Gyvūnų gerovė ir apsauga Lietuvoje reglamentuojama griežtais įstatymais, siekiant užtikrinti humanišką elgesį su gyvūnais ir užkirsti kelią jų kankinimui ar dauginimui nesilaikant nustatytų reikalavimų. Nelegalus gyvūnų dauginimas, dažnai vadinamas neatsakingu veisimu, yra viena iš pagrindinių problemų, su kuria susiduria gyvūnų gerovės specialistai. Ši veikla ne tik kelia grėsmę gyvūnų sveikatai ir gerovei, bet ir užtraukia griežtas administracines bei baudžiamąsias sankcijas.
Teisinis reglamentavimas ir atsakingos institucijos
Gyvūnų gerovę ir apsaugą Lietuvoje reglamentuoja keletas svarbių teisės aktų. Jie apibrėžia, kas yra žiaurus elgesys su gyvūnais ir kokios bausmės gresia už pažeidimus.
Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas
- Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnio 1 dalis draudžia žiauriai elgtis su gyvūnais ir juos kankinti, bet kokiomis priemonėmis tiesiogiai ar netiesiogiai propaguoti ir skatinti žiaurų elgesį su gyvūnais, jų kankinimą, kurstyti smurtą prieš gyvūnus.
- 4 straipsnio 2 dalies 14 punktas nurodo, kad žiauriu elgesiu su gyvūnais laikomas gyvūnų veisimas nesilaikant teisės aktuose nustatytų reikalavimų ir (ar) sukeliantis žalingas pasekmes gyvūnų sveikatai ir gerovei.
- 10 straipsnis detaliau reglamentuoja "Gyvūnų veisimą".
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (ANK)
Administracinių nusižengimų kodeksas numato konkrečias baudas už įvairius su gyvūnų laikymu ir veisimu susijusius pažeidimus:
- 127 straipsnis. Neteisėtas vertimasis komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla. Vertimasis šia veikla neturint licencijos (leidimo) arba kitokiu neteisėtu būdu užtraukia baudą nuo 390 iki 1100 eurų. Padarius nusižengimą pakartotinai, gresia bauda nuo 1040 iki 2400 eurų. Jei tokia veikla vykdoma panaudojant nelegaliai dirbančių asmenų darbą, bauda siekia nuo 2200 iki 4000 eurų. Už šiuos nusižengimus privaloma skirti pagamintos produkcijos, įrankių, žaliavos ir iš šios veiklos gautų pajamų konfiskavimą.
- 343 straipsnis. Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymo ir kitų veterinarijos reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas. Užtraukia įspėjimą arba baudą asmenims nuo 30 iki 300 eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 50 iki 1450 eurų. Pakartotinai padarytas nusižengimas fiziniams asmenims užtraukia baudą nuo 50 iki 550 eurų, juridiniams - nuo 150 iki 2300 eurų.
- 346 straipsnis. Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas.
- Už įstatymo pažeidimus užtraukia baudą nuo 30 iki 120 eurų. Pakartotinai padaryti nusižengimai užtraukia baudą nuo 120 iki 230 eurų.
- Žiaurus elgesys su gyvūnu, gyvūno kankinimas užtraukia baudą nuo 150 iki 2000 eurų. Pakartotinai padarytas nusižengimas užtraukia baudą nuo 2000 iki 4000 eurų.
- Žiaurus elgesys su gyvūnu, gyvūno kankinimas, kai dėl to gyvūnams gresia žūtis ar suluošinimas, užtraukia baudą nuo 900 iki 3200 eurų. Pakartotinai padarytas nusižengimas užtraukia baudą nuo 2200 iki 6000 eurų.
- Už tam tikrus nusižengimus gali būti skiriamas gyvūnų konfiskavimas, o už žiaurų elgesį ar kankinimą, kai gresia žūtis, gyvūnų konfiskavimas yra privalomas. Taip pat gali būti taikoma administracinio poveikio priemonė - įpareigojimas dalyvauti smurtinio elgesio keitimo ar kitose programose.
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas (BK)
- 310 straipsnis. Žiaurus elgesys su gyvūnu. Tas, kas žiauriai elgėsi su gyvūnu, jį kankino, jeigu dėl to gyvūnas žuvo arba buvo suluošintas, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.
Pranešimas apie pažeidimus
Apie gyvūnų gerovės pažeidimus galima pranešti bendruoju pagalbos telefonu 112, internetinėje svetainėje epolicija.lt arba Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai (VMVT). Policija, esant realiai grėsmei, reaguoja nedelsiant, o į pranešimus raštu - per 2-5 darbo dienas. Gyvūnų globėjai, gyvūnų teisių globėjai aktyviai bendradarbiauja su institucijomis, padėdami atskleisti ir tirti pažeidimus.
SASHA ūkio gyvūnų gelbėjimo ir prieglauda suteikia gyvuliams antrą šansą
Baudos už gyvūnų gerovės ir veisimo pažeidimus
Lietuvoje gyvūnų auginimo ir laikymo srityje įsigaliojo naujos administracinės atsakomybės ir baudos, kurios siekia sugriežtinti tvarką ir apsaugoti gyvūnus nuo žiauraus elgesio. Pagal priimtas Administracinių nusižengimų kodekso pataisas, už Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo bei kitų tvarkų pažeidimus neliko įspėjimo - nusižengę asmenys iš karto baudžiami bauda nuo 30 iki 120 eurų.
Padidintos baudos už žiaurų elgesį ir kankinimą:
- Už žiaurų elgesį su gyvūnu ar gyvūno kankinimą numatyta bauda nuo 150 iki 2000 eurų.
- Kai dėl žiauraus elgesio su gyvūnu ar gyvūno kankinimo gyvūnams gresia žūtis ar suluošinimas, užtraukiama bauda nuo 900 iki 3200 eurų.
- Nusižengus pakartotinai šioje situacijoje, asmuo bus baudžiamas bauda nuo 2200 iki 6000 eurų.
Svarbu paminėti, kad 2021 m. gegužės 18 d. Seimas pritarė Administracinių nusižengimų kodekso 346 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui. Buvo atsisakyta įspėjimo kaip nuobaudos už žiaurų elgesį su gyvūnu, ir gyvūno konfiskavimas tapo privalomas, kai gyvūnas kankinamas (ANK 346 str. 16 d.) arba kai gyvūnui gresia suluošinimas ar žūtis (ANK 346 str. 18 d.). Nuo 2022 m. gruodžio 22 d. įsigaliojo draudimas laikyti gyvūnus žiauriai su jais pasielgusiems asmenims.
Atsakingas gyvūnų veisimas: reikalavimai ir prevencija
Verslinis gyvūnų augintinių veisimas yra veikla, reikalaujanti didelės atsakomybės. Prieš pradedant šią veiklą, būtina žinoti ir laikytis ją reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, turėti kinologijos, biologijos, genetikos, selekcijos, gyvūnų mitybos žinių, taip pat suprasti gyvūnų fiziologinius poreikius, socializaciją ir dresūrą. Šios žinios yra būtinos siekiant suvokti gyvūno patiriamas emocijas, elgesį, fiziologinius ypatumus ir reakciją į supančią aplinką.
Veisėjų veiklos registracija ir sąlygos
Gyvūnų augintinių veisiamos rūšys yra įvairios: šunys, katės, šeškai, pelės, smiltpelės, žiurkėnai, degu, žiurkės, jūrų kiaulytės, šinšilos, dekoratyviniai triušiai, paukščiai ir kiti. Norint užsiimti šių gyvūnų veisimu, privaloma įregistruoti veiklą Valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje (VMVT).
Kreipiantis dėl veiklos įregistravimo, regioniniam VMVT padaliniui pagal gyvūnų augintinių laikymo vietą pateikiamame prašyme turi būti nurodoma numatomų veisti augintinių rūšis, jų skaičius, veislė, planuojamų vadų skaičius per metus, pateikiama informacija, kur gyvūnai augintiniai bus laikomi. Veisėjai, ketinantys veisti gyvūnus augintinius ne gyvenamosiose patalpose (pvz., lauke įrengtuose aptvaruose, voljeruose, ūkinėse patalpose), prieš pradėdami veiklą, papildomai VMVT privalo pateikti prašymą dėl verslinio gyvūnų augintinių veisimo vietos veterinarinio patvirtinimo suteikimo.
Veisėjai privalo užtikrinti, kad gyvūnai augintiniai būtų laikomi jų gerovę atitinkančiomis sąlygomis: atsakingai rūpinamasi veisiamų gyvūnų švara, fizine ir emocine sveikata, laiku suteikiama veterinarinė pagalba, rūpinamasi augintinių mityba, užtikrinamas atitinkamas plotas ir galimybė laisvai judėti, įrengiami guoliai poilsiui ir kiti gyvūnų poreikius tenkinantys dalykai.
Be to, veisėjai privalo tvarkyti augintinių apskaitos dokumentus, planuoti jų sukergimo laiką, užtikrinti, kad sukergimas nesukels žalos gyvūno sveikatai. Iki pardavimo ar perdavimo kitam gyvūnų augintinių laikytojui turi būti užtikrinama kasdieninė augintinių socializacija ir bendravimas su gyvūnu. Įsigaliojusi Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo nuostata numato prievolę veisėjams mikroschemomis paženklinti visus veisimui naudojamus gyvūnus augintinius (šunis, kates, šeškus) ir juos užregistruoti Gyvūnų augintinių registre.
Užsiregistravę gyvūnų augintinių veisėjai, prieš pradėdami veiklą, tikrinami VMVT inspektorių. Atliekamos planinės ir tikslinės patikros, siekiant įvertinti, ar veisimo veikla vykdoma, laikantis teisės aktų. Jei dėl veisėjo veiklos sulaukiama skundų, jis priskiriamas padidintos rizikos grupei, tokiu atveju kontrolė yra dar dažnesnė.
Gyvūnų pardavimas ir informacijos teikimas
Veisėjai naujam gyvūno savininkui gali parduoti tik sveikus, be klinikinių požymių, atjunkytus augintinius. Pirkėją jie privalo informuoti apie gyvūno sveikatą, taikytas vakcinacijas, gydymą, kitas veterinarines procedūras, augintinio individualius poreikius, jo fiziologinius ir priežiūros ypatumus. Parduodant ar dovanojant gyvūną, turėtų būti sudaroma pirkimo-pardavimo sutartis, naujam augintinio šeimininkui veisėjai turi perduoti ir augintinio tapatybės dokumentą, o jei parduodamas veislinis gyvūnas - ir jo kilmės dokumentus.
Atsakingam veisėjui rūpi, kokioje aplinkoje ir kokiomis gyvenimo sąlygomis augs jo parduodamas gyvūnas, todėl jis domėsis pirkėjo galimybėmis auginti naują šeimos narį ir neskubės kuo greičiau parduoti gyvūno. VMVT interneto svetainėje skelbiamas registruotų ir patvirtintų veisėjų, globėjų bei prekiautojų sąrašas, kuriuo rekomenduojama naudotis.
Nelegalus dauginimas - problema ir pasekmės
Nemažai žmonių, nusprendusių įsigyti šunį, tiesiog tikisi turėti gerą draugą ir nenori mokėti už "popierius", ieškodami pigesnių variantų. Tačiau daugumoje nelegalių veisyklų nesilaikoma elementarios higienos, nesirūpinama gyvūnų dehelmintizacija (nukirminimu), jie gali turėti įvairių plauko ar odos parazitų. Nelegaliose veisyklose gyvūnai dažniausiai laikomi mažose, antisanitarinėse patalpose, nėra vedžiojami, todėl ne tik neįgyja šlapinimosi bei tuštinimosi lauke įgūdžių, bet ir jų vystymasis yra sutrikęs: blogiau išvystytas raumenynas, silpnesnės, kreivos kojos ir pan. Netinkamomis sąlygomis augęs gyvūnas gali būti nestabilios psichikos, bijoti žmonių, neadekvačiai reaguoti į aplinką ar kitus gyvūnus, būti agresyvus.
Atsakingi veisėjai atlieka būtinus genetinius tyrimus dėl alkūnės ir klubo sąnario displazijos (didelėms veislėms), kelio girnelės tyrimus (mažesnėms veislėms) ir akių tyrimus, siekdami įvertinti tam tikroms veislėms būdingų ligų riziką. Tuo tarpu nelegalūs daugintojai to tikrai nedaro. Įsigijus gyvūną, turintį padidėjusią riziką sirgti tam tikromis ligomis, jo gydymas gali kainuoti ženkliai brangiau nei augintinio įsigijimas iš patikimo veisėjo.
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) direktoriaus Dariuso Remeikos teigimu, tarnyba kasmet gauna virš 700 pranešimų apie galimus gyvūnų gerovės pažeidimus. Nemaža dalis pažeidėjų, padariusių pažeidimus, neadekvačiai vertina situaciją, kartais galvoja, kad gelbėja gyvūnus, nors neturi kuo jų maitinti. VMVT mato galimybę griežtinti baudas dėl žiauraus elgesio su gyvūnais ir jų nepriežiūros, tačiau pabrėžia ir visuomenės sąmoningumo svarbą: jeigu nebūtų paklausos nelegaliai auginamiems gyvūnams, nebūtų ir nelegalių veisyklų. Pirkdami gyvūnus iš registruotų veisėjų ne tik nepalaikysite nelegalaus verslo, bet ir nerizikuosite patys. Ilgalaikėje perspektyvoje, įvertinus galimas rizikas, įsigyti šunį iš patikimų veisėjų yra pigiau. Jeigu neįstengiate įsigyti veislinio gyvūno iš legalaus veisėjo, geriau pasiimkite augintinį iš prieglaudos.
Naminių, laukinių ir draudžiamų laikyti gyvūnų taisyklės
Lietuvoje yra griežtai reglamentuota, kokius gyvūnus galima laikyti ir veisti, kokie gyvūnai reikalauja specialių leidimų, o kokius apskritai draudžiama turėti.
Leidžiami laikyti ir veisti naminiai gyvūnai
Naminiais laikomi šie gyvūnai: naminis šuo, naminė katė, naminė žiurkė, naminė pelė, jūrų kiaulytė, naminis triušis, naminis šeškas, naminė ožka, naminė avis, naminis jautis / karvė, gajalas, bantengas, azijinis buivolas, zebu, naminis jakas, šiaurinis elnias, dvikupris kupranugaris, vienkupris kupranugaris, alpaka, lama, naminis asilas, naminis arklys, naminė kiaulė. Taip pat leidžiama laikyti ir veisti domestikuotas vištas, antis, žąsis, kalakutus, patarškus, uolinius karvelius, namines bites, šilkverpius.
Leidžiami laikyti ir veisti laukiniai žinduoliai nelaisvėje
Nelaisvėje galima laisvai laikyti ir veisti šiuos žinduolius: dygliuotąsias peles, smiltpeles (Gerbillus ir Meriones genčių), nilines žolpeles, neumano žolpeles, peles mažyles, nykštukines namines peles, plačiakamples žiurkes (Natalines peles), juodąsias (namines) žiurkes, sirinius žiurkėnus, nykštukinius Kembelo (Rusijos) žiurkėnus, roborovskio žiurkėnukus, džungarinius žiurkėnukus, daūrinius žiurkėnukus, šinšilas, gambines žiurkėnžiurkes, degu. Nelaisvėje taip pat leidžiama laikyti driežus, gyvates, vėžlius, paukščius, žuvis, gyvalazdes ir pan.
Gyvūnai, kuriems reikalingas leidimas
Leidimą privaloma gauti laikant ir veisiant šiuos gyvūnus: patagoninę marą, bizoną, stumbrą, alpinį ožį, sibirinį kalninį ožį, stirną, danielių, taurųjį elnią, dėmėtąjį elnią, dovydo elnią, guanaką, vikuniją, kalninį aviną, mufloną, šerną (atsižvelgiant į Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos reikalavimus dėl kiaulių maro).
Leidimų reikia ir norint laikyti pavojingų veislių šunis: amerikiečių stafordšyro terjerą, stafordšyro bulterjerą, amerikiečių buldogą, argentinos dogą, fila brasileiro (Brazilų mastifą), kangalą (Turkų aviganį), kaukazo aviganį, pietų rusų aviganį. Už leidimų neturėjimą gali būti skirta bauda nuo 30 iki 550 eurų.
Jei asmuo, neturėdamas leidimo, laiko gyvūną iš leidžiamų laikyti žinduolių sąrašo, kai tokiam gyvūnui yra reikalingas leidimas, gaus įspėjimą arba baudą nuo 30 iki 150 eurų. Be to, laukiniai gyvūnai gali būti konfiskuojami arba gali būti skiriamas privalomasis nurodymas iki atitinkamos datos gauti leidimą tokiems gyvūnams laikyti.
Draudžiami laikyti gyvūnai ir sankcijos
Draudžiama veisti ir laikyti šiuos gyvūnus: krokodilus (visas rūšis), kloakinius (visas rūšis), nepilnadančius (visas rūšis), t. y. skruzdėdas, tinginius ir pan., kaguanus (visas rūšis), beždžiones (visas rūšis), šuninius, t. y. lapės, vilkai, šakalai ir pan. (išskyrus rudąją lapę), lokinius (visas rūšis), didžiąją pandą, mažąją pandą, kiauninius, t. y. ūdros, barsukai, žebenkštys, erniai ir pan. (išskyrus šeško naminę formą), viverinius (visas rūšis), t. y. civetos, linzangai ir pan., hieninius (visas rūšis), katinius (visas rūšis), irklakojus, t. y. ruonius (visas rūšis), banginius (visas rūšis), sirenas (visas rūšis), t. y. lamantinai, diugoniai, straublinius t. y. drambliai (visas rūšis), tapyrinius (visas rūšis), raganosinius (visas rūšis), vamzdžiadančius (visas rūšis), t. y. skruzdėtos ir pan., hipopotaminius (visas rūšis), žirafinius (visas rūšis), skujuočius (visas rūšis).
Asmenims, laikantiems ar veisiantiems gyvūnus iš draudžiamų gyvūnų sąrašo, gresia bauda nuo 60 iki 300 eurų, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims - nuo 120 iki 600 eurų. Šie gyvūnai taip pat yra konfiskuojami. Taip pat draudžiama laikyti ir veisti kovinių veislių šunis bei kovinių ir pavojingų veislių mišrūnus. Už tai gali būti skirta bauda iki 550 eurų.
Laikinojo laikymo ir veisimo apribojimai
Asmenys, kurie šiuo metu laiko paprastąsias afrikines miegapeles, keturpirščių (afrikinius) ežius, patagonines maras ir nykštukines voverines skraiduoles, juos gali laikyti ir veisti tik iki 2025 m. rugsėjo 1 d. Po šios datos šie asmenys galės tokius gyvūnus laikyti iki natūralios jų mirties, tačiau privalės užtikrinti, kad šie gyvūnai nesidaugintų. O tie, kurie šių gyvūnų neturi, nuo 2025 m. rugsėjo 1 d. nebegalės jų nei įsigyti, nei laikyti.
Invazinių rūšių kontrolė ir atsakomybė
Invazinės rūšys kelia didelę grėsmę biologinei įvairovei, todėl jų kontrolė ir naikinimas yra itin svarbūs. Lietuvos invazinių rūšių sąraše yra įrašyta 35 augalai ir gyvūnai, kurių gyvybingų formų laikymas, auginimas, veisimas, dauginimas, mainymas, įvežimas, perkėlimas, prekyba ar kitoks naudojimas yra draudžiamas. Už šiuos pažeidimus gresia administracinė atsakomybė.
Invazinių gyvūnų pavyzdžiai ir jų naikinimas
Lietuvoje invazinėmis laikomos ir naikinamos šios gyvūnų rūšys: paprastasis meškėnas, puošnusis vėžlys, raštuotasis vėžlys, kanadinė audinė, mangutas, ondatra, pilkoji žiurkė, rainuotasis vėžys, žymėtasis vėžys, juodažiotis grundalas, nuodėgulinis grundalas, kanadinė berniklė, luzitaninis arionas, pietinė vijasraigė, ežerinė mizidė, gauruotoji šoniplauka, kietašarvė šoniplauka.
- Pavyzdžiui, raštuotasis ir puošnusis vėžliai kelia grėsmę retiems ir saugomiems baliniams vėžliams. Norint laikyti invazinį gyvūną, būtinas Aplinkos apsaugos agentūros leidimas. Neteisėtai laikant ar kitaip naudojant invazinės rūšies gyvūną gresia administracinė bauda iki 600 eurų su gyvūno konfiskavimu. Svarbu užtikrinti, kad namuose laikomas invazinis gyvūnas nepatektų į laisvę; nusprendus jo atsisakyti, griežtai draudžiama jį paleisti gamtoje. Pamačius invazinės rūšies gyvūną gamtoje, reikėtų kreiptis į Gyvūnų globėjų asociaciją arba skubiosios pagalbos telefonu 112.
- Invaziniai vėžiai (rainuotasis ir žymėtasis) išstumia vietines rūšis ir platina lietuviškiems vėžiams mirtiną marą. Todėl jų gaudymo skaičius ir dydis neribojamas, leidžiama gaudyti visus metus įvairiomis priemonėmis.
- Juodažiotis ir nuodėgulinis grundalai yra ypač pavojingi saugomiems vandens gyvūnams, pavyzdžiui, skiauterėtajam tritonui. Jų mėgėjiška žvejyba leidžiama visus metus, o skaičius ir dydis neribojamas.
- Medžiotojai žino, kad mangutus, paprastuosius meškėnus, kanadines audines, ondatras, kanadines bernikles galima medžioti visus metus (ar tam tikrais sezonais, pvz., bernikles nuo rugpjūčio 15 d. iki gruodžio 15 d.), nes šie gyvūnai daro didelę žalą aplinkai (pvz., audinės - ančių lizdams, mangutai platina niežus, meškėnai kelia grėsmę miško žvėrims ir paukščiams).
Sankcijos už invazinių rūšių pažeidimus
Atsakomybė už invazinių rūšių laikymą, auginimą, veisimą, dauginimą, mainymą, įvežimą ir išvežimą iš Lietuvos Respublikos, vežimą per Lietuvos Respublikos teritoriją ar kitokį naudojimą pažeidžiant nustatytą tvarką numatyta Administracinių nusižengimų kodekse. Tokiais atvejais asmenims skiriama bauda nuo 200 iki 400 eurų, juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims - nuo 300 iki 600 eurų, taip pat konfiskuojamas invazinės rūšies gyvūnas.
Gyvūnų ženklinimas ir registravimas
Privaloma žymėti visus nelaisvėje laikomus saugomų rūšių stuburinius gyvūnus ir nuolat nelaisvėje laikomus globos tikslais paimtus iš aplinkos saugomų rūšių laukinius žinduolius ir paukščius. Pažeidimai dėl gyvūno nepaženklinimo paprastai išaiškėja planinių ir neplaninių patikrinimų metu. Jei randamas nepaženklintas saugomos rūšies gyvūnas, jo laikytojui skiriama administracinė nuobauda ir duodamas privalomasis nurodymas paženklinti laukinį gyvūną.
Dažnu atveju radus nepaženklintus gyvūnus, būna netinkami ir jų kilmę bei teisėtą įgijimą įrodantys dokumentai arba tokių dokumentų iš viso nėra. Tokiu atveju gyvūnų savininkui yra skiriama administracinė bauda, o gyvūnai - konfiskuojami. Gyvūnai konfiskuojami, nes jų laikytojai / pardavėjai neturi tinkamų teisėtą įsigijimą ir kilmę patvirtinančių dokumentų, taip pat kai laikoma, prekiaujama draudžiamų laikyti rūšių gyvūnais, tarp jų - ir gyvūnų hibridais bei invaziniais gyvūnais. Žiauraus elgesio su gyvūnais atveju, gyvūnai iš laikytojo paimami nedelsiant.
tags: #gyvunu #dauginimas #baudos