Ar žinote, kada paskutinį kartą buvo keistas aušinimo skystis jūsų automobilyje? Kokybiškas aušinimo skystis užtikrins, jog jūsų automobilis veiks puikiai. Aušinimo skysčio keitimas yra periodinis automobilio eksploatacijos darbas, kurį vairuotojai privalo atlikti tam tikrais gamintojo nurodytais intervalais.
Kodėl aušinimo skysčio keitimas yra svarbus?
Aušinimo skystis mūsų automobiliuose atlieka labai svarbią funkciją: jis šildo automobilio saloną, tolygiai šildo variklį pradinėje jo darbo stadijoje, o paskui palaiko stabilią temperatūrą, kad variklis dirbtų sklandžiai ir gerai. Žinoma, šiame procese dalyvauja ir visa eilė kitų agregatų bei sistemų, tačiau visas jas būtent ir apjungia cirkuliuojantis aušinimo skystis. Aušinimo skystis, priešingai nei, pavyzdžiui, vanduo, turi ir tepimo savybių, todėl labai svarbu, kad sistemoje visuomet pakaktų aušinimo skysčio, kad jis būtų švarus ir keičiamas laiku gamintojo nurodytais intervalais. Aušinimo skystis, dar žinomas kaip antifrizas, yra pagamintas siekiant išvengti užšalimo ir kiek įmanoma sumažinti korozijos plitimą.
Eksploatuojant variklius, kuriuose naudojami nekokybiški aušinimo skysčiai arba kurių galiojimas pasibaigęs, dėl nuosėdų ant vidinių aušinimo sistemos paviršių susidarymo sutrinka temperatūrinis variklio darbo režimas. Esant aušinimo sistemos sutrikimams ir cilindro sienelės darbinės temperatūros padidėjimui, sumažėja klampumas, suprastėja alyvos plėvelės ant cilindro paviršiaus absorbcinės savybės. Taip pat, laikui bėgant antifrizas praranda svarbias savybes ir ne tik gali užšalti, bet ir skatinti sistemos koroziją, nebepakankamai aušinti variklį.
Aušinimo skystis jūsų automobilio vidaus degimo varikliui reikalingas tam, kad jis neperkaistų. Tuo pačiu, antifrizas saugo nuo korozijos ir leidžia varikliui dirbti optimaliai, be perdėto streso. Aušinimo skystis sugeria variklio išskirtą šilumą ir išsklaido ją per radiatorių, o antikorozinės savybės apsaugo vidinius komponentus. Jei aušinimo skysčio lygis yra per žemas, variklis kaista ir dirba per aukštoje temperatūroje.
Kada reikia papildyti aušinimo skystį?
Antifrizo į bakelį įpilkite visada, kai pamatote, kad jo lygis yra per žemas (žemiau min ribos bakelyje) arba jei variklio termometras ima rodyti labai aukštą temperatūrą, arba užsidega specialus pranešimas dėl to, kad trūksta antifrizo. Taip pat pravartu reguliariai patiems, vizualiai tikrinti aušinimo skysčio lygį, pavyzdžiui, keičiant alyvą. Svarbu ne tik, kad lygis nenukristų per žemai, bet ir kad jis neviršytų rekomenduojamų ribų. Taip išvengsite galimų variklio pažeidimų.
Jeigu pastebite, kad variklis perkaista, tai dažniausiai sukelia neveikiantis termostatas, nepakankamas skysčio lygis arba neveikiantis ventiliatorius. Automobilio aušinimo skystis savo darbą tinkamai atlikti gali tik kol jis yra skaidrios spalvos. Jeigu skystis yra rudas, vadinasi, sistema yra užteršta nuo korozijos ir reikia keisti antifrizą bei išplauti sistemą. Problemą ignoruojant skystis gali sutirštėti ir nebeaušinti variklio.
Kada ir kokį aušinimo skystį pasirinkti?
Pasak automobilių gamintojų, aušinimo skystis turėtų būti keičiamas kas dvejus metus arba kas 50 000 kilometrų. Tačiau aušinimo skysčio keitimo intervalai yra nurodyti kiekvieno automobilių gamintojų individualiai. Kai kurie modeliai leidžia su gamykliškai supiltu aušinimo skysčiu važiuoti net ir 120 mėnesių, kas yra 10 metų arba apie 200 000 km. Jeigu turite dėvėtą automobilį, kurį neseniai pirkote ir nesate tikri, kad aušinimo skystis keistas - tą siūloma padaryti būtinai ir pakankamai skubiai, ypač prieš šalčius ir žiemą, kad nesugadintumėte savo automobilio. Paprastai tvarkingi vairuotojai, nusipirkę automobilį, atlieka tokius darbus kaip tepalų ir filtrų keitimą, paskui variklio paskirstymo diržo keitimą kartu su vandens siurbliu, žinoma, tuomet supilamas ir naujas aušinimo skystis. Jei jūsų variklį suka grandinė - skystį tikrai patariame pasikeisti iki šaltų orų.
Aušinimo skysčių spalva ir tipai
Aušinimo skysčių spalva absoliučiai nieko nereiškia - skirtingi gamintojai spalvomis atskiria savo produkcijos rūšis, pvz., su silikatais ar be jų, su boratais ar be jų. Skystį reikėtų rinktis vadovaujantis automobilio gamintojo instrukcija. Tipinės aušinimo skysčio spalvos yra žalia, geltona, raudona, violetinė, mėlyna.
Populiariausias antifrizas šiuo metu yra G12, kuris gali būti raudonas, rausvas, melsvas arba tamsiai žalias. Tai yra organinės technologijos aušinimo skystis, kurio gamyboje nėra naudojamas fosfatas ir silikatas, nes šios medžiagos kenkia aliuminiui, kuris moderniuose automobiliuose yra naudojamas taip plačiai. Senesniuose automobiliuose įprastai naudojamas šviesiai žalias antifrizas, kuris nėra gaminamas naudojant organines technologijas. Dažniausiai šis skystis naudojamas devintajame dešimtmetyje pagamintuose automobiliuose. Bet kuriuo atveju, antifrizą rinktis reikia atsižvelgiant į automobilio gamintojo rekomendacijas.
Ant aušinimo skysčio taros užrašyti žymėjimai, tokie kaip „G11“, „G12“, yra „Volkswagen“ specifikacijos, jos atspindi aušinimo skysčio tipą. Tokius užrašus galite rasti ant aušinimo skysčio bakelio. „G30“ ir „G40“ - tai tiesiog antifrizo pavadinimas, galimai nukopijuotas nuo vokiečių gamintojo „Basf“, pvz., aušinimo skystis „Glysantin G30“. Rinkoje yra gamintojų, kurie nesivargina sertifikuoti savo produktų ir tiesiog nurašo specifikacijas nuo naudojamų koncentratų etikečių.
Antifrizas ir Tosolas: kuo skiriasi?
Teko girdėti, kad antifrizas skirtas europietiškiems, o tosolas - rusiškiems automobiliams. Iš tiesų, geras aušinimo skystis būtinas visiems automobiliams, nesvarbu, ar jie europietiški, ar azijietiški, ar rusiški. Pavadinimas tosolas nereiškia aušinimo skysčio kokybės. Nereikia pamiršti, kad po tosolo etikete gali būti paslėpta nekokybiška prekė.
Žodis „tosolas“ kilęs iš rusiškų žodžių „технология органического синтеза“. Šio pavadinimo autorius yra rusų mokslininkas В. Н. Кирьян, kuris, kaip ir kiti mokslininkai, dalyvavo kuriant tosolą. Vėliau prie šio žodžio buvo pridėta raidė M, t. y. modernizuotas. Tosolas buvo sukurtas specialiai automobiliams „Žiguliai“, kad pakeistų pasenusį SSSR gamintą aušinimo skystį „ГОСТ 159“, nes pastarasis neatitiko tuometinių partnerių automobilizmo srityje - italų - reikalavimų. Šiuo metu tosolas Rytų rinkoje - plačiai naudojama sąvoka ir yra tapusi bendriniu pavadinimu.
Žodžiu „antifrizas“ vadinama medžiaga, mažinanti vandens užšalimo temperatūrą, tačiau „antifrizu“ taip pat vadinamas ir paruoštas mišinys (aušalas), kurio užšalimo temperatūra žemesnė negu vandens. Iš esmės visų „antifrizų“ veikimas paremtas reiškiniu, kai vandenyje ištirpusios medžiagos mažina vandens užšalimo temperatūrą. Taigi sakyti, kad tosolas kenksmingas, būtų neteisinga, jei kalbama apie kokybišką produktą.
Antifrizas, kaip ir tosolas, gaminamas iš monoetilenglikolio, į kurį įmaišoma nuo korozijos apsaugančių ir putojimą stabdančių priedų. Šiuolaikiniai aušinimo skysčiai apsaugo variklį nuo perkaitimo, korozijos, stabdo putojimą.
Antifrizo / aušinimo skysčio vaidmens supratimas
Aušinimo skysčių maišymas
Skirtingų spalvų skysčių maišyti nepatartina. Taip pat nereikėtų maišyti skirtingų gamintojų nevienodų tipų aušinimo skysčių. Geriausia pakeisti visą aušinimo skystį, nes skirtingi nuo korozijos saugantys inhibitoriai gali sudaryti naujus nereikalingus junginius arba suardyti jau esančius kompleksus.
Aušinimo skysčio keitimo procedūra
Aušinimo skysčio keitimo procedūra nėra sudėtinga - ją galima atlikti ir namų sąlygomis. Reikia žinoti, kad keičiant skystį, jei automobilyje nėra numatyta specialių išleidimo angų, numovus aušinimo žarną, dalis seno skysčio liks sistemoje. Kaip jau minėta, teisingiausias intervalas, kada reikia keisti aušinimo skystį, yra ir turi būti nurodytas konkretaus automobilio gamintojo.
Kai kurie gamintojai nurodo specialius reikalavimus aušinimo skysčiui ir nurodo kodą ar pavadinimą, koks jis turi būti. Kaip pavyzdys, senesniuose VAG grupės automobiliuose buvo žalias G11 skystis, naujesniuose - kiek raudonas G12. Perkant koncentruotą antifrizą, jį būtinai praskieskite distiliuotu vandeniu, nes neskiestas žiemą gali sustingti, o sumaišytas su vandeniu vienodomis dalimis puikiai tarnaus ir esant -35 ºC temperatūrai. Tai vienas iš periodinio techninio automobilio aptarnavimo darbų.
Aušinimo sistemos detalių tiekėjai, norėdami užtikrinti kokybišką sistemos darbą ir garantinius įsipareigojimus keičiant vandens siurblius, termostatus, reikalauja kartu pakeisti ir aušinimo skystį. Jeigu lygintume aušinimo skysčio keitimą su variklio tepalų keitimu, tai pastarąjį pakeisti gerokai paprasčiau. Keičiant skystį kartais verta keletą kartų praskalauti sistemą, ypatingai jeigu ji buvo stipriai užteršta. Rekomenduojame aušinimo skysčio keitimą patikėti specialistams - keitimo kaina įprastai nėra didelė, o jie tai padarys tinkamai.
Saugumas ir utilizavimas
Svarbu: Nepamirškite, kad aušinimo skystis yra nuodinga, pavojinga medžiaga, todėl privalu jį utilizuoti ir priduoti į atliekų perdirbimo įmones, o neišpilti bet kur. Taip pat, nei dapylinėti didelių kiekių, nei supilti naujo šalto aušinimo negalima esant šiltam varikliui, taip rizikuojate sukraipyti variklio tarpinę ir turėti problemų.
Aušinimo skysčio keitimo kaina ir trukmė
Aušinimo skysčio keitimo kaina autoservisuose prasideda nuo 58 EUR. Įtakos galutinei kainai turi pilamo antifrizo tipas bei kiekis. Taip pat nepamirškite, kad kartu su šia paslauga dažnai gali būti atliekami ir kiti aušinimo sistemos aptarnavimo darbai. Paprastai šis darbas trunka neilgai, ne daugiau nei keliolika minučių. Visgi, apie trukmę informuosime po diagnostikos, kadangi kartu su tuo būna atliekami ir kiti darbai.
tags: #honda #civic #antifrizo #ipylimas