Automobilių susidūrimai su laukiniais gyvūnais tampa vis dažnesni. Tai lėmė ne tik žmonių gyvenviečių plėtimasis į jų teritorijas, bet ir pastarųjų metų karantinas. Dėl sumažėjusio eismo keliuose tapo mažiau triukšminga, tad gyvūnai vis drąsiau prie jų artinasi. Tokie susidūrimai itin pavojingi ir gali padaryti daug žalos tiek žmonių sveikatai, tiek ir turtui.
Susidūrimų statistika ir dažniausi gyvūnai
Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenimis, susidūrimų su gyvūnais keliuose daugėja, o ypač dažnai jų pasitaiko gyvūnų migracijos metu - pavasarį ir rudenį. Aplinkos ministerijos duomenimis, laukinių gyvūnų populiacijos Lietuvoje sparčiai didėja. Nuo 2017 m. pradžios iki 2022 m. spalio vidurio bendras susidūrimų su gyvūnais skaičius sudarė beveik penktadalį visų eismo įvykių - 24 620 atvejų. Jų kiekis per šešerius metus išaugo beveik dvigubai nuo 2 422 atvejų (2017 m.) iki 4 931 atvejo per metus (2022 m.).
Draudimo bendrovėse registruojamų įvykių skaičius taip pat didėja. Ekspertas teigia, kad praėjusiais metais draudimo bendrovėje buvo registruotas 351 eismo įvykis, kai automobilis susidūrė su laukiniu gyvūnu. 2023 m. balandžio-birželio mėnesiais draudimo bendrovės užfiksavo 187 tokius atvejus, o išmokų suma viršijo 380 tūkst. eurų.
Lietuvos policijos komunikacijos specialistė Jorūnė Liutkienė informuoja, kad praėjusiais metais įprastiniais mėnesiais susidūrimų su gyvūnais kiekis svyravo apie 300-400. Tačiau pernykštė gegužė pagal susidūrimų su gyvūnais kiekį buvo rekordinė per visą stebėjimų istoriją - 750. Kita neįprastai didelio susidūrimų su gyvūnais kiekio banga praėjusiais metais stebėta nuo spalio iki gruodžio, daugiausia buvo gruodį, kuomet mėnesinis susidūrimų skaičius taip pat viršijo 700.
Policija nurodo, kad įskaitiniai įvykiai, kai sužalojami ar žūva žmonės susidūrus su gyvūnais, yra ganėtinai reti. Per šešerius metus tokių buvo tik 169, iš kurių 100 įvyko tamsiuoju paros metu. Per šiuos įskaitinius įvykius iš viso sužeisti 226 žmonės. Žmonių žūčių dėl susidūrimo su gyvūnu atvejai - reti, vidutiniškai po vieną per metus.
„Dažniausiai automobiliai susiduria su stambiais kanopiniais gyvūnais - briedžiais, stirnomis, elniais“, - teigia ekspertas. Dažniausias gyvūnas, patekęs į avariją, yra stirna. Aplinkos ministerijos surinkti duomenys rodo, kad šiuo metu šalyje šių smulkių elninių šeimos gyvūnų yra 168 tūkst.
Nors prieš keletą metų buvo panaikintas stirnų medžioklės limitavimas, elnių populiacijai tai nepakenkė ir jų skaičius nuolat didėjo, išskyrus praėjusius metus. Gyvūnų surašymo duomenys parodė, kad elnių sumažėjo penkiais tūkstančiais. Kodėl taip atsitiko, neaišku, tačiau priežastys gali būti labai įvairios: žemės ūkyje naudojamos cheminės trąšos, rapsų plotų padidėjimas, plėšrūnų pagausėjimas ir kt.
Kodėl pavasaris ir ruduo - pavojingiausi laikotarpiai?
Miškininkas Raimundas Ereminas pabrėžia, kad tikimybė žvėrims judėti yra visada, tačiau išskiria kelis esminius laikotarpius, kai pavojus susidurti su gyvūnais kelyje išlieka didesnis:
- Ruduo: briedžiai migruoja į žiemos ganyklas.
- Pavasaris: briedžiai keliauja į pelkynus, vasaros ganyklas.
- Vėlyvas pavasaris ir vasaros pradžia: maisto prieinamumas ir pasirinkimas keičiasi prasidėjus sėjai ir derliaus nokinimui, dėl to keičiasi įprasti kelionių maršrutai ir maitinimosi vietos. Elniniai gyvūnai atsiveda jauniklius (nuo vieno iki trijų palikuonių), kurie gyvenimo pradžioje yra lėtesni ir nerangesni. Artėja ir stirnų rujos metas, kai patinai aktyviai vejasi vienas kitą, dažnai išbėgdami priešais automobilį ir net mūšydamiesi spindulių šviesoje, nekreipdami dėmesio į automobilio signalus ar žmonių buvimą.
Nors manoma, kad dabartinės klimato tendencijos gali šiek tiek prislopinti žvėrių judėjimą dėl lengvesnio maisto radimo esant mažiau sniego, migracija gali būti labiau susijusi su poravimusi ir teritorijos paieška, o ne tik su mityba.
Prevencinės priemonės ir patarimai vairuotojams
Vairuotojai gali sumažinti tikimybę kelyje susidurti su žvėrimi, laikydamiesi svarbiausių patarimų:
- Laikykitės Kelių eismo taisyklių: Vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio ir atsižvelgti į vietovę (miškinga, kelias arti miško, atvirų vietovių (laukų)).
- Stebėkite kelio ženklus: Apie tikimybę kelio ruože susidurti su laukiniais gyvūnais įspėja įspėjamasis kelio ženklas „Laukiniai gyvūnai“. Vadinasi, vairuotojas privalo lėtinti važiavimo greitį, kad atsiradus kliūčiai, bet kuriuo momentu galėtų tinkamai reaguoti, suvaldyti transporto priemonę, prireikus - sustoti.
- Būkite budrūs tamsiuoju paros metu: Būtina stebėti kelkraščius - dažniausiai gyvūnai į važiuojamąją kelio dalį įbėga nuo krūmais, medžiais apaugusio kelio krašto, iššoka iš griovio, ypač anksti ryte ar sutemus. Naktį reikėtų būti budresniems, nes tamsoje gyvūnai gali būti sunkiau pastebimi.
- Mažinkite greitį ir būkite atidūs: Vairuotojams miškingose vietovėse, ypač pažymėtose kelio ženklu „Laukiniai žvėrys“, rekomenduojama sumažinti greitį ir būti atidesniems.
- Reaguokite į gyvūnus prie kelio: Pastebėjus laukinį gyvūną prie kelio, rekomenduojama sumažinti greitį arba, dar geriau, sustoti. Jeigu važiuojate pro mišką, ypač vakare, naktį arba esant rūkui, reikėtų važiuoti kur kas lėčiau.
- Atsargumas su grupėmis: Atkreipkite dėmesį, kad gyvūnai dažnai migruoja ne po vieną, todėl kelią kirtus vienam gyvūnui rekomenduojama sustoti ir truputį palaukti.
Lietuvos policijos komunikacijos specialistė D. Žilinskė atkreipia dėmesį, kad nereti atvejai, kai laukiniai gyvūnai „užklysta“ ir į miestų, miestelių gatves, todėl budrumas reikalingas ir urbanizuotose vietovėse.
Ką daryti, jei gyvūnas išbėga į kelią?
Jei gyvūnas išbėgo į kelią, svarbu elgtis atsakingai:
- Stabdymas: Pamačius žvėrį, visų pirma reikėtų drastiškai mažinti greitį - stabdyti. Automobilio automatinė stabdymo sistema (ABS) padės maksimaliai greitai sumažinti greitį. Reikia nebijoti greitai stabdyti stipriai spaudžiant stabdžio pedalą, tačiau reikėtų vengti slydimo. Nepamirškite vairuoti ir nepraraskite automobilio kontrolės, kad nenuriedėtumėte į šalikelę ar kitą kliūtį.
- Vengimas manevravimu: Stabdymo metu dar galima bandyti išvengti susidūrimo su gyvūnu manevruojant, visada geriau nusukti į šalikelę, nei trenktis į gyvūną. Tačiau reikėtų atkreipti dėmesį, kad bent vienu ratu išvažiavus į šalikelę visiškai keičiasi automobilio valdymo savybės. Dažnai toks manevravimas, neturint pakankamai patirties ir reikiamų įgūdžių, baigiasi avarija. Jei pastebite gyvūną, nesistengti jo vengti staigiais judesiais, nes tai gali sukelti didesnę avariją.
- Elgesys su gyvūnu kelyje (jei sustojote): Jei sustojote, o gyvūnas nepasitraukia nuo kelio, nepulkite signalizuoti garsiniu signalu ar mirksėti žibintais. Gyvūno negalima gąsdinti garso signalu, nes išsigandęs jis gali bėgti tiesiai į kelią arba net šokti ant transporto priemonės. Ilgosios žibintų šviesos akina gyvūną ir jam būna sunku susiorientuoti. Garsinis signalas gali išgąsdinti gyvūną ir jis gali pulti automobilį, palaikęs jį priešu. Geriausias sprendimas - tiesiog pasitraukti į šalikelę ir palaukti, kol gyvūnas ar jų kolona praeis per kelią, perspėjant iš galo važiuojančias transporto priemones (avarinė šviesos signalizacija arba avarinio sustojimo ženklas). Galima praverti automobilio langą ir įjungti radiją, padidinti garsą, kad gyvūnas girdėtų ir jaustų, jog kažkas kalba. Gyvūnui reikia leisti išeiti į žaliąją zoną.
Svarbu atsiminti, kad gyvūnai nesuvokia didesnio nei 60 km/val. greičio taip, kaip žmogus, todėl jų reakcija į artėjančią transporto priemonę gali būti neprognozuojama.
Veiksmai įvykus susidūrimui su gyvūnu
Jei išvengti susidūrimo su laukiniu gyvūnu nepavyko ir gyvūnas buvo sužeistas arba nugaišo, tai yra eismo įvykis, todėl privaloma:
- Sustoti saugioje vietoje: Nedelsdamas sustokite saugioje vietoje, nesukeldami papildomo pavojaus eismui.
- Pažymėti įvykio vietą: Įjunkite avarinius žibintus ir pastatykite avarinio sustojimo ženklą.
- Pranešti pagalbos tarnyboms: Apie įvykį praneškite bendruoju pagalbos telefono numeriu 112 ir klausykite operatoriaus nurodymų.
- Vykdyti pareigūnų nurodymus: Jeigu į įvykio vietą atvyks policijos pareigūnai, vykdykite jų nurodymus. Policija užtikrina įvykio registraciją.
- Nepatraukti gyvūno: Nebandykite patraukti nuo kelio sužaloto ar nugaišusio gyvūno. Nugaišusiu laukiniu gyvūnu pasirūpina į įvykio vietą pagal prižiūrimą teritoriją atvykę medžiotojų būrelio atstovai.
- Informuoti draudimo bendrovę: Pasirūpinkite automobilio ir keleivių saugumu, praneškite draudimo bendrovei.
Teisinė atsakomybė ir baudos
Lietuvos kelių policijos tarnybos atstovai teigia, kad įvykus susidūrimui su žvėrimi, policijos pareigūnai aiškinasi visas eismo įvykio detales. Vairuotojui administracinė atsakomybė gali būti taikoma tik išsiaiškinus visas įvykio aplinkybes ir nustačius, kad jis pažeidė Kelių eismo taisykles (KET). Pavyzdžiui, viršijo nustatytą važiavimo greitį, pažeidė lenkimo, manevravimo taisykles ir pan. Jei nustatoma, kad vairuotojas pažeidė KET reikalavimus, baudos dydis priklauso nuo padaryto pažeidimo.
Atsakomybė už pasišalinimą iš įvykio vietos
Jeigu įvykio metu vairuotojas pasišalino iš įvykio vietos, jam gali grėsti ne tik bauda, bet ir teisės vairuoti atėmimas, o kai kuriais atvejais net ir transporto priemonės konfiskavimas. Atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio vietos numatyta Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnyje:
- Pasitraukimas iš eismo įvykio vietos pažeidžiant KET, kai padaryta žala neviršija 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, užtraukia baudą:
- Vairuotojams: nuo 600 iki 1100 eurų.
- Asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones: nuo 850 iki 2000 eurų.
- Pasitraukimas iš eismo įvykio vietos pažeidžiant KET, kai padaryta žala viršija 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, užtraukia baudą:
- Vairuotojams: nuo 1100 iki 2000 eurų.
- Asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones: nuo 2000 iki 2600 eurų.
Už šio straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus vairuotojams gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 1 iki 3 metų. Asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas.
Draudimas ir žalos atlyginimas
Eismo įvykiai su gyvūnais - dažna ir neretai neišvengiama situacija. Net ir laikantis visų Kelių eismo taisyklių, susidūrimas su laukiniu ar naminiu gyvūnu gali įvykti staiga ir sukelti rimtų padarinių tiek transporto priemonei, tiek keleiviams. Susidūrimai su stambiais gyvūnais, tokiais kaip elniai ar šernai, gali visiškai sugadinti automobilį, o draudimo išmokos tokiais atvejais siekia iki 17 tūkst. eurų.
Atsakomybės paskirstymas
Eismo įvykio metu atsakomybė už žalą priklauso nuo įvairių aplinkybių:
- Susidūrus su laukiniu gyvūnu: Atsakomybė dažniausiai tenka transporto priemonės valdytojui, nebent įrodoma, kad kelio priežiūros institucijos nebuvo tinkamai įspėjusios apie pavojų.
- Susidūrus su naminiu gyvūnu: Atsakomybė dažniausiai tenka jo savininkui, jei jis neužtikrino tinkamos gyvūno priežiūros.
- Avarija bandant išvengti gyvūno: Jei vairuotojas, bandydamas išvengti susidūrimo su gyvūnu, sukelia avariją, kurios metu nukenčia kiti eismo dalyviai ar jų turtas, žala gali būti atlyginama pagal jo privalomąjį draudimą.
Privalomasis draudimas ir jo apmokėjimas
Privalomasis draudimas yra būtinas kiekvienai Lietuvoje registruotai transporto priemonei ir padeda apsaugoti nuo finansinių nuostolių, atsiradusių dėl įvykio, įvykusio dėl jūsų kaltės. Jei dėl jūsų kaltės eismo įvykio metu patiriama žala kitų asmenų turtui ar sveikatai, privalomasis draudimas padengs šiuos nuostolius.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad privalomuoju draudimu nėra padengiami nuostoliai, atsiradę dėl jūsų veiksmų, nesuderinamų su Kelių eismo taisyklėmis. Pavyzdžiui, jei nesilaikote saugaus atstumo, viršijate leistiną greitį ar esate apsvaigęs nuo alkoholio, jūsų padarytos žalos kitiems asmenims privalomasis draudimas gali nepadengti.
Kai kurie draudimo polisai, skirti susidūrimams su gyvūnais, galioja vienam įvykiui per draudimo laikotarpį. Maksimali išmoka siekia 5000-7000 eurų, priklausomai nuo draudimo sąlygų. Polisas neapima įvykių, jei automobilis buvo techniškai netvarkingas, vairuotojas neturėjo galiojančio pažymėjimo ar buvo apsvaigęs. Išmokos dydis priklauso nuo žalos masto, tačiau draudėjui taikoma išskaita už vieną įvykį.
Ultragarsinių švilpukų naudojimo kritika
Anksčiau dalis policijos atstovų skelbė akciją, kurios metu vairuotojams buvo dalijami ultragarsiniai švilpukai, dažniausiai tvirtinami prie priekinio bamperio arba šoninio veidrodėlio. Tokių prietaisų tikslas - atbaidyti žvėris, kad šie neišbėgtų į kelią. Visgi ultragarsinių švilpukų nauda suabejojo kai kurie specialistai.
Miškininkas Raimundas Ereminas teigė, kad tokia prevencinė priemonė išgelbėti nuo susidūrimo gali ir nepadėti. „Man atrodo, kad žmonėms reikia daikto. Jie galvoja, kad, nusipirkus daiktą, jie galės važiuoti greičiau. Dažnai būna atvejų, kai toks daiktas įsigijamas, tačiau jis pritaikomas ne Lietuvoje sutinkantiems žvėrims, bet žmonės vis tiek važiuoja greitai. Tiksliau atsakyti apie ultragarsinio švilpuko naudą galėtų medžioklėtyros laboratorija. Bet bet kuriuo atveju - tai yra teorinis žaidimas, žmonės prisigalvoja daiktų. Labai keista, kad policija dalija tokius dalykus. Juk ar yra švilpukas žmogui, kuris eina be atšvaito?“ - klausė R. Ereminas.
tags: #gyvunu #susidurimai #su #automobiliais