Šiųmetiniai „Lietuvos Metų automobilio“ rinkimai - unikali proga atidžiau dirstelėti į „galinio vaizdo veidrodėlį“ ir panarstyti, kokia technika pastarąjį šimtmetį buvo tapusi savo laikmečio automobilizacijos simboliu, geriausiai atspindi inžinerinės minties raidą, buvo populiariausi ir dažniausiai sutinkami keliuose bei gatvėse. Po mėnesį trukusio balsavimo susumavus internautų „už“ ir „prieš“, dėl vieno dalyko visų nuomonėse sutapo beveik idealiai: „Volkswagen Golf“ per beveik tris pastaruosius dešimtmečius keliems šimtams tūkstančių žmonių tapo sovietmečiu brandintos svajonės - turėti nuosavą automobilį - išsipildymu.
Pirmųjų laikų Lietuvoje automobiliai buvo prieinami tik turtingiesiems: iki 1913 metų asmeninių automobilių skaičius buvo nedidelis, dauguma lengvųjų automobilių atgabenta iš JAV - „Ford“, „Chevrolet“, „Buick“, „Studebaker“, „Chrysler“, „Essex“, „Pontiac“. Europietiškos markės pradėjo įsitvirtinti tik vėliau: po 1937 m. importo muitų liberalizavimo jų keliuose atsirado daugiau, nors tarpukario svajonėse vis dar dominuodavo „Mercedes-Benz“.
Pradinės dvasingosios rikiuotės ir tarpukario keliai
Pirmasis Lietuvos automobilizacijos etapas pasižymėjo socialiniais ir ekonominiais įšorėmis: nuosavą transporto priemonę galėjo įsigyti tik turtingesni. Iki 1913 metų Lietuvoje asmeninių automobilių skaičius buvo nedidelis, o dauguma lengvųjų automobilių - iš JAV: „Ford“, „Chevrolet“, „Buick“, „Studebaker“, „Chrysler“, „Essex“, „Pontiac“. 1924 m. Kaune pradėjo eksploatuoti pirmąją Lietuvoje autobusų liniją, o 1926 m. šalyje buvo įregistruota 424 lengvieji automobiliai, 61 sunkvežimis ir 201 motociklas.
Tuo laikotarpiu intensyvėjo ir civilinė bei karinėje technikos parko įvairovė: „Lietuvos kariuomenės transportas“ nuotraukose matyti karininkai, sudužusio lėktuvo nuolaužos bei kitų transporto priemonių įvairovė; keliuose taip pat pasigirsta apie įspūdingas dailias prabangos formas - dažnai amerikietiški „Buick“, „Reno“, „Opel“ automobiliai.
tarpukario albumai ir kultūrinė atmintis
Reikšmingas šaltinis Lietuvos automobilizmo istorijai - fotografijų albumas „Automobilis Lietuvoje 1918-1940“, kuriame spintas platus vaizdinis vaizdas apie valstybės pareigūnų, privačių automobilių, kariuomenės ir viešojo transporto vaizdus. Tarp daugelio nuotraukų - kelionės, lenktynės, keliai ir kelių tiesimo darbai, taip pat dairomasi į technologines naujoves ir jų diegimą tarpukario visuomenėje.
Albumas pateikia įdomią perspektyvą į tai, kaip kiekviena karta suvokė automobilio rolę: nuo individualios šlovės prabangėje iki masinės mobilumo pradmenų. Taip pat skelbiama sovietinių 1940-1941 m. laikotarpio nacionalizacijos informacija ir sąrašai - tai leidžia suprasti transporterios istorijos kompleksą Lietuvos kontekste.
Nepriklausomybės laikų lūžiai ir vėlesnės kaitos
Po nepriklausomybės atgavimo Lietuvoje įvyko galingas lūžis: 1993 metų pabaigoje, pabandžius atverti „geležinę uždangą“, iš šalies pasitraukė apie 92 proc. Rusijoje gamintų mašinų, joms vietą užėmė vokiška technika - „Volkswagen“ ir „Audi“. Regitros duomenimis, 2001-ųjų sausio 1-ąją Lietuvoje jau buvo per 377 tūkst. šių markių automobilių. Tuo laikotarpiu išauga pasirinkimas, mažėja remontavimo sunkumai - kai kuriuos darbus galima atlikti patiems, o atsiskaitoma už dalis ir detales už prieinamas kainas.
Šiandieninėje perspektyvoje Lietuvos keliuose matome tvarias tendencijas, kurios tęsis ateityje: transporto sektoriaus infrastruktūros plėtra, elektromobilių dermė su visuomenės poreikiais. Susisiekimo ministerija įsigijo tarnybinį elektromobilį ir siekia sumažinti eksploatacijos sąnaudas bei oro taršą; planuojama plėsti įkrovos stotelių tinklą ir įrengti daugiau viešųjų įkrovos prieigų didžiajose miestuose ir keliuose, įskaitant tarptautines magistrales. Iki 2020 m. tikslas - sukurti plėtros koncepciją, o iki 2022 m. - 28 įkrovos prieigos magistralėse.
Pirmieji automobiliai ir jų įvaizdis
Nors pirmasis automobilis Lietuvoje registruotas 1896 m., jo įtaka buvo silpnesnė ir kelių modernėjimas vyko lėtai. Pradžioje daugumą automobilio modelių sudarė amerikietiški prekių ženklai, o vėliau aktyviai įsitraukė europos gamintojai. Pirmieji istorijoje laikomi automobilio kūrėjais laikomi Karlas Benzas ir Gottliebas Daimleris, jų darbai formavo modernus automobilio įvaizdį; vėliau Henry Fordas pradėjo masinę gamybą JAV, kuri ženkliai paveikė tarptautinę rinką.
Lietuvoje per visą laiką įdomu pastebėti, kad pirmieji automobiliai, nors ir turėję simbolinę reikšmę, dažnai pasitarnavo kaip socialinis statusas ar net kelionių priemonė. Tai buvo laikai, kai automobiliai dažnai kainavo didelius pinigus, o jų įsigijimas buvo jautri ekonominė ir socialinė tema.
Naujos kartos: šiuolaikinė perspektyva
Šiandienos tendencijos - tai didesnis dėmesys efektyvumui, patikimumui ir aplinkosaugai. Elektromobilių plėtra ir kitas pažangias technologijas integruojančios Lietuvos įmonės kuria sprendimus, kurie sumažina išlaidas eksploatuojant transporto priemones ir mažina taršą. Minimalizuojant degalų sąnaudas, galima tikėtis, kad ateityje automobiliai taps dar ekonomiškesni, o keliuose įsitvirtins nauji mobilumo modeliai - nuo dalijimosi transportu iki autonominių sistemų testerų.
Šiuolaikinė Lietuvos automobilizacijos istorija - tai nuolatinė diskusija tarp istorijos, kultūros ir technologijų: kaip išlaikyti praeities pamokas, kurti atsakingą rinką ir skatinti inovacijas kurios tarnautų visuomenei.
tags: #google #automobilis #lietuvoje