Atbulinės eigos pavara yra esminis bet kurio automobilio komponentas, leidžiantis manevruoti ankštose erdvėse ir saugiai išvažiuoti iš stovėjimo vietų. Nors jos naudojimas atrodo paprastas, yra tam tikrų niuansų ir saugumo reikalavimų, kuriuos būtina žinoti norint išvengti gedimų ir avarijų. Šiame straipsnyje aptarsime atbulinės eigos pavaros ypatumus, saugaus naudojimo principus, paaiškinsime, kodėl atbulinė pavara skleidžia specifinį garsą, ir panagrinėsime dažniausiai pasitaikančius gedimus.
Atbulinės Eigos Pavaros Ypatumai ir Saugumo Reikalavimai
Atbulinės pavaros įjungimas mechaninėje pavarų dėžėje
Daugumoje automobilių su mechanine pavarų dėže atbulinė pavara nėra taip lengvai pasiekiama. Dažniausiai ji yra kur nors prie pirmosios pavaros, apsaugota kokiu nors užraktu. Vairuotojui, norint įjungti atbulinę pavarą, reikia nuspausti svirtį arba ją pakelti, kartais yra ir kitokie mechanizmai. Tai padeda išvengti netyčinio atbulinės pavaros įjungimo.
Atbulinės pavaros įjungimas automatinėje pavarų dėžėje
Automatinės pavarų dėžės selektoriaus svirtis dažniausiai yra sumontuota automobilio grindyse ir turi keletą pagrindinių padėčių, tarp kurių yra ir R (Reverse) režimas. R (Reverse) yra atbulinės eigos pavara, kuri įjungiama tik automobiliui visiškai sustojus. Neteisinga eksploatacija, tokia kaip bandymas įjungti P (Park) ar R (Reverse) režimus važiuojant, gali sukelti rimtus pavarų dėžės gedimus. Šiuos režimus galima įjungti tik visiškai automobiliui sustojus.
Automatinės pavarų dėžės selektoriaus pagrindinės padėtys:
- P (Park) - stovėjimo režimas. Ši padėtis mechaniškai užrakina transmisiją, laikydama automobilį stovint. Variklis gali veikti laisva eiga. Jei automobilis paliekamas nuokalnėje ar įkalnėje, rekomenduojama pirmiausia užtraukti stovėjimo stabdį, o tik tada įjungti P padėtį, taip apsaugant automatinės pavarų dėžės blokavimo mechanizmą.
- R (Reverse) - atbulinės eigos pavara. Ši pavara įjungiama tik automobiliui visiškai sustojus.
- N (Neutral) - neutrali padėtis. Variklio sukimo momentas neperduodamas varantiems ratams, automobilis gali laisvai riedėti. Šioje padėtyje galima užvesti variklį. Nerekomenduojama įjungti N padėties, jei automobilis rieda.
- D (Drive) - važiavimo režimas. Tai pagrindinė padėtis važiuojant pirmyn.
Pavaros įjungimas judant: pavojai ir pasekmės
Perjungimas į „P“ pavarą važiuojant senesniuose automobiliuose gali užblokuoti pavarų dėžę ir ją smarkiai sugadinti. Tačiau naujesniuose automobiliuose elektroninė sistema paprastai blokuoja šią komandą. Perjungimas į „N“ iš karto nepakenkia pavarų dėžei, tačiau ilgai važiuojant neutralioje padėtyje gali sutrikti valdymas. Prarandamas variklio stabdymas, todėl gali nukentėti degalų naudojimo efektyvumas.
Visgi, pasvarstykime, kas nutiktų, jei kas nors atbulinę pavarą sugebėtų įjungti automobiliui važiuojant dideliu greičiu. Nors tai skamba kaip didžiulė klaida, praktiškai neįmanoma jokiam patyrusiam vairuotojui, tai nėra visiškai neįmanoma. Kai kuriuose automobiliuose atbulinė pavara perjungimo mechanizme užima šeštosios pavaros vietą ir neturi jokios apsaugos. Net ir tokiu atveju, tikriausiai pastebėtumėte, kad jungiate atbulinę pavarą jau vien dėl to, kad visa transmisija pradėtų tratėti. Atbulinė pavara gali būti įjungiama tik automobiliui stovint, todėl mechanizmo krumpliaračiai savo nepasitenkinimą išreikš garsiai. Tačiau tai - tik garsas. Jei tikrai pasistengsite, atbulinę pavarą įjungti tikriausiai pavyks.
Na, o tuomet jau prasidės problemos. Vos jums atleidus sankabos pedalą, užsiblokuos varantys automobilio ratai. Automobilis pradės nevaldomai slysti. Jei riedėsite posūkiu, tikėtina, kad priekiniais ratais varomas automobilis nuslys tiesiai. Jei vairuojate automobilį su galine varančiąja ašimi, jis tikriausiai apsisuks aplink savo ašį. Vairuoti tokioje situacijoje negalėsite, nes tai nėra stabdymas įprastais stabdžiais, kuomet suveikia ir antiblokavimo sistema. Na, o jei automobilis po to nebus sudaužytas, pavarų dėžė tikrai bus stipriai apgadinta. Šiuolaikinėse transporto priemonėse sistema greičiausiai ignoruos šį prašymą, tačiau ant slidžios dangos net ir trumpas bandymas sukrėsti gali sukelti nestabilumą.
Regitros pratimai. Parkavimas statmenai galu, realiame eisme.
Kodėl atbulinė pavara skleidžia specifinį garsą?
Jūs tikriausiai žinote tą garsą, nes esate jį girdėję ne kartą. Automobilis jį ima skleisti, kuomet bėgėjasi važiuodamas atbulas. Tiesa, senesni automobiliai tokiose situacijose triukšmavo labiau, o kai kurios mašinos su automatinėmis transmisijomis šio garso neskleidžia apskritai.
Jūsų automobilio pavarų dėžėje yra daugybė krumpliaračių. Tai - sunkios metalinės dalys, kurios sąveikauja tarpusavyje, viena kitą liečia ir nuolatos juda. Tačiau transmisijos triukšmo negirdime todėl, kad pavarų dėžė yra užpildyta alyva, gamintojai taip pat pasirūpina gera garso izoliacija, o patys krumpliaračiai yra pagaminti labai tiksliai, kad savo darbą atliktų efektyviai ir be reikalo netriukšmautų.
Visi bėgiai, išskyrus atbulinį, veikia praktiškai negirdimai. Važiavimui į priekį skirtos pavaros turi krumpliaračius su spirale išpjautais dantimis. Tai pagerina galios perdavimo efektyvumą, sumažina krumpliaračių dėvėjimąsi, šiek tiek padeda pavaras perjungti tolygiau ir sumažina transmisijos keliamą triukšmą. Tuo tarpu krumpliaračiai, skirti atbulinei pavarai, turi tiesiai išpjautus dantis. Kadangi tokie krumpliaračiai vienas su kitu liečiasi didesniame paviršiaus plote, jų sąveika kelia didesnį triukšmą - kuo greičiau atbulas važiuoja automobilis, tuo garsiau girdimas tas pažįstamas garsas. Kitaip tariant, tą triukšmą kelia metalinės automobilio dalys, kurios greitai trinasi viena į kitą.
Pagrindinė priežastis, kodėl atbuliniam bėgiui skirti kitokie krumpliaračiai, yra ta, kad atbulinis bėgis nėra skirtas dideliam greičiui pasiekti ir jį naudojate gana trumpai. Todėl gamintojai gali sutaupyti šiek tiek pinigų - krumpliaračiai su tiesiai išpjautais dantimis yra gerokai pigesni. Spirale pjautų krumpliaračių dantys veikia tarsi pleištas, todėl jie yra stumiami išilgai ašies. Inžinieriai turi turėti tai omenyje ir išspręsti tai naudodami papildomas detales ar kitokios konstrukcijos ašis. Tiesiai pjauti krumpliaračiai nėra stumiami išilgai ašies, todėl, lyginant su spiraliniais krumpliaračiais, jie leidžia sutaupyti šiek tiek svorio.
Automatinės pavarų dėžės eksploatacija ir atbulinė eiga
Atbulinės eigos naudojimas sudėtingomis sąlygomis (pvz., pusnyje)
Žiemą rytas dažnai gali prasidėti nuo bandymo išsivaduoti iš pusnies. Jeigu jūsų „automatas“ turi pažemintą pavarą 1, 2 arba L, naudokitės ja, o ne D funkcija. Jeigu ne, teks pajudėti išsisiūbuojant: lengvai spaudžiate akceleratorių, lengvai judate pirmyn, laikote mašiną kraštutinėje padėtyje stabdžiais, jungiate atbulinę pavarą, vėl išlaikote automobilį ir taip toliau. Naudojant šį būdą, verta atminti, kad hidrotransformatoriui tokios manipuliacijos ne itin malonios. Todėl šį metodą galima naudoti tik trumpai. Aitrus svylančių frikcijonų kvapas pavarų dėžėje duos žinią, kad laikas ieškoti pagalbos užstumiant automobilį. Neužmirškite išjungti ESP ir su ja susijusios stabilumo kontrolės funkcijos, kuri pusnyje jums nebus pagalbininku.
Bendrosios rekomendacijos automatinės pavarų dėžės priežiūrai
Norint užtikrinti ilgalaikį automatinės pavarų dėžės tarnavimą, svarbu laikytis tam tikrų rekomendacijų:
- Šaltas variklis: Žiemą, esant šaltam orui, pavarų dėžės alyva būna sušalusi, todėl didelės apkrovos jai nėra naudingos. Rekomenduojama leisti varikliui šiek tiek sušilti (keliolika minučių), kol selektoriaus svirtis yra N padėtyje, prieš pradedant važiuoti.
- Pavarų režimų keitimas: Nereikėtų piktnaudžiauti staigiai perjunginėjant pavarų dėžės režimus (pvz., iš D į R ir atvirkščiai). Visi perjungimai pirmyn-atgal turėtų būti atliekami tik per neutralią poziciją ir tik automobiliui visiškai sustojus.
- Stovėjimo stabdys: Naudojant stovėjimo stabdį, prailginamas automatinės pavarų dėžės eksploatacijos laikas. Automobiliui sustojus, rekomenduojama įjungti stovėjimo stabdį prieš perjungiant selektorių į P padėtį, ypač nuokalnėse.
- Alyvos keitimas: Automatinėms pavarų dėžėms kritiškai svarbi yra alyva. Ją reikia reguliariai keisti gamintojo nurodytais intervalais (dažniausiai kas 30-40 tūkst. km arba kas 2 metus). Alyvos kokybė ir lygis yra tiesiogiai susiję su pavarų dėžės veikimu.
Dažniausi gedimai susiję su atbulinės eigos pavara
Pastebėjus tam tikrus požymius, vertėtų patikrinti pavarų dėžę, ypač jei problemos susijusios su atbuline eiga:
- Kai mašina apšilusi, įmanoma važiuoti atbulam, bet stabdymo metu vis tiek išmeta atbulinę pavarą. Įtariama, kad nesifiksuoja svirtis ties atbuline pavara, arba pavara neįjungiama iki galo. Kadangi atbulinė pavara sinchronizatorių neturi, visas krūvis tenka šakutei, ir dažnai "įmetinėjant" atbulinę pavarą su jėga, turime rezultatą. Ši problema dažnai pasitaiko mėgėjams, kurie įjungia atbulinę dar riedančiai į priekį mašinai.
- BMW E60 (2007 m., 160 kW benzinas, 6 pavaros): Atbulinės eigos pavara veikia sunkiai, ypač įkalnėje. Paspaudus akceleratorių, automobilis nejuda, apsukos kyla, tačiau pavara neįsijungia. Perjungus iš naujo į R be akceleratoriaus, automobilis pradeda judėti. Gali būti, kad tai ne pačios dėžės gedimas, o slėgio nuotėkis ar kitoks sutrikimas.
- BMW F11 (2010 m., 3.5D, 220 kW): Įjungus atbulinę pavarą girdisi cypimas. Variklis pradeda drebėti, apsukos šokinėja, tačiau po kurio laiko garsas dingsta.
- Volvo XC90 (TF-80SC, 6 pavaros): Atbuline eiga automobilis vos pajuda, apsukos pakyla tik iki 0.7, o automobilis stovi vietoje.
- BMW F11 (2012 m.): Po EGR modulio keitimo vairas pasidarė sunkus, automobilis sunkiai kyla atbulomis į menkiausią kalniuką. Važiuojant į priekį viskas sklandžiai.
- Automobilis su automatine pavarų dėže (neaiški markė, 2007 m., 1.9, 77 kW): Normaliai nemeta nei pirmyn, nei atgal. Ant 3k apsukų sunkiai meta bėgį, taip pat ir atgal.
- Audi A6: Kartais neleidžia įjungti atbulinės eigos.
tags: #grizimas #atbula #pavara