Avarijos ir eismo įvykiai yra neatsiejama kasdienio gyvenimo dalis, galinti sukelti rimtų pasekmių. Supratimas, kaip elgtis tokiose situacijose, kada kviesti pagalbą ir kokius dokumentus pildyti, yra gyvybiškai svarbus kiekvienam eismo dalyviui.
Kas yra avarija ir eismo įvykis?
Avarija - tai netikėtas, dažniausiai nenorimas įvykis, kuris sukelia žalą, sužalojimus ar net mirtį. Tai gali apimti įvairias situacijas, tokias kaip eismo įvykiai, pramoniniai incidentai, gamtinės nelaimės arba buitiniai atsitikimai. Tuo tarpu eismo įvykis yra specifinė avarijos forma, susijusi su transporto priemonių judėjimu keliuose.
Eismo įvykio registravimas: kada kviesti policiją?
Ne visada reikia kviesti policiją įvykus eismo įvykiui. Tačiau yra atvejų, kai tai yra būtina ir privaloma. Nors kai kuriais atvejais nebereikia mokėti baudų už autoįvykį, tai gali sukelti daugiau konfliktų tarp eismo įvykio dalyvių, jei situacija nėra tinkamai įforminta.
Privalomi atvejai, kai kviečiama policija
Eismo įvykio dalyviai privalo kviesti policiją, jeigu:
- žuvo ar buvo sužeistas žmogus;
- įvykio metu susiduria daugiau nei dvi transporto priemonės;
- šalys nesutaria dėl aplinkybių;
- jei asmens, kurio turtui padaryta žala, nėra įvykio vietoje (pvz., nuverstas stulpas ar tvora).
Nepaisant to, kad dėl kai kurių eismo įvykių, pavyzdžiui, dėl mažesnių pažeidimų, kurie sukelia nedidelę žalą, ne visada reikia kviesti policijos pareigūnus, atsakomybės griežtinimas, pavyzdžiui, baudų didinimas už kelių eismo taisyklių pažeidimus, Seime svarstomas kaip priemonė mažinti incidentų skaičių. Tačiau ekspertai skeptiškai vertina, ar didesnės piniginės sankcijos iš tiesų pažabos nuolatinius pažeidėjus.
Atvejai, kai policijos kviesti nereikia: Eismo įvykio deklaracija
Visais kitais atvejais, kai minėtos sąlygos nėra tenkinamos, yra pildoma eismo įvykio deklaracija. Jei vairuotojai neturi deklaracijos blanko, eismo įvykio aplinkybes gali aprašyti ir nubraižyti įvykio schemą ant balto popieriaus lapo. Tokiame lape turi būti nurodoma eismo įvykio data, laikas, vieta, eismo įvykio dalyviai bei jų transporto priemonių duomenys, transporto priemonėms padaryti sugadinimai, nupiešiama eismo įvykio schema, pateikiama informacija apie eismo įvykio dalyvių civilinę atsakomybę apdraudusias draudimo bendroves, turimus draudimo dokumentus, patvirtinant aprašytas eismo įvykio aplinkybes visų eismo įvykio dalyvių parašais.
Eismo įvykio deklaracija: pildymas ir reikšmė
Popierinės deklaracijos pildymas
Popierinės eismo įvykio deklaracijos komplektą sudaro du vienodi save kopijuojantys blankai, todėl pildant deklaraciją nebūtina pildyti abiejų blankų atskirai. Užtenka pirmąją deklaracijos blanką užpildyti abiem eismo įvykio dalyviams - kiekvienam savąją dalį. Deklaracijos blanką patartina vežiotis automobilyje. Jį galite atsispausdinti patys, o taip pat galite gauti degalinėse ir draudimo įmonėse. Internete taip pat galite rasti deklaraciją, užpildymo instrukciją bei pavyzdį su užpildyta deklaracija.
Elektroninė eismo įvykio deklaracija
Modernėjant pasauliui ir elektroninėms priemonėms išstumiant popierinius dokumentus, yra sukurta nemokama programėlė pildyti elektroninę eismo įvykio deklaraciją tiesiog telefone. Ji lengvai pasiekiama adresu www.draudimoivykiai.lt.
Pildant elektroninę eismo įvykio deklaracijos formą kyla mažiau nesusipratimų, kadangi vairuotojams yra lengviau užpildyti bendrąją informaciją bei apibrėžti įvykio aplinkybes. Programėlėje vairuotojams reikia įvesti mažiau informacijos nei popierinėje eismo įvykių deklaracijoje. Sistemoje yra prašoma nurodyti eismo įvykyje dalyvavusių transporto priemonių valstybinius numerius ir jų vairuotojų duomenis, patikslinti įvykio laiką ir vietą, nubraižyti eismo nelaimės schemą ir įkelti aplinkybes fiksuojančias nuotraukas. Vairuotojams užpildžius elektroninę eismo įvykių deklaraciją, visa informacija nedelsiant yra pateikiama avarijos kaltininko draudimo bendrovei. Pildymui rinkitės oficialią elektroninę eismo įvykio deklaraciją draudimoįvykiai.lt.
Deklaracijos svarba draudimo išmokoms
Užpildytą eismo įvykio deklaraciją būtina pateikti ne policijai, o atsakingam draudikui. Draudikas privalės nustatyti kaltininką, apskaičiuoti ir išmokėti draudimo išmoką. Tais atvejais, kai policija į eismo įvykius nevyksta, policijos pažymas draudikui atstoja šios deklaracijos. Deja, kartais po eismo įvykio, kai kitas vairuotojas pasiūlo susitarti žodžiu, vėliau jis persigalvoja. Todėl visada svarbu turėti raštišką įvykio fiksavimą.
Eismo įvykių priežastys ir pasekmės
Dažniausios priežastys
Eismo įvykius gali lemti įvairios priežastys. Dažniausiai tai būna žmogiškoji klaida, pavyzdžiui, viršijus greitį, neblaivaus vairuotojo veiksmai, ar neatidumas. Pavyzdžiui, Kauno rajone neblaivus vyras vairavo automobilį ir sukėlė avariją, jam nustatytas sunkus girtumo laipsnis - 2,97 prom. alkoholio. Šiauliuose visiškai girtas vairuotojas nepastebėjo sankryžoje prie raudono šviesoforo stovinčių automobilių ir rėžėsi į juos. Kitos svarbios priežastys yra techniniai gedimai transporto priemonėse. Incidentai keliuose gali baigtis sužalojimais, o kartais ir tragiškai, kaip nutiko Kauno rajone, kur automobilis virto ant stogo, ar Pakruojo rajone, kur lengvasis automobilis kliudė ir mirtinai sužalojo keliu ėjusią moterį.
Pasekmės: sužalojimai, žala ir finansinės išlaidos
Eismo įvykiai beveik visada sukelia žalą turtui, o neretai ir sužalojimus žmonėms. Klaipėdoje nuosavas automobilis, vairuojamas kario, partrenkė ir sužalojo pėsčiųjų perėja ėjusią moterį. Utenoje susidūrus automobiliui ir autobusui, per avariją nukentėjo trys žmonės. Finansinės pasekmės gali būti itin didelės. Lenkijos draudimo bendrovė turėjo sumokėti per 210 tūkst. eurų vaikystėje avarijoje sunkiai sužalotam lietuviui už negautas pajamas. Tai pabrėžia draudimo svarbą ir ilgalaikes avarijų pasekmes.
Geležinkelio avarijos: specifika ir tyrimai
Be kelių eismo įvykių, pasitaiko ir kitokio pobūdžio avarijų, tokių kaip geležinkelio incidentai. Per pastarąjį laikotarpį Lietuvoje įvyko keli reikšmingi geležinkelio incidentai. Kauno rajone, Jiesios stotyje, nuo bėgių nuriedėjo lokomotyvas ir keli krovinių vagonai, o Kėdainių rajone nuo bėgių nuriedėjo trys skaldą gabenę vagonai. Šias avarijas lėmė žmogiškosios klaidos ir techniniai gedimai, pavyzdžiui, neveikusi riedmenų automatinė kontrolės sistema (RAKS). Pasak „Lietuvos geležinkelių“ grupės (LTG) infrastruktūros bendrovės „LTG Infra“ vadovo Vyčio Žalimo, incidento Jiesios stotyje buvo galima išvengti, jei joje būtų veikusi signalizavimo sistema. Taip pat, mašinisto teigimu, dėl neveikusios RAKS nebuvo įmanoma pastebėti sutrikimo ir toli nuo lokomotyvo nuvirtusio vagono.
Šie incidentai sutrikdė keleivinių ir krovininių traukinių eismą, paveikė tūkstančius keleivių ir sukėlė finansinius nuostolius. Tyrimai dėl šių avarijų priežasčių tebevyksta, nagrinėjamos visos versijos - nuo žmogiškosios klaidos iki galimos diversijos, nors sabotažo versija yra atmetama kaip mažai tikėtina. „Lietuvos geležinkelių“ grupės suburta speciali komisija ketina parengti papildomas saugos priemones, kurios būtų įdiegtos į šalies geležinkelių sistemą. Be to, infrastruktūros bendrovės vadovas pabrėžė, kad eismo saugumui užtikrinti nepakanka finansavimo, tačiau finansų ministras nurodė, kad pinigų tam turėtų ieškoti Susisiekimo ministerija iš savo asignavimų.
Kiti avarijų tipai
Avarijos apima ne tik kelių ir geležinkelių eismą. Pavyzdžiui, Teksase sudužus nedideliam lėktuvui žuvo visa į turnyrą vykusi komanda, o Rumunijos sostinėje Bukarešte nuo bėgių nuvažiavo ir į stulpą atsitrenkė tramvajus, per incidentą keli keleiviai buvo sunkiai nukentėję. Net ir kasdienėje aplinkoje, pavyzdžiui, buityje, gali įvykti įvairių nelaimingų atsitikimų.
tags: #i #avarija #pateko #srekas