-6 metrų gylį, nuo vandens spaudimo pradeda veikti automatinis hidraulinis vožtuvas, plaustai ima pūstis, konteineris išsiskiria ir plaustai iškyla į paviršių.
„Jame yra maisto ir vandens atsargų, pirotechninės priemonės, dūmų paleidimo priemonės. Jeigu ilgiau nesurandami žmonės, čia yra ir meškerių - galima žuvies pasigauti“, - aiškino S. Lembutis. Jūrininkų mokymo centro vedėjas aiškina, kad būsimi jūrininkai taip pat privalo išmokti taisyklingai užsidėti gelbėjimosi diržą. „Kad nebūtų taip, jog žmogų pakelia iš vandens vos ne iki malūnsparnio, o jis išsprūsta iš to diržo ir nukrenta vėl į vandenį“, - sakė S. Lembutis.
Veiksmai kilus gaisrui
Viena ekstremaliausių situacijų laive - kilęs gaisras. Pasak S. Lembučio, gaisro bet kaip neužgesinsi dėl sūkurių, skersvėjų, ventiliacinių angų. „Būna net ir tokių atvejų, kai kapitonas duoda įsakymą palikti laivą“, - pasakoja S. Lembutis.
Jo pasakojimu, kilus gaisrui, pirmiausia į jį siunčiami žvalgai, apsivilkę specialiais kostiumais su kvėpavimo aparatais. „Kiekviename laive yra apmokyti žmonės, kurie atlieka žvalgo funkcijas. Su tokiu kostiumu žmonės gali eiti į patalpas, kurių temperatūra siekia 400 laipsnių. Aišku, esant tokiai temperatūrai ilgai neišbūsi - tik 25-30 minučių. Jeigu vienas žmogus kažko nespėjo padaryti, jis išeina, jį pakeičia kitas žmogus“, - sakė S. Lembutis. Žvalgas, anot jo, turi nustatyti, ar yra nukentėjusių žmonių, evakuoti juos, surasti gaisro židinį, nustatyti, kur ir kas dega, bei rekomenduoti gaisro gesinimo priemones. Visa informacija perduodama kapitonui.
„Kai studentai gauna teorines žinias, jie eina praktiškai atlikti pratybų“, - sakė Jūrininkų mokymo centro vedėjas. Praktinių pratybų metu, būsimi jūrininkai eina per labirintus, ieško gaisro židinio - paprastai dega laužas, elektriniai įrenginiai arba uždegtos dujos. Dar kiti studentai imituotose laivo patalpose ieško nukentėjusių žmonių ir evakuoja juos į saugią vietą.
Gyventi be skausmo: gydytojos patarimai tiesiogiai
Locmano profesija: laivų vairavimas uoste
Locmanas: uosto akvatorijos specialistas
Locmanas - labai reta profesija Lietuvoje. Šiandien Klaipėdos uoste dirba 23 locmanai. Į Klaipėdos uostą kasmet atplaukia apie 7 000 laivų - dar prieš kertant uosto vartus juos pasitinka locmanai. Jeigu laivas yra ilgesnis nei 24 metrai, be locmano įplaukti į uostą nevalia.
Locmanas yra jūrininkas, vairuojantis laivus uoste, akvatorijos navigacinių ypatybių specialistas. Jis yra uosto atstovas, pirmasis užlipantis į laivą, dar šiam esant jūroje, duoda patarimus laivo kapitonui, kaip saugiai įvesti laivą į uostą, jį prišvartuoti bei išvykti atgal į jūrą. Ne visi žino, jog, net ir siautėjant vėjui ir bangoms, locmanai iš nedidelio katerio kopetėlėmis perlipa į laivą. Taip patekę į laivą jie padeda laivo kapitonui saugiai įvesti laivą į uostą.
Vandens kelio locijoje pateikiamas krantų navigacijos ženklų, hidrometeorologinių sąlygų, taisyklių detalus aprašymas. Į laivą atvykstama greitaeigiu locmano kateriu, o kartais gali būti naudojamas ir sraigtasparnis. Locmano darbo laiko trukmė vedamame laive priklauso nuo konkretaus uosto, atstumo iki jo krantinės: Klaipėdoje tai užtrunka valandą, Antverpene apie 6-8 valandas. Locmanui svarbu laivo grimzlė, jo manevrinės savybės.
Svarbu paminėti, kad locmanas paprastai neperima laivo valdymo, o veikia kaip kapitono patarėjas, nors būna ir išimčių. Dažniausiai veikia schema „locmanas-vairininkas“, o šturmanas atidžiai stebi, ar vairininkas teisingai suprato ir vykdo komandas. Oficialiai pakilęs ant kapitono tiltelio, locmanas aptaria su kapitonu daug dalykų, susijusių su laivo valdymu. Taip pat aptaria uoste planuojamus manevrus, buksyrų kiekį, jų panaudojimo galimybes. Kapitonui būtina gauti išsamią informaciją apie uostą ir jo prieigas, ypač jei jis čia atplaukia pirmą kartą.
Locmano darbo praktikoje pasitaiko, jog dėl tam tikrų priežasčių jis gali atsisakyti toliau vesti laivą, pvz., jei kapitonas ignoruoja jo patarimus. Būna atvejų, kai kapitonas gali pareikalauti laive pakeisti locmaną. Atsisakęs vykdyti savo funkcijas, locmanas gali pasilikti tiltelyje, tačiau kapitono klausiamas privalo teikti informaciją.
Klaipėdos uosto veikla ir rekordai
Laivų eismo valdymas uoste
Laivų eismo tarnyba yra atsakinga už laivų judėjimo valdymą uoste. Tai apima navigacijos ženklų, hidrometeorologinių sąlygų ir taisyklių detalų aprašymą, pateikiamą vandens kelio locijoje. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus pasakojo apie sudėtingas situacijas, pavyzdžiui, kai krovininis laivas „Ocean Crown“ dėl gedimo negalėjo paleisti pagrindinio variklio ir pradėjo dreifuoti link kranto. Tokiais atvejais, kai dėl didelio vėjo vilkikai negali dirbti atvirame jūroje, laivas gali užplaukti ant seklumos.
Klaipėdos uosto dinamika ir konkurencingumas
Klaipėdos uostas yra aiškus keleivinių įvažiuojamųjų laivų ir krovinių konteineriuose lyderis tarp konkuruojančių uostų Rytinėje Baltijos jūros pakrantėje, tokių kaip Talinas, Ryga, Ventspilis. Didžiąją dalį krovinių sudaro nafta ir jos produktai, nors jų kiekiai mažėja dėl mažėjančios naftos paklausos pasaulyje. Uosto ir Lietuvos transporto kompleksas sėkmingai prisitaiko prie nuolat kintančių rinkos sąlygų ir laimi konkurencinę kovą prieš kaimyninius Baltijos šalių uostus. Krovos darbų gausėjimą nemaža dalimi lėmė uosto gilinimo darbai.
AB „Klaipėdos nafta“ naftos krovinių terminalas yra vienas iš svarbiausių Baltijos šalių naftos krovinių tranzito paslaugų rinkoje. Jo paskirtis - perpilti naftos produktus iš geležinkelio cisternų į laivus, priimti iš laivų naftos produktais užterštą vandenį ir laikinai saugoti naftos produktus. Visi laivai į Klaipėdos uostą ir iš jo plaukia per vadinamuosius uosto vartus.
Didžiausi ir rekordiniai laivai Klaipėdos uoste
Klaipėdos uostas yra priėmęs daugybę įvairių dydžių ir paskirčių laivų, tarp kurių yra ir rekordinių dydžių atstovų. Žemiau pateikiami žymiausi įvykiai:
| Metai | Laivas | Tipas | Parametrai | Pastabos |
|---|---|---|---|---|
| 2005-06-01 | „Constellation“ | Kruizinis laivas | 294 m ilgio, 32,2 m pločio, 8,3 m grimzlės | Didžiausias kruizinis laivas (Bahamų vėliava) |
| 2007 | Kruiziniai laivai | 65 atvykę kruiziniai laivai, 36 866 turistai (rekordas) | ||
| 2007 rugpjūtis | Keleiviai | 49 183 turistai per mėnesį (rekordas) | ||
| 2008 | Įplaukę laivai | 8348 laivai (rekordas) | ||
| 2008-03-10 | „Tour“ | Tanklaivis | 274,47 m ilgio, 48,04 m pločio, 17,022 m grimzlės | Didžiausias atplaukęs tanklaivis |
| 2010 | Keleiviai | 320 991 atvykęs keleivis (rekordas) | ||
| 2011 | Krovinių apyvarta | 36,59 mln. tonų | Didžiausia metinė krovinių apyvarta | |
| 2011-03-01 | „MSC Fortunate“ | Konteinerinis laivas | 274,67 m ilgio, 40,00 m pločio, 14 m grimzlės, 5551 TEU talpos | Plačiausias konteinervežis |
| 2014 | „Celebrity Eclipse” | Kruizinis laineris | 317,30 m ilgio, 36,88 m pločio, 8,3 m grimzlės | Didžiausias kruizinis laineris (Maltos vėliava) |
| 2014 | „Abou Karim IV” | Gyvulių pervežimas | Išgabeno 1080 gyvų mėsinių galvijų (Baltijos šalių rekordas) | |
| 2017 | „Ridgebury Captain Drogin” | Tanklaivis | 285,41 m ilgio, 50 m pločio | Didžiausias uoste lankęsis tanklaivis |
| 2018 | Konteinervežis | 400 m ilgio, 59 m pločio, 19462 TEU talpos | Ilgiausias, plačiausias ir didžiausios talpos | |
| 2020 | „FPMC B LUCK“ | Sausakrūvis | 299,7 m ilgio, 20 m pločio, DWT 206 391 tonos | Didžiausios talpos sausakrūvis |
| 2020 | Krovinių apyvarta | 47,74 mln. tonų | Didžiausia metinė krovinių apyvarta | |
| 2021 | Kruiziniai laivai | Tik 2 atvykę laivai dėl COVID-19 pandemijos |
tags: #jurininkas #vairuojantis #laivus #uoste