Išmestos padangos yra viena iš opiausių aplinkosaugos problemų Lietuvoje. Nors padangų atliekos nėra priskiriamos pavojingosioms, jos dūla ilgą laiką, teršia aplinką toksiškomis medžiagomis ir darko kraštovaizdį. Siekiant sumažinti šių atliekų, išmetamų į gamtą, kiekius, Lietuvoje griežtinama atsakomybė už netinkamą padangų tvarkymą.
Griežtesnė atsakomybė už aplinkos teršimą padangomis
Nuo 2026 m. sausio 1 d. didėja baudos už į aplinką išmestas padangas. Padangas į aplinką išmetusiam asmeniui grės bauda nuo 200 iki 500 eurų už kiekvieną atsikratytą padangos vienetą, kaip rašoma pranešime žiniasklaidai.
Seimo priimtą Administracinių nusižengimų kodekso pataisą iniciavęs Seimo Lietuvos socialdemokratų frakcijos narys, Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Linas Jonauskas mano, kad padidintos sankcijos už aplinkos teršimą padangomis turėtų sumažinti šių atliekų, išmetamų į gamtą, kiekius. Anksčiau pažeidėjas už išmestą padangą galėjo atsipirkti įspėjimu arba nedidele bauda, kuri buvo tokia pati, kaip už išmestą nuorūką. L. Jonausko teigimu, tai tikrai neatgrasydavo šiukšlintojų nuo pakartotinio gamtos teršimo.
Už išmestą į pakelę, paežerę, pamiškę ar dar kur gamtoje paliktą padangą, įsigaliojus naujos redakcijos Administracinių nusižengimų kodeksui, reikės smarkiai paploninti piniginę. „Nuo naujų metų keturios išmestos į aplinką padangos teršėjui gali „kainuoti“ ir porą tūkstančių eurų. Manau, dažnas tikrai pagalvos, ar verta už išmestas padangas atiduoti atlyginimą“, - sakė L. Jonauskas.
Bendrai, baudos už padangų išmetimą į aplinką sieks nuo 200 iki 500 eurų už kiekvieną netinkamai atsikratytą padangos vienetą, bet jos bus ne didesnės negu 6 000 eurų. Taip pat gali būti skaičiuojama ir aplinkai padaryta žala.
Padangų atliekų žala aplinkai ir sveikatai
Lietuvoje kasmet surenkama apie 24-30 tūkstančių tonų padangų, tačiau 2-3 tūkstančiai tonų atsiduria gamtoje. Kasmet savanoriai per įvairias aplinkosaugines akcijas „žvejoja“ padangas iš miškų, ežerų, upių, ir, deja, ta „žvejyba“ nesibaigia.
Aplinkos ministerijos Atliekų departamento Atliekų projektų valdymo skyriaus vyr. specialistas Audrius Naktinis teigia, jog Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme nustatyta, kad atliekas, šiuo atveju ir padangas, būtina tvarkyti neviršijant nustatytų aplinkos apsaugos normatyvų vandens, oro ar dirvožemio taršai, nekeliant neigiamo poveikio visuomenės sveikatai, gyvūnijai ar augalijai.
A. Naktinis tikina, jog padangų atliekos nėra pavojingosios atliekos. „Tačiau dėl aplinkos poveikio padangos dūla, pasak medikų, išsiskiria sveikatai pavojingos cheminės medžiagos. Viena jų - benzenas - žinomas kaip kancerogenas, sukeliantis vėžį. Padanga yra naftos produktas, todėl degdama į aplinką išskiria kenksmingųjų medžiagų.“
Aplinkos apsaugos instituto vadovas Alfredas Skinulis paantrina, kad netinkamos naudojimui padangos nėra priskiriamos prie pavojingų atliekų, tačiau patekusios į gamtą padangos suyra tik per 120-140 metų, o dūlant išsiskiria sveikatai pavojingų toksinių ir cheminių medžiagų. „Tyčia padegtos padangos išskiria juodus dūmus - kenksmingas medžiagas ir kelia pavojų aplinkai bei žmonių sveikatai. Kai matome pakelėse, pamiškėse ar prie pastatų besimėtančias padangas, tikrai nesidžiaugiame - atvirkščiai, piktinamės, nes tokie vaizdai toli gražu nepuošia mus supančios aplinkos“, - sako A. Skinulis.
Kaip tinkamai atsikratyti senomis padangomis?
Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas L. Jonauskas primena, kad padangas legaliai ir nemokamai galima palikti tam skirtose vietose. „Kiekvienas turėtų suprasti, kad padangos išmetimas į gamtą yra ne tik nusikaltimas, ne tik žala gamtai, bet ir piniginei. Juo labiau, kad yra daugybė vietų, kuriose padangas galima palikti legaliai ir visiškai nemokamai.“
Gyventojams
- Padangų pardavėjai ir platintojai: Nemokamai padangų komplektą turi priimti padangų pardavėjas ar platintojas, iš kurio jos buvo įsigytos. Visi šie pardavėjai, tarp jų ir prekybos centrai, privalo iš vartotojo nemokamai priimti padangų atliekas, jeigu jos skirtos to paties tipo transporto priemonei ir jeigu jų atiduodama tiek, kiek perkama. Prekybos padangomis vietoje turi būti paskelbta rašytinė informacija vartotojams, kaip jie gali atiduoti padangų atliekas. Perkant padangas internetu, senųjų padangų atliekų tvarkymas yra reglamentuotas taip pat, kaip ir perkant fizinėje parduotuvėje. Atsisakymas priimti padangų atliekas yra įstatymo pažeidimas, ir apie tai siūloma pranešti Aplinkos apsaugos departamento specialistams.
- Autoservisai: Autoservisai, kuriuose padangos keičiamos, taip pat privalo nemokamai priimti senąsias. Šias atliekas transporto priemonės naudotojui atiduoti draudžiama.
- Didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelės (DGASA): Tai dar vienas būdas nugabenti padangas. Paprastai tokios aikštelės nemokamai iš gyventojo per metus priima iki 4-5 lengvųjų automobilių padangų, tačiau priėmimo sąlygas nustato savivaldybės, todėl jos gali skirtis. Šiuo metu Lietuvoje veikia 97 didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelės. Pavyzdžiui, Marijampolės regiono DGASA gyventojai gali nemokamai palikti iki 5 lengvųjų automobilių padangų per metus, o Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (KRATC) nurodė, kad kasmet po penkias naudotas padangas kiekvienas vairuotojas gali nemokamai atiduoti į KRATC administruojamas Klaipėdos didžiųjų atliekų aikšteles.
Ūkininkams ir įmonėms
- Jei ūkininkai ar įmonės turi didelį kiekį padangų, galima kreiptis tiesiogiai į atliekų tvarkytoją arba pardavėją, importuotoją ir susitarti dėl jų priėmimo. Juridiniai asmenys padangų atliekas privalo atiduoti jas tvarkančiai įmonei pagal padangų atliekų perdirbimo ir panaudojimo rašytinę sutartį.
- Regioniniai ar privatūs atliekų tvarkytojai priima padangas savo didelių gabaritų aikštelėse arba su jais susitarus.
Ko negalima daryti?
Senų padangų negalima deginti ir mesti jų gamtoje. Gamtoje padangoms suirti gali prireikti ir 140 metų, jos dažnai tampa gaisro priežastimi. Jas palikti prie garažo, konteinerio ar pamiškėje taip pat draudžiama. Padangų tarša paprastai padidėja jų keitimo laikotarpiu, ypač garažų teritorijose.
Atliekų deginimas, įskaitant senų padangų deginimą namų krosnyse, židiniuose ar atviruose laužuose, yra ypač griežtai baudžiamas dėl tiesioginio oro teršimo kancerogeninėmis medžiagomis. Už tokį nusikaltimą gamtai fiziniams asmenims baudos siekia šimtus eurų, o juridiniams asmenims - net kelis tūkstančius.
Kas vyksta su atiduotomis padangomis?
Gamintojų ir importuotojų asociacijos skaičiavimais, Lietuvos rinkai kasmet atskirai pateikiama virš 25 tūkst. tonų padangų. Dar apie 10 tūkst. tonų padangų per metus į Lietuvą įvažiuoja su transporto priemonėmis, dar apie 5 tūkst. tonų padangų yra šešėlyje.
„Šiuo metu Lietuvoje padangas perdirba bendrovė „Ekologistika“. Dalis padangų atliekų keliauja į bendrovę „Akmenės cementas“, kur jas deginant gaunama energija. Daugiausiai padangų atliekų iš Lietuvos išvežama į užsienį deginimui. Perdirbtų padangų guma panaudojama sporto aikštynų ar žaidimų aikštelių guminėms dangoms, automobilių statymo apsauginių kuolelių gamybai arba energijai gauti. Senų padangų deginimo procese naudojami specialūs filtrai, kurie neutralizuoja į aplinką išsiskiriančias kenksmingąsias medžiagas“, - apie tolimesnį senų padangų likimą pasakoja A. Skinulis.
Esamos ir didėjančios baudos už netinkamą tvarkymą
A. Naktinio teigimu, už ne vietoje išmestą vieną padangą, pagal nustatytą tokios žalos atlyginimo dydį, gali tekti susimokėti 44 eurus už žalą ir baudą nuo 30 iki 60 eurų. Šios baudos galioja iki naujųjų Administracinių nusižengimų kodekso pataisų įsigaliojimo 2026 m.
Yra numatytos baudos ir už padangų atliekų priėmimo bei tvarkymo pareigų nevykdymą:
- Jeigu nevykdoma nustatyta pareiga priimti padangų atliekas, gresia nuo 450 iki 850 eurų bauda. Už tokį pakartotinį pažeidimą - nuo 850 iki 1700 eurų bauda.
- Jeigu nevykdoma pareiga organizuoti atliekų, susidariusių naudojant gamintojų ir importuotojų tiektas vidaus rinkai padangas, surinkimą, gresia nuo 6 tūkst. iki 14 tūkst. eurų bauda.
Aplinkos ministerija tokios statistikos neveda, todėl sunku pasakyti, ar mažėja neatsakingai išmestų padangų skaičius.
Valstybės institucijų vaidmuo ir iššūkiai
Už bešeimininkių atliekų tvarkymą, tuo pačiu ir ne vietoje išmestas senas padangas, yra atsakingos savivaldybės. Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnyje nustatyta, kad savivaldybės organizuoja atliekų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris neegzistuoja, tvarkymą. Tad radus miške išmestas padangų atliekas reikia kreiptis į savivaldybę.
A. Skinulis teigia, jog nepaisant baudų ir šiuo metu galiojančių teisės aktų, padangų atliekų tvarkymo kontrolė visgi dar nėra užtikrinta. „Kol kas Lietuvoje teisės aktai ir kontrolę vykdantys valstybės institucijų pareigūnai neužtikrina, kad visi gamintojai ir importuotojai realiai finansuotų visų rinkai patiekiamų padangų sutvarkymą. Dėl teisės aktų spragų nemažai padangų gamintojų ir importuotojų nevykdo pareigos organizuoti ir finansuoti panaudotų padangų perdirbimą. Tai gerokai iškraipo padangų atliekų tvarkymo rinką, nes pareigas vykdantys gamintojai ir importuotojai atsiduria nelygiose konkurencinėse sąlygose.“
Aplinkosaugininkai žino, kad daugiausiai rūpesčių kelia ne pavieniai gyventojai, o smulkios įmonės, kurios siekia sutaupyti aplinkos sąskaita. Dažniau padangos aptinkamos prie konteinerių, esančių netoli automobilių remonto servisų, išmetamos garažų teritorijose ar netoli jų. Šias teritorijas dažniausiai tikrina ir pažeidimus fiksuoja Aplinkos apsaugos departamento specialistai.
Pašnekovas įsitikinęs, jog esama padėtis pasikeistų tik šviečiant visuomenę ir priėmus Atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimus, kurie ištrauktų šešėlyje veiklą vykdančių padangų verslo atstovus. „Taip padidėtų finansiniai ištekliai ir atsirastų daugiau priėmimo vietų senoms padangoms.“ Nors baudos gyventojams už ne vietoje paliktas padangas yra kraštutinis atvejis, A. Skinulis mano, kad tai nepakeis visos situacijos: „Juk nepastatysi prie kiekvieno šiukšlių konteinerio, miško ar kelio po budintį gamtos sergėtoją.“
Prieš nelegalių sąvartynų formavimąsi, įskaitant padangų, miškuose, pamiškėse ar pakelėse, gresia baudos nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių eurų. Aplinkos apsaugos departamentas nuolat pabrėžia, kad tolerancija piktybiniams gamtos teršėjams bus nulinė. Pastaraisiais metais vis daugiau pažeidėjų išaiškinama būtent neabejingų kaimynų, atsitiktinių praeivių ar gamtos mylėtojų dėka. Prie daugelio bendro naudojimo konteinerių aikštelių ir potencialių nelegalių sąvartynų vietų masiškai įrengiamos aukštos raiškos vaizdo stebėjimo kameros, o Vieninga gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinė sistema (GPAIS) leidžia aplinkosaugos specialistams analizuoti srautus ir matyti, ar tam tikrame regione oficialiai surenkamas pavojingų atliekų kiekis atitinka parduotų gaminių statistiką.
tags: #ismestos #padangos #koks #ank #pazeidimas