Į kokius automobilius dedamos dujos: išsamus gidas

Automobilio variklio tipo pasirinkimas - benzinas, dyzelinas ar dujos - yra vienas svarbiausių sprendimų perkant transporto priemonę. Kiekvienas iš šių degalų tipų turi savų privalumų ir trūkumų. Vis dažniau vairuotojai renkasi suskystintas naftos dujas (LPG) kaip ekonomišką ir ekologišką alternatyvą.

Suskystintų dujų (LPG) privalumai ir trūkumai

Pastoviai kylant benzino kainoms, suskystintos dujos (LPG) tapo plačiai naudojama alternatyva automobiliams. Tai ekonomiškas ir ekologiškas kuras, leidžiantis beveik du kartus sumažinti pervežimo išlaidas mažas pajamas gaunantiems piliečiams, smulkioms ir vidutinėms įmonėms, ar eksploatuojantiems neekonomiškas transporto priemones.

Ekologiniai privalumai

Dėl palankių ekologinių savybių LPG labai plačiai naudojamos ES ir pasaulio valstybėse. LPG varomų automobilių išmetamosiose dujose visiškai nėra sunkiųjų metalų, žymiai mažesnė CO, HC, NOx koncentracija. Net ir labai senus automobilius pertvarkius darbui dujomis, jų išmetamosiose dujose kenksmingų medžiagų koncentracija neviršija leistinų normų.

Kitos ypatybės

• Mažesnė bagažinės talpa: Dujų balionas užima nemažai vietos bagažinėje.
• Ilgesnis ir dažnesnis degalų pylimas: Dujų baliono papildymas užtrunka ilgiau, o kai kuriose degalinėse negalėsite to padaryti patys dėl saugumo reikalavimų.
• Ribotas degalų prieinamumas užsienyje: Dujos itin populiarios tik Lenkijoje, todėl išvykus į užsienį gali būti sunku rasti, kur pasipildyti degalų.

Dujų įrangos ekonominis pagrįstumas

Prieš automobilyje įrengdami dujų įrangą, svarbu paskaičiuoti, ar ji atsipirks. Įrengimas paprastai kainuoja virš 2 000 Lt (arba ~580 EUR), todėl prireiks nemažai laiko, kol įranga atsipirks.

UAB „Vilokta“ technikos ir komercijos vadovas Gailantas Čenys teigia, kad važiuoti dujomis apsimoka, jei per metus nuvažiuojama daugiau kaip 10 000 km ir su dujų įranga planuojama važiuoti bent kelerius metus. Internete pateikiama daug skaičiuoklių, padedančių įvertinti, per kiek laiko atsiperka investicija į dujų įrangą.

G. Čenys pabrėžia, kad dujų sąnaudas reikėtų skaičiuoti ne lygiai su benzinu, o pridėti iki 15 %. „Tai paprasta fizika: litre benzino yra daugiau energijos nei litre dujų, jeigu norime nustumti tam tikrą svorį tam tikrą atstumą, reikia sudeginti tam tikrą energijos kiekį. Kadangi benzine energijos yra daugiau, jo sudeginame mažiau“, - aiškina specialistas.

Apibendrinant, sprendžiant, koks variklis leistų sutaupyti daugiausia, reikia atsižvelgti į du veiksnius: kiek kilometrų nuvažiuojate per metus ir kokį atstumą nuvažiuojate vienu kartu. Jei važinėjate daug, bet trumpais atstumais, galite įsirengti dujų įrangą.

Dujomis varomų automobilių saugumas

Spaudoje kartas nuo karto pasirodo straipsniai teigiantys, kad dujomis varomas automobilis yra labai pavojingas. Tačiau statistika teigia, kad iš visų automobiliuose kilusių gaisrų dujos gali būti pripažintos priežastimi tik 3-5 proc. atvejais. Ir taip tvirtinti galima tik sąlyginai, nes kai kuriais atvejais gaisro priežastimi būna įrangos eksploatacijos taisyklių pažeidimai.

Kaip taisyklė, formuojama nuomonė, kad dujos automobilyje yra labai pavojingos. Tačiau, remiantis ES šalių ir Lietuvos praktika, galima tvirtai teigti - dujomis varomi automobiliai nėra pavojingesni už transportą, varomą kitomis degalų rūšimis. Tik nesilaikymas elementarių LPG eksploatavimo taisyklių gali sukelti pavojų, taip pat ir nekvalifikuotas įrangos montavimas.

Techniniai reikalavimai varikliui, norint įrengti dujų įrangą

Ne kiekviename benzininiame automobilyje galima įrengti dujų įrangą, o jei ir galima, kai kurie varikliai gali būti linkę dažniau gesti.

Variklio galvutė ir vožtuvai

Patartina, kad variklio galvutė ir vožtuvų lizdai būtų atsparūs karščiui. Varikliui veikiant suskystintomis naftos dujomis, mišinio degimo temperatūra cilindre yra šiek tiek aukštesnė nei deginant benziną. Kai kurios galvutės yra pritaikytos tik tam tikroms šiluminėms sąlygoms, todėl net šiek tiek pakilus temperatūrai išdegs vožtuvų lizdai ir patys vožtuvai. Kai kurie ekspertai siūlo naudoti papildomas sistemas, sutepančias vožtuvų paviršius, į galvutę leidžiant specialią medžiagą. Deja, jos negarantuoja, kad termojautri galvutė atlaikys išbandymą.

Taip pat patartina įrengti hidraulinį vožtuvų nuokrypių reguliavimą. Vožtuvai, kurie yra labiau linkę į eroziją, įvažiuoja į lizdus vis giliau ir giliau, taip sumažindami atstumus tarp kitų vožtuvų sąrankos komponentų. Vožtuvai pradeda neužsidaryti, todėl netinkamai perduodama šiluma iš vožtuvų į aušinimo kanalus, esančius aplink galvutės lizdus. Jei varikliuose įrengtas rankinis vožtuvų lingių reguliavimas, kas 20 000 km reikia patikrinti ir, jei reikia, sureguliuoti. Pavyzdžiui, „Subaru“ variklių atveju, norint sureguliuoti vožtuvus, dažnai tenka išmontuoti variklį.

Benzino įpurškimo tipas

Kitas svarbus veiksnys yra benzininio variklio įpurškimo tipas - netiesioginis arba tiesioginis.

Netiesioginis įpurškimas

Šiuo atveju benzinas per purkštukus tiekiamas dar įsiurbimo kolektoriuje, o per vožtuvus jau pasiekia cilindrą kaip gatavas degalų ir oro mišinys. Tokiems varikliams dujų įrangą montuoti yra paprasčiau ir pigiau.

Tiesioginis įpurškimas (FSI, TSI, TFSI)

Tiesioginio įpurškimo atveju, pavyzdžiui, „Volkswagen“ FSI, TSI ir TFSI varikliuose, degalų purkštukai yra ne įsiurbimo kolektoriuje, o tiesiai degimo kameroje. Šie varikliai naudoja aukštą slėgį ir itin tiksliai dozuoja kurą tiesiai į degimo kamerą. Tai leido išgauti daugiau galios sunaudojant mažiau kuro. Koncernas „Audi“ buvo vieni pirmųjų, sėkmingai suderinę tiesioginį benzino įpurškimą su turbokompresoriumi masinėje automobilių gamyboje su 2.0 TFSI varikliu 2004 metais.

Dujų įrangos montavimas į FSI variklius dar visai neseniai buvo tarsi TABU. Dėl purkštukų, esančių degimo kameroje, įrengus dujų įrangą, po tam tikro laiko būdavo pastebėta, kad automobiliai nebevažiuodavo benzinu dėl sudegusių, perkaitintų ir sugadintų benzino purkštukų. Įprastomis eksploatavimo sąlygomis šilumos perteklių pašalina tekantis benzinas, o važiuojant vien dujomis, purkštukai nesiaušinami ir perkaista.

Šiai problemai spręsti teko kurti ir testuoti naujas dujų įrangos sistemas, kurios leistų tam tikrais laiko intervalais įjungti benzino purkštukus ir tam tikru metu suveikti pilnam jų darbo ciklui, kad jie neatjungtų ir neperkaistų. Būtent toks principas buvo taikomas ir testuojamas daugelio dujinės įrangos gamintojų pastaruosius metus. Pavyzdžiui, BRC Direct dujų įranga yra viena iš pirmųjų, pritaikytų FSI varikliams. Taip pat „Stag“ dujų įrangos kūrėjai šiuo metu testuoja ir kuria dujų įrangą FSI varikliams, pristatę STAG 400 DPI, kuris bus montuojamas į FSI variklius.

Šeštos kartos dujų sistemos įrenginiai puikiai tinka benzininiams varikliams su tiesioginiu įpurškimu. Jie naudoja gamyklinę benzino degalų sistemą, kad į balioną būtų tiekiamos skystos fazės dujos. Besiplečiančios dujos cilindre ne tik sugeria daugiau šilumos iš purkštuvo nei benzinas, bet ir degalų mišinys cilindre yra vėsesnis (tankesnis), o tai turi teigiamos įtakos eksploatacinėms savybėms. Be to, nuo pat uždegimo įjungimo degalų sistema veikia dujomis, todėl benzinas tampa tik atsarginėmis degalų atsargomis. Deja, šis įrengimo būdas turi ir trūkumų - tai specialus sprendimas, skirtas konkrečiam automobiliui ir variklio modeliui, todėl įrengimo kaina yra brangesnė nei benzininiams varikliams su netiesioginiu įpurškimu.

Turbokompresoriniai varikliai

Turbokompresorius - dar vienas dujų sistemos įrengimą apsunkinantis elementas. Turbininiam varikliui keliami specifiniai degalų dozavimo reikalavimai. Be to, atmosferinio variklio įsiurbimo kolektoriuje visada yra nedidelis vakuumas, o turbokompresoriniuose varikliuose slėgis yra tai didesnis, tai mažesnis už atmosferinį. Ne kiekvienas dujų sistemos reguliatorius gali susidoroti su tokia užduotimi. Šiandien visos minėtos problemos išspręstos, tačiau norint įrengti turbokompresorinio variklio dujų sistemą, reikia pakankamai galingų ir jo veikimui tinkamų komponentų. Tai tiesiogiai susiję su įrengimo kaina.

Dujų įrangos pasirinkimas ir montuotojų rekomendacijos

Renkantis dujų įrangą ir ją montuojančius specialistus, „Viloktos“ technikos ir komercijos vadovas G. Čenys pataria vadovautis rekomendacijomis. „Geriausia pasidomėti, su kokia įranga važinėja kaimynas, draugas, giminaitis ir kur ją montavo. Nuvažiuokite į sertifikuotą servisą ir pasikalbėkite su meistrais, pasidomėkite, ar galima jūsų automobilyje sumontuoti dujų įrangą“, - pataria G. Čenys.

Kategoriškai nerekomenduojama skaityti patarimų internete, nes ten daug klaidinančios, ne specialistų, o diletantų ir reklamos tikslais pateikiamos informacijos. Svarbu atkreipti dėmesį, kad dujų įranga yra kompromisas tarp diskomforto (sumažėja bagažinės tūris, buferį reikia pragręžti, greičiau nusidėvi variklis) ir ekonomijos.

Dujų įrangos priežiūros terminas priartinamas prie įprastų automobilio priežiūros terminų - dujų įrangą reikėtų patikrinti kas 10 000-15 000 km. Paprastai dujų įrangai suteikiama garantija - nuo metų ir 30 000 km iki dvejų metų ir 100 000 km.

G. Čenys įspėja apie riziką perkant automobilį su jau įmontuota dujų įranga, neišsiaiškinus, kur ją reikės remontuoti ir prižiūrėti. „Pasaulyje dujų įrangos gamintojų šimtai, bet ne visi turi atstovus Lietuvoje. Automobilių su dujų įranga priežiūrai ir remontui reikia turėti specialių programų, prieigą prie kompiuterio, detalių ir kt. Todėl su įmontuota dujų įranga automobilį nusipirkę gyventojai rizikuoja, kad jai sugedus neras meistrų, turinčių reikiamą diagnostikos ir remonto įrangą“, - sako G. Čenys.

Nauji automobiliai su gamykline dujų įranga

Lietuvoje galima įsigyti ir naujų automobilių su gamykloje sumontuota suskystintų ar suslėgtų dujų įranga. Tokius automobilių modelius pristato „Opel“, „Dacia“, „Kia“, „Subaru“, „Ford“ atstovai.

Pavyzdžiui, „Opel Southeast Europe“ viešųjų ryšių vadovas Baltijos šalims ir naujose rinkose András Salgó nurodo, kad tarp „Opel“ siūlomų dujomis (LPG ir CNG) varomų modelių yra „Corsa“, „Meriva“, „Astra“, „Insignia“ ir „Zafira“. „Opel Zafira Tourer“ variklis „1,4 LPG Turbo ecoFLEX“ sunaudoja tik 8,6 l dujų šimtui kilometrų, anglies dvideginio tarša siekia vos 139 g/km, o toks pat benzinu varomas automobilis sunaudoja 6,7 l benzino, tarša - 156 g/km. Nors dujų sąnaudos šiek tiek didesnės, išlaidos degalams vis tiek sumažėja apie 40 %. Tad važiuojant LPG ne tik pinigai taupomi, bet ir mažiau teršiama aplinka.

Dar vienas naujas modelis - „Zafira Tourer“ su varikliu „1.6 CNG Turbo ecoFLEX“ - sunaudoja tik 4,7 kg suslėgtų gamtinių dujų 100 km. Šis 1,6 l variklis gali būti varomas biodujomis arba biodujų ir gamtinių dujų mišiniu. Važiuojant vien biodujomis anglies dvideginio tarša iš esmės nulinė. Be 25 l CNG talpos, įmontuotas ir 14 l papildomas benzino bakas. Kai gamtinių dujų atsargos išsenka, automatiškai naudojamas benzino bako rezervas.

Suslėgtos gamtinės dujos (CNG)

Dar viena alternatyva - suslėgtos gamtinės dujos (CNG). Kol kas Lietuvoje važinėja vos keli šimtai transporto priemonių, kuriose įrengtos CNG sistemos. Dauguma jų - maršrutinis transportas. CNG varomi autobusai važinėja Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose. Viena priežasčių, kodėl gyventojai nesirenka CNG įrangos, yra neišplėtota degalinių infrastruktūra - Lietuvoje šių dujų kompresorinių yra tik didžiuosiuose miestuose: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose.

Palyginimai ir skaičiavimai

Benzinu ir dujomis varomų automobilių palyginimas (pavyzdys „Škoda Fabia“)

Automobilis „Škoda Fabia" mieste ir užmiestyje 100 km vidutiniškai nuvažiuoja su 5,5 l benzino. Sumontavus dujų įrangą, 100 km automobilis nuvažiuoja su 6 l suskystintų gamtinių dujų (LPG). Tarkime, kad dujų įranga ir jos montavimas kainuoja 2 000 Lt. Kol įšyla variklis, automobilis važiuoja benzinu. Paleidus variklį, dujų sistema įsijungia maždaug penktame kilometre. Skaičiuojame, kad litras benzino A95 kainuoja 4,8 Lt, litras LPG - 2,5 Lt.

• Važiuojant benzinu 100 km kelionė kainuoja 26,4 Lt.
• Važiuojant LPG (pirmus 5 km - benzinu) 100 km kelionė kainuoja 15,57 Lt.

Nuvažiavus 100 km sutaupoma 10,83 Lt. Jeigu per mėnesį nuvažiuojama 1 500 km, sutaupoma 162,45 Lt/mėn., po 100 000 km - 10 830 Lt. Dujų įranga atsiperka maždaug po 12 mėnesių.

Naujų automobilių palyginimas (įvairių degalų tipų)

Ši lentelė pateikia atsitiktinai pasirinktų modelių, varomų skirtingais degalais, palyginimą. Duomenys paimti iš oficialių gamintojų atstovų tinklalapių. A95 benzino kaina - 4,8 Lt/l, LPG - 2,5 Lt/l, el. energija - 0,46 Lt/kWh.

Apibendrinant, ieškodami automobilio su benzininiu varikliu, kuriame planuojame įrengti suskystintų dujų sistemą, turėtume rinktis senesnės kartos įrenginius, kurių konstrukcija galbūt nėra tokia sudėtinga. Tiesioginis įpurškimas, turbina, subtili galvutė, kelių cilindrų, kelių vožtuvų konstrukcija, hidraulinės vožtuvų laisvumo kontrolės nebuvimas - dėl visų šių savybių dujų sistemą įrengti bus sunku arba net nenaudinga. Be to, venkite variklių, kurie, remiantis kvalifikuotų dirbtuvių duomenimis ir specializuotomis duomenų bazėmis, tiesiog nėra tinkami montuoti suskystintas dujas.

tags: #i #kokius #automobilius #dedasi #dujos

Populiarūs įrašai:

• eismo saugumo svarba
• Detales apie Ford Galaxy stabdžių juostas
• Vadovas, kaip paįvairinti savo seksualinį gyvenimą
• Automobilių dalių parduotuvės ir jų asortimentas
• Volvo S60 galinio tilto reduktoriaus tepalų keitimo periodiškumas