Daugelis vairuotojų bent kartą yra susimąstę, kas nutiktų, jei važiuojant pirmyn netyčia būtų įjungta atbulinė pavara. Ar automobilis staiga sustotų? Ar pradėtų judėti atgal? O gal viskas baigtųsi pavarų dėžės gedimu?
Atbulinė pavara leidžia automobiliui judėti atgal. Tokios situacijos dažniausiai įvyksta ne tyčia, o dėl įpročių ar nepažįstamos pavarų dėžės. Pavyzdžiui, kai kuriuose automobiliuose atbulinė pavara įjungiama toje pačioje vietoje, kur kituose modeliuose yra šeštoji pavara.
Bandymas važiuojant įjungti atbulinę pavarą yra pavojinga klaida, kuri gali kainuoti daugybę remonto išlaidų arba net kelti pavojų jūsų gyvybei.
Šiuolaikinių pavarų dėžių apsaugos sistemos
Šiuolaikinės pavarų dėžės sistemos suprojektuotos taip, kad važiuojant į priekį būtų išvengta atsitiktinio atbulinės eigos perjungimo. Dauguma šiuolaikinių mechaninių ir automatinių pavarų dėžių turi įmontuotą užraktą, kuris neleidžia važiuojant į priekį perjungti atbulinės eigos.
Dauguma šiuolaikinių automobilių turi apsaugą, kuri neleidžia lengvai įjungti atbulinės pavaros važiuojant į priekį. Paprastai svirtis pasipriešina, todėl vairuotojas iškart pastebi klaidą.
Automatinės pavarų dėžės
Automatinėse dėžėse atbulinė pavara dažnai yra arti kitų pavarų. Tačiau čia taip pat veikia apsaugos tiek mechaninės, tiek elektroninės. Jei bandysite įjungti atbulinę pavarą važiuodami į priekį, dažniausiai nieko neįvyks, sistema neleis atlikti šio veiksmo.
Šiuolaikiniuose automatiniuose automobiliuose atbulinės eigos blokavimo sistemos elektroniniu būdu blokuoja atbulinę pavarą, kai transporto priemonė juda. Jei bandysite įjungti atbulinę pavarą, sistema greičiausiai tik suaktyvins įspėjimą, parodys galinio vaizdo kamerą arba visiškai atsisakys perjungimo.
Tačiau senesnėse automatinėse transmisijose bandymas perjungti atbulinę pavarą gali užgesinti variklį arba, dar blogiau, sugadinti transmisiją.
Mechaninės pavarų dėžės
Mechaninės transmisijos susiduria su panašia rizika. Daugumoje šiuolaikinių mechaninių pavarų dėžių naudojama atbulinės eigos blokavimo sistema arba elektroninis solenoidas, kuris neleidžia atsitiktinai įjungti atbulinės eigos. Tačiau senesniuose automobiliuose su mechanine pavarų dėže naudojami sinchronizatoriai, kurie negali susidoroti su staigiais nesutapimais tarp kardaninio veleno ir atbulinės eigos pavaros.
Perjungus svirtį į atbulinės eigos pavarą vairuojant, galima smarkiai pažeisti arba visiškai sunaikinti pavarų dėžę.
Visgi, pasvarstykime, kas nutiktų, jei kas nors atbulinę pavarą sugebėtų įjungti automobiliui važiuojant dideliu greičiu. Tai nėra visiškai neįmanoma. Kai kuriuose automobiliuose atbulinė pavara perjungimo mechanizme užima šeštosios pavaros vietą ir neturi jokios apsaugos. Įsivaizduokite, kad iš automobilio su šešių pavarų transmisija netikėtai tenka persėsti į automobilį su penkiomis pavaromis ir R raide ten, kur turėtų būti šeštoji. Net ir tokiu atveju, tikriausiai pastebėtumėte, kad jungiate atbulinę pavarą jau vien dėl to, kad visa transmisija pradėtų tratėti. Atbulinė pavara gali būti įjungiama tik automobiliui stovint, todėl mechanizmo krumpliaračiai savo nepasitenkinimą išreikš garsiai. Tačiau tai - tik garsas. Jei tikrai pasistengsite, atbulinę pavarą įjungti tikriausiai pavyks.
Kaip veikia mechaninė pavarų dėžė ir sankaba
Galimos pasekmės įjungus atbulinę pavarą važiuojant
Jei važiuojant į priekį, sugedus apsauginiam mechanizmui arba veikiant didele jėga, pavyksta įjungti atbulinės eigos pavarą, tai gali sukelti katastrofiškų padarinių:
- Dideli transmisijos pažeidimai: Pavarų dėžės mechanizmai gali būti smarkiai apgadinti arba visiškai sunaikinti dėl staigaus pavarų perjungimo esant dideliam greičiui.
- Transporto priemonės valdymo praradimas: Jei važiuojant kažkaip įsijungia atbulinė eiga, dėl staigaus pavarų perjungimo ratai gali užsiblokuoti, todėl gali slysti arba visiškai prarasti valdymą. Vos jums atleidus sankabos pedalą, užsiblokuos varantys automobilio ratai. Automobilis pradės nevaldomai slysti.
- Nevaldomas slydimas: Jei riedėsite posūkiu, tikėtina, kad priekiniais ratais varomas automobilis nuslys tiesiai. Jei vairuojate automobilį su galine varančiąja ašimi, jis tikriausiai apsisuks aplink savo ašį. Vairuoti tokioje situacijoje negalėsite, nes tai nėra stabdymas įprastais stabdžiais, kuomet suveikia ir antiblokavimo sistema.
Svarbiausios taisyklės ir rekomendacijos
Kad automobilis tarnautų ilgai, reikėtų prisiminti keletą svarbių taisyklių:
- Atbulinę pavarą jungti tik visiškai sustojus: Net nedidelis judėjimas pirmyn jungiant atbulinę pavarą gali apkrauti transmisiją ir greičiau susidėvėti detales.
- Vengti „kick-down“ režimo: Rekomenduojama kuo rečiau naudotis „kick-down“ režimu, nes kuo mažiau spausite akceleratorių, tuo ilgiau tarnaus transmisija.
- Tinkamai naudoti „P“ poziciją: Jei automobilis paliekamas nuokalnėje ar įkalnėje, iš pradžių reikėtų užtraukti stovėjimo stabdį, o vėliau selektoriaus svirtį įstumti į „P“ poziciją. Tokiu būdu saugomas blokavimo mechanizmas AP dėžėje. „P“ poziciją galima įjungti tik visiškai sustojus.
- Nenaudoti „N“ pozicijos riedant: Nerekomenduojama įjungti „N“ pozicijos, jeigu automobilis rieda. Trumpam sustojus, pavyzdžiui, prie šviesoforo, nereikia jungti „N“ ir apskritai „N“ naudoti kuo rečiau.
- Automatinės pavarų dėžės elgesys: Įjungus važiavimo režimą, automobilis su gerai sureguliuotu varikliu turi lėtai judėti, net nenaudojant akceleratoriaus. Tai itin patogu stovėjimo aikštelėje, kur galima automobilį valdyti vien stabdžiais. Tvarkingos AP dėžės turi persijungti greitai, ne ilgiau kaip sekundę.
- Taisyklingas tempimas: Jei AP dėžės automobilį reikia buksyruoti, tai reikia daryti ne greičiau 30 km/h ir kuo trumpesnį atstumą.
Atbulinės pavaros įjungimas važiuojant pirmyn - tai klaida, kurios geriau nedaryti nei iš jos mokytis. Tokie veiksmai gali baigtis pavarų dėžės pažeidimu, automobilio valdymo praradimu ir brangiu remontu. Todėl verta žinoti, kaip veikia pavaros, atkreipti dėmesį į svirties padėtį ir neskubėti.
Dažniausi atbulinės eigos gedimai ir jų sprendimo būdai
Pavarų dėžės gedimai, susiję su atbuline eiga, gali būti labai įvairūs. Štai keletas pavyzdžių ir galimų sprendimų, aprašytų vairuotojų patirtyje:
Sugedusi atbulinė pavara po smagračio keitimo „Nissan Primera“ (ML6C pavarų dėžė)
Po sėkmingo smagračio pakeitimo „Nissan Primera“ automobilyje su 6 laipsnių mechanine pavarų dėže (ML6C) susiduriama su problema: nebeįsijungia atbulinė pavara. Pradinis gedimo tyrimas atliekamas tikrinant pavarų perjungimo mechanizmą su pavarų svirtimi salone. Tačiau norint giliau suprasti problemą, būtina atlikti patikrinimą judinant svirteles tiesiai ant pačios pavarų dėžės. Šioje vietoje pastebimas tam tikras žiedas, kuris yra susijęs su pavarų perjungimu. Į pavarų dėžę įkištas cilindras, kuris traukia kūgio formos elementą (vadinamą „pimpį“). Šis elementas įsitraukia, kai patraukiamas minėtas žiedas.
Panašios problemos pasitaiko ir su ML5T pavarų dėžėmis. Dažniausiai tai nutinka, jei cilindras yra neteisingai įstatytas arba nepilnai įkištas. Taip pat galima įtarti, kad problemos kyla dėl trosų reguliavimo arba selektoriaus nuolatinio įtempimo. Tokiu atveju „pypas“ gali neatsoka, taip trukdydamas selektoriui pereiti į atbulinės pavaros padėtį.
Jei pavarų dėžė nebuvo stipriai daužyta ar kratyta, problema greičiausiai slypi jos valdymo mechanizme. Automobilio savininkas patvirtina, kad pavarų dėžėje yra pakankamai naujo tepalo, kuris buvo pakeistas keičiant. Tačiau norint pakeisti smagratį, būtina atjungti pavarų dėžę nuo variklio, o tai reikalauja išmontuoti pusasis. Gedimas buvo išspręstas nustačius, kad lūžo arba buvo sulaužyta troselio plastmasinė dalis. Dėl to troselis užsilenkdavo į viršų ir nepasiekdavo reikiamos padėties, trukdydamas pilnai įjungti atbulinę pavarą.
Papildomos problemos: Po automobilio pakėlimo pastebėta, kad abu priekiniai stabdžių cilindrai pradėjo „apsimyžti“, todėl juos teko pakeisti naujais. Be to, kadangi aušinimo skystis pradėjo po truputį dinginėti ir šis procesas įgavo pagreitį, savininkas įtaria tarpinės tarp cilindrų galvutės ir variklio bloko gedimą.
Problemos su atbuline pavara BMW E60 ir F11 modeliuose
- BMW E60 (2007m, 160kw benzinas, 6 bėgių): Ijungus atbulinę pavarą, automobilis beveik neįvažiuoja į kalniuką. Paspaudus gazo pedalą, apsukos kyla, bet mašina nejuda. Perjungus iš naujo į R be gazo pradeda važiuoti, bet paspaudus gazą vėl tas pats. Galima įtarti pūslės gedimą. Diagnostika būtina.
- BMW E60 (2007m, 6 bėgių): Panaši situacija, kai įjungus atbulinę nejuda, spaudžiant gazą apsukos kyla, bet mašina stovi. Kartais be gazo pajuda lygiame kelyje. Išmeta transmisijos klaidą, kuri dingsta perkūrus automobilį. Neatrodo, kad pūslė būtų kalta. Reikia atlikti diagnostiką dėl galimo atbulinės pavaros gedimo.
- BMW F11 (2010m, 3.5D 220KW): Ijungus atbulinę pavarą girdisi cypimas, o šiuo metu įjungus pavarą visas motoras pradeda drebėti ir apsukos šokinėja. Po kiek laiko nustoja.
- BMW F11 (2012m): Po EGR modulio keitimo vairas pasidarė labai sunkus ir mašina sunkiai kyla atbulomis į menkiausią kalniuką. Į priekį važiuoja sklandžiai. Reikia tikrinti pavarų dėžę.
Kiti dažni pavarų dėžės gedimai, susiję su atbuline eiga ar apskritai važiavimu
- Volvo XC90 (TF80, 6 pavarų): Atbuline eiga į įkalnę tenka stumti, nes mašina vos pakyla apsukos iki 0.7 ir stovi vietoje. Į priekį tas pats, jei pavyzdžiui pakišti plytą.
- Mercedes Benz ML 320, W164: Važiuojant pastoviu greičiu ir atleidus akseleratorių girdisi ūžimas iš galo, vos paspaudus gazą garsas dingsta. Gali būti reduktoriaus klausimas.
- BMW F11 530xd (2014m, 90 tūkst. rida): Tik užsikūrus ir pradėjus važiuoti dėžė keistai jungia bėgius, lyg miegodama, kartais su truktelėjimu. Sušilus dirba beveik idealiai. Svelniai pajudėjus iš vietos, atleidus pedalą ir vėl greičiau paspaudus (važiuojant kamščiuose) juntamas stuktelėjimas. Gali prireikti rimtesnio remonto nei tik tepalo keitimas.
- Audi A6 Multitronic (7 pavarų): Įsijungia pranešimas „įkaitusi pavarų dėžė, adaptuoti vairavimą“.
- Audi Q5 (2010m): Greičių dėžė per visas gumytes, kur jungiasi dėžė su varikliu, truputį praleidžia tepalus. Važiuojant problemų nesijaučia.
- Mercedes C350 (2011, 3L 195kw): Važiuojant smūgiuoja 2-1 pavaros ir dingsta trauka, dažniausiai šylant motorui. Po kiek laiko pastovėjus atsiranda. Jokių klaidų nemeta. 4 pavara smūgiuoja kol šaltas. Gali būti pavarų dėžės apsauga.
- Audi A6 C7 (3.0 benzas): Dėžė pradėjo smūgiuoti stabdant/lėtėjant, prieš visai sustojant, iš 3 į 2, ar iš 2 į pirmą.
- Audi A5 2.0TDI (2013m, 8 bėgių automatas, kodas NYM): Važiuojant iš vietos, dažniausia į kalniuką, mašina nejuda, o vėliau pasiekus ~2k apsisukimų šauna į priekį (tarsi staiga atleistų sankabą). Jeigu tai multitronic tipo dėžė, ji gali taip judėti į kalną, stengdamasi kiek galima labiau apsisaugoti.
- Dodge Journey (dyzelis automatas): Važiuojant su D raide nejungia bėgių, važiuoja tik 2 pavara. Perjungus į rankinį režimą viskas gerai. Kitą dieną su D raide bėgius meta, bet jaučiasi drebėjimas. Reikia diagnostikos.
- Audi A4 B8: Pradedant važiuoti būna truktelėjimas į priekį.
- Opel Insignia (2016, automatas): Įjungus D subuksuoja, atvėsus vėl normaliai.
- Mitsubishi Pajero 3.2 automatas: Įjungus D raidę buksuoja, o įjungus mechaninį režimą važiuoja kaip priklauso.
- Audi A4 B7 2.5l 120kw automatinė pavarų dėžė (multitronic 7 bėgių): Stovint prie šviesaforo ar ant (D) pozicijos yra labai stipri vibracija, stabdant ir beveik sustojus būna toks stiprus truktelėjimas.
- Audi A4 B7 2l 103kw: 1,2 bėgiu mašina pasipurto, paskui vėl gerai važiuoja. Kartais purtymosi nebūna. Dėžėje tepalai pakeisti. Pradedant važiuoti iš 1 į 2 pavarą stipriai smūgiuoja ir patampo, jeigu neatleidžiama gazo prieš pat persijungiant pavarai. Stipriau jaučiasi ant šalto.
- BMW E60 (2008m, automatinė dėžė (joystickas) 173kw, xdrive): Stabdant, kai mažina bėgius, berods iš 3 į 2, būna smūgiavimas.
- MB 212 (2010m, 3.0 dyzelis 170kw): Kompiuteris rodo pūslės gedimą, važiuojant pastoviu greičiu dingsta trauka, paspaudus gazą po keliolikos sekundžių vėl atsiranda.
- Audi A3 8V Quattro S-tronic: Nuo 90km/h atsiranda vibracija, kuri yra kintanti.
- Audi A4 B8 CVT dėžė: Važiuojant ant laisvo (arba ant 1 pavaros nespaudžiant gazo), galine ašimi pervažiavus sulėtinimo kalniuką pradeda pulsuoti apsukos minimaliai. Nustoja spustelėjus gazą arba stabdį. Kartais tai vyksta ir tiesiog laisvai riedant lygiame kelyje.
- Golf 5 automatas 7 bėgių (2009 m): Mirgsi pavaros ir meta klaidą P17BF. Reikia jungti kompiuterį ir aiškintis.
- Ford Maverick (2005, 3L): Puslė paėjo. Pavertus pasirodo kažkokia šaiba, kurios ten neturi būti. Tepalas tamsus. Užvedus buvo labai keistas garsas iš tarp variklio ir dėžės.
- Po naujo smagračio pakeitimo: Iš laisvo nuo šviesaforo važiuojant visa mašina pradeda purtytis, atrodo užges. Jei labai lėtai judi iš vietos, tada gražiau pradeda judėti. Nuo antro bėgio viskas tvarkoje.
- Opel Insignia (2014, faceliftas, 2.0 dyzelis, automatinė dėžė): Metant trečią bėgį pradeda trūkčioti. Išmetė konverterio klaidą.
- Volvo S60 (2004m, automatas): Buvo išmetusi akseleracijos pedalo daviklio gedimą. Užkūrus mašiną ir pradedant važiuoti dingdavo apsukos trumpam, o po to vėl atsigauna ir traukia puikiai.
- Mercedes Benz C350 (2011, W204 3.0L 195kW 7G-TRONIC PLUS): Iš 5 į 4 pavarą jungiantis atrodo, kad kažkas silpnai įvažiavo, smūgis toks, ypatingai kol šaltas. Taip pat iš 7 į 6 pavarą ne visada, bet labiau pagazavus 3 iš 5 kartų būna stiprus permetimas.
- 97m. 1.9 66kw 4 bėgių automatas: Iš pradžių įjungus bent kokį bėgį būdavo „neutralas“. Grįžus po kelių valandų bėgiai pradėjo jungtis, bet kiekvienas bėgis slysta kaip su sudegusia sankaba. Sukant į posūkį ir staigiau duodant gazo, išmeta į neutralą.
- BMW F11 520d: Važiuojant permušė vieną kartą bėgį su nedideliu smūgiu ir išmetė pavarų dėžės klaidą. Kitą dieną jokio bėgio neįjungia, nors klaidos nebemeta. Panašu į mechaninę bėdą.
- Chrysler Grand Voyager (2011m, 2.8 CRD, automatas): Švelniai permeta bėgius, kartais pasmūgiuoja, sunkiasi tepalai, tepalai patenka į aušinimo sistemą.
- Ford Mondeo (2013, dyzelis 2TDCI automatas): Kol variklis šaltas bėgiai junginėjasi normaliai. Užkaitus varikliui dėžė pereina į avarinį režimą ir bėgiai persijungia netolygiai. Išjungus įjungus degimą atsistato.
- BMW X5 E70: Kol šalta mašina jokių blogybių, sušilus lengvai spaudžiant gazą pradeda buksuoti, kratytis. 80-90 km greityje šokinėja apsukos.
- Audi A6: Važiuojant išmeta klaidą „gear box problem“ ir kartais neleidžia įjungti atbulinės eigos.
- Mercedes E Class (2004, 3.2): Kartais dėžė neperjungia iš 3 į 4 pavarą, apsukos gali kilti iki 4000. Pristabdžius, perjungus į P režimą, o po to atgal į D, viskas pradeda važiuoti normaliai.
- VW Tiguan (2008, dyzelis, automatas 6 bėgių): Važiuojant ir lėtinant iš trečio bėgio į antrą jaučiasi mušimas.
- Volvo S60 (2011 metų, automatas, rida 153000): Šiek tiek pavažiavus ir sušilus, mašinai iš bet kokios padėties perjungiant pavarą į D, juntamas trenksmas.
- Nissan Murano (2007m, 4x4, 3,5 benzas): Dėžė meta pavaras iki trečios, toliau nejungia. Diagnostika rodo tepalo siurblio klaidą.
- Nissan Qashqai (2009 m): Važiuojant atleidus akseleratoriaus pedalą, pakyla apsukos 200-500 aps/min.
- BMW X5 3.0 135kw: Važiuojant (nevisada) išmeta geltoną dantratuką su šauktuku. Padarius diagnostiką rodo 48 klaidą - pūslės praslydimą.
Dėl pačių kainų, esant tokiai situacijai, reikėtų atvykti pas specialistus, atlikti diagnostiką ir patikrą, ir tuomet bus galima pasakyti kažką daugiau. Gali būti ir koks nors slėgio nuotėkis, nebūtinai pati dėžė sugedusi nepataisomai.
Automatinių pavarų dėžių (AP dėžių) veikimo principai ir priežiūra
AP dėžės selektoriaus svirtis dažniausiai yra sumontuota automobilio grindyse. Štai pagrindinės pozicijos:
- "P" (parking) pozicija: Įjungtas mechaninis transmisinis stabdys, laikantis automobilį stovėjimo metu. Variklis gali veikti esant tuščiai eigai.
- "R" (reverse, rear) pozicija: Atbulinės eigos pavara.
- "N" (neutral) pozicija: Variklio sukimo momentas varantiems ratams neperduodamas, automobilis gali laisvai riedėti. Esant "N" pozicijai galima užvesti variklį.
- "D" (drive) pozicija: Pagrindinė padėtis važiuojant. Laipsniškai įsijungia reikiama pavara (dažniausiai jų yra keturios, senesniuose modeliuose - trys, o naujausiuose - penkios). "D" pozicijoje, automobiliui judant normaliomis sąlygomis, variklis veikia optimaliu režimu. Beje, ypatingo mechanizmo - hidrotransformatoriaus - dėka automobilis gali pradėti judėti antrąja pavara: pirmąją pavarą, esant reikalui, įjungia "kick-down" sistema.
- "S" arba "3" pozicija: Žemesnių pavarų veikimo diapazonas. Aukščiausia pavara tampa trečia, ketvirta įsijungti negali. Rekomenduojama keliuose su įkalnėmis.
- "L" arba "2" pozicija: Įsijungia tik pirma ir antra pavaros. Naudojama važiuojant sunkiomis sąlygomis, pavyzdžiui, kalnuose.
- "O/D" (overdrive) pozicija: Aukščiausios pavaros įjungimas. Jeigu vairuotojas spaudžia pedalą lėtai, kiekviena kita pavara įsijungs tada, kai variklio sūkiai pasieks pavaros perjungimui reikiamą ribą.
Automobilį su AP dėže galima užvesti tik kai selektorius yra "P" arba "N" padėtyje. Norint pradėti važiuoti, reikia (varikliui veikiant tuščia eiga) nuspausti stabdžių pedalą, selektoriaus svirtį pastatyti į norimą poziciją ("R" arba "D", ar pažemintos pavaros), atleisti stabdį ir paspausti akceleratorių.
Tepalų ir filtrų keitimas
AP dėžėms reikalingas ATF tepalas, dažniausiai naudojamas "Dexron". Kokią alyvą naudoti, reikia atsižvelgti į gamintojo rekomendacijas. Alyvos lygio tikrinimas - tikras ritualas:
- Selektoriaus svirčiai esant "P", automobiliui leidžiama padirbti 2-3 min tuščiomis apsukomis.
- Po to, automobilį prilaikant stabdžiais, perjungiamos keletą kartų visos padėtys, ties kiekviena palaikant apie 5 sekundes.
- Paskui pastatyti į "P" ir, neužgesinant variklio, patikrinti tepalo lygį pagal matuoklę.
Kai kuriuose automobiliuose (kaip senuose "Chrysler", šiuolaikiniuose "Dodge RAM", "Jeep Grand Cherokee" ir priekinę pavarą turinčiuose "Mitsubishi") alyvos lygį reikia tikrinti esant "N" padėtyje. Jei alyvos lygis būtų tikrinamas neužvedus variklio, jis būtų žymiai didesnis, nei iš tiesų yra.
Alyvą ir filtrą reikia keisti kas 30-40 tūkst. km, arba kas 2 metai, arba jei skystis pasidaro drumzlinas, pasidaro balta emulsija (tai reiškia, į dėžę pateko vandens). Šiuo atveju dėžę reikės išardyti, nes skystis visas niekada neišteka. Išimtis tik "Mercedes Benz", iš kurių AP dėžių galima išleisti visą skystį. Paprastai keičiant alyvą, tai nieko baisaus, kad kažkiek skysčio lieka.
Valdymo mechanizmai
Be hidraulikos, reikia skirti dėmesio ir valdymo mechanizmams. AP dėžėje reikia kontroliuoti akceleratoriaus lyną ir nuolat jį sutepti. Kartais frikcionų prasisukimą ir prastai persijunginėjančias pavaras galima sureguliuoti paprasčiausiai paveržus įvadą. O nutrūkus šiam lynui, gali sugesti dėžė.
Jei transmisija turi vakuuminį reguliatorių, nieko reguliuoti nereikia, bet jam sugedus galima nemaloni situacija, kai pradeda dėžės skystis tekėti į įleidimo kolektorių. Iš išmetimo vamzdžio virsta mėlyni dūmai, atrodo, sugedo variklis. Rimtą remontą gali atlikti tik specialistai.
tags: #grizimas #atbuline #pavara #aputis