Nelegalus gyvūnų veisimas, arba dauginimas, yra rimta problema, susijusi su gyvūnų gerovės pažeidimais ir žiauriu elgesiu. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) pabrėžia, kad verslinis gyvūnų veisimas - tai veikla, kurios imtis reikia labai atsakingai, laikantis teisės aktų reikalavimų ir turint reikiamų žinių apie kinologiją, genetiką, gyvūnų mitybą, priežiūrą, dresūrą bei suprantant gyvūnų fiziologinius ir socializacijos poreikius.
Kas yra nelegalus gyvūnų veisimas (dauginimas)?
Dauginimu vadinamas nelegalus gyvūnų veisimas, kurio metu neužtikrinama jų gerovė. Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme rašoma, kad gyvūnų veisimas nesilaikant teisės aktuose nustatytų reikalavimų ir (ar) sukeliantis žalingas pasekmes jų sveikatai ir gerovei, laikomas žiauriu elgesiu su gyvūnais (Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 14 punktas).
Jakovo veterinarijos klinikos gydytoja Inga Alaburdaitė sako, kad nors užsiimantiems nelegaliu gyvūnų veisimu asmenims gresia piniginės baudos ir gyvūnų konfiskavimas, ši problema vis dar išlieka aktuali. Į viešumą nuolat iškyla šiurpios istorijos, nelegaliose veisyklose randami baisiomis sąlygomis laikomi suluošinti gyvūnai, daug jų perduodama globos organizacijoms.
Atsakingo veisimo principai ir reikalavimai
Atsakingi gyvūnų veisėjai privalo užtikrinti, kad augintiniai būtų laikomi jų gerovę atitinkančiomis sąlygomis: būtų atsakingai rūpinamasi veisiamų gyvūnų švara, fizine ir emocine sveikata, prireikus, laiku suteikta veterinarinė pagalba. Veisėjai privalo tvarkyti augintinių apskaitos dokumentus, planuoti jų sukergimo laiką, užtikrinti, kad sukergimas nesukels žalos gyvūno sveikatai. Iki pardavimo ar perdavimo kitam gyvūnų augintinių laikytojui turi būti užtikrinama kasdieninė augintinių socializacija, bendravimas su gyvūnu. Veisėjai gali parduoti tik sveikus, be klinikinių požymių, atjunkytus augintinius.
Gyvūnų augintinių veisiamos rūšys yra šunys, katės, šeškai, žiurkėnai, jūrų kiaulytės, šinšilos, dekoratyviniai triušiai, paukščiai ir kitos.
Nelegalaus dauginimo žala gyvūnų gerovei ir pirkėjų rizikos
I. Alaburdaitė sako, kad dažniausiai susiduriama su nelegaliu šunų dauginimu. Jos teigimu, nemažai nusprendusių įsigyti šunį žmonių tiesiog tikisi turėti gerą draugą. Jie neplanuoja dalyvauti parodose, jiems nereikia „dokumentų“ ir, be abejo, visi nori sutaupyti. Tačiau nemažai būsimų gyvūnų šeimininkų net nepagalvoja apie rizikas, susijusias su nelegaliu veisimu.
Gyvūnų fizinė ir psichologinė būklė
Daugumoje daugyklų nesilaikoma elementarios higienos, nesirūpinama gyvūnų dehelmintizacija (nukirminimu), jie gali turėti įvairių plauko ar odos parazitų. Nelegaliose daugyklose gyvūnai dažniausiai laikomi mažose patalpose, nėra vedžiojami, todėl ne tik neįgyja šlapinimosi bei tuštinimosi lauke įgūdžių, bet ir jų vystymasis yra sutrikęs: blogiau išvystytas raumenynas, silpnesnės, kreivos kojos ir pan.
Veterinarijos gydytoja atkreipia dėmesį, kad laikant gyvūnus netinkamomis sąlygomis, nevyksta ir normali jų socializacija. Gyvūnams nuo mažens reikalingas bendravimas su žmogumi, o kai jie laikomi narvuose ir nėra normalaus kontakto, tai atsiliepia jų psichologinei būklei. Netinkamomis sąlygomis augęs gyvūnas gali būti nestabilios psichikos, bijoti žmonių, neadekvačiai reaguoti į aplinką ar kitus gyvūnus, būti agresyvus.
Veisėjų atsakomybė ir pirkėjų rizika
Pasak I. Alaburdaitės, didelių veislių šunims privalomi tyrimai dėl alkūnės ir klubo sąnario displazijos. Mažesnių veislių šuniukams būtini kelio girnelės tyrimai, leidžiantys nustatyti, ar nėra polinkio išnirimui, taip pat tam tikri akių tyrimai. „Atsakingi veisėjai, prieš veisimą tiek kalei, tiek patinui taip pat daro būtinus genetinius tyrimus, padedančius įvertinti tam tikroms veislėms būdingų ligų riziką. Šiuo tikslu kraujo mėginiai siunčiami į veterinarinę laboratoriją Vokietijoje. Tai nėra privaloma, tačiau atsakingiems veisėjams rūpi gyvūnų sveikata, todėl šuniui nustačius polinkį sirgti tam tikromis ligomis, jis veisimui nenaudojamas. Tuo tarpu nelegalūs daugintojai to tikrai nedaro,“ - įspėja I. Alaburdaitė.
Reikėtų suprasti, kad šuo įsigijamas visam gyvenimui, ir nusipirkus gyvūną, turintį padidėjusią riziką sirgti tam tikromis ligomis, jo gydymas gali kainuoti ženkliai brangiau nei augintinio įsigijimas iš patikimo veisėjo.
Teisinis reguliavimas ir atsakomybė už gyvūnų gerovės pažeidimus
Netinkamas elgesys su gyvūnais ar jų nepriežiūra gali sukelti ne tik neigiamas pasekmes tarp augintinio ir šeimininko, bet ir lemti finansines sankcijas. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (ANK) ir Baudžiamasis kodeksas (BK) numato įvairias baudas ir kitas poveikio priemones už gyvūnų gerovės pažeidimus.
Pagrindiniai teisės aktai
Gyvūnų apsaugą nuo žiauraus elgesio Lietuvoje reglamentuoja keletas teisės aktų, tarp jų:
- Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas (4 str. - žiaurus elgesys, 6 str. - gyvūnų laikymas, 10 str. - gyvūnų veisimas, 20 str. 2 d. - gyvūnų laikytojų pareigos).
- Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (ANK).
- Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas (BK).
- Atskirus reikalavimus taip pat nustato Laukinės gyvūnijos įstatymas ir atitinkamo miesto savivaldybės gyvūnų augintinių laikymo taisyklės.
Administracinė atsakomybė (ANK)
Nuo 2021 m. gegužės 27 d. Seimas sugriežtino atsakomybę už gyvūnų nepriežiūrą ir žiaurų elgesį su jais, priimdamas ANK pataisas. Šiuo metu kodekse neliko įspėjimo už Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo bei kitų susijusių teisės aktų pažeidimus. Taip pat buvo padidintos baudos už žiaurų elgesį su gyvūnu ir jo kankinimą. Svarbiausia, kad gyvūno konfiskavimas tapo privalomas, kai gyvūnas kankinamas (ANK 346 str. 16 d.) ar kai jam gresia suluošinimas arba žūtis (ANK 346 str. 18 d.).
Baudos už žiaurų elgesį ir gyvūnų kankinimą (ANK 346 str.)
ANK, konkrečiai 346 straipsnio 16-19 dalyse, numato baudas už žiaurų elgesį su gyvūnais. Baudos prasideda nuo 150 Eur ir gali siekti iki 6 000 Eur. Privaloma skirti gyvūnų konfiskavimą.
| ANK Straipsnio dalis | Nusižengimo pobūdis | Bauda | Papildomos priemonės |
|---|---|---|---|
| ANK 346 str. 16 d. | Žiaurus elgesys su gyvūnu, gyvūno kankinimas | Nuo 150 iki 2 000 Eur | Privalomas gyvūnų konfiskavimas |
| ANK 346 str. 17 d. | Tas pats, padarytas pakartotinai | Nuo 2 000 iki 4 000 Eur | Privalomas gyvūnų konfiskavimas |
| ANK 346 str. 18 d. | Žiaurus elgesys su gyvūnu, gyvūno kankinimas, kai dėl to gyvūnams gresia žūtis ar suluošinimas | Nuo 900 iki 3 200 Eur | Privalomas gyvūnų konfiskavimas |
| ANK 346 str. 19 d. | Tas pats, padarytas pakartotinai | Nuo 2 200 iki 6 000 Eur | Privalomas gyvūnų konfiskavimas |
Už 346 straipsnio 11, 12, 13, 14, 15 dalyse numatytus administracinius nusižengimus (susijusius su gyvūnų gąsdinimu, sužalojimu, netinkamu laikymu ir dresavimu) taip pat privaloma skirti gyvūnų konfiskavimą.
Kiti su nelegaliu veisimu susiję ANK pažeidimai
Kiti ANK straipsniai, susiję su nelegaliu gyvūnų veisimu ar nepriežiūra:
- ANK 127 straipsnis: Neteisėtas vertimasis komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla. Už veiklą neturint licencijos (leidimo) ar kitokiu neteisėtu būdu numatyta bauda nuo 390 iki 1 100 Eur. Už pakartotinį nusižengimą bauda siekia nuo 1 040 iki 2 400 Eur. Privalomas pajamų, produkcijos ir įrankių konfiskavimas.
- ANK 343 straipsnis: Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymo ir kitų veterinarijos reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas. Už pažeidimus numatomas įspėjimas arba bauda asmenims nuo 30 iki 300 Eur, juridinių asmenų vadovams - nuo 50 iki 1 450 Eur. Už pakartotinį nusižengimą baudos didėja.
- ANK 346 str. 1, 3 d.: Bendri gyvūnų gerovės ir apsaugos, ženklinimo ir registravimo reikalavimų pažeidimai.
- Už lauke nesurinktas augintinio išmatas ar vedžiojimą be pavadėlio šeimininkui gresia bauda nuo 30 iki 120 eurų. Nusižengimą pakartojus, bauda siekia nuo 120 iki 230 eurų.
- Jei dėl augintinio kaltės sutrikdoma žmogaus sveikata ar padaroma žala turtui, bauda gali siekti nuo 150 iki 300 eurų, o pakartotinai - nuo 300 iki 550 eurų.
- Už šunų keliamą didelį triukšmą daugiabutyje ar gyvenamajame name, bauda gali siekti iki 600 eurų.
Baudžiamoji atsakomybė (BK 310 str.)
Pagrindinis kriterijus, skiriant administracinę ar baudžiamąją atsakomybę, yra pavojingi padariniai. Baudžiamoji atsakomybė kyla, jei su gyvūnu ne tik žiauriai elgiamasi, bet dėl to gyvūnas žūsta arba yra suluošinamas.
Baudžiamasis kodeksas (BK 310 str. 1 d.) numato griežtesnes sankcijas už žiaurų elgesį su gyvūnais:
- Viešieji darbai
- Bauda (iki 100 000 Eur)
- Laisvės apribojimas
- Arestas
- Laisvės atėmimas iki vienerių metų
Už šiame straipsnyje numatytą veiką atsako ir juridinis asmuo.
Teismų praktika ir bausmių skyrimo ypatumai
Kasmet Lietuvos apylinkių teismai gauna nedidelį skaičių baudžiamųjų bylų dėl žiauraus elgesio su gyvūnais. Teismų praktikoje baudžiamųjų bylų dėl žiauraus elgesio su gyvūnais specifika apima įvairius gyvūnų žalojimo būdus, dažnai sukeliant gyvūnų žūtį. Kaltinamieji paprastai pripažįsta kaltę, gailisi ir pateikia įvairius motyvus, tokius kaip gyvūno per didelis lojimas ar gamtinių reikalų atlikimas ne vietoje. Pasitaiko atvejų, kai pripažįstama pasikarščiavimas ar neblaivumas.
Skiriant bausmę, atsižvelgiama į daugelį aplinkybių: nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei padarytą žalą. BK 310 straipsnio numatytas nusikaltimas yra nesunkus, todėl procesas gali pasibaigti teismo baudžiamojo įsakymo priėmimu, kurio metu paprastai neskiriama laisvės atėmimo bausmė. Nors Baudžiamajame įstatyme numatyta galimybė skirti laisvės atėmimo bausmę iki vienerių metų, praktikoje tokios bausmės skiriamos retai. Per pastarąjį dešimtmetį (2014 m. kovas - 2024 m. kovas) dažniausiai buvo pritaikytos baudos ir viešųjų darbų bausmės. Laisvės atėmimas buvo taikytas itin retai, o maksimali vienerių metų laisvės atėmimo bausmė pritaikyta vos 8 kartus.
Kaip atsakingai įsigyti augintinį ir išvengti problemų?
Pirkdamas gyvūną iš registruoto veisėjo būsimas šeimininkas gali gauti ir daug naudingos informacijos, patarimų įvairiais jo priežiūros klausimais. Atsakingai įsigijant augintinį dažniausiai prireikia net kelių būsimo šeimininko vizitų pas veisėją. Jų metu galima pasižiūrėti, kaip gyvūnai bendrauja, kokiomis sąlygomis gyvena, pamatyti jų mamą, pasidomėti tėčiu, kuris dažnai gyvena tame pačiame veislyne. Jeigu veisėjas nenori rodyti augintinio mamos, kitų vados šuniukų, siūlo jį atvežti pats - reikėtų sunerimti ir pasidomėti juo detaliau.
Pirkdami gyvūnus iš registruotų veisėjų ne tik nepalaikysite nelegalaus verslo, bet ir nerizikuosite patys. Ilgalaikėje perspektyvoje, įvertinus galimas rizikas, įsigyti šunį iš patikimų veisėjų yra pigiau.
Jeigu vis dėlto neįstengiate įsigyti veislinio gyvūno iš legalaus veisėjo, geriau pasiimkite augintinį iš prieglaudos. Tačiau įsigyjant augintinį taip pat svarbu suprasti, kad juo reikės rūpintis visą gyvenimą ir išlaidos jo įsigijimu nesibaigia, o tik prasideda. Gyvūną reikės maitinti, skiepyti, nukirminti, pasirūpinti jo guoliu ir daugeliu kitų dalykų. Normalu, kad jis gali sirgti, todėl teks lankytis pas gydytojus, pirkti vaistus, profilaktines apsaugos priemones.
Augintinio auklėjimas ir priežiūra: prevencija ir ryšio stiprinimas
Šunų mokyklos „DogPunk“ vyr. trenerė Žana Penkauskienė pabrėžia, kad tinkamas šunų dresiravimas ir nuoseklus auklėjimas yra esminiai norint sukurti gerą ryšį su augintiniu ir išvengti problemų, kurios vėliau gali tapti nepriežiūros ar žiauraus elgesio priežastimi.
Namų taisyklės ir nuoseklumas
„Jeigu šeimininkui nepatinka, kad šuo užeina į virtuvę, o visiems kitiems dzin, tai išeina taip, kad pats pikčiausias ir be nuotaikos yra šuns šeimininkas. Ir šuo nesupranta, kodėl jam negalima užeiti į virtuvę tada, kada šeimininkas yra namie,“ - pasakoja dresiruotoja. Siekiant sukurti gerą šuns ir šeimininko tarpusavio ryšį, svarbu sudaryti griežtas namų taisykles, kurias be išimčių taikytų visi šeimos nariai.
Komunikacija ir paskatinimas
Specialistė pataria pamatuotai vartoti žodį „ne“, stengtis perteikti geras emocijas ir ant šuns nerėkti. „Turi būti gera nuotaika, labai pamatuoti žodžiai „ne“, per dieną žodžio „ne“ turi būti kuo mažiau. Turime visada skatinti gerą elgesį ir jei jau mes pasakėme, kad ko nors negalima, turime parodyti kaip galima, kaip padaryti taip, kaip mums patinka ir paskatinti tai skanėstais ir maistu,“ - sako Ž. Penkauskienė. Svarbu gerai išmokti skaityti savo augintinio kūno kalbą, atpažinti, kokie prisilietimai ar paglostymai jam patinka, ir tai naudoti kaip atlygį ar pagyrimą. Blogai skaitant šuns kūno kalbą, galima pakenkti šeimininko ir augintinio tarpusavio ryšiui.
Blogų įpročių keitimas
Jei šuo turi blogų įpročių, pavyzdžiui, loja ant praeivių ar kitų šunų, svarbu išsiaiškinti priežastį: ar tai baimė, agresija, jaudulys, smalsumas ar impulsyvumas. „Jeigu tai yra iš baimės, tai reikia šunį reabilituoti, kad jis nebijotų. Jeigu tai yra iš agresijos, kur, aš sakyčiau, labai mažas procentas tikrai iš agresijos loja ant kitų, tada yra kita strategija. Vis tiek reikia mokyti šunį apsiraminti bet kokiu atveju, jie patys labai sunkiai apsiramina ir nemoka to daryti,“ - komentuoja Ž. Penkauskienė. Specialistė akcentuoja, kad nėra nustatyto amžiaus, iki kada reikia šunį išmokyti tam tikrų komandų ar taisyklių. Svarbiausia - nuoseklus darbas ir klaidų taisymas.
Jei šuo, paliktas namuose, kaukiasi ir turi išsiskyrimo nerimą, rekomenduojama jį užimti: palikti maisto, įjungti radiją ar muziką, apriboti erdvę prie išėjimo, kad šuo nematytų, kaip šeimininkai išeina. Jei problema rimta, reikėtų kreiptis į specialistus.
Iššūkiai ir pasiūlymai gyvūnų gerovės sistemos tobulinimui Lietuvoje
Nors Lietuvoje sukurta teisinė bazė gyvūnų apsaugai, praktikoje kyla iššūkių. Vienas iš jų - įstatymų nepakankamas taikymas atsakingų institucijų, tokių kaip Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, savivaldybės ir policija.
Gyvūnų konfiskavimas, nors ir privalomas tam tikrais atvejais, sukelia papildomų sunkumų: sąlygų laikyti konfiskuotus gyvūnus trūkumas, apsunkinta paėmimo tvarka ir pareigūnų kvalifikacijos trūkumas. Dėl vietų trūkumo gyvūnų prieglaudose apsunkinamas gyvūnų realizavimo procesas.
Siekiant veiksmingiau kovoti su žiauriu elgesiu su gyvūnais, siūloma:
- Užtikrinti griežtesnį ir nuoseklesnį baudų taikymą.
- Efektyviai kontroliuoti draudimo laikyti gyvūnus pažeidėjams.
- Sukurti centralizuotą pažeidėjų registrą.
- Suteikti nevyriausybinėms organizacijoms (NVO) teisę būti proceso dalyvėmis ir atstovauti gyvūnų interesams teisiniuose procesuose. VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ (GGI) siekia, kad būtų įteisinta galimybė gyvūnų gerovės organizacijoms būti automatiškai pripažintoms nukentėjusiomis bylose dėl žiauraus elgesio su gyvūnais.
- Vykdyti viešinimo kampanijas, aiškiai informuojančias apie teisinius atvejus ir pasekmes už žiaurų elgesį su gyvūnais.
- Skatinti valstybinių institucijų požiūrio į gyvūnus pasikeitimą, siekiant, kad jos aktyviau padėtų gyvūnams ir užkirstų kelią žiauriam elgesiui.
Kaip pranešti apie gyvūnų gerovės pažeidimus?
Jei įtariate, kad vykdomas nelegalus gyvūnų veisimas, gyvūnai laikomi netinkamomis sąlygomis ar su jais žiauriai elgiamasi, galite kreiptis į atsakingas institucijas:
- Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT): atlieka patikrinimus, kai gyvūnų gerovės ir apsaugos reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo pobūdis ir mastas nesukelia gyvūnams suluošinimo ar žūties grėsmės (ANK 589 str. 30 p.).
- Policija: Galite kreiptis bendruoju pagalbos telefonu 112 arba internetinėje svetainėje epolicija.lt. Policija vykdo tyrimus ir perduoda ikiteisminio tyrimo medžiagą prokurorui, jei kyla reali grėsmė gyvūno gyvybei ar sveikatai (ANK 589 str. 49 p.). Pranešimus raštu policija apdoroja per 2-5 darbo dienas, o realios grėsmės atveju reaguoja nedelsiant.
Bendrasis terminas nagrinėti tokius pranešimus yra 20 darbo dienų. Jeigu asmuo pripažįstamas nukentėjusiuoju, jis turi daugiau teisių proceso metu, įskaitant galimybę skųsti sprendimus. Jeigu fizinės ar turtinės žalos nepatyrėte, tačiau norite gauti informaciją apie nusižengimo tyrimo eigą ir turėti galimybę skųsti sprendimus - rekomenduojama pranešime arba atskiru prašymu nurodyti, jog dėl patirtos neturtinės žalos prašote pripažinti jus nukentėjusiuoju.
tags: #gyvunumas #dauginimas #baudos