Automobilio slydimas yra viena pavojingiausių situacijų kelyje, ypač esant sudėtingoms oro sąlygoms. Vairuotojai turi būti pasirengę greitai ir teisingai reaguoti, kad išvengtų eismo įvykių. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindines slydimo priežastis ir pateiksime patarimus, kaip elgtis, jei automobilis pradėjo slysti.
Pagrindinės slydimo priežastys
Automobilis dažnai slysta ant šlapio ar slidaus kelio, tačiau priežastis gali būti ne tik kelio danga. Slydimas atsiranda, jei:
- Automobilis yra su vasarinėmis arba susidėvėjusiomis padangomis, kurios neužtikrina tinkamo sukibimo su kelio danga. Draudimo bendrovės „If“ transporto žalų grupės vadovė Guoda Jasaitė pabrėžia, kad kokybiškos ir saugumo reikalavimus atitinkančios automobilio padangos yra vienas labiausiai akcentuojamų saugios kelionės garantų. Jos teigimu, žiemą padangų protektoriaus gylis turėtų būti ne mažesnis nei 3 mm.
- Smarkiai viršijamas greitis, kuriuo automobilis sunkiai valdomas, pavyzdžiui, jei automobilis (su galinių ir visų varančiųjų ratų pavara) slysta, ypač slidžiame/šlapiame kelyje.
- Vairuotojas dideliu greičiu atlieka staigų manevrą, pavyzdžiui, apvažiuoja kliūtį ar duobę.
- Vairuotojas staigiai stabdo, pavyzdžiui, dideliu greičiu važiuodamas posūkyje arba ant slidžios dangos. Toks stabdymas gali sukelti ratų blokavimą (ABS - stabdžių antiblokavimo sistemos gedimo atveju) ir dėl to automobilis slysta (bet kokią pavarą turinčiame automobilyje).
- Automobilis yra sugedęs - dėl stabdžių sistemos, vairo mechanizmo ar pakabos sutrikimų gali kilti slydimo problemų. Jei važiuodami pastebite neįprastus garsus ar vibraciją, turėtumėte kuo greičiau kreiptis į mechaniką.
Taigi, slidus kelias yra viena iš pagrindinių priežasčių, tačiau jei nesilaikoma kelių eismo ir techninės priežiūros taisyklių, automobilis gali slysti ir ant sausos dangos.
Akvaplaningas: kas tai ir kaip jo išvengti?
Akvaplaningas - tai visiškas ar dalinis sukibimo praradimas, kurį sukelia vandens sluoksnis, atskiriantis judančios transporto priemonės padangas nuo kelio paviršiaus. Anot „Gjensidige“ Žalų departamento vadovės Baltijos šalims Viktorijos Katilienės, pirmoji ir pati svarbiausia priežastis, lemianti akvaplanavimą, yra greičio viršijimas.
- Greitis. Lengvųjų padangų protektoriuose esantys grioveliai skirti išskaidyti tam tikrą dalį vandens. Kai automobilis dideliu greičiu įvažiuoja į balą, grioveliai nepajėgia susidoroti su vandeniu. Tokiu atveju, tarp padangos ir kelio dangos susidaro vandens plėvelė, kuri nulemia sukibimo praradimą. Susidėvėjusios ar nepakankamai pripūstos padangos šlapiame kelio ruože praranda sukibimą su kelio danga net ir važiuojant 50 km/val. greičiu. Tuo tarpu naujos padangos sukibimą su kelio paviršiumi užtikrina važiuojant iki 100 km/val. greičiu.
- Važiavimo trajektorija. Padangos daug efektyviau atstumia vandenį, kai automobilis važiuoja tolygiai, tiesia linija.
- Padangų būklė. Akvaplanavimui įtakos turi padangos protektoriaus gylis - kuo jis mažesnis, tuo mažiau bus išstumta vandens. Susidėvėjusi padanga praranda savo efektyvumą, todėl negali garantuoti gero sukibimo su šlapia kelio danga. Bent kartą per mėnesį patikrinkite padangų slėgį ir palaikykite tokį, kokį nurodo automobilio gamintojas.
Optimalus greitis, pasirinktas atsižvelgiant į vandens kiekį kelyje, kelio dangos tolygumą, padangų tipą bei būklę, gali sumažinti akvaplaningo poveikį, o neretai ir visai jo išvengti.
Ką daryti, kai automobilis pradeda slysti?
Jei jaučiate, kad automobilis pradeda „plaukioti“ kelyje, svarbiausia yra nesutrikti ir veikti greitai bei apgalvotai.
Bendrieji principai:
- Atleiskite akceleratoriaus pedalą. Pirmiausia atleiskite akceleratoriaus pedalą, kad sumažintumėte greitį ir automobilis nustotų slysti.
- Venkite staigių manevrų. Praradus transporto priemonės kontrolę apledėjusiame kelyje, svarbiausia nedaryti jokių staigių manevrų. Tai galioja ir vairo sukimui, ir stabdymui.
- Kontroliuokite vairą. Tvirtai laikykite vairą.
- Nestabdykite staigiai. „If“ atstovė G. Jasaitė teigia, kad praradus transporto priemonės kontrolę apledėjusiame kelyje svarbiausia nedaryti jokių staigių manevrų. Darius Grinbergas pabrėžė, kad dažniausia vairuotojų problema, dėl kurios eismo įvykių išvengti nepavyksta, yra dvejonės ir baimė nuspausti stabdžio pedalą iki galo.
Veiksmai priklausomai nuo automobilio pavaros:
Galiniais ratais varomas automobilis:
- Slydimo metu atleiskite akceleratoriaus pedalą (beveik visiškai arba visiškai, jei slydimo amplitudė didelė) ir pasukite vairą slydimo kryptimi, t. y. ten, kur neša jūsų automobilio galas.
- Tvirtai laikykite vairą, jei įmanoma, venkite susidūrimo su kelyje pasitaikančiomis kliūtimis ir nedarykite staigių posūkių.
Priekiniais ratais varomas automobilis:
- Norėdami išvažiuoti iš slydimo, turite paspausti gazą (nestipriai, reguliuodami šį procesą) ir pasukti vairą norima judėjimo kryptimi. Priekiniai (varomieji) ratai ištrauks galinius iš slydimo.
Automobilis su keturių varomųjų ratų pavara:
- Čia svarbu žinoti, kaip paskirstomas sukimo momentas ant automobilio ašių (į priekį ar į galą). Jei automobilis neapkrautas, veikiama priekinių varomųjų ratų automobilio principu, jei apkrautas - galinių varomųjų ratų principu.
- Neskirtingai nei galiniais ratais varomame automobilyje, keturiais ratais varomame automobilyje negalima visiškai atleisti akceleratoriaus - priekiniai ratai turi padėti išlyginti judėjimo trajektoriją.
Svarbu: jei automobilio galinė dalis pradėtų slysti, reikia reaguoti nedelsiant. Jei tai padarysite labai vėluodami, slydimo amplitudė padidės ir automobilis gali ne tik slysti, bet ir apsisukti arba sustoti skersai kelio, o tai gali turėti blogų pasekmių.
Akvaplaningo atveju:
- Jei automobilis pradeda „plaukioti“, reikia susilaikyti nuo vairo sukinėjimo ir stabdymo.
- Geriausias sprendimas norint išvengti akvaplaningo yra stabdyti varikliu ir nekeisti vairo padėties. Tučtuojau patraukite koją nuo akceleratoriaus ir pasistenkite nedaryti staigių judesių.
- Akvaplaningas dažniausiai tuo pačiu metu vyksta ne po visais ratais, o tik po vienu ar dviem, pavyzdžiui, automobilio įvažiavimas į balą viena puse. Tuomet tampa kaip niekad svarbu tvirtai išlaikyti ne tik vairą, bet ir ramybę.
Ką daryti, jei automobilio priekiniai ratai pradėjo slysti sukant į posūkį?
Vairavimo ekspertas Darius Grinbergas aiškina, kad nemažai panikos vairuotojams sukelia atvejai, kai sukant į posūkį pradeda slysti priekiniai automobilio ratai ir transporto priemonė, užuot pasukusi, važiuoja tiesiai. Anot jo, viena pagrindinių priežasčių, kodėl tokiose situacijose vairuotojams nepavyksta suvaldyti transporto priemonių - netinkamas manevravimas.
- Jei sukant į posūkį automobilis pradėjo slysti tiesiai, reikia ne dar labiau susukti vairą ten, kur norite pasukti, o kaip tik bandyti tiesinti ratus ir surasti pasukimo kampą, kai automobilio ratai sukimba su kelio danga bei leidžia jums pasukti.
Specialistas atkreipė dėmesį, jog greičio mažinimas yra pagrindinis „vaistas“ nuo visų pavojingų situacijų. „Jei matote, kad kažkas yra ne taip - mažinkite greitį“, - svarbią taisyklę įvardijo specialistas.
Svarbiausios saugaus eismo taisyklės žiemos ir lietaus metu
Planuokite iš anksto:
- Esant sudėtingoms žiemos oro sąlygoms įvertinkite, ar jūsų kelionė yra būtina.
- Jei žiemos oro sąlygomis vairuoti tenka, kelionei skirkite daugiau laiko. Vairuodami žiemos oro sąlygomis dažnai esame priversti važiuoti mažesniu nei įprasta greičiu.
- Prieš kelionę būtina tinkamai paruošti automobilį: nusivalyti transporto priemonės langus, taip pat nuvalyti ant variklio dangčio esantį sniegą - važiuojant jis gali smarkiai sumažinti matomumą.
Vairuodami susikaupkite:
- Esant sudėtingoms oro sąlygoms svarbu vairuoti ypač atsakingai, vengti staigių veiksmų: vairą, akceleratoriaus ir stabdžių pedalus valdyti atsargiai. Staigesni vairavimo judesiai mažina sukibimą su kelio danga.
- Važiuodami slidžiu keliu galvokite apie tolesnius savo veiksmus. Jei planuojate sukti, iš anksto sumažinkite greitį.
- Žiemą stabdymo kelias gali būti net dvigubai ilgesnis, ypač kai sninga ar kelias būna apledėjęs. Todėl iki artimiausios transporto priemonės priekyje reikėtų išlaikyti penkių šešių sekundžių atstumą.
- Patartina važiuoti ne maksimaliu leistinu greičiu, o pasirinkti pagal konkrečias oro sąlygas.
Nepamirškite žibintų:
- Kelių eismo taisyklės (KET) įpareigoja važiuoti įjungtomis šviesomis net ir dieną.
- Prieš sėsdami prie vairo pasirūpinkite priekinių žibintų švara ir periodiškai juos nuvalykite, nepamirškite posūkių ir galinių žibintų. Nešvarumai gali sumažinti matomumą net 50 proc.
Padangos:
- Važiuodami slidžiu keliu įsitikinkite, kad jūsų padangos atitinka KET reikalavimus ir jų protektoriaus gylis žiemą ne mažesnis nei 3 mm.
- Nepamirškite patikrinti ir padangų slėgio, nes nepakankamai pripūstos padangos yra viena pagrindinių jų gedimo priežasčių.
- Jeigu slidžiame kelyje automobilis vis tiek nepakankamai sukimba su danga, ypač pradedant važiuoti, pabandykite įjungti aukštesnę pavarą - tai turėtų sumažinti ratų buksavimą ir padėti pajudėti iš vietos.
- Vis dar pasitaiko atvejų, kai taupumo sumetimais ant tos pačios ašies sumontuojamos skirtingos padangos, nors tai draudžiama.
Vairavimas per liūtį:
- Jei prasidėjo liūtis ar ji greitai prasidės, geriausia apskritai niekur nevažiuoti. O jei jau pradėjote važiuoti, geriausia kur nors saugiai sustoti.
- Jei vis dėlto nusprendėte važiuoti per liūtį, gerokai sulėtinkite greitį, venkite lenkimų.
- Turėkite omenyje, kad šalia važiuojantys automobiliai gali pravažiuoti gilią balą ir aptaškyti jūsų automobilį taip, kad kelias sekundes nieko nematysite.
- Jei balos negalite išvengti, važiuokite per ją lėtai ir tolygiai.
- Jei dėl liūties gerokai pablogėjo matomumas (matoma mažiau nei 300 metrų), įsijunkite rūko žibintus (galinį).
- Jei yra galimybė, pervažiavę per balą, kelis kartus nestipriai paspauskite stabdžių pedalą, kad stabdžiai išdžiūtų.
- Jei kelias, kuriuo važiuojate, yra su provėžomis, stenkitės važiuoti ne jomis, o šalia jų.
- Jei važiuojate per labai gilią balą, į variklį per oro paėmimo angą gali patekti vandens ir jį sugadinti. Jo išvengsite tiesiog nevažiuodami per labai gilias balas.
- Žaibuojant nelipkite iš automobilio ir nelieskite jo metalinių detalių.
- Būkite ypač atsargūs atvirose vietovėse, ant tiltų ir viadukų, nes stiprus šoninis vėjas gali nublokšti automobilį. Ypač tai galioja aukštiems automobiliams.
- Nereikia pamiršti, kad per lietų pėstieji, pasislėpę po skėčiu, blogiau girdi aplinkinius garsus ir mato važiuojantį automobilį.
Ką daryti, jei automobilis nuslydo į griovį?
Jei visiškai susidoroti su slydimu nepavyko ir automobilis atsidūrė griovyje, ir, ačiū Dievui, visi gyvi ir sveiki, reikia daryti toliau nurodytus veiksmus:
- Išjungti automobilį ir išlipti iš jo, taip pat padėti išlipti keleiviams.
- Pastatyti avarinio sustojimo ženklą - ne arčiau kaip 20 m nuo avarijos vietos apgyvendintose vietovėse ir ne arčiau kaip 40 m greitkelyje, o jei matomumas ribotas, atstumas iki ženklo turėtų būti 100 m.
- Atidžiai apžiūrėkite automobilį - jei pažeista degalų sistema arba benzino bakas, automobilis užsidegs arba sprogs nuo menkiausios kibirkšties.
- Jei esate tikri, kad automobilis nepažeistas, galite pabandyti patys jį išstumti iš griovio - tam tikslui „kilstelėkite“ automobilį, t. y. pavažiuokite šiek tiek į priekį (arba atgal - priklausomai nuo to, kaip patogu išvažiuoti), o kai ratai pradės slysti, atleiskite sankabą arba akceleratoriaus pedalą ir pavažiuokite atgal, o sustoję vėl pajudėkite. Taip kilstelėkite automobilį, kol jis pradės važiuoti.
- Jei negalite išvažiuoti patys - tuomet turėtumėte sustabdyti kitą automobilį ir paprašyti, kad ištrauktų jūsų automobilį vilkimo lynu (jo turėtų būti kiekviename automobilyje).
tags: #jei #intensyviai #greitejant #automobilis #pradejo #slysti