Nepaisant to, praktikoje kyla įvairūs ginčai, susiję su reikalavimais apmokėti delspinigius, todėl toliau atkreipsime dėmesį į esmines taisykles, susijusias su delspinigiais ir baudomis bei jų teisiniu reguliavimu.
Delspinigių ir baudų sąvokos
Bauda ir delspinigiai yra dvi skirtingos finansinės sankcijos, skirtos už tam tikrų įsipareigojimų nevykdymą ar taisyklių pažeidimą.
- Bauda yra finansinė sankcija, skirta asmeniui ar įmonei už teisės aktų ar taisyklių pažeidimą. Baudos paprastai yra fiksuotos sumos, kurios turi būti sumokėtos kaip bausmė už netinkamą veiklą arba pažeidimą. Ji taikoma vienkartiniu atveju už konkretų pažeidimą, pvz., kelių eismo taisyklių pažeidimą.
- Delspinigiai yra piniginės sankcijos, kurios taikomos, kai asmuo ar įmonė neįvykdo finansinio įsipareigojimo laiku, pavyzdžiui, nesumoka sąskaitos arba skolos iki nustatyto termino. Delspinigiai skaičiuojami kaip procentinė dalis nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą dieną.
Esminės delspinigių taikymo taisyklės
Taisyklė Nr. 1: Susitarimas dėl delspinigių ir jų dydžio
Susitarimas dėl delspinigių ir jų dydžio turi būti rašytinis, išskyrus atvejus, kai delspinigiai nustatomi teisės akte. Nesant konkretaus rašytinio susitarimo, tačiau buvus faktinį šalių susitarimą dėl delspinigių, kreditoriui tektų rašytiniais įrodymais įrodyti buvus konkretų šalių susitarimą dėl delspinigių ir jų dydžio.
Taisyklė Nr. 2: Delspinigių skaičiavimo laikotarpis
Delspinigiai skaičiuojami iki bylos iškėlimo teisme, išskyrus šalių susitarime ar įstatyme nustatytus atvejus, kai delspinigiai skaičiuojami iki visiško prievolės įvykdymo. Taigi jeigu šalių sutartyje nenustatyta, kad netesybos mokamos iki visiško prievolės įvykdymo, tai nuo kreipimosi į teismą dienos delspinigiai nepriteisiami.
Tokiu atveju kreditorius galėtų reikalauti delspinigių tik iki bylos iškėlimo teisme, o iškėlus bylą kreditorius galėtų reikalauti tik sutartinių arba įstatyminių 5 ar 6 procentų metinių palūkanų (jei sutarties šalys yra verslininkai arba privatūs juridiniai asmenys) arba ne mažiau kaip 8 procentų metinių palūkanų pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymą (jeigu jis konkrečiu atveju taikytinas).
Taisyklė Nr. 3: Delspinigių reikalavimas kartu su kitomis sumomis
Kartu su delspinigiais galima reikalauti ir kitų sumų (palūkanų, nuostolių). Šiuo atveju aktualu, kad delspinigiai atlieka ir civilinės atsakomybės funkciją. Lygiai tokią pačią funkciją atlieka ir kompensuojamosios palūkanos (mokamos už prievolės termino pradelsimą). Todėl jeigu kreditorius reikalautų ir delspinigių, ir kompensuojamųjų palūkanų už tą patį prievolės termino pažeidimą, teismas mažesniąją sumą įskaitytų į didesnę ir priteistų didesnę sumą.
Kreditoriui reikalaujant nuostolių ir delspinigių, mažesnė suma taip pat būtų įskaityta į didesnę. Tačiau kreditoriui reikalaujant ir pelno (mokėjimo) palūkanų (mokamos už naudojimąsi skolintais pinigais), ir delspinigių, teismas priteistų abejas sumas, nes pelno (mokėjimo) palūkanų funkcija nėra nuostolių kompensavimas, o prievolės vykdymas natūra.
Taisyklė Nr. 4: Delspinigių mažinimas
Delspinigius galima mažinti. Pažymėtina, kad netesybos teismo gali būti mažinamos, jeigu jos neprotingai didelės arba jeigu skolininkas įvykdė dalį prievolės (atkreiptinas dėmesys, kad netesybos nemažinamos, jeigu jos jau sumokėtos).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, jog koks netesybų dydis yra tinkamas, turi būti nustatoma kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į tuo atveju reikšmingas aplinkybes ir taikant teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus. Prie aplinkybių ir kriterijų, į kuriuos atsižvelgiama mažinant netesybas, priskirtina:
- šalių sutartinių santykių pobūdis ir sutarties tikslai;
- tikrieji sutarties šalių ketinimai;
- sutarties sąlygų tarpusavio ryšys;
- šalių statusas (ar šalys yra vartotojai, ar šalys yra viešieji juridiniai asmenys, vykdantys visuomenines funkcijas);
- skolininko elgesys;
- kreditoriaus patirtų nuostolių dydis;
- sutarties šalių interesų pusiausvyra.
Taip pat atsižvelgtina į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį, šalių tarpusavio santykius, ar visiškas nuostolių atlyginimas nesukurs nepriimtinų ar sunkių padarinių. Visgi dažniausiai teismai verslo santykiuose delspinigių nemažina, nes laiko šalis turinčiomis pakankamai galimybių dėl jų derėtis dar sudarant sutartį ar jos vykdymo eigoje. Dažniausiai toks gynybos būdas taikomas, kai skolininkas yra vartotojas.
Pagal Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.258 straipsnį, jeigu netesybos (bauda, delspinigiai) neprotingai didelės, taip pat jeigu skolininkas įvykdė dalį prievolės, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau jos negali būti mažesnės už nuostolių, atsiradusių dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, sumą.
Taisyklė Nr. 5: Įstatymu nustatytas delspinigių dydis
Įstatymas gali numatyti konkretų ar maksimaliai leistiną delspinigių dydį:
- Pagal Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymą, pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną.
- Lietuvos Respublikos su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatyme taip pat numatyta, kad finansinių įsipareigojimų pagal kredito sutartį (kai kredito gavėjas yra fizinis asmuo, kuris siekia sudaryti arba sudaro kredito sutartį asmeninėms, šeimos, namų ūkio, bet ne verslo ar profesinėms reikmėms) nevykdymo atvejais kredito gavėjui gali būti taikomos netesybos, nedidesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną ir jos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Nutraukus kredito sutartį arba pareikalavus grąžinti visą kreditą nepasibaigus kredito sutarties galiojimo laikotarpiui nenutraukiant kredito sutarties, kredito gavėjui gali būti taikomos netesybos, kurios negali būti didesnės kaip 0,015 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną.
- Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme nustatyta, kad jeigu draudėjas nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokos, draudikas turi teisę reikalauti už kiekvieną pavėluotą dieną 0,04 procento delspinigių nuo nesumokėtos sumos, jei draudimo sutartyje nenustatyta kitaip.
Taisyklė Nr. 6: Ieškinio senaties terminas delspinigiams
Ieškinio senaties terminas delspinigių reikalavimui yra 6 mėnesiai. Atitinkamai skolininkui reikalaujant taikyti šį ieškinio senaties terminą, teismas nepriteistų delspinigių daugiau nei už paskutinius 6 mėnesius iki kreipimosi į teismą dienos, nebent kreditorius įrodytų svarbias aplinkybes, lėmusias tokio ieškinio senaties termino praleidimą ir teismas atnaujintų ieškinio senaties terminą.
Taigi kreditorius dar sudarydamas sutartį turi tinkamai apsibrėžti, kaip ir iki kada bus skaičiuojami delspinigiai, o siekdamas juos išieškoti turi tinkamai įvertinti terminus, per kuriuos turi kreiptis į teismą dėl delspinigių priteisimo. Reiškiant reikalavimus teismui atitinkamai aktualu pasikonsultuoti su profesionaliu teisininku, dėl galimybių reikalauti delspinigių konkrečiu atveju.
Bendrosios civilinės teisės nuostatos dėl netesybų
Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.258 straipsnis taip pat nustato bendrąsias taisykles dėl netesybų:
- Jeigu nustatytos netesybos, tai kreditorius negali reikalauti iš skolininko kartu ir netesybų, ir realiai įvykdyti prievolę, išskyrus atvejus, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą. Kitokias taisykles numatantis šalių susitarimas negalioja.
- Jeigu netesybos (bauda, delspinigiai) neprotingai didelės, taip pat jeigu skolininkas įvykdė dalį prievolės, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau jos negali būti mažesnės už nuostolių, atsiradusių dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, sumą.
Socialinio draudimo įmokų delspinigiai ir baudos
Lietuvos Respublikos socialinio draudimo įstatymo 19 straipsnis detaliai reglamentuoja delspinigius ir baudas už pavėluotas socialinio draudimo įmokas:
Delspinigių skaičiavimas ir terminai
Už pavėluotai į Fondą pervestas socialinio draudimo įmokas (išskyrus įmokas už šio įstatymo 5 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytus asmenis) skaičiuojami delspinigiai. Delspinigiai pradedami skaičiuoti nuo kitos dienos po to, kai socialinio draudimo įmokos turėjo būti sumokėtos, ir baigiami skaičiuoti socialinio draudimo įmokų sumokėjimo dieną įskaitytinai. Delspinigiai negali būti skaičiuojami ilgiau kaip 180 dienų nuo teisės priverstinai išieškoti socialinio draudimo įmokas atsiradimo dienos.
Trūkstamų įmokų nustatymas ir baudos
Jeigu patikrinimo metu nustatoma, kad socialinio draudimo įmokos neteisėtai sumažintos, priskaičiuojama trūkstama socialinio draudimo įmokų suma ir draudėjui skiriama bauda mutatis mutandis taikant Mokesčių administravimo įstatymo 139 ir 140 straipsniuose nurodytus baudų dydžius ir nustatytą baudų skyrimo tvarką. Šiuo atveju delspinigiai neskaičiuojami.
Jeigu draudėjas pastebėjo, kad priskaičiavo per mažas socialinio draudimo įmokas, bet iki datos, nurodytos pavedime patikrinti draudėją (jeigu pavedimo nėra - iki tikrinimo pradžios), klaidas savanoriškai ištaisė, sumokėjo trūkstamą socialinio draudimo įmokų sumą, pateikė patikslintus socialinio draudimo pranešimus ir informavo apie apdraustųjų asmenų draudžiamąsias pajamas, bauda už padarytą pažeidimą neskiriama. Šiuo atveju delspinigiai skaičiuojami nustatyta tvarka.
Įmokų ir delspinigių mokėjimo atidėjimas
Fondo valdyba, o tam tikrais atvejais jos teritorinis skyrius Fondų biudžetų sudarymo ir vykdymo taisyklėse nustatyta tvarka gali atidėti socialinio draudimo įmokų į Fondą įsiskolinimo mokėjimą iki vienų metų ir leisti sumokėti atidėtą sumą pagal draudėjo ir Fondo administravimo įstaigos suderintą grąžinimo grafiką ne vėliau kaip per 4 metus.
Savarankiškai dirbantiems asmenims, mokantiems socialinio draudimo įmokas už save, kai jų bendra įsiskolinimo Fondui suma yra ne mažesnė kaip 125 eurai ir ne didesnė kaip 1 500 eurų, socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo mokėjimas gali būti atidėtas iki vienų metų.
Pažeidus mokėjimo grafiką, laiku nesumokėjus socialinio draudimo įmokų už einamąjį laikotarpį, Fondo administravimo įstaigos sprendimas atidėti socialinio draudimo įmokų sumokėjimą netenka galios ir socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo išieškojimas vykdomas priverstine tvarka.
Panašios taisyklės taikomos ir atidėjimui delspinigių, priskaičiuotų draudėjams už pavėluotai pervestas socialinio draudimo įmokas, išieškojimui.
Baudų išieškojimo atidėjimas
Fondo administravimo įstaigos gali atidėti baudų išieškojimą iki vienų metų, Fondų biudžetų sudarymo ir vykdymo taisyklėse nustatyta tvarka nustatydamos baudų sumokėjimo ne ilgiau kaip per 4 metus grafiką.
Priverstinio išieškojimo senaties terminas
Į Fondą nesumokėtų draudėjų ir apdraustųjų asmenų socialinio draudimo įmokų ir priskaičiuotų delspinigių, palūkanų bei baudų priverstinio išieškojimo senaties terminas yra 5 metai. Už laiku nesumokėtų įmokų, delspinigių ir baudų skolos sumokėjimo atidėjimo laikotarpį mokamos palūkanos, kurių dydį nustato finansų ministras Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Laiku nesumokėjus skolos pagal draudėjo ir Fondo administravimo įstaigos suderintą įsiskolinimo grąžinimo grafiką, skaičiuojamos padidintos palūkanos. Padidintos palūkanos skaičiuojamos iki tos dienos, kol atitinkamos sumos yra sumokamos (įskaitomos).
Teisė priverstinai išieškoti įmokas, delspinigius, palūkanas ir baudas atsiranda nuo kitos dienos, kai socialinio draudimo įmokos, delspinigiai, palūkanos ir baudos turėjo būti sumokėti. Priverstinio išieškojimo senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo teisės priverstinai išieškoti laiku nesumokėtus socialinio draudimo įmokas, delspinigius, palūkanas ir baudas atsiradimo dienos.
Šio įstatymo 20 straipsnyje nurodytais būdais pradėtos laiku nesumokėtų socialinio draudimo įmokų, delspinigių, palūkanų ir baudų priverstinio išieškojimo procedūros tęsiamos nepaisant to, kad jų vykdymo metu pasibaigia jų priverstinio išieškojimo senaties terminas. Jeigu priimamas sprendimas atidėti socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo sumokėjimą, delspinigių ar baudų išieškojimą, priverstinio išieškojimo senaties terminas nutrūksta.
Duomenų tikslinimas
Duomenys apie draudžiamąsias pajamas ir socialinio draudimo įmokas gali būti tikslinami už ne ilgesnį kaip 5 metų laikotarpį nuo draudėjo kreipimosi dienos. Pagal apdraustojo asmens prašymą duomenys apie draudžiamąsias pajamas ir socialinio draudimo įmokas, draudėjui sumokėjus už apdraustąjį asmenį priklausančias socialinio draudimo įmokas, tikslinami netaikant 5 metų termino.
Draudėjas, prieš pateikdamas patikslintus duomenis apie apdraustųjų asmenų didesnes pajamas už praėjusį laikotarpį, privalo sumokėti į Fondą trūkstamas socialinio draudimo įmokas ir delspinigius už apdraustuosius asmenis pagal tuo laikotarpiu galiojusius dydžius. Jeigu patikslinus duomenis apie apdraustuosius asmenis - jų pajamas ir (ar) kitus duomenis, kuriais remiantis skiriamos ir mokamos socialinio draudimo išmokos ir kitos išmokos, kurių mokėjimas pavestas Fondo valdybos teritoriniams skyriams, susidaro nurodytų išmokų permoka, ji mažinama socialinio draudimo įmokų permokos suma.
tags: #isieskojus #pirmiausiai #dengiami #baudos #delspinigiai