Lietuvoje, kur vandens transporto eismas nuolat intensyvėja ir kasmet didėja pramoginių laivų, kurių ilgis iki 10 metrų, skaičius, techninė apžiūra yra privaloma daugeliui vandens transporto priemonių. Nors 2020 metais Lietuvos transporto saugos administracija (LTSA) įregistravo 1201 ir perregistravo 1055 pramogines vandens transporto priemones, o 2021 metų pirmąjį pusmetį - atitinkamai 648 ir 497, apžiūros tvarka sulaukia nemažai kritikos dėl jos formalumo ir sudėtingumo.

Tematinė nuotrauka: Jachta techninės apžiūros metu

Kreipimosi tvarka ir specialiosios apžiūros

Burinės jachtos savininkas arba jo įgaliotas asmuo, norėdamas atlikti burinės jachtos techninę apžiūrą, turi kreiptis su prašymu į Lietuvos buriuotojų sąjungos Techninės komisijos vieną iš techninių inspektorių telefonu arba elektroniniu paštu dėl atitinkamo pobūdžio techninės apžiūros atlikimo.

Specialios techninės apžiūros atliekamos pagal Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto priemonių registravimo taisyklių 31.10 straipsnio nuostatas. Jos reikalingos, kai siekiama įregistruoti pramoginį ar asmeninį laivą, nurodytą tų taisyklių 29.2-29.4 papunkčiuose, ir nėra informacijos apie jo stacionariųjų eigos variklių markę, modelį, galingumą, ilgį, plotį, pagaminimo (pastatymo) metus, burinės jachtos projektavimo kategoriją.

Mažųjų ir pramoginių laivų techninė apžiūra: iššūkiai ir kritika

Pramoginių laivų skaičiaus augimas ir apžiūros tvarkos problematika

Į pramoginių laivų skaičių įtraukiami ne tik vandens motociklai ar motorinės jachtos, bet ir paprastos pripučiamos guminės valtys, kurioms, pagal Mažųjų laivų, kurių ilgis iki 10 m, pramoginių ir asmeninių laivų techninių apžiūrų atlikimo taisykles, taip pat reikalinga techninė apžiūra. Tokia tvarka stebina ne tik paprastus žmones, bet ir Seimo narius.

Parlamentaras Remigijus Žemaitaitis tvirtina, kad šią tvarką Susisiekimo ministerija jau seniai turėtų pakeisti. Jis piktinasi, kad net asmeninėms reikmėms naudojamos paprastos guminės valtys ar iš sovietmečio paveldėtos „kazankės“, skirtos dviem keleiviams, reikalauja techninės apžiūros, vadindamas tai „pasityčiojimu“.

Apžiūros formalumas ir praktinės problemos

R. Žemaitaičio teigimu, terminas „techninė apžiūra“ skamba solidžiai, tačiau tikrovėje šis procesas vykdomas formaliai. Jis pateikė pavyzdį, kai apžiūros metu tikrinama tik ar guminė valtis yra pripūsta, o už tai imami mokesčiai, nepaisant to, kad inspektoriai neturi reikiamos įrangos varikliams ar kitoms sudėtingoms dalims tikrinti. Apžiūros vykdomos tik kartą per mėnesį tam tikrose vietovėse, kas sukelia dideles eiles ir nepatogumus.

Verslininkas Mindaugas Skarbalius pritarė, kad užsiregistruoti techninei apžiūrai privaloma internetu, tačiau vėliau viskas vyksta gyvai, o apžiūros rezultatai surašomi rašikliu popieriaus lape. Vandens motociklų atveju tikrinama, ar yra raktelis su spirale, prisegama prie gelbėjimosi liemenės, ir ar yra pati gelbėjimosi liemenė. M. Skarbalius kritikavo šį reikalavimą, teigdamas, kad liemenės dydis gali netikti skirtingiems asmenims, o tokie dalykai turėtų būti tikrinami plaukimo metu, ne apžiūros.

Infografika: Mažųjų laivų techninės apžiūros kontroliniai punktai

Naujų laivų apžiūra ir biurokratiniai sunkumai

Vandens priemonių savininkus stebina ir piktina tai, kad techninė apžiūra reikalinga net ir visiškai naujoms transporto priemonėms, pirktoms iš salono. R. Žemaitaitis priminė, kad naujus automobilius galima eksploatuoti be techninės apžiūros iki ketverių metų, tačiau su vandens motociklais, kurie ką tik įsigyti, to negalima. Dėl apžiūros, vykstančios tik kartą per mėnesį, naujų vandens motociklų savininkai negali iš karto jais naudotis.

Be to, galiojanti tvarka yra nepatogi pagyvenusiems asmenims, kuriems sudėtinga naudotis internetu. Nors registracija vyksta internetu, apžiūroje tenka stovėti gyvoje eilėje valandų valandas. Problemas kelia ir notaro patvirtinto įgaliojimo reikalavimas, jei plaukiojimo priemonę atgabena ne savininkas. Nors vėliau patikslinta, kad pakanka elektroninio įgaliojimo, sudaryto Registrų centre per e-valdžios vartus, tačiau toks reikalavimas vis dar laikomas nepagrįstu, palyginti su automobilių apžiūra.

M. Skarbalius taip pat atkreipė dėmesį į skirtingus reikalavimus, atliekant apžiūrą skirtingose vietose, pavyzdžiui, Elektėnuose nereikalauja laivavedžio pažymėjimo, o Klaipėdos pusėje jis reikalingas, kas sukelia painiavą paprastiems žmonėms.

Valstybinės institucijos paaiškinimai ir teisinis reguliavimas

Apžiūros privalomumas ir valstybinės reikšmės vidaus vandenų keliai

Vandens kelių (VVK) direkcija paaiškino, kad Vidaus vandenų transporto kodeksas (VVTK) įpareigoja atlikti techninę apžiūrą net ir naujoms vandens pramogų transporto priemonėms. Tačiau esminis momentas yra tai, kad techninė apžiūra privaloma, jeigu plaukiojama eksploatuojamais valstybinės reikšmės vidaus vandenų keliais. Jeigu ne - techninės apžiūros nereikia.

VVK direkcijos Personalo ir komunikacijos vadovė Justina Juozaponė teigia, kad direkcija prižiūri ir sudaro tinkamas sąlygas laivybai valstybinės reikšmės vidaus vandenų keliuose. Vidaus vandenų transporto kodekso 6 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad vidaus vandenų keliai skirstomi į valstybinės reikšmės ir vietinės reikšmės. Valstybinės reikšmės vidaus vandenų kelių sąrašą tvirtina Vyriausybė.

Didžioji dalis vidaus vandenų transporto priemonių plaukioja valstybinės reikšmės vidaus vandenų keliais, kuriais plaukioja ne tik pramoginiai ar asmeniniai laivai (įskaitant vandens motociklus), bet ir didieji krovininiai bei keleiviniai laivai. Todėl yra labai svarbu, kad pramoginiai ir asmeniniai laivai turėtų galiojančias technines apžiūras ir būtų tinkamai sukomplektuoti plaukiojimo rajonui.

Vandens keliui upėje priskiriama visa vaga nuo kranto iki kranto. Tvenkiniuose, mariose ar ežeruose - 150 m juosta pagal laivakelį. Teoriškai, Kauno mariose, Kuršių mariose, jeigu plaukiojama už laivakelio ribų, techninių apžiūrų nereikia. Tačiau plaukti paženklintu laivakeliu yra saugu ir patogu, o už kelio zonos ir plaukiojimo priemonių variklių galingumas ribojamas, kelyje - ne. Dėl to LTSA rekomenduoja atlikti techninę apžiūrą.

LTSA komentarai apie pagrindinius reikalavimus

Lietuvos transporto saugos administracijos Komunikacijos ir tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus vedėja Eglė Kučinskaitė paaiškino atskirus reikalavimus:

  • Naujam vandens motociklui privaloma atlikti techninę apžiūrą pagal VVTK. Reikalavimus nustato Susisiekimo ministerija. Pirmoji apžiūra galioja trejus metus, jei laivas pastatytas ne anksčiau kaip prieš vienus metus, arba dvejus metus, jei pastatytas anksčiau. Kitos apžiūros atliekamos kas dvejus metus.
  • Gelbėjimosi liemenė ir variklio išjungimo raktas yra ypatingai svarbūs saugumui. Liemenė užtikrina saugumą giliuose vandens telkiniuose ar atviroje jūroje, o raktas apsaugo aplinkinius žmones ir turtą, jei asmuo nukristų nuo vandens motociklo. Tai skatina žmonių sąmoningumą.
  • Įgaliojimas atvežant plaukiojimo priemonę apžiūrai yra reikalingas, nes dažnai įsigijus vandens transporto priemonę jos neperregistruoja arba ja naudojasi kitas asmuo, savininkas būna seniai miręs. Pakanka ir elektroninio įgaliojimo.
  • Apžiūros privalomumas Nemune, bet ne Elektrėnų tvenkinyje aiškinamas tuo, kad Nemunas yra valstybinės reikšmės vidaus vandenų kelias, kurio dalys susijungia su kitų ES šalių vidaus vandenų keliais. Elektrėnų tvenkinyje tokių kelių nėra, todėl apžiūra ir nereikalinga. Kauno marių telkinyje apžiūros privalomos laivams, plaukiojantiems valstybinės reikšmės keliais; nepatenkančioje dalyje galima plaukioti tik su nesavaeigėmis priemonėmis arba su laivais, kurių variklių galingumas neviršija 10 AG.
  • Guminė valtis yra pramoginis laivas ir jai galioja tie patys techninių apžiūrų reikalavimai, siekiant užtikrinti plaukiojančių žmonių saugumą.

VVK direkcija jau teikė pasiūlymus Susisiekimo ministerijai dėl esamos situacijos tobulinimo ir galimybės perimti atsakomybę dėl techninių apžiūrų vykdymo ir organizavimo, siekdama aiškesnių ir suprantamesnių procedūrų.

Teisės aktų nuostatos (pagal VVTK 161 ir 162 straipsnius)

161 straipsnis. Vidaus vandenų transporto priemonių techninė apžiūra

Vidaus vandenų transporto priemonių techninę apžiūrą atlieka ir dokumentus išduoda juridiniai asmenys, organizacijos ir filialai, atestuoti ir prižiūrimi Transporto saugos administracijos (TSA).

  • Pramoginių ir asmeninių laivų, eksploatuojamų tik vidaus vandenų plaukiojimo rajone nevykdant komercinės veiklos, ir tarnybinių laivų, pastatytų kaip pramoginiai laivai, techninė apžiūra *neatliekama*.
  • Vidaus vandenų laivų registre įregistruoto pramoginio ar asmeninio laivo, eksploatuojamo ne tik vidaus vandenų plaukiojimo rajone arba vykdant komercinę veiklą, techninė apžiūra pirmą kartą atliekama:
    • po trejų metų nuo įregistravimo, jeigu registruojamas ne anksčiau kaip prieš vienus metus pastatytas laivas.
    • iš karto po įregistravimo prieš pradedant eksploatuoti, jei registruojamas prieš vienus ar daugiau metų pastatytas laivas, ir galioja dvejus metus.
  • Kitos techninės apžiūros atliekamos kas dvejus metus.
  • Vidaus vandenų laivų, žvejybos laivų, plūduriuojančių įrenginių ar plūduriuojančių priemonių, techninė apžiūra pirmą kartą atliekama prieš pradedant eksploatuoti. Išduodamas tinkamumo plaukioti liudijimas, galiojantis dešimt metų.
  • Korpuso povandeninės dalies vertinimas: atliekamas ne rečiau kaip kas penkeri metai, iškeliant transporto priemonę ant kranto arba vandenyje pasitelkus narus, siekiant įvertinti nusidėvėjimą, sistemų būklę, hermetiškumą.
  • Neeilinė techninė apžiūra privaloma įvykus avarijai, pašalinus gedimus, dėl kurių buvo draudžiama eksploatuoti, keičiant plaukiojimo rajoną, paskirtį, modernizuojant įrangą, keičiant variklį ar jo dalis.
  • Techninis patikrinimas atliekamas ilgesnių nei 20 metrų vidaus vandenų transporto priemonių, keleivinių laivų ir kitų, skirtų eksploatuoti kitų Europos Sąjungos valstybių narių vidaus vandenų keliuose.
  • Europos Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikatas: išduodamas remiantis laivų klasifikavimo bendrovės atliktu techniniu patikrinimu. Laikinajame sertifikate nurodomos ad hoc sąlygos ir jo galiojimo terminai priklauso nuo aplinkybių.
  • Laivams, eksploatuojamiems tik Lietuvos Respublikos vidaus vandenų keliuose, kurie yra nesujungti su kitų Europos Sąjungos valstybių narių vidaus vandenų keliais, neprivaloma turėti Europos Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikato.

162 straipsnis. Asmenų atestavimas atlikti vidaus vandenų transporto priemonių technines apžiūras

Juridiniai asmenys, organizacijos ir filialai, siekiantys atlikti vidaus vandenų transporto priemonių, išskyrus burines jachtas, techninę apžiūrą, turi būti akredituoti kaip C tipo kontrolės įstaigos pagal tarptautinį standartą LST EN ISO/IEC 17020.

TSA informuoja apie trūkumus prašyme per 5 darbo dienas ir nustato 20 darbo dienų terminą jiems pašalinti. Sprendimas atestuoti arba atsisakyti atestuoti priimamas per 15 darbo dienų nuo tinkamai įforminto prašymo gavimo.

TSA viešai skelbia informaciją apie atestuotus asmenis savo interneto svetainėje, kad būtų galima įsitikinti jų atestacijos galiojimu ir veiklos sritimi. Nustačius pažeidimus, TSA įspėja asmenį apie galimą atestacijos sustabdymą ir nustato terminus pažeidimams pašalinti. Jei pažeidimai nepašalinami, atestacijos galiojimas sustabdomas, o galiausiai ir panaikinamas.

Specifiniai techninės apžiūros reikalavimai

Techninė apžiūra apima išsamų įvairių laivo sistemų ir komponentų patikrinimą. Toliau pateikiami esminiai reikalavimai:

Pirminės ir kasmetinės apžiūros galiojimas

Naujai pastatytiems laivams su tų pačių metų gamybos sudedamosiomis dalimis (varikliai ir pan.) pirmoji kasmetinė techninė apžiūra atliekama įregistravus laivą registre ir galioja dvejus metus. Esant neigiamiems kasmetinės techninės apžiūros rezultatams, surašomas aktas, kuriame nurodomi trūkumai.

Korpusas ir jo dalys

  • Vandens telkinyje tikrinamas laivo korpuso hermetiškumas ir jo tvirtumas.
  • Atliekant povandeninės korpuso dalies (grimzlės), iriamojo vairavimo sistemų techninę apžiūrą, laivo savininkas privalo pateikti įmonės, atlikusios korpuso apkalos likutinių storių matavimus arba remontą, patvirtinančius dokumentus.
  • Plastikinių ar stiklo pluošto korpusų būklė įvertinama pagal stiklo pluošto sluoksnių, oro pūslių (osmozės) susidarymą, plyšių, įtrūkimų bei mechaninių pažeidimų dydį.

Varikliai ir degalų sistemos

  • Variklių, jų mechanizmų ir sistemų techninė būklė vertinama pagal jų tvarkingumą, darbo patikimumą, atitiktį triukšmo ir išmetamų teršalų normoms, dūmų kiekį ir spalvą. Leidžiama montuoti variklius, kurių galia neviršija gamintojo nustatytos maksimalios galios.
  • Stacionarūs eigos ir pagalbiniai varikliai turi būti statomi atskirtoje, vėdinamoje patalpoje, užtikrinant minimalią gaisro riziką, toksiškų dujų, šilumos, triukšmo ar vibracijos poveikį gyvenamosiose patalpose. Variklių dalys, kurias reikia dažnai tikrinti, turi būti lengvai prieinamos. Izoliacinės medžiagos variklių erdvėse turi būti nedegios.
  • Tikrinamas kuro ir aušinimo sistemų patikimumas (hermetiškumas) darbo režime.
Schema: Variklio skyriaus ventiliacijos sistema

Degalų talpyklos ir vamzdynai

  • Skystasis kuras turi būti laikomas plieno talpyklose, kurios yra neatskiriama laivo korpuso dalis arba tvirtai prie jo pritvirtintos. Išimtys taikomos talpykloms iki 12 litrų.
  • Talpyklos ir jų vamzdynas turi būti klojami taip, kad kuras ar kuro garai negalėtų patekti į laivo vidų.
  • Kuro talpyklos įleidžiamųjų kaklelių lietis turi būti denyje, išskyrus vienos dienos atsargų talpyklas. Talpyklose turi būti alsuokliai, kurių galas yra virš denio, apsaugotas nuo vandens patekimo.
  • Prie talpyklų išleidžiamųjų angų turi būti sumontuotas uždaromasis įtaisas, valdomas iš denio.
  • Kuro vamzdžiai, jų sujungimai ir jungiamosios detalės turi būti iš atsparių medžiagų ir apsaugoti nuo šilumos poveikio.
  • Kuro talpyklose įrengiamas tinkamas talpos matavimo prietaisas, kurio rodmenys turi būti įskaitomi iki pat didžiausio kuro lygio.

Vairavimo ir elektros sistemos

  • Avarinis vairavimo mechanizmas (jei toks yra) tikrinamas esant mažiems variklio sūkiams. Laivuose, kurių korpuso ilgis daugiau negu 5 m ir esant tik vienam varytuvui, turi būti įrengtas avarinis vairavimas (valdymo vairalazdė).
  • Elektros sistemos projektuojamos ir montuojamos taip, kad būtų užtikrintas tinkamas laivo veikimas ir minimali gaisro bei elektros šoko rizika. Visos grandinės (išskyrus variklio paleidimo) turi būti apsaugotos nuo perkrovos ir trumpojo jungimo.
  • Baterijos turi būti gerai įtvirtintos, apsaugotos nuo vandens, didelio karščio ar šalčio, garo ar rūko poveikio, lengvai pasiekiamos. Eigos variklio akumuliatorinių baterijų talpa turi užtikrinti ne mažiau kaip 10 paleidimų.
  • Akumuliatorių baterijos negali būti statomos vairinėje, gyvenamosiose patalpose arba triumuose. Joms skirtos patalpos turi būti veiksmingai vėdinamos, o ant durų ar dangčių turi būti ženklas „Rūkyti draudžiama“. Neleistinas rūgštinių ir šarminių akumuliatorių laikymas vienoje patalpoje.
  • Mažuosiuose laivuose iki 10 m ilgio, kuriuose naudojama didesnė kaip 50 V įtampa, kasmet atliekami elektros laidų, kabelių varžų matavimai. Šias sistemas turi įžeminti atestuotos įmonės.
  • Navigaciniai žiburiai turi atitikti 1972 m. Tarptautinės konvencijos dėl tarptautinių taisyklių, skirtų susidūrimams jūroje išvengti, reikalavimus.
Tematinė nuotrauka: Elektros instaliacijos schema laive

Švartavimosi ir priešgaisrinė įranga

  • Laive turi būti bent du švartavimosi lynai.
  • Gaisro gesinimo įranga: Laivai turi būti aprūpinti gaisro riziką atitinkančia gaisrų gesinimo įranga. Benzininių variklių korpusus turi apsaugoti gesinimo sistema, leidžianti neatidaryti korpuso kilus gaisrui.
  • Pramoginiuose ir sportiniuose laivuose privalo būti bent vienas nešiojamasis gesintuvas vairinėje, netoli kiekvieno įėjimo iš denio į gyvenamąsias patalpas, netoli kiekvieno įėjimo į patalpas, kuriose yra šildymo, maisto ruošimo įranga, ir prie kiekvieno įėjimo į mašinų skyrių. Iš viso laive turi būti bent du gesintuvai. Miltelinių gesintuvų tūris ne mažesnis nei 6 kg, tinkami A, B ir C kategorijos gaisrams bei elektros sistemoms iki 1000 V. CO2 gesintuvai naudojami virtuvėse ir mašinų skyriuose.
  • Vidinio naudojimo dujų sistemos turi būti garus šalinančio tipo, suprojektuotos taip, kad būtų išvengta nuotekio bei sprogimo rizikos. Kiekvienas prietaisas turi turėti liepsnos nutraukimo įtaisą, o dujas naudojantys prietaisai turi būti kontroliuojami atskiru uždarymo įtaisu.
  • Visi laivai su stacionaria dujų sistema turi turėti uždarą erdvę dujų balionams laikyti, kuri būtų atskirta nuo gyvenamųjų patalpų, prieinama tik iš išorės ir vėdinama į išorę.

Gelbėjimo ir navigacinė įranga, taršos prevencija

  • Laivai turi būti aprūpinti reikiamu kiekiu gelbėjimo ratų su 27,5 m ilgio plūduriuojančiais gelbėjimo lynais. Vienas gelbėjimo ratas turi būti su signaliniu plūduru ir savaime užsidegančiu žiburiu. Gelbėjimo ratai turi būti parengti naudoti ir pritvirtinti prie atitinkamų denio vietų.
  • Navigacinę ir radionavigacinę įrangą laivuose montuoti ir remontuoti leidžiama tik šiai veiklai atestuotoms įmonėms.
  • Mažiesiems laivams, kurių ilgis iki 10 m, pramoginiams bei asmeniniams laivams, plaukiantiems į jūrą (pakrančių vandenis), taikomos 1973 m. Tarptautinės konvencijos dėl teršimo iš laivų prevencijos ir jos 1978 m. protokolo nuostatos.
  • Laivai privalo būti sukonstruoti taip, kad atsitiktinai už borto nepatektų teršalai (nafta, kuras ir kt.).
Infografika: Pagrindinė gelbėjimo ir priešgaisrinė įranga laive

tags: #jachtos #technines #apziuros #reikalavimai

Populiarūs įrašai: